Legislator Case Law & Legislation
f77b3920-52fc-4f00-a2e4-773df575e43e AI generated

Court dismisses appeal but orders defendant to reimburse state for second legal aid costs.

Case Number f77b3920-52fc-4f00-a2e4-773df575e43e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the defendant's appeal regarding a traffic offense conviction while ordering him to reimburse the state for second-instance legal aid costs. Although the defendant argued he could not afford the fees due to financial hardship, the court found no evidence of such hardship in the case file. Consequently, the court ruled that the defendant must pay the 96.12 euros incurred for the second legal aid provided during the appellate proceedings.

Legislator headnote

AI generated

Baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis; BPK 106 straipsnio 1 ir 2 dalys: When a defendant is convicted and received state-guaranteed legal aid, the court may order reimbursement of costs unless specific statutory exceptions apply, and the defendant's financial inability must be substantiated by evidence.

Keywords

AI generated
second legal aid costs reimbursement of state aid financial hardship evidence appellate proceedings expenses state guaranteed legal aid conviction reimbursement Baudžiamojo proceso kodekso

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-606-926/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52069-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistojo G.

L. gynėjui advokatui Gintarui PlatÅ«kiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡i bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu G.

L. paskirta bausme, jas visiÅ¡kai sudedant, G. L. paskiriant galutinę subendrintÄ 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę ir 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudÄ , jÄ sumokant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į G. L. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. 16.20 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 12.15 val., t. y. 1 (viena) para, jÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: 5 (penkeriems) metams uždrausta naudotis ir įgyti specialiÄ jÄ teisę – teisę vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, G. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir iÅ¡ jo konfiskuota automobilio „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 8710 (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai deÅ¡imt eurų).

G. L. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. L. (toliau – G. L.) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 8 d., apie 15.50 val., keliu (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. L. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu; arba atidėti jam skirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ ir sumažinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones, atėmimo terminÄ iki 3 (trejų) metų. 2.1. Apelianto teigimu, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo M.

Ž. parodymais, kuris važiuodamas paskui nuteistÄ jį užfiksavo jo vairavimÄ . Teisme G. L. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ sugedo tam tikra jo vairuojamo automobilio važiavimo funkcija, dėl ko, ne visuomet automobilį pavyko vairuoti stabiliai. Tačiau, niekam jokio pavojaus dėl Å¡io gedimo apeliantas nesukėlė, jo automobilis po keliÄ nesiblaÅ¡kė, vaizdo įraÅ¡e tai nėra užfiksuota. Svarbu ir tai, kad G. L. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl vairavimo bÅ«nant neblaiviu, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai apie tai, kad vairuodamas techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį apeliantas neva pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neturi nieko bendro su jam pareikÅ¡tu kaltinimu. 2.2.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad analizuojamu atveju niekas nematė apelianto vartojančio alkoholinius gėrimus prieÅ¡ pradedant vairuoti. Byloje niekas nepaneigia jo versijos, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo jau sustojęs ir neketindamas niekur važiuoti. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teigia, kad policijos pareigÅ«nai atvyko per keletÄ minučių nuo praneÅ¡imo gavimo, tačiau tokiu bÅ«du teismas sÄ moningai vengia įvardinti konkretų laikÄ , per kiek minučių pareigÅ«nai atvyko prie apelianto automobilio.

Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl iÅ¡kvietimo nurodyta, kad iÅ¡kvietimas gautas 2019 m. gruodžio 8 d. 15.49 val., o G. L. girtumas pirmÄ kartÄ patikrintas 15.58 val., t. y. po deÅ¡imties minučių nuo praneÅ¡imo gavimo. Taigi, deÅ¡imt minučių yra daugiau nei pakankamai iÅ¡gerti G. L. nurodytÄ kiekį alkoholio – 0,33 1 „Starkos“ ir 0,7 1 alkoholinio sidro. Liudytojas M. Ž. nematė, kÄ G. L. veikė automobilyje sustojęs, nes automobilio langai buvo neÅ¡varÅ«s. Tuo tarpu tai, kad antro patikrinimo metu apeliantui buvo nustatytas didesnis girtumo laipsnis, tik patvirtina G.

L. parodymus, kad alkoholį jis suvartojo per labai trumpÄ laiko tarpÄ . 2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio motyvu, kad G. L. kaltę patvirtina liudytojų A. P., V. V. ir D. B. parodymai. Å ie asmenys, kaip policijos pareigÅ«nai, tik patvirtino faktÄ , kurio neneigia ir pats apeliantas, kad automobilyje jis sėdėjo bÅ«damas neblaivus. Tačiau jų parodymai nepatvirtina, kad G. L. vairavo transporto priemonę neblaivus. Liudytojas A. P. patvirtino, kad nuo pat pradžių, atvykus policijos pareigÅ«nams, G.

L. neigė vairavęs neblaivus, nurodydamas, kad gėrė grįžęs į namo, kuriame nuomojosi butÄ , kiemÄ . PareigÅ«nų parodymų apie tai, kad jie tariamai lietė automobilio variklį, kuris buvo Å¡iltas, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. 2.4. Nesutinkama ir su G. L. skirta bausme. Skirdamas net 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, buvo Å¡aliÅ¡kas, neįvertino, ar tokia bausmė nepakenks G. L. socialinei aplinkai ir jo socialiniams ryÅ¡iams.

Nevertino, ar padaryta žala socialiniams ryÅ¡iams nebus didesnė nei tokia bausme pasiekta nauda. Skundžiamame nuosprendyje nemotyvuota, ar itin griežtos bausmės paskyrimas, atsižvelgiant į dėl tokios bausmės atlikimo kilsiančius padarinius, yra bÅ«tinas bausmės tikslams pasiekti ir teisingumo principui įgyvendinti. Dėl bausmės atlikimo G. L. ir jo Å¡eimai kilsiantys padariniai bus nepalyginamai sunkesni už dėl nusikaltimo kilusius padarinius. Visi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ .

Atsisakydamas G. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį, apylinkės teismas netinkamai vertino apeliantÄ charakterizuojančias aplinkybes. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad jo izoliavimas turės daug neigiamos įtakos jo socialiniams ryÅ¡iams bei nenutrÅ«kstamai jo darbinei veiklai. 2.5. Teismas, pasak apelianto, buvo Å¡aliÅ¡kas ir skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam terminui, t. y. 5 (penkeriems) metams uždrausdamas naudotis ir įgyti specialiÄ jÄ teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. G. L., apeliacinio skundo motyvais, nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių sistemingai, dėl jo padarytų pažeidimų niekada nekilo sunkių padarinių, jam paskirtas administracines nuobaudas jis yra sumokėjęs. Todėl yra pagrindas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis ir įgyti specialiÄ jÄ teisę vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ sutrumpinti iki 3 (trejų) metų.

3. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis G. L. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, teigdama, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti. Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

5. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio versija, pagrindo nėra.

7. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina neblaivus automobilio nevairavęs, alkoholį vartojęs jau sustojęs namo, kuriame nuomojasi butÄ , kieme, nebeketindamas niekur važiuoti, o pavojingai manevravo automobiliu tik dėl jo gedimo, tačiau Å¡ie apelianto teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, juos paneigia baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 8 d., 15.49 val. bendruoju pagalbos centro telefonu pranešėjas M. Ž. informavo Bendrojo pagalbos centro darbuotojus apie pavojingai manevruojanti automobilį Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėjas visÄ laikÄ iki automobiliui Audi Q7 sustojant, važiavo paskui jį ir apie automobilio buvimo vietÄ praneÅ¡inėjo Bendrojo pagalbos centro darbuotojui (1 t., b. l. 19-23). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas M.

Ž. patvirtino Å¡ias aplinkybes, papildomai pažymėdamas, kad po keliÄ vingiuojantį automobilį Audi Q7 jis sekė nuo buvusios kavinės „K.“ iki tos vietos, kur automobilis sustojo. Liudytojo teigimu, automobilis mėtėsi po keliÄ , ne kartÄ buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ bei nuvažiavęs į kelkraÅ¡tį. BÅ«tent toks automobilio vairuotojo elgesys jam sukėlė įtarimų, jog vairuotojas yra neblaivus. Å ias aplinkybes betarpiÅ¡kai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as.

PeržiÅ«rėjus jį matyti, kad automobilis Audi Q7 važiuoja netolygiai, nuvažiuoja į kelkraÅ¡tį, grįžta į kaliÄ , po ko, važiuoja prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, važiuoja netolygiu greičiu (automobilis tai pristabdomas, tai vėl greitėja), nerodo posÅ«kio signalų (1 t., b. l. 28).

9. Viso baudžiamojo proceso metu M. Ž. buvo nuoseklus ir detalus, jo parodymai, duoti įspėjus liudytojÄ dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , sutapo tarpusavyje bei, kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų duomenų visumos, atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Iki komentuojamo įvykio automobilio Audi Q7 vairuotojo G. L. M. Ž. nepažinojo, automobilį pradėjo sekti tik dėl keisto jo manevravimo, sukėlusio įtarimÄ dėl galimai neblaivaus automobilio vairuotojo, joks M. Ž. suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas. Esant Å¡iems duomenims, liudytojo M. Ž. parodymais teisėjų kolegija tiki ir remiasi jais spręsdama G. L. kaltės klausimÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

10. Nors nesutikdamas su savo kalte apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad automobilis Audi Q7 keistai manevravo po keliÄ dėl jo techninio gedimo – G. L. teigimu, buvo sugedusi automobilio važiavimo funkcija „komfortas“, dėl ko, automobilio ratui papuolus į duobę, automobilis tapdavo sunkiai valdomas, tačiau Å¡ie apelianto motyvai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , pripažintini nuteistojo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimÄ automobilio gedimÄ komentuojamo įvykio dienÄ nuteistasis nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei teisėjų kolegijai.

Tuo tarpu, kaip pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pažymėjo liudytojas M. Ž., visÄ keliÄ važiavęs paskui G. L. vairuotÄ automobilį, jokių didelių kliūčių kelyje nebuvo, todėl pavojingai manevruoti dėl jų asmuo negalėjo. Šį faktÄ betarpiÅ¡kai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Jį peržiÅ«rėjus matyti, kad Audi Q7 ne tam tikrais momentais, bet visÄ laikÄ mėtosi po keliÄ , važiuoja tai prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, tai kelkraščiu, automobilio vairuotojas negeba iÅ¡laikyti stabilaus automobilio greičio, nerodo posÅ«kių.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, abejotina, kad tokį G. L. vairavimÄ galėjo lemti apelianto nurodytas techninis automobilio gedimas. Juo labiau, jog versijÄ apie automobilio gedimÄ apeliantas pateikė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, po to, kai asmuo jau turėjo galimybę susipažinti su liudytojo M. Ž. pateiktu vaizdo įraÅ¡u. Fakto apie sugedusį automobilį G. L. neminėjo nei jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, todėl remtis Å¡ia nuteistojo versija kaip jo kaltę paneigiančia, pagrindo nėra.

11. Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo motyvus svarbu paminėti ir tai, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojams reaguojant į M. Ž. praneÅ¡imÄ , gautÄ 15.49 val., į įvykio vietÄ buvo iÅ¡siųstas policijos pareigÅ«nų ekipažas, kuris, automobiliui Audi Q7 jau sustojus, atvyko 15.54 val. (1 t., b. l. 19-23). PraneÅ¡imas dėl pavojingai po keliÄ manevruojančio automobilio buvo gautas M. Ž. vis dar važiuojant paskui G. L. vairuotÄ automobilį Audi Q7. Vaizdo įraÅ¡as, kuris pradedamas įraÅ¡inėti M.

Ž. jau kalbant su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais (girdimas M. Ž. pokalbis telefonu), baigiasi automobiliui Audi Q7 dar nesustojus. Vaizdo įraÅ¡o trukmė – 2.38 min. Atsižvelgiant į Å¡ių duomenų visumÄ , o bÅ«tent: praneÅ¡imo laikÄ â€“ 15.49 val., vaizdo įraÅ¡o trukmę, įvertinus tai, kad vaizdo įraÅ¡as nutrÅ«ksta automobiliui dar nesustojus, neabejotina, kad laikas nuo automobilio sustojimo iki policijos pareigÅ«nų ekipažo atvykimo (apie 2 minutes), nebuvo pakankamas suvartoti G.

L. nurodytÄ alkoholio kiekį automobiliui sustojus. Juo labiau, kad į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai patvirtino, jog jiems atvykus, G. L. alkoholio nevartojo, automobilyje buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Nors automobilyje ir buvo rasti alkoholio buteliai, tačiau jie nebuvo pradaryti, o nuteistasis, teigęs, kad alkoholį vartojo automobilyje, nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kur dingo suvartoto alkoholio tara, pymėdamas, kad iÅ¡ automobilio jis nieko neiÅ¡metė.

12. Å ių duomenų visuma iÅ¡ esmės paneigia nuteistojo versijÄ , jog alkoholį jis vairavo jau sustojęs ir leidžia pagrįstai spręsti, jog automobilį jis vis tik vairavo neblaivus. Nors, kaip teisingai pastebėta nuteistojo apeliaciniame skunde, antrojo G. L. tikrinimo alkotesteriu, atlikto 2019 m. gruodžio 8 d., 16.16 val., t. y. praėjus 18 minučių nuo pirmojo tikrinimo alkotesteriu, metu jam buvo nustatytas didesnis neblaivumo laipsnis už nustatytÄ pirmojo tikrinimo metu, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai niekaip nepatvirtina G.

L. versijos dėl alkoholio vartojimo laiko ir nepaneigia aukščiau išdėstytų duomenų, betarpiškai patvirtinančių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl antrojo neblaivumo patikrinimo testo rezultatai patys savaime nepaneigia pirmojo testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Faktas, kad ir antrojo patikrinimo metu nuteistajam buvo nustatytas 2,48 promilių girtumo laipsnis šiuo konkrečiu atveju tik patvirtina, jog automobilį nuteistasis vairavo neblaivus, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

13. Aukščiau aptartų duomenų visumoje nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad liudytojų A. P., V. V. ir D. B. parodymai G. L. kaltės nepatvirtina. BPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę. Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , jo kontekste įvertinus liudytojų A. P., V. V. ir D. B. parodymus, kurie atitiko tam tikras liudytojo M. Ž. nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartus įrodymus dėl pareigÅ«nų atvykimo į įvykio vietÄ laikÄ , neabejotina, kad A. P., V. V. ir D. B. parodymai patvirtina tam tikras G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tuo pačiu ir jo kaltę, todėl pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai, nepažeisdamas BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

14. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados, o pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Iš to seka, kad G. L. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. L. veiksmuose yra visi būtini BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl G.

L. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

15. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam skirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti nuteistojo atžvilgiu taikant areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimÄ . Taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme nenustatyta, todėl tenkini apelianto praÅ¡ymÄ ir taikyti jam areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimÄ , pagrindo nėra.

16. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad G. L. padarė vienÄ nesunkų, tyčinį ir baigtÄ nusikaltimÄ . NusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas teistas, neiÅ¡nykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindÄ spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimÄ , kas, sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ , skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta G. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimÄ , todėl Å¡ių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimus, negalimas. Juo labiau, kad nusikalstamas veikas G. L. pradėjo daryti bÅ«damas jauno amžiaus, praeityje jau buvo teistas tris kartus, kas rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio elgesio pasekmė.

Å ių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines G. L. nuostatas, jo neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

17. Nuteistojo elgesys teigiama linkme nekito ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu G. L. buvo pripažintas kaltu už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir įvykdytos 2020 m. balandžio 26 d., padarymÄ , kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo neteisėto elgesio G.

L. nedaro ir toliau. Be to, praeityje jis buvo ne tik teistas, bet ir už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ne kartÄ baustas ir administracine tvarka. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , be kita ko, įvykdė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam. Å io fakto egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo įvertinimas analizuojamu atveju yra bÅ«tinas gerbiant vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas tokia bausme, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

18. Bylos duomenimis, bÅ«damas darbingo amžiaus ir neturėdamas jokių sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu G. L. niekur nedirbo, jokių oficialių pajamų neturėjo. Å i aplinkybė, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei tai, kad praeityje nuteistasis taip pat vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis nėra orientuotas į savo tikslų laisvėje siekimÄ tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, prioritetÄ jis teikia beprasmiÅ¡kam laisvalaikio praleidimui, alkoholio vartojimui, kas neabejotinai įtakoja nuteistojo nusikalstamÄ elgesį.

Nors G. L. neteisėti veiksmai jokios žalos nesukėlė, tačiau vertinti Å¡iÄ aplinkybę kaip jo teisinę padėtį Å¡velninančiÄ , pagrindo nėra. Å i pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valiÄ , kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, įstatymo leidėjas jokių Å¡ios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu bÅ«du tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

19. Pagrindo atidėti nuteistajam skirtos bausmės vykdymÄ nesudaro ir apeliacinio skundo motyvai dėl G. L. socialinių ryÅ¡ių ir socialinės aplinkos. Nuteistasis nėra vedęs, mažamečių vaikų ar kitų iÅ¡laikytinių neturi, niekur nedirba ir nesimoko, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jokiais darbiniais ar Å¡eiminiais ryÅ¡iais asmuo nėra saistomas, todėl kokiai nuteistojo socialinei aplinkai ir/ar socialiniams ryÅ¡iams gali pakenkti realus jam skirtos areÅ¡to bausmės atlikimas, nėra aiÅ¡ku. Atsakant į Å¡iuos nuteistojo motyvus įvertintina ir tai, kad prieÅ¡ pažeisdamas teisės normų reikalavimus, nuteistasis jam galinčias kilti pasekmes privalėjo įvertinti pats, o to nepadaręs – prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusikaltimo, rizikÄ , todėl Å¡velninti jo teisinę padėtį vien tik dėl nuteistojo socialinės aplinkos, kai Å¡ios aplinkybės vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neįvertino pats G. L., nėra pagrindo.

20. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistÄ jį ir jo veiksmų pavojingumÄ charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad G. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant G. L. skirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos, todėl sutikti, jog skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir nepagrįstai neatidėjo jam skirtos bausmės vykdymo, pagrindo nėra.

Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu tik realus areÅ¡to bausmės vykdymas gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ .

21. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo ir trumpinti G. L. skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis ir įgyti specialiÄ jÄ teisę vairuoti transporto priemones, taikymo terminÄ . Minėta, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ G. L. įvykdė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji asmeniui buvo atimta už iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų neteisėtų veiksmų padarymÄ â€“ vairavo bÅ«damas neblaivus.

Net ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo G. L. elgesys teigiama linkme nekito – jis ir vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ . Savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis nepripažįsta, kas leidžia pagrįstai teigti, jog jis vis dar kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir nesistengia pasitaisyti. Å ių aplinkybių visuma, įvertinus jÄ aukščiau aptartų duomenų kontekste, sudaro pagrindÄ spręsti, kad asmeniui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra per ilgas.

22. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus Å¡ioje dalyje akcentuotina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimÄ , humaniÅ¡kumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi bÅ«ti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali bÅ«ti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas G. L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis ir įgyti specialiÄ teisę vairuoti transporto priemones, taikymas trumpesniam nei maksimalus laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo, dėl ko keisti Alytaus apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais Å¡ioje dalyje, nėra pagrindo.

23. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. 24. 2020 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atitinkančių 96,12 (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus dvylika centų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam G. L. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

25. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. IÅ¡ to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra bÅ«tinas.

Svarbu ir tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastÄ nuteistojo G. L. finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iÅ¡ jo priteistinų iÅ¡laidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti Å¡ias iÅ¡laidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

27. Dėl iÅ¡dėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atitinkančių 96,12 (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus dvylika centų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam G. L. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iÅ¡ nuteistojo G. L. valstybės naudai priteisiant 96,12 (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus dvylika centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ G. L. valstybei 96,12 (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus dvylika centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė