2021-02-17 Nr. AB-3501-3-61-3-04236-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-109-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04236-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05140 (toliau – ir Sprendimas), taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikytinos specialiojo įstatymo – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, pagal kurio 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2020 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu. Teismas darė išvadą, kad ginčijamo akto įteikimo pareiškėjui diena yra 2020 m. spalio 27 diena. Kadangi pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. gruodžio 22 d., teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 30 straipsnio 1, 2 dalimis, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020, įvertino pareiškėjo argumentus dėl termino kreiptis į teismą praleidimo ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, nes pareiškėjo atžvilgiu Departamentas priėmė individualų administracinį aktą – Sprendimą, todėl pareiškėjo pasirinktas gynybos būdas – teikti fizinių asmenų grupės skundą, yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė ir negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad, paduodant grupės skundą, pareiškėjus teisme atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje atsisakyti priimti skundą pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą su individualiu skundu, tačiau pareiškėjo advokatas su individualiu skundu į teismą nedelsiant nesikreipė, o pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas darė išvadą, kad toks pareiškėjo elgesys yra subjektyvaus pobūdžio, parodo jo nenorą greičiau išspręsti ginčą.

Kadangi pareiškėjas kitų, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti kreiptis į teismą laiku, nenurodė, o teismas jų nenustatė, teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino ir termino skundui paduoti neatnaujino. Neatnaujinęs skundo padavimo termino, teismas skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

II. Pareiškėjas A. Z. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui pateikti ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti asmenų grupės skundą, įsiteisėjo tik 2020 m. gruodžio 16 d., o pareiškėjas su individualiu administraciniu skundu į teismą kreipėsi per 4 darbo dienas t. y. nedelsiant. Pareiškėjas pabrėžia, kad, gavęs jam nepalankų atsakovo Sprendimą, iš esmės nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, jog šis sprendimas būtų apskųstas teismui. Tačiau buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas. Pareiškėjas paaiškina, kad į teisininką kreipėsi fizinių asmenų grupė (užsieniečių), kurie norėjo apginti savo pažeistas teises kaip įmanoma operatyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tačiau nesant pakankamai teismų praktikos, leidžiančios geriau suprasti grupės skundų specifiką, buvo priimtas netinkamas sprendimas. Įvertinus tai, kad fizinių asmenų grupę išskirtinai sudaro užsieniečiai, kurių darbo pobūdis yra nuolatinis keliavimas po Europą, pareiškėjo atstovui atrodė tikslingiausia ginti jų pažeistas teises pasitelkiant grupės skundo institutą. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog jis yra užsienietis, tad jo galimybės ginti savo pažeistas teises ir taip yra apsunkintos dėl kalbos nemokėjimo, teisės nežinojimo ir kt. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-6247-860/2020.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus jo apskundimo terminą ir šio termino neatnaujinus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas gynybos būdas – teikti fizinių asmenų grupės skundą, yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė ir negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad, gavęs jam nepalankų atsakovo Sprendimą, iš esmės nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, jog šis sprendimas būtų apskųstas teismui, tačiau buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas.

Byloje nustatyta, kad Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendime nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, kaip darbdavio UAB „Norlida“ atstovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda.

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su fizinių asmenų grupės (UAB „Norlida“ darbuotojų) skundu, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-5629-1066/2020 fizinių asmenų grupės skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. su individualiu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Įstatymo 138 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Sprendimą, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, į teismą kreipdamasis su grupės skundu, dėl ko buvo praleistas ginčijamo Sprendimo apskundimo terminas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo pasirinkimas ginti savo teises paduodant grupės skundą yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė, tačiau šiuo aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas grupės skundu siekė operatyviau ir mažesniais kaštais apginti galbūt pažeistas teises, įvertinęs tai, kad Departamento priimti sprendimai 31 asmens atžvilgiu yra analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Pareiškėjas, gavęs atsakovo Sprendimą, su grupės skundu laiku kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi priėjo prie išvados, kad pareiškėjų pateiktas skundas negali būti laikomas grupės skundu, nes šiuo skundu yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai. Aplinkybė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti grupės skundą, atskiruoju skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį, iš esmės nedelsiant (per 4 darbo dienas) kreipėsi su individualiu skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama bylų, kuriose skundai, susiję su Departamento sprendimais dėl Bendrovėje dirbančių darbuotojų leidimų laikinai gyventi panaikinimo, yra priimti ir teismas atnaujino terminus skundams pateikti. Be to, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad pareiškėjas yra užsienietis, todėl jo galimybės ginti savo pažeistas teises ir taip yra apsunkintos dėl kalbos nemokėjimo ir teisės nežinojimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose panašiose administracinėse bylose dėl kitų Bendrovės darbuotojų skundų dėl Departamento sprendimų priėmimo klausimo (žr., 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-97-602/2021, eAS-110-602/2021, eAS-114-624/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti A. Z. (A. Z.) terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius