2017-03-20 Nr. AB-6416-3-62-3-00747-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-721-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00747-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN, atsakovas). Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2007 m. gegužės mėn. prabuvo Kybartų pataisos namuose. Pabrėžė, jog laisvės atėmimo vietose bendrieji sveikatos reikalavimai numato, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. gyvenamo ploto. Paminėjo jog Kybartų PN ne kartą buvo laikomas baudos izoliatoriuje, drausmės grupėje. Pareiškėjas taip pat skundė apšvietimą, nurodė, jog apšvietimas neatitiko įstatymuose nurodytų normų. Dėl šių priežasčių pareiškėjui gyvenimo sąlygos pataisos namuose buvo nepakeliamos, jis konfliktuodavo su kitais nuteistaisiais, patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, stresą, t. y. neturinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Atsikirsdamas į atsakovo prašymą dėl senaties termino taikymo nurodė, jog šiuo atveju senaties terminas negali būti taikomas, kadangi pažeidimas yra tęstinis ir nėra įvykusi tokia sąlyga, jog jis būtų išėjęs iš pataisos įstaigos ilgiau nei trys metai.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas Kybartų pataisos namuose bausmę atlikinėjo nuo 2007 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d., per šį laikotarpį 5 kartus atlikinėjo drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje ir vieną kartą drausmės grupėje. Atsakovas sutiko, jog atskirais laikotarpiais pareiškėjui galėjo būti neužtikrinta minimalaus ploto norma. Tačiau pataisos namų administracija stengiasi, kad tokiomis sąlygomis nuteistajam būti tektų kuo trumpesnį laikotarpį, taigi pataisos namai deda pastangas, jog kuo greičiau būtų pašalinti nepatogumai. Dėl apšvietimo nurodė, jog 2006 m. kuomet Kybartų pataisos namai buvo pradėti eksploatuoti, pagal tuo metu galiojusią higienos normą HN 76:1999 pataisos namai atitiko reikalavimus. Pastatai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, patalpų apšvietimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimus. Nurodė, kad kameros apšviečiamos natūraliu būdu – pro langus ir dirbtiniu būdu (liuminescencinių ar kaitrinių lempų pagalba). Atsakovas prašė taikyti trijų metų senaties terminą, nes jo manymu pareiškėjas turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, jeigu nurodo, jog jam buvo sukeliami tokio lygio išgyvenimai ir ginti savo teises per įstatymo nustatytus terminus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2016 m. vasario 8 d. sprendimu (t. II, b. l. 49–53) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei atsakovo prašymą taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos įstaigos administraciją. Nustatė, jog byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Vertino, jog šios aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą, turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Kybartų pataisos namuose pradžios. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų prašymą tenkintino ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2012 m. gegužės 22 d. taikė ieškinio senaties terminą ir tokiu būdu, pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmetė kaip nepagrįsta.

Dėl likusios reikalavimo dalies, teismas nustatė, kad pareiškėjas Kybartų PN paskirtas drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje atlikinėjo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjui atliekant nuobaudas laikotarpiais nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2012 m. kovo 5 d. (10 dienų), nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. kovo 10 d. (4 dienas), nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2012 m. birželio 7 d. (3 dienas) ir nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. (9 dienas), viso 26 dienas nebuvo užtikrinta teisė į 3,6 kv.m. plotą (t. I, b.l. 14-15; t. II, b.l. 34-35). Kitais laikotarpiais tiek baudos izoliatoriaus kamerose, tiek drausmės grupėje pareiškėjui buvo užtikrinamas didesnis nei 3,6 kv.m. plotas. Atsakovui nepateikus duomenų, kur pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. vasario 24 d., teismas pripažino, jog 2 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į minimalią ploto normą. Konstatavo, jog pareiškėjo atžvilgiu 28 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalią ploto normą (3,6 kv. m.).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių susijusių su patalpų apšvietimu teismas nurodė, jog nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima vertinti Kybartų pataisos namuose esantį apšvietimą. Atsižvelgė, jog Kybartų PN pastatų pripažinimo tinkamais naudoti metu galiojo Higienos norma HN 76:1999, todėl pripažįstant pastatus tinkamais naudoti (2005-2006 m.) buvo vadovaujamasi joje įtvirtintais reikalavimais. Nurodė, jog Kybartų PN nebuvo rekonstruoti, kadangi natūralios patalpų apšvietos padidinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Kybartų PN gyvenamųjų patalpų natūraliai apšvietai Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimai netaikomi (Higienos normos HN 76:2010 2 p.), todėl konstatavo, kad net ir nustatytas mažesnis dieninės apšvietos koeficientas nebūtų laikomas pažeidimu. Dėl dirbtinės patalpų apšvietos, vadovavosi byloje pateikta ūkio skyriaus pažyma kurioje pažymėta, jog ginčo laikotarpiu patalpose buvo užtikrintas tinkamas patalpų apšvietimas. Atsižvelgiant į tai, teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo argumentus, dėl dieninės ir dirbtinės apšvietos normos neužtikrinimo, atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas pripažinęs, jog pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę ir į tai, kad pareiškėjas į baudos izoliatoriaus kameras buvo patalpintas dėl jo paties pasirinkto elgesio – t. y. dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų padarymo, taip pat įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 50 Eur suma.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ir jo patikslinimais prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, o teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir priteisė per mažą žalos atlyginimą.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos Kybartų pataisos namuose drausmės grupės ir baudos izoliatoriaus kamerose laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugsėjo 27 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų pataisos namų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškinio senatis tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Dėl trijų metų senaties taikymo daliai pareiškėjo reikalavimo (nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2012 m. gegužės 21 d.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų. Vertina, jog teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktą prašymą ir taikęs ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimo dalį (už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2012 m. gegužės 21 d.) dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nustatant paržeidimo intensyvumą bei neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ar ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis, susijusiomis su galimybe mankštintis lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais. Svarbu įvertinti ar reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi; ar toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; ar pareiškėjas yra kalinamas bendrąja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų šio asmens kalinimą sunkinančių aplinkybių (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją, 7334/13).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl Kybartų pataiso namų kamerų apšvietimo. Kadangi natūralios patalpų apšvietos padidinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Kybartų PN gyvenamųjų patalpų natūraliai apšvietai Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimai netaikomi. Dėl dirbtinės patalpų apšvietos, byloje pateikta ūkio skyriaus pažyma patvirtina, jog ginčo laikotarpiu patalpose buvo užtikrintas tinkamas patalpų apšvietimas (t. II, b. l. 33).

Byloje yra pateikta Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 9 d. Nr. 1/8-2091 „Pažyma apie R. N. laikymo sąlygas“ (toliau – ir Pažyma) (I t., b. l. 14-15), iš kurios matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. nuobaudas atliko baudos izoliatoriaus kamerose. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atskirais laikotarpiais Kybartų PN kamerose Nr. 1, 2, 3, 4 pareiškėjui teko 0,4 kv. m. mažesnis individualus gyvenamosios patalpos plotas nei nustatyta teisės aktuose. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančios Pažymos duomenimis, kurioje matomas nuobaudas kameroje atlikusių asmenų skaičius, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas bei konkretus laikymo sąlygų laikotarpis. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į nacionaliniuose teisės aktuose numatytą 3,6 kv. m. ploto normą, suklydo ir nurodė, jog ploto norma buvo pažeista 28 paras (atskirais laikotarpiais nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d.), nors pritaikius trijų metų ieškinio senaties terminą ir skaičiuojant pažeidimo laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 22 d., iš bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu kameros ploto normos pažeidimas truko 10 parų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, tai kad ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista nežymiai, vos 0,4 kv. m. ir truko neilgą laiką – 10 parų vertina, kad atsakovo padarytas pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu buvo trumpalaikis ir atsitiktinis, todėl daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjo atžvilgiu buvusį pažeidimą, jo intensyvumą bei taikė adekvatų žalos atlyginimo būdą ir dydį.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, be to, pareiškėjas nei pirminiame, nei apeliaciniame skunduose nenurodė, jog būtų skundęsis nacionalinėms institucijoms dėl tam tikrų kalinimo sąlygų, tokių kaip mankštinimosi lauke trūkumo ar laiko, skirto praleisti bendrose patalpose, trukmės ar dėl kamerose buvusio apšvietimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu įvertinti ar ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis, susijusiomis su galimybe mankštintis lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, sutinka, kad pareiškėjo atžvilgiu ploto pažeidimas yra nustatytas, tačiau vertinant jo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjo atžvilgiu ilgiausiai trukusio pažeidimo trukmė 10 parų) teisėjų kolegija mano, kad jis negali būti vertinamas kaip reikšmingas ar ilgos nepertraukiamos trukmės. Todėl atsižvelgus į tai, jog byloje nenustatyta higienos normos pažeidimų, ginčo laikotarpiu pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu, kaip numato nacionaliniai įstatymai, buvo užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore, naudotis sporto kiemeliais, lankytis bibliotekoje ir pan., teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu taikė adekvatų neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė