f77657e3-4481-4da4-b9d2-00a4d39497df · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                  Administracinė byla Nr. I-142-57/2011      Proceso Nr. 3-63-3-00817-2010-4 Procesinio sprendimo kategorijos 16.5;74 (S)                                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 17 d.Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Ž.A., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui AndruÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.

A. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėjas Ž. A. praÅ¡ymu ir patikslintu praÅ¡ymu teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį – 1045,88 Lt (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-09-30.

Nurodo, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, teigia, kad pagal darbo pobÅ«dį nuolat dirba operatyvinėje grupėje arba laisvu nuo tarnybos metu vykdo tiesioginės funkcijas. Nurodo, kad iki 2010-07-01 už darbÄ laisvu nuo tarnybos metu gaudavo priemokas už naktinį darbÄ , už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis pilna apimtimi, pagal faktiÅ¡kai dirbtÄ valandų skaičių. Ä®sigaliojus 2010-07-01 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-04-02 įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintam Darbo laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos apraÅ¡ui, atsakovas sumažino ar nebeskaičiavo priedų, kurie numatyti Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnyje.

Argumentuoja, kad atsakovas neteisingai vertina darbo laikÄ , iÅ¡skirdamas sÄ vokas „faktiÅ¡kai budėtas laikas“ ir „faktiÅ¡kai dirbtas laikas“, nes pagal Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalį į darbo laikÄ Ä¯eina dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose, todėl budėjimo įstaigoje laikas yra faktiÅ¡kai dirbto laiko sudėtinė dalis. Teigia, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnį atsakovas privalo organizuoti darbÄ taip, kad budėjimo laikas įstaigose kartu su darbo dienos (pamainos) trukme nevirÅ¡ytų Darbo kodekso 144 straipsnyje ar Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įstaigoje poilsio ir Å¡venčių dienomis, taip pat namuose nevirÅ¡ytų 8 valandų per parÄ .

Teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininkas nėra priėmęs vidaus administravimo aktų, kuriais bÅ«tų įpareigojęs pareigÅ«nus dirbti nukrypstant nuo įprastinio darbo režimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, tai svarbu dėl apmokėjimo, nes tik už budėjimÄ laisvu nuo tarnybos metu, kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, yra numatyti įvairÅ«s kompensavimo mechanizmai. Teigia, jog atsakovas netinkamai taiko Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 1 dalį, kuriame reglamentuotas apmokėjimas už naktinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei virÅ¡valandinį darbÄ .

Patikslintame praÅ¡yme nurodo, kad vienos valandos darbo užmokestis 2010 m. liepos mėnesį sudarė 16,80 Lt, o 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais 15,80 Lt. Teigia, kad atsakovas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nurodytu laikotarpiu jam nesumokėjo už 26 valandas 424,72 Lt, už 42 val. naktinio darbo nesumokėjo 335,74 Lt, o už 39,5 val. virÅ¡valandžių nesumokėjo 318,49 Lt.              PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o priteisti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį - 1045,88 Lt (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-09-30.             Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Argumentuoja, jog 2010-07-01 įsigaliojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-04-02 įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintas Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašas, kurio 29 ir 30 punktuose numatyta, kad darbuotojui žymimas atskirai faktiškai dirbtas laikas (kai vykdo nustatytas funkcijas) ir faktiškai budėtas (namuose ar įstaigose) laikas. Teigia, jog kai pareiškėjas vykdė neatidėliotinas funkcijas budėjimo laisvu nuo tarnybos metu, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tas laikas buvo pažymėtas minėto aprašo nustatytoje vietoje, atitinkamai buvo pažymėtas ir budėtas įstaigoje laikas.

Argumentuoja, kad faktiÅ¡kai dirbtas laikas ir budėtas laikas negali bÅ«ti sutapatinami tiek pagal ApraÅ¡o, tiek pagal Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies nuostatas (b.l. 25-26).              Atsakovo atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . (b.l. 39-41).              Teismas konstatuoja:Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).PareiÅ¡kėjas Ž.

A. kelia reikalavimÄ dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios nuo 2010 m. liepos 1 iki 2010 m. rugsėjo 30 d., kuri buvo neiÅ¡mokėta už darbÄ nakties metu, poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal faktiÅ¡kai dirbtÄ valandų skaičių, priteisimo. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies – priemokos už virÅ¡valandinį darbÄ priteisimo PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju.

Statutinio valstybės tarnautojo tarnybÄ , statusÄ , socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau - ir Statutas), vidaus reikalų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ teisminę praktikÄ ir teisminius precedentus administracinėse bylose, 2008-06-12 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2063/08 konstatavo, kad aiÅ¡kinant teisės normas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu - Vidaus tarnybos statutu.

Taip pat, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigÅ«nų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas 29 straipsnyje („PareigÅ«nų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“). IÅ¡ to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigÅ«nų darbo laiko normas iÅ¡samiai reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu. Statuto 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigÅ«nams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, virÅ¡ijanti nustatytÄ 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma.

Å ių pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos nelaikomas virÅ¡valandiniu. Å ioje dalyje nurodytų pareigÅ«nų pareigybių sÄ raÅ¡Ä bei Å¡ių pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.PareigÅ«nų darbo ir poilsio režimas turi itin didelę specifikÄ lyginant su darbuotojais dirbančiais darbo sutarties pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principÄ , pagal kurį pareigÅ«nų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairÅ«s su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Å¡iame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiÅ«ra, kompensacijomis, specialia pareigÅ«nų valstybine pensija, aprÅ«pinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.).

Todėl pareigÅ«nų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis mechaniÅ¡kas sulyginimas nėra galimas. Minėta iÅ¡plėstinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos nutartimi taip pat konstatuota, jog Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiÅ¡kiai nustatytos pareigÅ«nų darbo laiko normos. Kurios gali bÅ«ti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi bÅ«ti įstatymu nustatytos sÄ lygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi bÅ«ti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigÅ«no pareigybė turi bÅ«ti įraÅ¡yta Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e, turi bÅ«ti įstaigos vadovo sprendimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintas pareigybių sÄ raÅ¡as nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis bei nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai. PareiÅ¡kėjo užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis pareigybių sÄ raÅ¡Ä (sÄ raÅ¡o 1.19 punktas).

Tačiau atsakovas nei atsiliepime į skundÄ teikdamas savo argumentus dėl praÅ¡ymo nepagrįstumo nenurodė, teisminio nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad įstaigos vadovas pareiÅ¡kėjo einamÄ pareigybę sprendimu bÅ«tų priskyręs prie pareigybių sÄ raÅ¡o, kuri dėl jos specifikos ir vykdomų funkcijų nepertraukiamumo bÅ«tų priskirta prie pareigybių sÄ raÅ¡o, kurias einantys statutiniai pareigÅ«nai dirbtų pamainomis. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjama situacija pagal faktines aplinkybes nepatenka į Statuto 29 straipsnio 3 dalimi nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , kadangi nėra visų elementų, kurie leistų pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo darbo laiko trukmė galėjo tęstis 48 valandas per savaitę, nes nėra įstaigos vadovo sprendimo dėl tokios darbo savaitės laiko normos nustatymo.

Kadangi Å¡ių įstatymu nustatytų sÄ lygų nėra, pareiÅ¡kėjo darbo laiko trukmė, jei ji virÅ¡ija 40 valandų per savaitę trukmę, turėjo bÅ«ti kompensuojama įstatymu numatytais bÅ«dais. IÅ¡ pateiktų darbo grafikų (b.l. 12-14) ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 15-16, 18-20) matyti, kad pareiÅ¡kėjas per savaitę (7 dienų laikotarpiu) dirbo ne daugiau kaip 40 val., o virÅ¡ijus nustatytÄ darbo laiko dydį už tai buvo kompensuota įstatymo nustatytu bÅ«du, kas atsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenyse.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismui nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjui nėra kompensuota už virÅ¡valandinį darbÄ , todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bei patikslintas paraÅ¡ymas dalyje dėl neiÅ¡mokėtos užmokesčio dalies - priemokos už virÅ¡valandinį darbÄ priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies - priemokos už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis priteisimoVidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigÅ«no budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

Å io straipsnio 2 dalis numato, kad budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. PareigÅ«no budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iÅ¡ anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.Statuto 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nams priemokos mokamos ir už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 1 d. dalyje nustatyta, kad už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Darbo kodekso 147 straipsnio „Darbo laiko režimas“ 1 dalyje numatyta, kad darbo laiko pradžiÄ ir pabaigÄ valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi Å¡io skyriaus nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr.111 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. numatomo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ pakeitimo 2.1 punkte numatyta, kad poilsio dienos yra Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis. Darbo kodekso 167 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as dienų, kurios laikomos Å¡venčių dienomis.Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.17 val. punkte nustatyta, kad jis dirba operatyvinėse grupėse, pagal sudarytÄ darbo grafikÄ , patvirtintÄ padalinio vadovų.

IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad darbo ir budėjimo įstaigoje grafikai 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais patvirtinti Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotojo. PareiÅ¡kėjui iÅ¡ anksto buvo nurodytas darbo laikas ir budėjimo įstaigoje laikas vadovaujantis minėtais grafikais. Todėl teismas konstatuoja, kad už tarnybÄ pagal iÅ¡ anksto sudarytus grafikus pareiÅ¡kėjui buvo mokama pareiginė alga. Atkreipiamas dėmesys, kad nei Statute, nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Darbo kodekse nereglamentuojama apmokėjimo už darbÄ poilsio dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytus grafikus tvarka. Esant nustatytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bei patikslintas praÅ¡ymas dalyje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies – priemokos už darbÄ poilsio dienomis priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis pareiÅ¡kėjui už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis yra atlyginta, suteikiant kitÄ poilsio laikÄ ( b.l. 15-16 ). Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies - priemokos už darbÄ naktį priteisimoAtsakovo atstovo teigimu, nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus Darbo ir poilsio laiko apskaitos įstaigose tvarkos apraÅ¡ui (toliau – ApraÅ¡as), patvirtintam Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277, jo 29 ir 30 punktuose nustatyta, kad darbuotojui žymimas atskirai faktiÅ¡kai dirbtas laikas (kai vykdo nustatytas funkcijas) ir faktiÅ¡kai budėtas (namuose arba įstaigose) laikas, todėl pareigÅ«nams už darbÄ naktį yra mokamas pareiginis atlyginimas, jei jie budėjimo metu vykdė savo tiesiogines pareigas iÅ¡vykdami į įvykio vietÄ ir kt.

Už budėjimo laikÄ , jei nėra vykdomos tiesioginės pareigos susijusios su įvykių tyrimu, o pareigÅ«nas tiesiog bÅ«na įstaigoje, apmokama bendra tvarka kaip nesant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, t.y. koeficientas 1. Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatomis, nustatant, kas yra darbas nakties metu turi bÅ«ti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodekso 154 straipsnis nustato, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvideÅ¡imt antros valandos iki Å¡eÅ¡tos valandos (nuo 22 val. iki 6 val.).

Kaip jau minėta pareigÅ«nams priemokos apmokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (Statuto 38 straipsnio 1 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnis yra skirtas nustatyti darbo apmokėjimo ypatumus, esant nukrypimui nuo normalių darbo sÄ lygų. Tai reiÅ¡kia, kad už darbÄ mokamas didesnis, palyginti su mokamu normaliomis darbo sÄ lygomis, tarifinis atlygis. Minėto įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nakties ir virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.

Å ioje teisės normoje bÅ«tent ir numatytas apmokėjimas už darbÄ kai nukrypstama nuo normalių darbo sÄ lygų – už darbÄ naktį. Kaip matyti ApraÅ¡as, yra poįstatyminis teisės aktas, kuris nustato tik darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose bendrÄ jÄ tvarkÄ ir ypatumus. Tačiau įsigaliojus minėto ApraÅ¡o nuostatoms, aukÅ¡tesnės galios teisės aktai – Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, kurie nustato apmokėjimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ tvarkÄ nepasikeitė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir darbo specifikÄ naktį, atsakovo taikomas darbo laiko apskaita už darbÄ naktį neabejotinai iÅ¡kreipia teisės gauti teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ principo paskirtį ir esmę bei suponuoja asmens teisės į teisingÄ darbo užmokestį pažeidimÄ , todėl visas darbas nuo 22 val. iki 6 val. nepriklausomai nuo to, kokias konkrečiai funkcijas pareigÅ«nas Å¡iuo laiku atliko turi bÅ«ti apskaitomas kaip darbas naktį ir apmokamas Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

BÅ«tent tokios teisminės praktikos laikytasi ir LVAT 2007 m. rugsėjo 7 d. priimtoje nutartyje, iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ Nr. A438-744/07. IÅ¡ pateiktų darbo grafikų, budėjimo grafikų nustatyta, kad 2010 m. liepos 2 d. pareiÅ¡kėjas budėjo įstaigoje nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. naktį, liepos 3 d. budėjo įstaigoje nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. naktį, liepos 10 nuo 8 val. iki 20 val., liepos 14 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. naktį, liepos 15 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. naktį, liepos 22 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. naktį, liepos 23 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. naktį, liepos 24 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. naktį, liepos 25 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. naktį.

IÅ¡ viso liepos mėnesį susidaro 32 valandos naktinio darbo (b.l. 49). IÅ¡ 2010 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų matyti, kad atsakovas 10 valandų pažymėjo kaip naktį dirbtÄ laikÄ ir už jį pareiÅ¡kėjui buvo apmokėta (b.l. 16). Vadinasi, pareiÅ¡kėjui už darbÄ naktį 2010 m. liepos mėn. nebuvo sumokėta už 22 valandas. PareiÅ¡kėjas vidutinį vienos valandos užmokestį apskaičiuoja 2011 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK pažymoje Nr. 3-PAZ1-50 nurodomÄ vidutinį darbo užmokestį dalinant iÅ¡ 2010 m. liepos mėnesį nustatytų darbo valandų skaičiaus ir rezultatas yra 16.45 Lt (2788,20 Lt : 166 val. = 16,80 Lt) (b.l. 52).

Todėl atsakovas pareiÅ¡kėjui už 32 naktinio darbo valandas privalėjo sumokėti ne mažiau kaip pusantro karto darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Minėta, kad už 10 val. naktinio darbo pareiÅ¡kėjui yra apmokėta, o ginčo, kad pareiÅ¡kėjo darbas už budėjimÄ yra apmokėtas koeficientu 1, t.y. kaip nesant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų nėra, o ginčas kyla tik dėl darbo užmokesčio 0,5 koeficiento dalies apmokėjimo. PareiÅ¡kėjui atsakovas pagal aukščiau nurodytÄ skaičiavimÄ už vienÄ darbo valandÄ naktį privalėjo sumokėti 25,20 Lt (1.5 koeficiento dydis) o sumokėjo po 16,80 Lt, taigi nepriemoka už 1 valandÄ yra 8.40 Lt, o nepriemoka už 22 naktinio darbo valandas yra 184,80 Lt.

Taigi pareiÅ¡kėjui už darbÄ naktį 2010 m. liepos mėn. nesumokėta 184,80 Lt. IÅ¡ darbo, budėjimo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2010 m. rugpjūčio mėn. 7 d. budėjo įstaigoje nuo 8 val. iki 00 val., t.y. 2 val. nakties metu, rugpjūčio 8 d. budėjo nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val., rugpjūčio mėn. 19 d. budėjo įstaigoje nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. nakties metu, rugpjūčio 20 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. nakties metu, rugpjūčio 23 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. nakties metu, rugpjūčio 24 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. nakties metu, rugpjūčio 31 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. nakties metu.

IÅ¡ viso rugpjūčio mėnesį susidaro 26 valandos naktinio darbo (b.l. 50). Vidutinis pareiÅ¡kėjo valandos darbo užmokestis, apskaičiuotas vidutinį pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį dalinant iÅ¡ 2010 m. rugpjūčio mėnesį nustatytų darbo valandų skaičiaus, 2010 m. rugpjūčio mėnesį sudarė 15,80 Lt. IÅ¡ rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiÅ¡kėjui už naktinį darbÄ apmokėta taikant koeficientÄ 1, nors turėjo bÅ«ti 1,5, todėl nesumokėta darbo užmokesčio dalis už 26 naktinio darbo valandas sudaro 205,40 Lt (23,70 - 15,80 = 7,90 x 26 = 205,40 Lt).

IÅ¡ darbo, budėjimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. 2 val. dirbo nakties metu nuo 22 val. iki 00 val., rugsėjo 29 d. 6 val. dirbo nakties metu nuo 00 iki 6 val. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas pagal teikiamÄ darbo grafikÄ , budėjimo grafikÄ 2010 m. rugsėjo mėn. dirbo 8 valandas nakties metu. IÅ¡ 2010 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų apie naktinio darbo apmokėjimÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui už darbÄ naktį padidintu tarifu nebuvo mokama (b.l. 18), todėl rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 63,20 Lt (23,70 - 15,80 = 7,90 x 8 = 63,20 Lt).Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dalyje dėl 453,40 litų neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už darbÄ naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tenkintinas ir pareiÅ¡kėjui priteistina 453,40 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis.

Kitoje dalyje pareikėjo praÅ¡ymas aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,n u s p r e n d ė:pareiÅ¡kėjo Ž. A. praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui Ž. A. iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas 191008577) priteisti 453,40 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį (mokesčiai neiÅ¡skaityti) už darbÄ naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo Ž.A. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                       Irena Stulpinienė