2021-03-17 Nr. AB-5640-3-61-3-03749-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-920-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03749-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Masada“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. ATK2-159/19 (toliau – ir Nutarimas), panaikinti skirtą piniginę baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas Nutarimu skyrė pareiškėjui 360 Eur ekonominę sankciją už tai, kad pareiškėjai priklausančiame bare, kurio adresas Lyros g. 13, Šiauliai, pirmadieniais–šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val. buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešti).

2.2. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 22 val. 57 min.57 val. bare darbuotoja J. D., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui E. Š. pardavė 1 alkoholinio alaus butelį išpilstytą į plastikinį bokalą, kurį pirkėjas E. Š. išsinešė iš baro (1-asis epizodas). Taip pat atsakovas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 23 val. bare darbuotoja J. D., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui R. S. pardavė 1 butelį degtinės „Stumbro“ perpiltą į kitus du 0,5 l talpos plastikinius buteliukus, kuriuos pirkėjas R. S. išsinešė iš baro (2-asis epizodas). Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) nuostatas (18 str. 3 d. 13 p.), draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

2.3. Pareiškėjas nepripažįsta inkriminuoto AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, o Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi alkoholis abiem epizodais buvo išpilstytas.

2.4. Pateikti rašytiniai paaiškinimai ir su jais pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi papildomų aktyvių ir būtinų priemonių užtikrindama, kad alkoholiniai gėrimai AKĮ nustatytu laiku būtų vartojami vietoje.

2.5. 1-ojo epizodo atveju pirkėjui buvo nurodoma alkoholį vartoti vietoje ir jis jį vartojo vietoje. Pareiškėjo teigimu, pirkėjas nurodė neteisingą informaciją apie tai, kad darbuotoja jo neįspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, kadangi buvo suinteresuotas, jog jam būtų skirta mažesnė administracinė bauda, todėl, esant prieštaravimams tarp pirkėjo ir pardavėjo paaiškinimų, jie aiškinami kaltinamojo (pardavėjo) naudai.

2.6. Viešojo maitinimo veikloje pareiškėjas naudoja didesnės talpos plastikines talpas, į kurias įpilti alkoholiniai gėrimai parduodami be dangtelių, paženklinami įspėjimais, todėl tokios taros išsinešimas nėra patogus ir reprezentatyvus. Plastikinė tara prekybinėje veikloje pasirinkta turto ir klientų saugumo tikslais.

2.7. Dėl 1-ojo epizodo darbuotoja nėra nubausta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą, todėl nėra pagrindo ir pareiškėją bausti už minėtą pažeidimą. Be to, Departamento pareigūnų surašytame 2019 m. rugpjūčio 19 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. ATK2-149 nenurodyta konkreti pareiškėjos padaryta neteisėta veika, Departamentas nenustatė su kokiu kiekiu alkoholio buvo sulaikytas pirkėjas.

2.8. Įstatymų leidėjas nėra reglamentavęs į ką išpilstyti turi būti alkoholiniai gėrimai, todėl nėra teisinio pagrindo bausti pareiškėją už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto neįvykdymą, argumentuojant, kad buvo pasirinkta netinkama tara.

2.9. Departamentas nepagrįstai pareiškėjo viešojo maitinimo veikloje naudojamą plastikinį „grafiną“ vertina kaip pernelyg patogią tarą.

2.10. Pareiškėjo skundo argumentai nurodyti dėl 1-ojo epizodo, taikomi ir 2-ojo epizodo atveju.

2.11. Byloje nėra ginčo, kad 2-ojo epizodo metu pardavėja įspėjo pirkėją apie tai, kad pirkėjo įsigytas alkoholis turi būti vartojamas pareiškėjo bare.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, jog Įmonė ėmėsi pakankamai priemonių, kad užtikrintų alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Byloje surinkti patikimi ir išsamūs įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo pardavėja pirkėjo neįspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje (1-asis epizodas), degtinė perpilta iš gamyklinės taros į kitus plastikinius butelius, kurie yra patogi tara alkoholinius gėrimus išsinešti (2-asis epizodas), nes tai yra vienkartinė tara, lyginant su stikline tara, kuri yra pareiškėjo turtas.

4.2. Pareiškėjo teiginiai, kad plastikinė 0,5 l tara (plastikiniai buteliai), kurią pareiškėjas įvardija kaip plastikinius „grafinus“, nėra patogi išsinešimui dėl to, kad ji be dangtelio, bei nereprezentatyvi dėl to, kad ant jos užklijuoti įspėjamieji užrašai, yra akivaizdžiai subjektyvus faktinių aplinkybių interpretavimas.

4.3. Pareiškėjo skundo argumentai, kad patalpose yra baro kėdės, stalai, lentynose išstatyti įvairūs alkoholiniai gėrimai, kurie parduodami pagal klientų poreikius ir išpilstomi, leidžiama foninė muzika, viešojo maitinimo vietoje yra pilstomo alaus kranai, įrengtas televizorius su interaktyvia „Keno-kamuoliukų“ loterija, patiekiamas šildomas maistas, nepaneigia padarytų AKĮ pažeidimų sudėties, t. y. byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas prekiauja alkoholiniais gėrimais, kuriuos pirkėjai sistemingai išsineša iš viešojo maitinimo vietos, nesiima priemonių, kurios būtų efektyvios užtikrinant AKĮ reikalavimų laikymąsi.

4.4. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad pirkėjas (1-ojo epizodo atveju) pateikė neteisingus parodymus, kad pardavėja jo neįspėjo, kadangi jis buvo suinteresuotas byla, kadangi šių teiginių pareiškėja nepagrindė įrodymais. Tai, jog pardavėja pirkėją įspėjo ar neįspėjo pažeidimo dėl alkoholinių gėrimų išsinešimo nenaikina ar atsakomybės nemažina.

4.5. Plastikinio bokalo išdavimas (1-ojo epizodo atveju) yra akivaizdus įrodymas, kad pareiškėjas naudoja patogią vienkartinę tarą alkoholiniams gėrimams išsinešti, nes pirkėjas nėra įpareigotas jos grąžinti, todėl konkliudentiniais veiksmais pirkėjui duodama suprasti, kad pareiškėjas alkoholinių gėrimų pardavimą išsinešti toleruoja.

4.6. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos, kuriose pavaizduoti plastikiniai maišai su išpilstytais stikliniais alkoholinių gėrimų buteliais, Departamento nuomone, nepatvirtina, kad pareiškėjas užtikrina AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymąsi, o, parduodant tokius alkoholinius gėrimus plastikiniuose buteliuose pirkėjams, fiktyviai (apsimestinai) siekia įvykdyti pirmąją AKĮ išimties sąlygą („parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus“), tačiau vis tiek sudaro patogias sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus.

4.7. Pareiškėjo teiginiai, kad jis parduoda alkoholinius gėrimus mililitrais, o ne vienetais, Departamento nuomone, taip pat nepanaikina padaryto pažeidimo sudėties, kadangi pasirinktas būdas parduoti alkoholinius gėrimus, išpilstytus į 0,5 l plastikinius butelius, nėra efektyvi ir protinga priemonė užtikrinant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.

4.8. Pažeidimo sudėties nepanaikina pareiškėjo teiginiai, kad bare pakabinti pranešimai apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus, tokie pranešimai yra užklijuoti ir ant plastikinės taros, kuri parduodama klientams, be to kiekvienas pirkėjas asmeniškai yra įspėjamas apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Visų pirma, bylos duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, kad pirkėjas 1-ojo epizodo atveju buvo įspėtas apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. To nenurodė nei pirkėjas, nei pati pardavėja pirminiuose paaiškinimuose, kurie laikytini patikimais įrodymais.

4.9. AKĮ 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, nustatę, kad Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. 2019 m. rugsėjo 19 d. protokolo Nr. ATK2-159 turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 609 straipsnyje nurodytus esminius reikalavimus protokolo turiniui, t. y. jame nurodyta surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis Įstatymo straipsnis. Taip pat šiame protokole nurodyta ir konkreti neteisėta veika. Protokole suformuluojamas kaltinimas ir pažeidimo esmė, o tuo tarpu Nutarime pažeidimo kvalifikacija detalizuojama.

4.10. Pareiškėjo teiginiai, kad nenustatyta koks kiekis alkoholio buvo rastas pas pirkėjus, yra nepagrįsti. Departamento nuomone, byloje esantys duomenys (tarnybiniai pranešimai, pirkėjų rašytiniai paaiškinimai, foto nuotraukos) patvirtina, kad abiem atvejais pirkėjams buvo parduoti alkoholiniai gėrimai. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas. Foto nuotraukų analizė patvirtina, kad taros, į kurias buvo išpilstyti alkoholiniai gėrimai, buvo beveik pilnos (1-ojo epizodo atveju – plastikinis bokalas pilnas alaus, 2-ojo epizodo atveju – viename buteliuke apie 200 ml, o antrame apie 400 ml degtinės). Nepriklausomai nuo to, koks yra tarose alkoholinių gėrimų kiekis, pareiškėjo pareigos pasirinkti efektyvias priemones, užtikrinančias, kad alkoholiniai gėrimai būtų neišsinešami iš pareiškėjo baro, tai nepanaikina.

4.11. Juridinio asmens ir fizinio asmens padarytų pažeidimų teisenos yra dvi skirtingos teisenos ir prejudicinės reikšmės viena kitai neturi, tai patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

4.12. Tyrimus dėl pažeidimų atlieka skirtingos institucijos (policija ir Departamentas).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

7.1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmasis veiklos skyrius (toliau – Šiaulių AVPK PVS) 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 40-S-21719-(1.19) ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius (toliau – Šiaulių AVPK AVS) 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 40-S-21598-(1.19E) pateikė Departamentui medžiagą dėl nustatyto pažeidimo tolimesniam sprendimo priėmimui dėl ekonominės sankcijos taikymo.

7.2. Šiaulių AVPK PVS vyresnysis tyrėjas V. T. 2019 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog kartu su Šiaulių AVPK PVS tyrėju Ž. B. ir Šiaulių AVPK AVS vyresniąja tyrėja E. N. vykdė patruliavimą, apie 22 val. 57 min. pastebėjo jaunuolį, kuris su savimi iš viešojo maitinimo įstaigos išsinešė plastikinį bokalą su alkoholiniu alumi. Sulaikytas jaunuolis pareigūnams paaiškino, kad alų įsigijo Įmonės viešojo maitinimo vietoje ir išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Asmuo teigė, kad Įmonės darbuotoja jo neįspėjo, kad alaus negalima neštis į lauką (1-asis epizodas).

7.3. Tyrėja N. V. 2019 m. rugpjūčio 13 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl administracinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. kartu su vyresniuoju tyrėju G. M. Lyros g. 13, Šiauliuose, apie 22 val. 59 min. pastebėjo, jog į barą „Lyra“ įėjo vaikinas, kuris apie 23 val. 5 min. išėjo iš baro ir išsinešė 2 buteliukus po 0,5 litro skaidraus skysčio. Pareigūnams sustabdžius vaikiną, jis paaiškino, jog degtinę „Stumbras“ pirko UAB „Masada“ priklausančioje kavinėje „Lyra“, degtinė buvo išpilstyta į plastikinę tarą (2-asis epizodas).

7.4. Įmonės baro darbuotojai J. D. 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR_P-1859-2019, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22 val. 57 min., ji, būdama UAB „Masada“ pardavėja ir dirbdama darbo vietoje bare „Lyra“ adresu Šiauliai, Lyros g. 13, draudžiamu laiku pardavė alkoholinį gėrimą – alų, nors Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimu dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo Nr. T-287, nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiantį prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresu Lyros g. 13, Lyros g. 13A, Lyros g. 13C. Tokiais veiksmais traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Už minėto administracinio nusižengimo padarymą J. D. administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėta 15 Eur baudą.

7.5. Įmonės baro darbuotojai J. D. 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR_P-1868-2019, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. 23 val., ji, būdama UAB „Masada“ padarvėja ir dirbdama darbo vietoje bare „Lyra“ adresu Šiauliai, Lyros g. 13, pardavė alkoholinių gėrimų („Stumbro“ degtinės), nors Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimu dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo Nr. T-287, nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiantį prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresu Lyros g. 13, Lyros g. 13A, Lyros g. 13C. Tokiais veiksmais traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 168 straipsnio 1 dalyje. ANK 168 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus. Už minėto administracinio nusižengimo padarymą J. D. administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėta 15 Eur baudą.

7.6. 2019 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR-P-1800-2019 buvo surašytas ir asmeniui 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22 val. 57 min. iš baro “Lyra” išsinešusiam alkoholinį gėrimą – alų, jo padarytą veiką kvalifikuojant pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Minėtas asmuo savo paaiškinime dėl padaryto administracinio nusižengimo nurodė, kad baro „Lyra” pardavėja jam nepasakė apie tai, jog alkoholio iš baro išsinešti negalima.

8. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įmonės darbuotojai nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą, todėl nepagrįstai buvo surašytas ir protokolas Įmonei.

9. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad asmuo, išsinešęs iš baro alkoholinį gėrimą (alų, 1-asis epizodas), buvo suinteresuotas kuo mažesnės sankcijos skyrimu, todėl jo parodymai yra neteisingi ir neatitinka tikrovės. Teismas pabrėžė, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 484 straipsnį aplinkybė, ar asmuo įsigijęs alkoholinius gėrimus buvo įspėtas jį parduodančio asmens, kad alkoholiniai gėrimai vartotini tik baro patalpose, ar nebuvo įspėtas, jokios reikšmės neturi. Minėta aplinkybė neturi jokios reikšmės ir skiriamos administracinės nuobaudos dydžiui, kadangi ji nevertintina kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ANK 35 straipsnio prasme. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad J. D. pirminiame paaiškinime, duotame iš karto po įvykio 2019 m. rugpjūčio 2 d., taip pat nenurodyta, jog ji apie tai, kad iš baro negalima išsinešti alkoholinių gėrimų, o juos galima gerti tik baro patalpose, įspėjo konkretų pirkėją. Tik J. D. 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB “Masada” direktoriui rašytame Tarnybiniame pranešime jau yra nurodyta, kad konkretus klientas žodžiu buvo įspėtas apie tai, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti tik bare ir juos draudžiama išsinešti iš baro.

10. Teismas, apžvelgęs AKĮ nuostatas (18 str. 3 d. 13 p., 34 str. 3 d.), taip pat įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl alkoholinių gėrimų pardavimo, konstatavo, kad Departamentas 2019 m. rugsėjo 19 d. surašė protokolą Nr. ATK2-159/19 Įmonei, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindas, 2019 m. rugpjūčio 9 d. protokolo pagrindu Departamentas 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už nustatytus AKĮ pažeidimus skyrė 360 Eur dydžio baudą.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pareiškėjo veiksmai (Įmonės baro patalpose yra pakabinti pranešimai, informuojantys apie tai, jog alkoholiniai gėrimai po 20 val. darbo dienomis ir po 15 val. sekmadieniais gali būti vartojami tik vietoje, draudžiant juos išsinešti, o ant plastikinių butelių taros papildomai klijuojami įspėjamieji lipdukai) nėra pakankami ir traktuotini tik kaip pasyvi priemonė siekiant užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymąsi. Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėjas skunde akcentavo, kad jo darbuotoja žodžiu įspėjo pirkėjus apie alkoholinių gėrimų vartojimą bare, tačiau tai nepanaikina AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, nes tokia priemonė taip pat nelaikytina efektyvia, siekiant užtikrinant minėto straipsnio laikymąsi. Teismas nurodė, kad šią išvadą patvirtina aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju po žodinio įspėjimo asmuo išėjo iš baro išsinešdamas alkoholinius gėrimus (2-asis epizodas).

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje AKĮ redakcijoje neliko alternatyvios sąlygos, leidusios draudžiamu laiku viešojo maitinimo vietoje parduoti „pilstomus alkoholinius gėrimus“ arba „alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje“, o liko tik nustatyto draudimo išimtis, leista „parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus“. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ūkio subjektai neturi teisės siekdami pasinaudoti įtvirtinto draudimo išimtimi, prekiauti draudžiamu laiku alkoholiniais gėrimais gamyklinėse pakuotėse, visus alkoholinius gėrimus privalu parduoti tik pilstomus bei tik vartojimui vietoje.

13. Teismas išaiškino, jog, perpylus gėrimus į plastikinius „grafinus“, kaip teigia pareiškėjas, nėra laikoma, kad gėrimai yra skirti vartojimui vietoje, juolab, kad, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų bei paaiškinimų byloje, plastikiniai „grafinai“ yra patogūs išsinešti iš viešojo maitinimo vietos. Teismas pažymėjo, jog pirkėjai alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro, o pareiškėjas nesiėmė būtinų ir efektyvių priemonių, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami tik vietoje, kaip to reikalauja AKĮ, todėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas buvo pažeistas ir pareiškėjui ekonominė sankcija paskirta pagrįstai.

14. Nors pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo imtasi visų įmanomų veiksmų ir priemonių, kurias išsamiai skunde nurodė pareiškėjas (dėl patalpų pritaikymo baro veiklai, kad buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina, jog gėrimai parduodami mililitrais, dėl darbo laiko, dėl pakuočių tvarkymo teisės aktų nustatyta tvarka, dėl sutarties su LATGA sudarymo, dėl to, kad bare iškabinti įspėjimai dėl draudimo išsinešti alkoholinius gėrimus, dėl įspėjamųjų lipdukų ant plastikinės taros, dėl to, kad pardavėja negali užtikrinti pirkėjų elgesio, naudoti prievartos priemonių tokiu atveju, kad įstatymai nereglamentuoja, į kokią tarą turi būti išpilstyti gėrimai ir kt.), teismas padarė išvadą, kad minėtos priemonės nebuvo pakankamai efektyvios, kurias diskrecijos teise gali pasirinkti ūkio subjektas, siekdamas užtikrinti AKĮ numatytą draudimą, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai nepatvirtina, kad buvo visiškai užtikrintas alkoholinių gėrimų vartojimas tik vietoje.

15. Teismas konstatavo, kad tai, jog alkoholinis gėrimas pardavimo metu buvo perpiltas į kitą tarą, bei kad pirkėjui buvo duota plastikinė stiklinė vartojimui vietoje, savaime nesuponuoja išvados, kad alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar alkoholinio gėrimo perpylimu į kitą tarą siekiama, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje. Nors įstatymai nereglamentuoja, į kokią tarą turi būti išpilstomas gėrimas vartojimui vietoje, tačiau šiuo atveju Įmonės pasirinkta tara – plastikiniai „grafinai“ – kelia pagrįstų abejonių, kad Įmonės realus ir neimituojamas siekis, tikslas buvo tai, kad gėrimų vartojimas vyktų tik vietoje. Priešingai, teismas vertino, kad plastikinis „grafinas“, nepaisant to, kad jis be kamštelio, yra patogus ir leidžiantis išsinešti gėrimą iš viešojo maitinimo vietos. Teismas taip pat sutiko su atsakovo vertinimu, jog plastikinio bokalo išdavimas (1-ojo epizodo atveju) yra akivaizdus įrodymas, kad pareiškėjas naudoja patogią vienkartinę tarą alkoholiniams gėrimams išsinešti, nes pirkėjas nėra įpareigotas jos grąžinti, todėl konkliudentiniais veiksmais pirkėjui duodama suprasti, kad pareiškėjas alkoholinių gėrimų pardavimą išsinešti toleruoja.

16. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad tokiais veiksmais pareiškėjas, parduodamas alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, juos perpildamas iš gamyklinės taros į tokią tarą, kuri patogi išsinešti, tik imituoja savo veikloje siekimą, kad klientai gėrimus vartotų vietoje. Tai, kad klientas dalį gėrimo išgėrė vietoje, kitą dalį gėrimų išsinešė, nepaisydamas įspėjimų, nedaro įtakos pareiškėjo atsakomybės klausimui, pareiškėjo atsakomybės klausimui neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad tyrimo metu nenustatyta, koks išsinešto alkoholio kiekis buvo rastas pas pirkėjus, kad pareiškėjas, jo teigimu, alkoholinius gėrimus parduoda mililitrais, o ne vienetais. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog UAB „Masada“ jau ne kartą buvo bausta už analogiškus AKĮ pažeidimus.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasirinktos priemonės, siekiant užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymąsi nebuvo pakankamos ir efektyvios, pareiškėjas negali remtis formaliais veiksmais, tokiais kaip žodinis įspėjimas, iškabų iškabinimas, lipdukų klijavimas ant išduodamos taros, tačiau tuo pačiu metu sudaryti palankias sąlygas pirkėjams išsinešti alkoholinius gėrimus, tokias kaip jų išpilstymas į plastikinę tarą. Šiuo atveju formalus sąlygų laikymasis pilstant alkoholinius gėrimus į plastikinę tarą, o ne į viešojo maitinimo veikloje įprastą vartojimui vietoje skirtą tarą (stikliukus, bokalus, taures ir pan.), atskleidžia tikrąjį pareiškėjos tikslą – nesilaikyti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas įvykdė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjui skirtos baudos dydžio, teismas, atsižvelgęs į AKĮ 37 straipsnio 7–9 dalis, konstatavo, kad paskirtos baudos dydis yra teisingas ir proporcingas.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Masada“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti pareiškėjo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir panaikinti pareiškėjui taikytą piniginę baudą visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 45 Eur žyminį mokestį (30 Eur pirmosios instancijos teisme ir 15 Eur apeliacinės instancijos teisme).

20. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:

20.1. UAB „Masada“ vykdo aktyvią baro veiklą ir sudaro realias galimybes alkoholinius gėrimus klientams vartoti vietoje, realiai parduoda pilstomus alkoholinius gėrimus, byloje pateiktos nuotraukas, iš kurių matyti, kad bare reguliariai lankosi žmonės, sėdi prie staliukų, vartoja alkoholinius gėrimus vietoje, taip pat byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti kaip sėdi ir vartoja alkoholinius gėrimus kitoje baro dalyje, t. y. prie kito baro stalo, prie kurio reikia prieiti išeinant pro baro pagrindinį įėjimą į koridorių.

20.2. Alkoholinio gėrimo klientui 2019 m. rugpjūčio 2 d. pardavimo atveju UAB „Masada“ ir darbuotoja ėmėsi visų būtinųjų priemonių, kad klientas išpilstytus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje, klientui buvo suteiktos visos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje. Klientas savo veiksmais sudarė pagrįstą įspūdį, kad gėrimus vartos vietoje, o pareiškėjo darbuotoja ėmėsi visų sąlygų, kad klientui būtų įspėtas apie alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje būtinybę. Todėl šį atvejį, kaip ir kitus, reikia analizuoti ir vertinti individualiai ir pareiškėjo kaltės nesieti su faktu, kad klientas gėrimus iš baro išsinešė, o vertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą.

20.3. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Minėtame sprendime konstatuota, kad teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš ūkio subjekto nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Taip pat sprendime buvo atsižvelgta į tai, kad bare buvo sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, buvo iškabinti įspėjimai pirkėjams apie pareigą šiuo gėrimus nuo 22 iki 8 valandos vartoti tik vietoje, konstatuota, kad nėra pagrįsta konstatuoti tik formalaus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimo.

20.4. Sprendime visiškai nevertinta ir nepasisakyta dėl to, jog Įmonės baro darbuotoja negalėjo pagrįstai numatyti, jog, nepaisant visų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro, t. y. nebus vartojamas vietoje. UAB „Masada“ darbuotojai neturi nei teisės, nei pareigos kliento, kuris nusipirkęs alkoholinių gėrimų, žinodamas, kad jis parduodamas vartoti vietoje, bando išeiti pro patalpų duris, sulaikyti, kadangi klientas teisėtai įsigijęs alkoholinių gėrimų, su jais turi teisę elgtis savo nuožiūra.

20.5. UAB „Masada“ darbuotojos 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji paaiškino asmeniui, jog vartoti gėrimą būtina tik vietoje ir draudžiama jį išsinešti iš baro patalpų, taip pat kad minėtas klientas sudarė pagrįstą įspūdį, kad įsigytą gėrimą jis vartos vietoje ir jį vartojo, todėl Departamentas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Masada“ darbuotoja neva tai neįspėjo alkoholinius gėrimus įsigijusio asmens, kad alkoholiniai gėrimai vartotini tik baro patalpose ir kad juos išsinešti draudžiama. Alkoholinius gėrimus išsinešusio asmens kryptingi ir neteisėti veiksmai lėmė tai, kad jis nepaisydamas perspėjimų ir jam perteiktos informacijos, savarankiškai ir savavališkai su alkoholiniu gėrimu ir pasišalino iš baro, nors puikiai suvokė, kad to daryti nėra galima ir kad tai yra neteisėta, taigi suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, tačiau sąmoningai elgėsi priešingai nei numato įstatymų leidėjas (1-asis epizodas), o tiek Įmonės darbuotoja, tiek pati Įmonė atliko visus įmanomus aktyvius veiksmus, kurie leistų konstatuoti savo pareigų užtikrinimą.

20.6. Sprendime padaryta išvada, kad alkoholinis gėrimas šiuo konkrečiu atveju klientui buvo išpilstytas į patogią išsinešti tarą yra visiškai neteisinga, nes nei teisės aktai, nei teismų praktika nėra nurodžiusi ir detalizavusi į kokią tarą alkoholiniai gėrimai turėtų būti išpilstomi. Pareiškėjas naudoja stiklines, stiklinius stikliukus, stiklinius bokalus, plastikines stiklines, plastikinius bokalus, plastikinius stikliukus, didesnės talpos plastikines talpas, kurie nėra naudojami kaip PET buteliai, jie patiekiami be kamštelių, nes jie net nėra įsigyjami. Todėl tokią talpą išsinešti be dangtelio / kamštelio yra nepatogu, tokios talpos buvimas patvirtina, kad tai nėra reprezentatyvi ir solidi talpa, kurią klientas gali išsinešti, kuri yra ir be jokio dangtelio / kamštelio.

20.7. Departamento protokolas surašytas dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto teisės pažeidimo padarymo, t. y. už tai, kad UAB „Masada“ darbuotoja, pardavusi alkoholinių gėrimų, neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas pardavimo vietoje – viešojo maitinimo vietoje – kavinėje-bare adresu Lyros g. 13, Šiauliuose. Protokole visiškai nėra išskirta ir detalizuota, kokia konkrečia neteisėta veika (veikimu ar neveikimu) Įmonė ir / ar jos darbuotoja pažeidė šių teisės normų nuostatas. Protokole nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais Įmonės ar Įmonės darbuotoja neužtikrino, kad parduotas alkoholis būtų vartojamas pardavimo vietoje, o tik abstrakčiai nurodė „neužtikrino vartojimo vietoje”. Protokole nėra nurodyta kokį kiekį alkoholio pirkėjas išsinešė – pilną plastikinę tarą ar tik dalį nesuvartoto gėrimo, šių aplinkybių Departamentas nesiaiškino. Protokole net nėra konkretizuoti Įmonės ir / ar jos darbuotojos konkretūs veiksmai, kuriuos Protokolą surašęs pareigūnas laiko teisės pažeidimu, o Protokole įvardijami tik pirkėjo veiksmai ir šios situacijos pasekmės, bet ne tai, kas jas nulėmė. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis abstrakčiu Protokolu, nėra pagrindo priimti nutarimo, kuriuo būtų konstatuotas pareiškėjo atliktas AKĮ pažeidimas.

20.8. 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių AVPK surašyto protokolo turinys leidžia teigti, kad policijos pareigūnai nenustatė įvykio metu pažeidimo dėl alkoholinių gėrimų vartojimo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje pažeidimo, o protokolo pagrįstumas ir pažeidimo esmė siejama su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimu taikytais prekybos laiko apribojimo, todėl tiek Departamento protokolas, tiek Šiaulių AVPK 2019 m. rugpjūčio 13 d. protokolas nesudaro pagrindo bausti pareiškėją už tariamą gėrimų vartojimo vietoje sąlygos neužtikrinimą.

20.9. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-810/2018, Departamentas ir pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviai įvertini visus byloje esančius ir pareiškėjo pateiktus įrodymus ir savo išvadas priimti visų įrodymų visumos kontekste, be jokio išankstinio nusistatymo ar abstrakčių pamąstymų ir spėjimų, įvertinant tai, kad pats Departamento protokolas ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių AVPK protokolas buvo surašyti nekonkrečiai ir nepakankamai aiškiai, nėra nurodyta kuo pareiškėjas yra kaltinamas ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jis atliko.

20.10. Susidaro paradoksali situacija, kad pareiškėjas (verslas) baudžiamas, tačiau jį baudžiančios institucijos, įskaitant atsakovą, nenurodo, kaip verslas turėtų elgtis ir kokių konkrečių priemonių imtis prekybos alkoholiniais gėrimais atveju ir pritaikant individualiam pareiškėjo barui, nes natūralu, kad kiekviena kavinė (baras) turi savitą lokaciją, savitą patalpų išdėstymo struktūrą, savitą klientūrą ir pan.

20.11. Nėra jokio teisinio pagrindo ir pareigos pareiškėjui gėrimus pilstyti į konkrečios talpos, konkrečios tekstūros, konkrečios spalvos, konkrečios formos indus ar talpas. Verslo subjektas gali pasirinkti, kaip jam patiekti gėrimus nepažeidžiant AKĮ, o klientas gali pats pasirinkti iš ko jam gerti gėrimą. Pareiškėjo nuomone, jis sudarė visas AKĮ nurodytas sąlygas, juolab, kai pareiškėjas alkoholinių gėrimų buteliais neprekiauja, o juos tik išplisto ir apskaito mililitrais.

20.12. Departamento ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad plastikinės taros naudojimas pareiškėjo bare leidžia konstatuoti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, o stiklinės taros naudojimas AKĮ įstatymo nuostatos pažeidimo konstatuoti neleistų, yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo pareiškėjo skundo argumentus, jog pareiškėjas naudoja plastikinę tarą dėl klientų kontingento, saugumo, kaštų mažinimo ir švaros išsaugojimo bei nuostolių mažinimo (išvengiant stiklo dūžių).

20.13. Sprendžiant dėl 2-ojo epizodo, taip pat turi būti vadovaujamasi pareiškėjo pateiktais argumentais dėl 1-ojo epizodo.

20.14. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo naudota plastikinė tara nėra „buteliukai“, o tai yra plastikiniai grafinai.

20.15. 2-ojo epizodo kontekste nėra ginčo ir prieštaringų paaiškinimų dėl pareiškėjo darbuotojos aktyvių veiksmų, įspėjant pažeidėją apie alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje būtinybę, be to, asmuo matė ir pasyviomis priemonėmis išreikštus pranešimus, kad gėrimus galima vartoti tik vietoje ir juos draudžiama išsinešti.

20.16. Nuoseklūs Įmonės darbuotojos J. D. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad gėrimus įsigiję klientai buvo įspėti, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau sąmoningai ėmėsi veiksmų, kad, pasinaudojus situacija, kuomet barmenė atliko kitas darbo funkcijas, buvo nusisukusi ir pan., jie iš baro patalpų pasišalino ir siekė taip veikti ir nusprendė nepaisyti Įmonės darbuotojos nurodymų, o už tai Įmonė ir Įmonės darbuotoja negali būti atsakingi.

20.17. Tiek 1-ojo epizodo, tiek 2-ojo epizodo atveju, konstatuotina, kad protokolas yra neišsamus, netikslus, neaiški tariamo pareiškėjo pažeidimo sudėtis ir kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus pareiškėjas neva tai atliko, todėl ir protokolo dalis dėl 2-ojo epizodo neatitinka pareiškėjo skunde nurodomos ir komentuojamos teismų praktikos.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė pareiškėjo skundą.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nustatyto pažeidimo. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017), buvo teisėti ir pakankami, tiek Įmonė, tiek Įmonės darbuotoja ėmėsi visų priemonių siekiant užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymąsi

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

29. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 (įsigaliojusio nuo 2018 m. sausio 1 d.)) nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

30. Pareiškėjui ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą paskirta nustačius, kad pareiškėjui priklausančiame bare draudžiamu metu (2019 m. rugpjūčio 2 d. (apie 22 val. 57 min.) ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. (apie 23 val.)) prekiauta alkoholiniais gėrimais neužtikrinant, kad jie būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje.

31. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai išsinešti buvo parduoti pareiškėjo bare draudžiamu laiku –2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 22 val. 57 min. pareiškėjo bare darbuotoja J. D. pirkėjui E. Š. pardavė 1 alkoholinio alaus butelį išpilstytą į plastikinį bokalą, kurį pirkėjas E. Š. išsinešė iš baro (1-asis epizodas), o 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 23 val. pareiškėjo bare darbuotoja J. D., pirkėjui R. S. pardavė 1 butelį degtinės „Stumbro“ perpiltą į kitus du 0,5 l talpos plastikinius buteliukus, kuriuos pirkėjas R. S. išsinešė iš baro (2-asis epizodas). Akcentuotina, kad šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčija, o tik nurodo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas teisės aktų reikalavimų laikymasis ir negalėjo naudoti prievartos pirkėjų atžvilgiu, kad jie neišsineštų alkoholinių gėrimų.

32. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Įmonė laikosi (laikėsi) AKĮ reikalavimų ir deda visas įmanomas pastangas, kad AKĮ nebūtų pažeistas, teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atkleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą.

Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios. Pažymėtina, kad proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslą. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-466-261/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-453-525/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos priemonės, t. y. pakabintas skelbimas apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, pardavėjos įspėjimas pirkėjo vartoti įsigytus alkoholinius gėrimus tik vietoje (2-asis epizodas), alkoholinių gėrimų įpylimas į tarą, ant kurios nurodytas draudimas išsinešti alkoholinius gėrimus, nepatvirtina fakto, kad buvo imtasi tinkamų priemonių dėl alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje (bare) turint omenyje tai, kad per trumpą laikotarpį (nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d.) užfiksuoti du epizodai, kai pirkėjai išsineša alkoholinius gėrimus iš pareiškėjo baro.

Pareiškėjo argumentai, kad tara, į kurią pilstomi alkoholiniai gėrimai, yra nereprezentatyvi ir nepatogi, vertintini kritiškai, kadangi pirkėjai turi galimybę išsinešti alkoholinius gėrimus, šios taros nereikia grąžinti, minėta tara yra standartinis butelis su siauru kakleliu, todėl išsinešant alkoholinį gėrimą tokioje taroje sumažėja tikimybė jį išpilstyti, be to, tai, kad butelis standartinės formos sudaro galimybes pirkėjams, atsinešusiems savo dangtelius, užsisukti pareiškėjo pateiktą tarą bei patogiai ją išsinešti iš baro (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2984-629/2019).

Apibendrinant, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyti argumentai bei byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, kad pareiškėjas sudarė sąlygas baro klientams alkoholinius gėrimus išsinešti, o ne priešingai – juos vartoti vietoje.

33. Dėl pareiškėjo nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017 teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjo priemonės, kurių jis ėmėsi, siekdamas užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymąsi, nėra pakankamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4403-968/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3453-629/2019 ), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi dominuojančia praktika. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-666-525/2020; 2020 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-961-261/2020; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-261/2020). Akcentuotina, kad subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius