f76f1b56-fee8-4ebe-ae55-e5f8a573fd73 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-126-553/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo A.

C. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. C. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. C. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio ir 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesÄ byloje pagal ieÅ¡kovo A.

C. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; peržiÅ«rėti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ dėl atsiradusių CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų ir pagal CPK 371 straipsnio nuostatas pakeisti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

2. PraÅ¡ymo reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti atlikti ginčo turto (buto adresu Ulonų g. 1-120, Vilnius, unikalusNr. 4400-0636-3311:3654 ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalies, pažymėtos G-1, unikalus Nr. 4400-0636-5293:3717) pakeitimo veiksmus iki kasacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo; laikinai iki skundo iÅ¡nagrinėjimo uždrausti ginčo butÄ perleisti tretiesiems asmenims; skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ ir areÅ¡tÄ (realaus) stovio, bÅ«senos ir vertės ginčo turtui, ir paskirti ieÅ¡kovÄ (realaus) stovio, bÅ«senos ir vertės ginčo turto administratoriumi (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad praÅ¡ymas yra tikėtinai pagrįstas. IeÅ¡kovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieÅ¡kovas siekia nuosavybės teise iÅ¡laikyti turtÄ , reikalingÄ teismo sprendimo įvykdymui, gali bÅ«ti taikomos ir tuomet, kai esama duomenų apie pirkėjo nesÄ Å¾iningumÄ . Kadangi byloje pateikta pakankamai naujų aplinkybių apie atsakovų nesÄ Å¾iningÄ elgesį, ieÅ¡kovo vertinimu, praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (jų visumai) ir gavus naujus įrodymus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovo A. C. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas ieÅ¡kinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieÅ¡kovas pasirinko akivaizdžiai neleistinÄ ar objektyviai neįmanomÄ teisių gynimo bÅ«dÄ . Atsižvelgiant į tai, preliminariai vertintina, kad egzistuoja galimybė, jog ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti patenkintas.

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o uždrausti atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus iki kasacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo, tačiau tais atvejais, jei ieÅ¡kovas yra padavęs kasacinį skundÄ dėl teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo kasacine tvarka, jis toje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje ir turi teikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Teismo vertinimu, kitos ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra pagrįstos. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Registrų centras“) matyti, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovui V. G. nuo 2018 m. vasario 21 d. varžytinių akto pagrindu. IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių duomenų apie Å¡io atsakovo (buto savininko) siekį pabloginti turto bÅ«klę, sumažinti jo vertę ar kitaip iÅ¡vengti sprendimo įvykdymo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Juo labiau nėra poreikio skirti buto administratoriumi (turto saugotoju) ieÅ¡kovÄ .

8. Teismas taip pat nurodė, kad pagal pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ieÅ¡kovo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės neįtakoja galimai palankaus jam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepagrindė CPK 144 straipsnyje nustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovas A. C. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo2022 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti, taip pat iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinį įrodymÄ (informacijÄ apie teismo ekspertui K. K. 2019 m. birželio 28 d. skirtÄ drausminę nuobaudÄ ) iÅ¡ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba duoti teismo liudijimÄ ieÅ¡kovui apie teisę gauti tÄ Ä¯rodymÄ , kad jis bÅ«tų pateiktas teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 10.1. Ieškovo prašymas turėjo būti patenkintas, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, buvo gauti nauji įrodymai (priedai) ir buvo priimtos naujos teismų nutartys. 10.2. Nors teismas iš dalies tinkamai ir pagrįstai nustatė aplinkybes, kad ieškovas prašo uždrausti atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus iki kasacinio skundo išnagrinėjimo, tačiau teismas nepagrįstai pažymėjo, kad tokio pobūdžio prašymas negali būti tenkinamas.

Teismas iÅ¡ visumos pateiktų esminių aplinkybių ir bylos procesinių dokumentų turinio turėjo suprasti, kad ieÅ¡kovas padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ tik formuluodamas reikalavimus, o ne dėstydamas turinį, nes ieÅ¡kovas nėra padavęs kasacinio skundo ir neturėjo teikti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kasaciniam teismui. 10.3. PrieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“) aiÅ¡kiai matyti, kad įrengtas ginčo butas nuosavybės teise neteisėtai priklauso atsakovui (pirkėjui) V.

G. nuo 2018 m. vasario 21 d. neteisėtu ginčijamu varžytinių akto pagrindu. 10.4. Pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ieÅ¡kovo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės įtakoja galimai palankaus jam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimÄ . 10.5. Teismas nesilaikė procesinių terminų, nes ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ 2022 m. lapkričio 30 d., todėl praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti nagrinėjamas ir nustačius jo trÅ«kumus. 10.6. Å iuo atveju egzistuoja galimybė, jog pirkėjas, net ir neturėdamas nesÄ Å¾iningų ketinimų, pavyzdžiui, verslo vystymo interesais, itin palankaus pasiÅ«lymo gavimo atveju ir pan., šį turtÄ perleis sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims. 10.7.

IeÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios priemonės yra laikinos ir pirkėjui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovo vertinimu, neigiamų padarinių neturėjo kilti, nes jis dirba ir turi butÄ , yra registruotas bei gyvena Visagine, ginčo butu nesinaudoja.

11. Atsakovas V. G. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 11.1. IeÅ¡kovas skunde pateikia daug informacijos, dažnai nesusijusios tarpusavyje, visais įmanomais bÅ«dais bandydamas suklaidinti teismÄ . IeÅ¡kovas Å¡meižia atsakovÄ V. G., teikia nepagrįstus argumentus apie atsakovo elgesį. 11.2. IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovo (buto savininko) siekį pabloginti turto bÅ«klę, sumažinti jo vertę ar kitaip iÅ¡vengti sprendimo įvykdymo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui.

Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nori parduoti ar perregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybėn, ar pasislėpti. Todėl jo prašymas turi būti atmestas. k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo, kitų apelianto praÅ¡ymų 13.

Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. vasario 7 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, prie kurių pridėjo naujus įrodymus: 2022 m. gruodžio 7 d. Europos žmogaus teisių teismo raÅ¡tÄ ; 2022 m. gruodžio 22 d. UAB „Atvira erdvė“ atsakymÄ ; Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. sausio 4 d. nutartį; užsakymus dėl nekilnojamojo turto objektų; teisininko paaiÅ¡kinimus iÅ¡ interneto portalo;

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio mėn. raÅ¡tÄ ; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio mėn. raÅ¡tÄ ; Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros2023 m. sausio 20 d. raÅ¡tÄ . RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (praÅ¡yme) nurodyta, kad jų pateikimÄ pagrindžia tai, kad po atskirojo skundo pateikimo teismui dienos paaiÅ¡kėjo naujos esminės bylos aplinkybės.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alies raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ argumentai, negali bÅ«ti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

15. Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantas nurodo papildomus argumentus, kurių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, apelianto nuomone, turėtų bÅ«ti panaikinta. Kadangi terminas atskirajam skundui pateikti nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs (CPK 335 straipsnio 1 dalis), tokie apelianto paaiÅ¡kinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ negali bÅ«ti priimti.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytÄ iÅ¡imtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų į bylÄ nepriima, kadangi jie neatitinka įrodymų sÄ sajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis), t. y. nėra susiję su Å¡ioje byloje nagrinėjamu procesiniu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Apeliantas kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais teikiamais įrodymais siekia pagrįsti aplinkybę, kad ginčo turto tikroji vertė jį parduodant buvo didesnė, nei nurodyta 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte. Tačiau tokia aplinkybė nėra Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dalykas (apeliacijos objektas). Apelianto nurodoma aplinkybė dėl nekilnojamojo turto verčių neatitikimo nėra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių pagal apelianto pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį taikymo poreikiu, t. y. su aplinkybe, kad netaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateiktus praÅ¡ymus sustabdyti bylÄ ir priimti atskirÄ jÄ nutartį bei apie teismo eksperto K. K. veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis), praneÅ¡ti prokurorui. Pagal CPK 300 straipsnį, tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiÅ¡kėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie galimai atliktas nusikalstamas veikas. Apelianto raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyti teiginiai, kuriais jis grindžia poreikį taikyti aptariamÄ nuostatÄ , rodo apelianto nesutikimÄ su teismo eksperto K. K. nustatyta nekilnojamojo turto verte, o ne pagrindžia nusikalstamų veikų požymius.

20. Apeliantas atskiruoju skundu praÅ¡o iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinį įrodymÄ (informacijÄ apie teismo ekspertui K. K. 2019 m. birželio 28 d. skirtÄ drausminę nuobaudÄ ) iÅ¡ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba duoti teismo liudijimÄ ieÅ¡kovui apie teisę gauti tÄ Ä¯rodymÄ , kad jis bÅ«tų pateiktas teismui, tam kad bÅ«tų užfiksuota dabartinę turto bÅ«klė ir jis tinkamai įvertinas.

21. Å aliai pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus, teismas tokio praÅ¡ymo gali netenkinti, jeigu akivaizdu, jog praÅ¡omi iÅ¡reikalauti įrodymai nei patvirtins, nei paneigs turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių (CPK 180 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas, praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti minėtÄ Ä¯rodymÄ , nepagrindžia tokio procesinio veiksmo bÅ«tinybės, be to, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, nepagrįstai bÅ«tų užvilkintas atskirojo skundo nagrinėjimas ir į bylÄ bÅ«tų priimti perteklinio pobÅ«džio įrodymai, kurie nėra susiję su tarp Å¡alių nagrinėjamu ginču, todėl praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atskirojo skundo argumentų 22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nepritaikius Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai Å¡alies reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba kai praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017, 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

24. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi apelianto praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ byloje buvo atmestas. Nurodyta nutartis neįsiteisėjo, nes ieÅ¡kovas (apeliantas) pateikė atskirÄ jį skundÄ .

25. Esant tokiai situacijai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas).

Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas).

26. Taigi, apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo netenkintas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , priėmimas, nepaisant to, kad jis dar nėra įsiteisėjęs, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiÅ¡kimo tikėtinas pagrįstumas. Vien dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo atskirasis skundas negali bÅ«ti tenkinamas.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe, kad ieÅ¡kovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas principas, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios instancijos teismas, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie ginčo turto savininko atsakovo V. G. siekį pabloginti turto bÅ«klę, sumažinti jo vertę ar kitaip iÅ¡vengti sprendimo įvykdymo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui. Vien deklaratyvÅ«s apelianto teiginiai apie galimus atsakovo V. G. veiksmus ateityje niekaip neįrodo Å¡io atsakovo galimo nesÄ Å¾iningumo.

28. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė procesinių terminų, nes praÅ¡ymas, pasak apelianto, galėjo bÅ«ti nagrinėjamas ir nustačius pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo trÅ«kumus. CPK 147 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai ieÅ¡kinys, kuriame praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieÅ¡kovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir nedelsdamas apie tai praneÅ¡a ieÅ¡kovui.

Jeigu ieÅ¡kovas, gavęs teismo nutartį dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones net ir esant ieÅ¡kinio trÅ«kumams, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia mutatis mutandis taikydamas Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatas.

29. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatęs, kad apeliantas nėra sumokėjęs viso žyminio mokesčio už pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, nustatė jam terminÄ iki 2022 m. gruodžio 15 d. šį pareiÅ¡kimo trÅ«kumÄ paÅ¡alinti ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Taigi, apeliantui nesumokėjus bent pusės žyminio mokesčio už pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, net ir esant pareiÅ¡kimo trÅ«kumams, pagrįstai nesprendė.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 31. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieÅ¡kovo atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo jÄ panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Aldona Tilindienė