2022-12-21 Nr. AB-31446-3-61-3-03622-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-767-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03622-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Valeksa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. liepos [27 d.] sprendimą Nr. (8.20.MR)D2-[1873] „Dėl prašymo/skundo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau – ir Ministerija) pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 8 d. prašymą/skundą „Dėl Darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pakeitimo tvarkos aprašo 5.2 punkto nuostatų“ (toliau – ir Prašymas/skundas) ir priimti dėl jo teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas pateikė prašymą skundo padavimo terminą laikyti praleistu dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė nustatyti terminą iki 2022 m. rugsėjo 19 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos sprendimą arba jo atsisakyti, pateikti prašymą skundo padavimo terminui atnaujinti dėl Ministerijos 2022 m. birželio 29 d. rašto apskundimo.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Tarnybos sprendimą; 2) panaikinti Tarnybos 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. pranešimus (toliau – ir Tarnybos pranešimai); 3) panaikinti Ministerijos 2022 m. birželio 29 d. raštą „Dėl skundo persiuntimo“ (toliau – ir Ministerijos raštas); 4) įpareigoti Tarnybą pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti Prašymą/skundą ir priimti dėl jo teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą; 5) įpareigoti Ministeriją pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti Prašymą/skundą ir priimti dėl jo teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas, prašydamas skundo padavimo terminą laikyti praleistu dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, nurodė, kad, kadangi Tarnybos pranešimuose ir Ministerijos rašte nėra nurodyta jų apskundimo tvarkų, pareiškėjas, paduodamas teismui skundą, vadovavosi Tarnybos sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas, nepraleisdamas termino, padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), tačiau ši 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu byloje Nr. AG-497/05-2002 nusprendė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti. Tai patvirtina, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl savo kaltės, o pats terminas praleistas vos keletą dienų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė neatnaujinti termino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p. ir 9 p.).

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą, nustatė, kad Tarnybos sprendimas buvo priimtas atsakius į pareiškėjo Prašymą/skundą, kuris buvo adresuotas Ministerijai. Pareiškėjas Prašyme/skunde išdėstė savo poziciją, jog Tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V4-233 patvirtinto Darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pakeitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.2 punkto nuostatos akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra nepagrįstos bei perteklinės, priimtos iš esmės be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, dėl to turėtų būti nedelsiant pakeistos ar panaikintos. Pareiškėjas Prašyme/skunde prašė priimti reikiamus sprendimus ir (ar) atlikti reikiamus veiksmus, kad Aprašo 5.2 punkto nuostatos būtų kuo greičiau pakeistos ir (ar) panaikintos. Tarnyba atsakė pareiškėjui, priimdama Tarnybos sprendimą, kuriame nurodė, jog Tarnybos direktorius turėjo teisinį pagrindą patvirtinti Aprašą, ši teisė įgyvendinta vadovaujantis įstatymu, siekiant pašalinti prielaidas piktnaudžiauti atranka, Aprašui buvo pritarta Nemokumo priežiūros komiteto 2021 m. spalio 27 d. posėdyje.

Teismas, įvertinęs Aprašo turinį, padarė išvadą, kad Aprašas yra norminis administracinis aktas, nes jis yra skirtas ir privalomas neapibrėžtam subjektų ratui (esamiems ir būsimiems nemokumo administratoriams), juo nustatomos bendro pobūdžio normos, jis toliau veiks po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje, jis priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio negalima identifikuoti kitokių jo interesų pažeidimų, o tik tai, kad pareiškėjo nepageidaujamos norminio administracinio akto nuostatos liko nepakeistos ir galimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nustatęs, kad pareiškėjas neskundžia jokių šio norminio administracinio akto pagrindu dėl jo priimtų sprendimų, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą, iš tiesų kreipiasi į teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 112 straipsniu, konstatavo, jog pareiškėjas nepriklauso subjektų ratui, kurie gali kreiptis į administracinį teismą, prašydami ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas, į tai atsižvelgęs ir nustatęs, jog pareiškėjas patikslintame skunde nepateikė jokių kitų nesutikimo su Tarnybos sprendimu motyvų, padarė išvadą, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl centrinio administravimo subjekto norminio administracinio akto teisėtumo. Nustatęs, kad toks ginčas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, o priskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.) ir pareiškėjas nėra subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai kelti ginčą su abstrakčiu prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos sprendimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nustatė, jog prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas grindžia tuo, jog Tarnybos pranešimuose, pateiktuose per sistemą avnis.avnt.lt, Ministerijos rašte apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, o Tarnybos sprendime jo apskundimo tvarka nurodyta klaidingai, dėl ko pareiškėjas į Komisiją kreipėsi nepagrįstai, nes ši atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad terminas skundui paduoti praleistas vos keliomis dienomis. Pareiškėjo teigimu, terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas.

Teismas, remdamasis pareiškėjo į bylą pateikto elektroninio laiško kopija, nustatė, jog pareiškėjas Ministerijos raštą gavo tą pačią dieną, kada jis buvo priimtas. Nors pareiškėjas, kaip nurodė, padavė skundą Komisijai, tačiau skunde nesuformulavo reikalavimo dėl Ministerijos rašto panaikinimo. Pareiškėjas į teismą su pirminiu skundu kreipėsi 2022 m. rugsėjo 1 d. Teismas, o terminas skundui dėl Ministerijos rašto paduoti pasibaigė 2022 m. liepos 30 d. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos raštą praleido ženkliai, t. y. daugiau kaip vieną mėnesį.

Teismas, remdamasis pareiškėjo į bylą pateiktos sistemos AVNIS ekrano kopijomis, nustatė, kad pareiškėjas į Tarnybos pranešimus pateikė komentarus ir 2022 m. balandžio 14 d. prašymą. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui vėliausiai 2022 m. balandžio 14 d. buvo žinoma apie Tarnybos pranešimus ir kad terminas skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos pranešimus pasibaigė 2022 m. gegužės 15 d., t. y. beveik tris su puse mėnesio iki paduodant skundą teismui.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, veikiantis licencijuojamoje srityje – nemokumo administravime, kuris susijęs su teisinėmis procedūromis, pažymėjo, jog pareiškėjui keliami aukšti kvalifikaciniai ir atidumo reikalavimai, todėl jam turėjo būti žinoma administracinių aktų apskundimo tvarka.

Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundo padavimo terminas dėl Tarnybos pranešimų ir Ministerijos rašto praleisti ženkliai, dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo terminui atnaujinti. Teismo vertinimu, skundo padavimo termino praleidimą nulėmė pareiškėjo ir jo atstovo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir pasirinktas elgesio variantas, kuris negali būti pripažintas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs, jog jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė, ir įvertinęs viską, ką aptarė, nusprendė neatnaujinti termino skundui paduoti.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovės „Valeksa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės –skundą priimti, atnaujinus praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas, atskirajame skunde kartodamas aplinkybes bei argumentus, išdėstytus skunde, pirmosios instancijos motyvus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas yra abstraktus prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesiekia pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatų, tačiau mano, kad Tarnybos direktorius viršijo savo kompetenciją, dėl ko pareiškėjas su Prašymu/skundu kreipėsi į Ministeriją, kuri, vietoje to, jog šį išnagrinėtų, Ministerijos raštu perdavė nagrinėti pačiai Tarnybai dėl jos pačios veiksmų, vengdama atlikti jai priskirtas funkcijas. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 28 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad apskritai dėl to skundo padavimo termino net nėra praleidęs.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, laikosi tų pačių argumentų, kurie išdėstyti prašyme skundo padavimo terminą laikyti praleistu dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujintas praleistas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 ir 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos sprendimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto (byla nepriskirta tam teismui) pagrindu, konstatavęs, jog byla pagal pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos sprendimą nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o prikirstina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kadangi pareiškėjas, prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą, kreipėsi į teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos sprendimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo skundas yra abstraktus prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį aptariamu aspektu, pirmiausia pažymi, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos, o išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos tik su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tačiau ir jie turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., 22017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyti subjektai (pvz., Seimo nariai, kontrolieriai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, kt.), kurie turi teisę kreiptis į administracinį teismą, prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija), kurio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir prie jo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su Prašymu/skundu, prašydamas priimti reikalavimus sprendimus ir (ar) atlikti reikiamus veiksmus, kad Aprašo 5.2 punkto nuostatos būtų kuo greičiau pakeistos ir (ar) panaikintos. Ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, persiuntė Prašymą/skundą Tarnybai, kuri šį išnagrinėjo ir priėmė Tarnybos sprendimą, kuriame pareiškėjui nurodė, jog, Tarnybos vertinimu, Tarnybos direktoriaus įsakymas ir juo patvirtintas Aprašas, įskaitant Aprašo 5.2 punktą, yra priimti pagrįstai ir turint teisinį pagrindą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Tarnybos sprendime buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymo/skundo prašymą priimti reikiamus sprendimu ir (ar) atlikti veiksmus, kad Aprašo 5.2 punkto nuostatos būtų pakeistos ir (ar) panaikintos.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundą grindžia, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas aptarta, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą, kreipiasi į teismų su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pirmiausia pareiškėjas nepatenka į subjektų, kurie turi teisę kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Pareiškėjo skunde nėra suformuluotas prašymas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Priešingai, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas inicijavo ginčą dėl jo Prašymo/skundo nagrinėjimo Ministerijoje ir Tarnyboje, ir dėl Prašymo/skundo priimto administracinio sprendimo, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui (Viešojo administravimo įstatymo 11 str.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo (kartu su išvestiniu skundo reikalavimu – įpareigoti Tarnybą pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti Prašymą/skundą ir priimti dėl jo teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimus panaikinti Tarnybos pranešimus ir Ministerijos raštą pagrįstumo ir teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos pranešimus ir Ministerijos raštą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, nustatęs, jog pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2022 m. rugsėjo 1 d., o apie Tarnybos pranešimus ir Ministerijos raštą sužinojo atitinkamai dar 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. birželio 29 d., tačiau teismui nepateikė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos pranešimų ir Ministerijos rašto panaikinimo paduoti, ir konstatavęs, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes jo praleidimą lėmė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos pranešimus ir Ministerijos raštą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog skundo padavimo terminą praleido ne dėl savo kaltės, o iš esmės dėl to, kad Tarnybos pranešimuose ir Ministerijos rašte nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas vadovavosi Tarnybos sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama aptariamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies (specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos) prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą (inter alia sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo) būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020).

Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo padavimo termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios momentų, t. y. pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjas apie Tarnybos pranešimus vėliausiai sužinojo 2022 m. balandžio 14 d., o apie Ministerijos raštą – 2022 m. birželio 29 d.

Tai, kad pareiškėjas skundo padavimo termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios momentą sieja su kitomis aplinkybės, t. y. kada buvo priimtas Tarnybos sprendimas ir kokia jame nurodyta jo apskundimo tvarka, niekaip nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto ir pareiškėjo nenuginčyto bylos aplinkybių vertinimo, nustatant skundo padavimo termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios momentus. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl Tarnybos pranešimų ir Ministerijos rašto apskundimo terminai turi būti skaičiuojami nuo Tarnybos sprendimo priėmimo. Todėl kitaip vertinti byloje esančius duomenis, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos pranešimus ir Ministerijos raštą, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą dėl Tarnybos pranešimų ir Ministerijos rašto panaikinimo praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006), o svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Todėl sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Vertinant pareiškėjo atskirajame skunde bei jame ir skunde suformuluotose prašymuose atnaujinti terminą nurodytas aplinkybes, kad Tarnybos pranešimuose ir Ministerijos rašte nenurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į Komisiją, pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Be to, pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-520/2022; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas nepaneigė, kad apie skundžiamus Tarnybos pranešimus ir Ministerijos raštą sužinojo tada, kada nustatė pirmosios instancijos teismas, ir nenustačius, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sužinoti Tarnybos pranešimų ir Ministerijos rašto apskundimo tvarką, jam buvo atsisakyta suteikti su tuo susijusią informaciją ar kad pareiškėjas buvo suklaidintas dėl Tarnybos pranešimų ir Ministerijos rašto apskundimo tvarkos, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo aptariamą aplinkybę, kad Tarnybos pranešimuose ir Ministerijos rašto nenurodyta apskundimo tvarka, vertinti pareiškėjo naudai, kaip pateisinančią, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstą pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai operatyvus ir rūpestingas, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą, o pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nevertintinos kaip svarbios ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, nes yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. Jokių kitų aplinkybių, objektyviai užkirtusių kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Tarnybos pranešimų ir Ministerijos rašto panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis nepraleido skundo padavimo termino skųsti Ministerijos neveikimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014; 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš prie skundo pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į Ministeriją su Prašymu/skundu, tačiau Ministerija, priėmusi Ministerijos raštą, 2022 m. birželio 29 d. persiuntė jį Tarnybai. Tai reiškia, kad Ministerija, priėmusi Ministerijos raštą, atliko veiksmus dėl pareiškėjo pateikto Prašymo/skundo. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją atlikti veiksmus (pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti Prašymą/skundą ir priimti dėl jo teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą) nėra savarankiškas skundo reikalavimas, o laikytinas išvestiniu iš skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos raštą. Kadangi šis skundo reikalavimas, kaip nustatyta, pagrįstai ir teisėtai nepriimtas nagrinėti, atitinkamai tokios pat teisinės pasekmės kyla ir išvestiniam pareiškėjo skundo reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Šio vertinimo nekeičia teisiškai nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl nepraleisto skundo padavimo termino apskųsti Ministerijos neveikimą.

Dėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos sprendimą (kartu su išvestiniu skundo reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) naikintina, klausimas dėl šio skundo reikalavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ skundo reikalavimus panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos [27 d.] sprendimą Nr. (8.20.MR)D2-[1873] „Dėl prašymo/skundo“ ir įpareigoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 8 d. prašymą/skundą „Dėl Darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pakeitimo tvarkos aprašo 5.2 punkto nuostatų“ ir priimti dėl jo teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą ir perduoti klausimą dėl šių skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė