2025-08-20 Nr. AB-12774-3-61-3-02920-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-767-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02920-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo FR0285 Nr. (23.24-08) 327-29509 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti 2025 m. kovo 19 d. D. B. prašymą, kuriam suteiktas Nr. GNA-1957, dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo dalimis.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą (iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje). Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju egzistuoja abi reikalavimo užtikrinimui keliamos sąlygos: 1) pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo ir VMI išieškojus didelę mokestinę prievolę (81 396,84 Eur), pareiškėjas iš esmės neteks piniginių lėšų ir negalės vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus (mokėti atlyginimus darbuotojams, daryti einamąsias kreditų / lizingų įmokas ir t.t.) neapibrėžtą laiko tarpą, tai taip pat sukels grėsmę būsimo derliaus nuėmimui (reikia nuomoti ir / ar remontuoti (išlaikyti) techniką, samdyti transportą ir t. t.) ir / ar realizavimui.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Spendimo galiojimą.

Pareiškėjo skundas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, teismas priėmė nagrinėti jį.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamo pobūdžio pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo skunde nurodomi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvai nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kokia reali žala kils jam, nesustabdžius skundžiamo Sprendimo, kaip tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamą Sprendimą, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą bei priimti naują sprendimą, laikinai sustabdant minėto Sprendimo galiojimą iki 2025 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su teismo argumentais, jog pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kadangi pareiškėjas, vykdydamas mokestinę prievolę (81 396,84 Eur), turėtų atiduoti visas turimas pinigines lėšas (tiek esančias banko sąskaitose, tiek turimas grynaisiais pinigais) ir liktų skolingas 23 056,74 Eur, pats neturėdamas jokių piniginių lėšų. Be to, pareiškėjas nurodo, jog jis laukia lėšų, neturi piniginių lėšų banko sąskaitose, todėl, laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas ir jo ūkis apskritai gali likti be jokių piniginių lėšų neapibrėžtą laiko tarpą, kadangi, net ir gavus lėšas, jos atiteks VMI.

Pareiškėjo teigimu, jo ir ūkio palikimas be jokių piniginių lėšų sutrikdytų pareiškėjo ir jo ūkio veiklą bei atsiskaitymus su kreditoriais (trečiaisiais asmenimis). Pareiškėjas taip pat yra ir darbdavys, šiuo metu turintis 5 darbuotojus. Be to, pareiškėjas savo veikloje patiria ir kitas sąnaudas (išlaidas), susidedančias ne tik iš kreditų / lizingų mokėjimų ir darbo užmokesčio, bet ir grūdų transportavimo, technikos nuomos ir / ar remonto (išlaikymo), kuro, sėjos paslaugų, trąšų, nes pareiškėjas pradeda ruoštis nuimti derlių liepos mėn. pabaigoje. Taigi, laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas, likdamas be jokių piniginių lėšų neapibrėžtą laiko tarpą, negalės vykdyti jokių mokėjimų savo kreditoriams (tretiesiems asmenims), įskaitant ir savo darbuotojus. Vėlavimas vykdyti finansinius įsipareigojimus lems pareiškėjui ir papildomas išlaidas netesybų pavidalu bei sukels grėsmę tinkamam derliaus nuėmimui ir / ar realizavimui liepos mėn. pabaigoje.

Pareiškėjo tvirtinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjo skundas apskritai netektų prasmės, o pareiškėjui galinti atsirasti žala būtų neproporcingai didelė, lyginant ją su pareiškėjo siekiamu tikslu, t. y. didelės mokestinės prievolės sumokėjimo išdėstymo sąlyginai neilgam laikotarpiui. Be to, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas prašo VMI iš esmės nedidelės pagalbos, išdėstant mokestinės prievolės sumokėjimą sąlyginai neilgam laikotarpiui, neatmetant galimybės, kad visa mokestinė prievolė bus sumokėta anksčiau nei prašomas atidėjimo / išdėstymo terminas, t. y. rugpjūčio mėn. pradžioje, kai pirkėjai pradės atsiskaitinėti su pareiškėju už liepos mėn. pabaigoje nuimtą derlių. Pareiškėjas akcentuoja, jog teismas galėjo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikino Sprendimo galiojimo sustabdymo iš dalies, laikinai sustabdydamas Sprendimo galiojimą ne iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje, o iki rugpjūčio mėn. pradžios, tokiu būdu išlaikant abiejų byloje dalyvaujančių asmenų – pareiškėjo ir VMI – teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.

Pareiškėjo nuomone, teismas neįvertino visų su prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu susijusių reikšmingų aplinkybių, todėl darė nepagrįstą prielaidą / išvadą dėl grėsmės neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai kilti nebuvimo (atkreipiamas dėmesys į tai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui užtenka įrodyti galimai neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmę, o ne pačią žalą ir / ar jos dydį).

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neįrodė jam kylančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

IV. Pareiškėjas padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo (toliau – ir Pareiškimas), kuriuo prašo teismo priimti teikiamą pareiškimą, kuriuo atsisako atskirojo skundo, bei nutraukti administracinę bylą.

Pareiškėjas paaiškina, kad atskirajame skunde nurodyta data – 2025 m. rugpjūčio 1 d. – jau yra suėjusi ir pareiškėjas įvykdė savo mokestinę prievolę. Taigi nebeliko ginčo objekto, todėl teismo sprendimas šioje byloje nesukels jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas pažymi, kad jam žinomos atskirojo skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Teismui pateiktame Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jis atsisako atskirojo skundo ir prašo nutraukti bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimą.

ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis.

Apelianto teisė atsisakyti teismui paduoto apeliacinio skundo yra nustatyta ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

Iš pareiškėjo Pareiškimo turinio matyti jo valia atsisakyti nuo atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, t. y. pareiškėjas naudojasi ABTĮ jam suteikta galimybe. Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas pasirašė Pareiškimą. Nenustatyta kliūčių, dėl kurių atskirojo skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas,. Pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Kiti proceso dalyviai neskundė Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties.

Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad Pareiškimas, kuriuo atsisakoma nuo atskirojo skundo, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir (ar) teisėtus interesus, priima pareiškėjo Pareiškimą ir nutraukia apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti pareiškėjo D. B. 2025 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė