f76cae75-68ea-45b8-8e0d-6b2e31177dfe · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-141-1020/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Lino Å iukÅ¡tos, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo G. J. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo praÅ¡ymas perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir suÅ¡velninti bausmę, Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2-38/1995 G. J. nuteistas už tai, kad 1994 m. lapkričio 4 d. apie 17.00 val., bÅ«damas neblaivus, (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡kelyje kėsinosi iÅ¡kreipta forma per tiesiÄ jÄ Å¾arnÄ išžaginti mažametę A. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo lytiÅ¡kai nepajėgus. A. A. pareiÅ¡kus, kad apie įvykį ji praneÅ¡ savo motinai, G.

J. toje pačioje vietoje, siekdamas nuslėpti minėtÄ sunkų nusikaltimÄ , sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius medžio nuolaužomis A. A. į galvÄ , o po to, paėmęs jÄ už rankos ir kojos, ne mažiau kaip du kartus trenkė jÄ veidu į medį ir taip itin žiauriai jÄ nužudė.

2. Už Å¡ias veikas G. J. minėtu nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio 4 dalį bei 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktus. Už 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o už 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktuose numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ mirties bausmė, suÅ¡audant. Galutinė subendrinta bausmė G. J. nustatyta mirties bausmė, jį suÅ¡audant.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė G. J. apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1995 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino G. J. kasacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pakeitė – G. J. už 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktuose numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtÄ mirties bausmę pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir jÄ laikė galutine subendrinta bei atliktina bausme.

4. Klaipėdos apygardos teisme 2003 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas G. J. praÅ¡ymas, atsižvelgiant į naujai įsigaliojusius baudžiamuosius įstatymus, peržiÅ«rėti ir suÅ¡velninti Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę. Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tokį G. J. praÅ¡ymÄ atmetė. Minėta teismo nutartimi G. J. inkriminuota 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnio 4 dalyje numatyta veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, tačiau paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Klaipėdos apygardos teismas minėtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrino su pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktus paskirta bausme bei G. J. nustatė galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.

5. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. balandžio 12 d. buvo gautas nuteistojo praÅ¡ymas perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio į BK 129 straipsnį bei, teisingai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , jam paskirti Å¡velnesnę bausmę. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi G. J. praÅ¡ymÄ atmetė, konstatavęs, kad nuteistojo padarytos veikos perkvalifikavimo klausimas jau buvo spręstas ir dėl to yra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. nutartis.

Anot teismo, kitų nuteistojo teisinės padėties lengvinimui galinčių turėti įtakos baudžiamojo įstatymo pakeitimų, ypač susijusių su BK 129 straipsnio taikymu, nebuvo priimta, todėl dar kartÄ spręsti G. J. padaryto nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktuose, perkvalifikavimo ir bausmės suÅ¡velninimo klausimo nėra pagrindo. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 6. Nuteistasis G. J. skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti, jo padarytÄ veikÄ iÅ¡ 1961 m.

BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktų perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio atitinkamÄ dalį bei, teisingai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 6.1. Anot nuteistojo, apygardos teismas, nagrinėdamas jo praÅ¡ymÄ , neatsižvelgė į jame nurodytus argumentus bei neatkreipė dėmesio į aktualiÄ Lietuvos teismų praktikÄ . G. J. teigimu, sprendžiant klausimÄ dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, bÅ«tina atkreipti dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1N-1667/2003, kurioje labai tiksliai nurodyta, kuo reikia vadovautis norint teisingai perkvalifikuoti nusikalstamas veikas iÅ¡ 1961 m.

BK į 2003 m. įsigaliojusį BK. Anot G. J., bÅ«tina pabrėžti ir tai, kad jam buvo paskirta ne terminuoto laisvės atėmimo, o laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Todėl, sprendžiant dėl BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, negalima tiesmukai vadovautis vien aplinkybe, kad galiojančio BK 129 straipsnio sankcijoje buvo numatyta griežtesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė nei 1961 m. BK 105 straipsnyje. Be to, G. J. nesuprantama, kaip teisinėje valstybėje, kuri yra ir Europos SÄ jungos nare, jo nusikalstami veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami pagal du skirtingus baudžiamuosius kodeksus, jei dabar galiojantis BK buvo priimtas dar 2000 m. 6.2.

Skunde taip pat nurodoma, kad G. J. jam paskirtÄ bausmę atlieka jau daugiau nei 26 metus, o per šį laikÄ stipriai pasikeitė baudžiamoji politika. Anot nuteistojo, mirties bausmė buvo panaikinta, o kaip griežčiausia bausmė baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimas iki gyvos galvos; atitinkamai terminuoto laisvės atėmimo sankcijos žemutinė ir virÅ¡utinė ribos labai iÅ¡siplėtė, kas teismui leidžia geriau individualizuoti bausmę. Nuteistasis supranta, jog bausmę atlieka už padarytÄ itin sunkų nusikaltimÄ , dėl kurio visÄ bausmės atlikimo laikÄ gailisi ir bando suprasti tokio savo veikimo priežastis bei tuo pačiu suvokia, kad tokie jo veiksmai yra niekaip nepateisinami.

Visgi, G. J. teigimu, jei jis bÅ«tų teisiamas Å¡iuo metu, už panaÅ¡iomis aplinkybėmis įvykdytÄ nusikaltimÄ , jis nebÅ«tų nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Nuteistasis tiki, jog jam gali bÅ«ti suteiktas antras Å¡ansas bei praÅ¡o įvykdyti teisingumÄ . III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo G. J. skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, jog G. J. aukÅ¡tesniajam teismui pateikė ir atskirÄ praÅ¡ymÄ paskirti jam valstybės garantuojamÄ gynėjÄ , kuris atstovautų jo interesus nagrinėjant skundÄ Lietuvos apeliaciniame teisme. Visgi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalimi, aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija neįžvelgė pagrindų nuteistojo skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, taigi gynėjo dalyvavimas Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinas ir jo skirti nėra pagrindo.

8. AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktÄ medžiagÄ ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama nutartis, kuria atsisakyta perkvalifikuoti G. J. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalį bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, iÅ¡ esmės yra pagrįsta ir teisėta, nes nuteistojo veikos perkvalifikavimui galinčių turėti įtakos ir Å¡velninančių baudžiamojo įstatymo pasikeitimų po Å¡io sprendimo 4 pastraipoje nurodyto Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. sprendimo nebuvo priimta.

9. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad galiojančio BK 129 straipsnio nuostatos šiuo atveju nėra palankesnės nei 1961 m. BK 105 straipsnio nuostatos ir G. J. teisinės padėties niekaip nelengvina. Šio klausimo kontekste itin svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, kurioje buvo analizuotas 1961 m. BK 105 straipsnio ir BK 129 straipsnio 2 dalies nuostatų santykis. Kitaip tariant, šioje byloje aktualūs kasacinio teismo sprendimai, kuriuose buvo vertinama, kuris iš minėtų baudžiamųjų įstatymų asmeniui yra palankesnis bei lengvina jo teisinę padėtį.

Pažymėtina, jog LAT savo praktikoje yra analizavęs ir tos pačios 1961 m. BK 105 straipsnio redakcijos, kuri buvo inkriminuota G. J. (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija), santykį su šiuo metu galiojančio BK 129 straipsnio 2 dalimi (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2013, 2K-575/2013). Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, LAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2013 pateikti išaiškinimai apie minėtų baudžiamųjų įstatymų santykį yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai.

10. Minėtoje nutartyje LAT konstatavo, jog kasacinėje byloje nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas 1995 m. spalio 7 d., o jo padarymo metu už padarytÄ veikÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę numatė 1961 m. BK 105 straipsnis (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija). Už tyčinį nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis įstatymas numatė laisvės atėmimÄ nuo 8 iki 15 metų arba mirties bausmę. 1998 m. gruodžio 21 d. įstatymu mirties bausmė buvo panaikinta ir vietoje jos įstatymo buvo numatytas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kadangi laisvės atėmimas iki gyvos galvos kaip alternatyva laisvės atėmimui numatyta ir 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje, baudžiamieji įstatymai lyginami tik laisvės atėmimo bausmės atžvilgiu (LAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2013). Taigi iš kasacinio teismo išaiškinimų akivaizdu, kad sprendžiant kuris iš minėtų įstatymų yra palankesnis, jokios reikšmės neturi tai, jog 1961 m. BK 105 straipsnio sankcijoje iki 1998 m. pabaigos buvo įtvirtinta ir mirties bausmės skyrimo galimybė.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios bylos kontekste ypač svarbi aptartoje LAT nutartyje pateikiama minėtų skirtingų baudžiamųjų įstatymų normų analizė, nes iÅ¡ jos akivaizdu, kokie aspektai, kasacinio teismo įsitikinimu, turi bÅ«ti vertinami siekiant nustatyti, kuris iÅ¡ galimų taikyti baudžiamųjų įstatymų yra palankiausias kaltininkui: „Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK 7 straipsnio 1 dalį) veikos nusikalstamumÄ ir baudžiamumÄ nustato įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu.

Tuo tarpu BK 3 straipsnio 2 dalis (1961 m. BK 7 straipsnio 2 dalis) numato, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalis už nužudymÄ <...> numatė laisvės atėmimÄ nuo penkerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.

Kadangi vėliau BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija buvo keista griežtinant bausmes, teismas pritaikė BK 129 straipsnio pradinę, bÅ«tent 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijÄ . Palyginus nusikaltimo padarymo metu galiojusiÄ ir 1998 m. gruodžio 21 d. įstatymu pakeistÄ BK 105 straipsnio redakcijÄ ir 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymų redakcijÄ matyti, kad naujasis įstatymas yra prieÅ¡taringas. Å velninama bausmės minimali riba, kartu griežtinant maksimaliÄ laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 38 nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimÄ laiko atžvilgiu“ 15 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimaliÄ atitinkamos bausmės ribÄ ir kartu padidina maksimaliÄ <...>, negalima iÅ¡syk vienareikÅ¡miÅ¡kai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra Å¡velninantis baudžiamumÄ ar jį griežtinantis.

Å is klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas tik priimant nuosprendį arba nutartį, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui. Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, jam gali bÅ«ti paskirta bausmė arčiau minimalios naujojo įstatymo sankcijoje numatytos ribos, Å¡is įstatymas kaltininkui yra Å¡velnesnis, taigi, remiantis BK 7 straipsnio 2 dalimi, veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama bÅ«tent pagal šį įstatymÄ .

Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, kaltininkui gali bÅ«ti paskirta bausmė, didesnė, negu senajame įstatyme numatyta maksimali jos riba, naujasis įstatymas kaltininkui yra griežtesnis, taigi pagal BK 7 straipsnio 3 dalį jis neturi grįžtamosios galios. Tokiu atveju veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama pagal įstatymÄ , galiojusį veikos padarymo metu. Kadangi BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bausmė yra Å¡velnesnė, negu 1961 m. BK 105 straipsnyje numatyta minimali bausmė, o kasatoriui apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra Å¡velnesnė, negu senojo įstatymo numatyta maksimali riba, t. y. penkiolika metų, kolegija laiko, kad nėra pagrindo veikÄ perkvalifikuoti pagal nusikaltimo metu galiojusį 1961 m. BK 105 straipsnį.

Baudžiamasis įstatymas bÅ«tų pritaikytas netinkamai ir dėl to iÅ¡kiltų padarytos veikos perkvalifikavimo klausimas tik tuo atveju, jei kasatoriui pagal BK 129 straipsnio 2 dalį teismai bÅ«tų paskyrę laisvės atėmimo bausmę, virÅ¡ijančiÄ penkiolikos metų terminÄ â€œ (LAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2013).

12. Skirtingai nei aptartoje kasacinėje byloje, G. J. buvo paskirta ne terminuoto laisvės atėmimo, tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kuri savaime suprantama yra griežtesnė nei senajame įstatyme numatyta maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmės riba, taigi naujasis įstatymas, tiek BK 129 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d., tiek vėlesnė šio straipsnio redakcija, kai 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 (Žin., 2007, Nr. 81-3309), minimali BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės riba buvo sugriežtinta iki 8 metų, kaltininkui nėra palankesni ir pagal BK 7 straipsnio 3 dalį neturi grįžtamosios galios.

Taigi apygardos teismas, skirtingai nei teigia nuteistasis, pagrįstai atsisakė perkvalifikuoti nuteistojo veikÄ bei tuo pačiu suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasi BPK 3621 straipsnio 6 dalimi ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo G. J. skundÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ . Teisėjai Justas Namavičius Ernestas RimÅ¡elis Linas Å iukÅ¡ta