2019-06-12 Nr. AB-12748-3-62-3-01116-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1031-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01116-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK stipriai pablogėjo jo sveikata, kadangi pataisos namai nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tiekia kalintiems asmenims maistą pažeisdami maitinimo organizavimo tvarką, netinkamai vykdydami maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimus. Pareiškėjui nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. teko nuolat maitintis atšalusiu, sugedusiu maistu, kurį tiekė Pravieniškių PN-AK. Nurodė, jog kreipėsi į Kaišiadorių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl Pravieniškių PN-AK indų, kuriuose maistas patiekiamas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, bei patalpų, kuriose jis yra išdalinamas, neatitikimo maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimams.

Dėl pažeidimų kreipėsi ir į Seimo kontrolierių. Nurodė, jog maistas patiekiamas atvėsęs, dažnai sugedęs, jaučiamas blogas kvapas. Dėl to pareiškėjas dažnai tokio maisto netgi nevalgo, turi badauti, nes bijo apsinuodyti. Pareiškėjas dėl sveikatos būklės turi gauti dietinį maistą, kuriame turėtų būti daugiau baltymų, mažiau riebalų. Tačiau Pravieniškių PN-AK maistas tiekiamas nesilaikant sveikos mitybos rekomendacijų, dėl to pareiškėjui skauda skrandį, padidėjęs rūgštingumas. Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdomas maisto atgabenimo į įkalinimo įstaigą organizavimas.

Maistas kaliniams patiekiamas vėluojant po valandą ir daugiau. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos valstybė neužtikrina įkalintiems asmenims tinkamo maitinimo, tokiu būdu yra žalojama kalinčių asmenų sveikata. Pareiškėjui dėl netinkamos mitybos, o kartais ir dėl badavimo (nes pareiškėjas negalėjo valgyti pasenusio, sušvinkusio maisto) atsirado skrandžio sutrikimai. Pareiškėjui atsirado sveikatos sutrikimai – nuolatiniai skrandžio, pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas, tenka vartoti medikamentus. Dėl pablogėjusios fizinės būklės, pareiškėjui smarkiai sutriko ir jo psichologinė būklė, dėl patirto fizinio skausmo, kurį sukelia skrandžio skausmai, pareiškėjas patiria ir emocinių išgyvenimų.

Pareiškėjas jaučiasi nevisavertis, pažeidžiamas. Pareiškėjas negauna kokybiško maitinimo, o tai kelia grėsmę ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei. Kalinimas tokiomis sąlygomis prilygsta kankinimui. Tokiu būdu tyčiojamasi iš žmogaus, paniekinamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės įtvirtintos tiek Konstitucijoje, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija).

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė, kad VšĮ „Kretingos maistas“ pagal 2016 m. sausio 26 d. sutartį Nr. 738/76-12, 6.1.2 įsipareigojo teikti paslaugą, kurių kokybė ir kiti kriterijai pilnai atitinka Sutarties 1 priede „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ nurodytus reikalavimus. Atsakovas pažymėjo vykdant Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. V-348 „Dėl komisijos sudarymo“, įpareigojantį komisijos narius ne rečiau kaip kartą per pusmetį patikrinti nuteistųjų maitinimo paslaugos kokybę, per 2017 metus atlikti 2 patikrinimai. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus nuteistiesiems maistas gaminamas 1-me sektoriuje. Pagamintų patiekalų temperatūra matuojama tiek sudedant juos į termo indus 1-me įstaigos sektoriuje, tiek 3-me sektoriuje kiekvieno išdalinimo metu. Duomenys įrašomi į Gautų patiekalų temperatūros ir laiko registravimo žurnalą. 2017 m. 1-ą pusmetį Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras atliko 2017 m. balandžio 4 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje pagaminto maisto tyrimus. Vykdant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XLI skyriaus 261 punktą, kiekvieno maitinimo metu maistas jusliniu būdu tikrinamas Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo. Išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad maistas dažnai sugedęs, jaučiamas blogas kvapas, atvėsęs, neatitinka tikrovės. Ne kartą buvo atsižvelgta į pareiškėjo nusiskundimus dėl maisto kokybės, todėl siekiant užtikrinti problemų sprendimą Maitinimo departamento vadovas ir Maisto organizavimo administratorius ne kartą buvo susitikę su pareiškėju aptarti nuteistajam rūpimus klausimus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo tinkamai gydomas ir konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini). Dietinį maitinimą nuteistasis gauna nuolat, nuo 2015 m. gegužės 21 d. (galėjo būti su pertraukomis dėl to, kad buvo perkeliamas iš vieno sektoriaus į kitą, taip pat važiavo etapu į kitas įstaigas). Atsakovas manė, kad visi pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su netinkamomis įkalinimo sąlygomis, jaučiamos emocinės depresijos, pažeminimo ar dvasinės skriaudos, yra nepagrįsti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į skundą nurodo, kad bylos išsprendimas ministerijos teisėms ar pareigoms jokios įtakos neturės, todėl neturi intereso šios bylos baigtimi ir yra šalintina iš proceso.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 ir 8 dalių nuostatomis. Nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (toliau – ir Normos), Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (toliau – ir Vidutiniai kiekiai), Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Valgiaraščiai).

8. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nuteistieji yra maitinami su VšĮ „Kretingos maistas“ 2016 m. sausio 26 d. sudarytos maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 738/76-12 pagrindu. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-348 „Dėl komisijos sudarymo“ yra sudaryta komisija, kuri ne rečiau kaip kartą per pusmetį patikrina teikiamos paslaugos nuteistųjų maitinimo kokybę (tikrina tiekiamo maisto temperatūrą, porcijos svorį, įvertina indų atitikimą sanitarinių ir higienos normų reikalavimams ir kt.). Sudaryta komisija 2017 metais atliko 2 patikrinimus dėl nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo (patikrinimo aktai 2017 m. kovo 17 d. Nr. 77-771 ir 2017 m. gegužės 11 d. Nr. 1398), patikrinimų metu tiekiamo maisto kokybė atitiko reikalavimus. Į bylą pateiktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2017 m. balandžio 10 d. Tyrimų protokolas Nr. 59 716 patvirtino, kad maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitiko (viršijo) teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose) nustatytus reikalavimus. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl maisto kokybės neatitikimo reikalavimams atmetė.

9. Teismas iš į bylą pateiktų Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalo įrašų kopijų nustatė, jog žurnaluose įrašų apie nekokybišką tiekiamą maistą nebuvo. Į bylą atsakovo pateiktas Gautų patiekalų temperatūros ir laiko registravimo žurnalas patvirtino, kad atsakovas pagamintų patiekalų temperatūrą matuoja išdalinimo metu, pastabų dėl gaminio temperatūros nenurodyta. Iš „Kretingos maistas“ raštų 2017 m. kovo 21 d. Nr. 10885 ir 2017 m. gegužės 2 d. Nr. 11061 teismas nustatė, kad į pareiškėjo pastabas dėl atvėsusio maisto buvo atsižvelgta, rašte nurodyta, jog specialiai nuteistajam V. S. maistas yra šildomas, pateikiamas termose, kuris užtikrina reikiamą patiekalo temperatūrą. Maitinimo organizavimo administratorė pati specialiai patikrina jo maisto porciją, pasveria ir pakartotinai patikrina temperatūrą. Pažymėta, kad pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad maistas buvo tiekiamas termosuose. Iš atsakovo į bylą pateiktų maisto laboratorinių tyrimų protokolų buvo matyti, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė nuolat tikrinama. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis, jog pataisos namuose vykdoma išduodamo maisto kontrolė ir maistas nuteistiesiems pristatomas tinkamai. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu.

10. Nors pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK maistas kaliniams patiekiamas vėluojant po valandą ir daugiau. Teismas iš į bylą atsakovo pateikto Gautų patiekalų temperatūros ir laiko registravimo žurnalo nustatė, kad maistas nuteistiesiems išdalinamas 3-io sektoriaus nuteistųjų dienotvarkėje nustatyto maitinimo metu.

11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik bendrai nurodė, kad maistas dažnai būdavo blogos kokybės, sugedęs, pateikiamas atšalęs ir vėluojant, tačiau savo teiginių nedetalizavo ir nepagrindė, nenurodė, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės, kodėl jo vertinimu maistas buvo nekokybiškas. Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nebuvo pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitiktį teisės aktų reikalavimams. Pažymėta, kad Pravieniškių PN-AK laikomiems asmenims yra užtikrinta galimybė nusipirkti maisto pataisos namuose esančioje parduotuvėje, todėl tuo atveju, jei Pravieniškių PN-AK išduodamas maistas pareiškėjo netenkino, jis galėjo maistą pirkti parduotuvėje. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, keliančių abejones aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu, todėl teismui nebuvo pagrindo tikėti jo nurodytomis aplinkybėmis dėl pateikiamo vėluojant, nekokybiško, atšalusio maisto, todėl skundas šioje dalyje atmestas.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl išlaidos už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriteistos.

III. 13. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti neturtinę žalą.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, vadovavosi atsakovo pateikta suklastota medžiaga ir kitais dokumentais, kurie nesusiję su pareiškėjo skundu.

15. Pareikėjo manymu, pirmosios instancijos teismas vertino abstrakčiai jo pateiktus dokumentus, nesivadovavo įrodymais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. sausio 26 d. atsakyme Nr. B6-(4.16)-279 nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno Tarnyba 2016 m. kovo 21 d. atliko Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus maisto tvarkymo skyriaus veiklos neplaninį patikrinimą, kurio metu dėl nustatytų pažeidimų duoti nurodymai. 2017 m. kovo 22 d. aktu Nr. 31-B6-(31.5)-123 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė įrangos (transporto vežimėlių, kuriais gabenamas maistas) maisto tvarkymo higienos ir sanitarijos reikalavimų pažeidimus. Nuteistųjų maitinimo paslaugų teikimo patikrinimo akte taip pat nustatyti maisto temperatūros, svorio neatitikimai ir kiti pažeidimai.

16. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi gauti pagal medikų rekomendacijas dietinį maitinimą. Pareiškėjas teikdavo skundus, bet atsakymuose būdavo teigiama, kad jis turi kreiptis į daktarus dėl dietinio maitinimo skyrimo. Viename atsakyme nurodoma, kad jis tą dieną negavo pilno maisto davinio, kitame atsakyme nurodoma, kad jis maitinamas pagal dietą, kuri neatitinka pareiškėjo pasirinkto dietinio maitinimo meniu.

17. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjo argumentą, jog Seimo kontrolierius savo pažymoje Nr. 4D 2016/1-1471 akcentavo, kad 2016 metais maisto laboratorinis tyrimas buvo padarytas tik vieną kartą, kad pareiškėjo skundai, susiję su nuteistųjų maitinimu, būtų nagrinėjami Pravieniškių PN-AK pareigūnų, o ne siunčiami tirti VšĮ „Kretingos maistas“.

18. Pareiškėjas teigia, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog maisto temperatūra buvo matuojama tik dirbančių vyrų valgiaraštyje numatytiems patiekalams, tačiau dietinio maitinimo meniu yra visiškai kitoks. Taip pat pateikiamame Maisto kokybės įvertinimo žurnale surašyti patiekalų pavadinimai, kurie priklauso ne dietiniam maitinimui.

19. Pareiškėjas teigia, kad neretai negauna dietinio maitinimo, maistą pateikti vėluoja, maistas šaltas, trūksta porcijų. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo pareiškėjo prašomų dokumentų, t. y. direktoriaus budinčio padėjėjo registracijos knygos nusiskundimų nuorašų.

20. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad atsakovas nurodė, jog pareiškėjui asmeniškai yra nupirkti termo indai, tačiau atsakovas negali išskirti pareiškėjo iš kitų asmenų.

21. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas galėjo nusipirkti maisto iš parduotuvės, tačiau pareiškėjas teigia, kad jo sąskaita areštuota, lėšų negauna.

22. Pareiškėjas V. S. 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pabrėžia, jog atsakovas nepateikė išsamių įrodymų dėl skirto dietinio maitinimo. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į visus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimus, kur buvo nustatyti pasikartojantys pažeidimai, tęstiniai veiksmai, nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad dietiniam maitinimui turėjo būti gaminamas atskiras maistas, o ne tas pats, kuris duodamas nedirbantiems ir dirbantiems vyrams.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui rašytiniai įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į skundą, apeliacinio skundo teiginiai, kad pateikti duomenys suklastoti, yra abstraktūs. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, keliančių abejones pateiktų įrodymų patikimumu, todėl nėra pagrindo tikėti jo nurodytomis aplinkybėmis dėl maisto pateikimo vėluojant, nekokybiško, atšalusio maisto. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą išnagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo V. S. siejamos su, jo teigimu, netinkamu maitinimu Pravieniškių PN-AK.

29. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu maistas Pravieniškių PN-AK buvo nekokybiškas, atšalęs, sugedęs, maistas patiekiamas vėluojant, jam tiekiamame dietiniame maiste turėtų būti daugiau baltymų, mažiau riebalų.

30. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, vadovavosi atsakovo pateikta suklastota medžiaga ir kitais su skundu nesusijusiais dokumentais, o pareiškėjo pateiktais įrodymais nesivadovavo.

31. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė dokumentus, jo teigimu, pagrindžiančius apeliacinį skundą, ir prašė juos priimti.

32. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus įrodymus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

33. Pažymėtina, jog didžioji dalis pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų jau yra byloje ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą sprendimą, taigi jie yra pertekliniai. Nors pareiškėjas taip pat pateikė naujus dokumentus (2016 m. lapkričio 29 d. medicininį pažymėjimą ir Seimo kontrolieriaus 2017 m. gegužės 30 d. pažymą Nr. 4D-2016/1-1471), tačiau nepaaiškino, kodėl jų neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie apeliacinės instancijos teismo nevertinami. Taigi pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui teiktas prašymas pridėti prie bylos dokumentus yra nepagrįstas iš esmės.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

35. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad atsakovas pateikė suklastotą medžiagą, nėra pagrįsta teisiškai pagrįstais argumentais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktais, su skundu nesusijusiais dokumentais. Priešingai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančių (t. y. tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo pateiktų) įrodymų visumą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi ABTĮ nuostatų ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokios kategorijos bylose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

36. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, vertina kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia (be kita ko) tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl teismo nešališkumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galimai pažeistos pareiškėjo teisės. Pažymėtina, jog vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.

37. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl maitinimo yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo apibendrintus, nekonkretizuotus teiginius, jog jam tiekiamas maistas buvo blogos kokybės, atšalęs ar tiekiamas netinkamu laiku. Nors pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi tam tikri ginčo atveju nustatyti su maisto tiekimu Pravieniškių PN-AK susiję pažeidimai, tačiau nėra jokių argumentų, kokią įtaką šie pažeidimai turėjo būtent pareiškėjo tiekiamo maisto kokybei. Pareiškėjas tiksliai neįvardijo jokių konkrečių, būtent jo atžvilgiu padarytų pažeidimų atvejų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pritaria, kad minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

38. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan