Legislator Case Law & Legislation
f768fcb5-8dd4-48c4-b80d-285a1c69d67f AI generated

f768fcb5-8dd4-48c4-b80d-285a1c69d67f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f768fcb5-8dd4-48c4-b80d-285a1c69d67f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32083-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1, 1.1.7.1, 1.1.8.1.1, 1.2.3.1.1, 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Raimondai Venckutei ir Remigijui Volikui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I.

Legislator headnote

AI generated

f768fcb5-8dd4-48c4-b80d-285a1c69d67f · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismo posėdžio metu nuteistojo I. C. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir iÅ¡teisintojo V. N. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo I. C. apeliacinis skundas atmetamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32083-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1, 1.1.7.1, 1.1.8.1.1, 1.2.3.1.1, 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Raimondai Venckutei ir Remigijui Volikui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I.

C. (I. C.) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo I. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. I. C. dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IÅ¡ I. C. Visagino savivaldybės administracijai priteista 1 570,69 Eur (tÅ«kstantis penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt Eur 69 ct) turtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas A. A. (A. A.), pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ A. A. iÅ¡teisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ V. N. (U. N.) iÅ¡teisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį V.

N. išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. I. C. pripažintas kaltu ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 27 d. laikotarpiu tarp 20 ir 23 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kilusio pykčio sudavė rankomis ir kojomis I.

A. (I. A.) į galvÄ ir krÅ«tinę ne mažiau kaip 7 kartus (trauminius poveikius), padarydamas nukentėjusiajam I. A. daugybinius Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas deÅ¡inės ir kairės akies vokuose su muÅ¡tinėmis žaizdomis deÅ¡inio ir kairio antakio projekcijose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio projekcijoje su muÅ¡tine žaizda, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inės ausies priekiniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio deÅ¡inėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje, kairio žando srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, virÅ¡ kairio galvos smegenų sferinio pavirÅ¡iaus, bei pamatiniame pavirÅ¡iuje, sumuÅ¡imo židinį galvos smegenų pamatiniame pavirÅ¡iuje, kairės kaktinės skilties projekcijoje, tai komplikavosi smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, smegenų edema, centrinės kilmės progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, ir dėl patirtų sužalojimų I.

A. mirė. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. C. praÅ¡o jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliantas nurodo, jog jis neprisipažino nužudęs I. A.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis iÅ¡ tiesų ėjo iki bankomato, naudojosi nukentėjusiojo banko mokėjimo kortele, o į klausimÄ , ar prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ , atsakė teigiamai, tačiau toks patvirtinimas tik reiÅ¡kia pripažinimÄ , kad buvo nuėjęs iki bankomato, kad naudojosi svetima mokėjimo kortele, bet ne prisipažinimÄ nužudžius I.

A.. 2.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad laikomas suimtu jis patyrė psichologinį spaudimÄ , buvo verčiamas prisipažinti dėl I. A. nužudymo, todėl save apkalbėjo. Apeliantui buvo žadama, jog prisipažinus, jam bus paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, prieÅ¡ingu atveju jis kalės penkiolika metų. IÅ¡sigandęs griežtos laisvės atėmimo bausmės apeliantas nurodė, jog tris kartus lengvai sudavė I. A., nors jis to nedarė. Nuteistojo manymu, tai, kad jis nesudavė smÅ«gių I.

A., patvirtina ekspertizės išvados, kuriose nurodyta, jog ant jo (I. C.) drabužių nebuvo rasta I. A. kraujo pėdsakų. Apelianto DNR nebuvo rasta ir ant mirusiojo. 2.3. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog prieš 5-10 dienų iki jo (I. C.) apsilankymo pas I. A., šis buvo sumuštas, jam buvo sužalota galva, tačiau į gydytojus jis nesikreipė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iki I. A. mirties jam buvo suduoti 7 ar 10 smūgių. Apeliantas teigia, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent jis.

Pakartotinę galvos traumÄ nukentėjusysis patyrė kontaktuodamas su kietu buku daiktu, o tokių daiktų jo aplinkoje buvo daug, be to, nukentėjusysis buvo neblaivus ir po jam atliktos operacijos sunkiai vaikščiojo. 2.4. Apeliantas kritikuoja iÅ¡teisintojo V. N. parodymus, kurie, jo nuomone, proceso metu buvo prieÅ¡taringi, be to, jį kaltinantys V. N. parodymai paneigti kitais bylos įrodymais. V. N. teigė, kad jis (I. C.) davė jam I. A. banko kortelę bei ja naudojosi bankomate, tačiau tokius V. N. parodymus paneigė vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės. V.

N. teigė ir tai, kad tuomet, kai I. C. ėjo į balkonÄ parÅ«kyti, jis neva girdėjo smÅ«gių garsus kambaryje. Tačiau 2019 m. rugpjūčio 20 d. apklausos metu nurodė kitokias aplinkybes. Taip pat V. N. parodė, kad esÄ jis patraukė apeliantÄ nuo lovos, parvertė ant grindų ir laikė užlaužęs rankÄ . Apeliantas neigia tokias aplinkybes ir nurodo, jog toje vietoje net vienam žmogui buvo labai mažai vietos, be to, grindys buvo purvinos (mėtėsi buteliai, maisto likučiai, nuorÅ«kos), o ant jo (I.

C.) įvykio metu vilkėtos baltos liemenės nebuvo rasta jokių dėmių. Apeliantas nurodo ir tai, kad priešingai nei teigė V. N., kambario durys negalėjo būti uždarytos, prie jų gulėjo susuktas kilimas ar kiliminė danga bei maišelis su buteliais. Durų nebuvo įmanoma uždaryti nesukėlus triukšmo. 2.5. Apeliantas nurodo ir tai, kad įvykio metu jis avėjo batais, kurie jam buvo gerokai per maži ir avint juos skaudėdavo pėdas, todėl jis tikrai negalėjo kojomis smūgiuoti nukentėjusiajam. 2.6.

Nuteistojo manymu, dalis byloje surinktų įrodymų nenagrinėti ir neįvertinti kaip patvirtinantys jo nekaltumÄ . Be to, dalis faktų buvo iÅ¡kraipomi, o dalis byloje surinktų įrodymų – fotonuotraukos, liudytojų parodymai – pakeisti. Apeliantas tvirtina, jog nėra susijęs su I. A. mirtimi, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Nuteistojo nuomone, jam paskirta ir neteisinga bausmė.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo I. C. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir iÅ¡teisintojo V. N. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo I. C. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu I. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. liepos 27 d. laikotarpiu tarp 20 ir 23 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute dėl kilusio pykčio sudavė rankomis ir kojomis I. A. į galvÄ ir krÅ«tinę ne mažiau, kaip 7 kartus (trauminius poveikius), padarydamas nukentėjusiajam I. A. daugybinius kÅ«no sužalojimus, be kita ko Å¡onkaulių lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, virÅ¡ kairio galvos smegenų sferinio pavirÅ¡iaus, bei pamatiniame pavirÅ¡iuje, sumuÅ¡imo židinį galvos smegenų pamatiniame pavirÅ¡iuje, kairės kaktinės skilties projekcijoje, tai komplikavosi smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, smegenų edema, centrinės kilmės progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, ir dėl patirtų sužalojimų I. A. mirė.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus konstatuodamas jo kaltę padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantas nurodo, jog jis nuosekliai neigė savo kaltę dėl I. A. nužudymo, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie tai, jog nukentėjusiajam sudavė tris smÅ«gius, jis save apkalbėjo, nes jam buvo daromas psichologinis spaudimas; byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam padarytus sužalojimus padarė bÅ«tent jis; pakartotinė galvos trauma galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių, kadangi I.

A. įvykio dienÄ buvo neblaivus, be to, sunkiai vaikščiojo; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi iÅ¡teisintojo V. N. parodymais, kadangi jie ne tik prieÅ¡taringi, bet ir paneigti kitais bylos duomenimis; nuteistasis taip pat nesutinka ir su kitų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu bei vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. IÅ¡analizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai I. C. pripažino kaltu padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tai, jog I. C. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis nužudė nukentėjusįjį I. A. iÅ¡ dalies patvirtina paties nuteistojo I. C. parodymai (t. 8, b. l. 44–45; t. 4, b. l. 124–127, 138–139, 146), jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys (t. 4, b. l. 149–158), taip pat iÅ¡teisintojo V.

N. parodymai (t. 8, b. l. 46–47; t. 5, b. l. 88–90, 95–96), jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 5, b. l. 111–118), liudytojų N. G. (t. 7, b. l. 180–181; t. 1, b. l. 174–175), V. M. (t. 7, b. l. 182–183), R. M. parodymai (t. 7, b. l. 179–180; t. 4, b. l. 14–16), įvykio vietos apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 4–19, 32–40), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 854/2019(01) (t. 1, b. l. 69–75), specialisto Sigito Chmieliausko paaiškinimai (t. 8, b. l. 177–178) ir kiti byloje surinkti įrodymai.

8. IÅ¡ I. C. apklausos protokolų turinio matyti, kad jo parodymai apie įvykio aplinkybes, jo dalyvavimÄ I. A. gyvybės atėmimo procese nebuvo nuoseklÅ«s ir vienodi. Nuteistasis I. C. apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, nurodė, kad įvykio dienos vakarÄ jis su A. A. nuėjo pas nukentėjusįjį I. A.. Pastarasis jau buvo iÅ¡gėręs. Tuomet jie visi trys nukentėjusiojo kambaryje pradėjo gerti degtinę. Po kurio laiko prie jų taip pat prisijungė R.

M. ir V. N.. Pasibaigus degtinei I. A. padavė jiems (I. C., A. A., V. N. ir R. M.) savo banko mokėjimo kortelę ir liepė nueiti iki bankomato iÅ¡gryninti pinigų. Nukentėjusysis liko namuose, o jis ir kiti iÅ¡gertuvėse dalyvavę asmenys –A. A., R. M. ir V. N. nuėjo iki bankomato. Nepavykus iÅ¡gryninti pinigų jie grįžo pas I. A. ir grÄ Å¾ino jam banko mokėjimo kortelę. Pastarasis pradėjo bartis, sakydamas, kad jie jam (nukentėjusiajam) grÄ Å¾ino kortelę be pinigų, pradėjo juos įžeidinėti.

Tuomet jie su I. A. susikivirčijo. Jis (I. C.) supykęs nestipriai iÅ¡orine delno puse du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , pataikydamas tarp žando ir nosies, bei vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę. Be to, jis suėmė nukentėjusiajam už nosies ir į burnÄ Ä¯pylė degtinės. Po to jis (nuteistasis) išėjo į virtuvę, kur buvo buto Å¡eimininkas A. G.. Girdėjo I. A. Å¡aukiant ant A. A. ir V. N.. Eidamas iÅ¡ virtuvės į tualetÄ jis pamatė, kaip A. A. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius ties Å¡onkauliais ir inkstais, o V.

N. sudavė smÅ«gius į galvÄ , tačiau kiek iÅ¡ viso buvo suduota smÅ«gių, jis neskaičiavo, suduoti smÅ«giai nebuvo stiprÅ«s. Netrukus į virtuvę atėjo A. A., o po jo ir V. N.. Po kiek laiko jie nusprendė eiti namo, sumuÅ¡tÄ Igorį A. A. A. paguldė į lovÄ (t. 8, b. l. 44–45).

9. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apklausiamas įtariamuoju 2019 m. rugpjūčio 8 d. I. C. apskritai neigė naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Be to, teigė, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 18 val. pas nukentėjusįjį I. A. jis buvo nuėjęs vienas, tik po kurio laiko prie jų prisijungė R. M.. IÅ¡buvęs apie valandÄ laiko jis su R. M. iÅ¡ nukentėjusiojo namų išėjo (t. 4, b. l. 116–117). Tačiau jau vėlesnėje 2019 m. rugsėjo 12 d. apklausoje I. C. savo parodymus iÅ¡ esmės pakeitė (t. 4, b. l. 124–127).

Å ioje apklausoje nuteistojo nurodytos aplinkybės, susijusios su iÅ¡gertuvėmis I. A. namuose, jose dalyvavusiais asmenimis, ėjimu iÅ¡gryninti pinigų iÅ¡ bankomato, konflikto su nukentėjusiuoju pradžia visiÅ¡kai atitinka jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Tačiau Å¡ioje apklausoje nuteistasis teigė, kad pradėjus nukentėjusiajam bartis dėl neva iÅ¡ jo (I. A.) sÄ skaitos nuimtų pinigų, jis (I. C.) labai susinervino ir sėdėdamas prieÅ¡ais nukentėjusįjį ant kėdės sudavė I.

A. kumščiu į veidÄ , kaklÄ ir liepė „užsičiaupti“. Nuo jo suduoto smÅ«gio I. A. nenugriuvo, liko sėdėti ant lovos ir toliau jį įžeidinėjo. Tuomet jis (I. C.) kumščiu sudavė jam dar vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, o I. A. ir toliau įžeidinėjant – dar kartÄ smÅ«giavo kumščiu į kaktÄ . Tuomet paėmęs taurelę su degtine jis (I. C.) atsistojo ant lovos, apžergė gulinčio I. A. kojas, suėmė jam už nosies, atlošė galvÄ ir supylė degtinę į burnÄ .

Vėliau jis (nuteistasis) nuėjo į virtuvę, o nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti A. A. ir V. N.. BÅ«damas virtuvėje jis girdėjo I. A. riksmus, smÅ«gio garsus, suprato, jog nukentėjusysis yra muÅ¡amas. Vėl atėjęs į kambarį jis matė, kad A. A. sėdėdamas I. A. iÅ¡ kairės jam deÅ¡inės rankos kumščiu smÅ«giavo iÅ¡ nugaros pusės į Å¡onkaulius ir inkstus. SmÅ«gių buvo apie deÅ¡imt. O V. N., sėdėdamas nukentėjusiajam iÅ¡ deÅ¡inės smÅ«giavo pastarajam deÅ¡inės rankos kumščiu į galvÄ , veidÄ .

I. A. veidas buvo kruvinas, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jis iÅ¡teisintiesiems liepė nustoti muÅ¡ti nukentėjusįjį. Tuomet jis ir iÅ¡teisintieji nunešę I. A. į voniÄ nuprausė. Jiems paguldžius nukentėjusįjį į lovÄ pastarasis užmigo. Netrukus jie iÅ¡ buto išėjo. I. C. teigė, kad ankstesniuose savo parodymuose, duotose pirminėje įtariamojo apklausoje 2019 m. rugpjūčio 8 d., aplinkybių, kad bute buvo ir iÅ¡teisintieji, kad pastarieji smurtavo prieÅ¡ I. A. jis nenurodė, kadangi jam buvo gaila A.

A.. Savo parodymus, kuriuose nuteistasis jau tvirtino, kad išgertuvių metu prieš I. A. jis (I. C.), A. A. ir V. N. smurtavo, I. C. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 149–157). 2019 m. rugsėjo 25 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo I. C. iš esmės patvirtino pirmiau aptartus parodymus duotus 2019 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo apklausoje (t. 4, b. l. 138–139). Tačiau dar vėliau 2019 m. lapkričio 27 d. vykusioje apklausoje, patvirtinęs ankstesnėse savo apklausose duotus parodymus, I.

C. patikslino, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik tris kartus delnu (t. 4, b. l. 146).

10. IÅ¡teisintasis A. A. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio dienÄ buvo pas I. A. ir kartu su nukentėjusiuoju, I. C., V. N. ir R. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Tačiau A. A. neigė, jog įvykio dienÄ iÅ¡gertuvių metu prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas (t. 8, b. l. 45–46). Tačiau ir A. A. nebuvo nuoseklus pasakodamas apie įvykio aplinkybes. Apklausiamas įtariamuoju 2019 m. rugpjūčio 10 d. bei 2019 m. rugpjūčio 12 d. apklaustas teismo posėdyje sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo A.

A. tvirtino, kad jis ir I. C. pas nukentėjusįjį buvo dviese, iÅ¡gėrė degtinę ir išėjo (t. 5, b. l. 14–15, b. l. 56–59). Tačiau įtariamojo papildomos apklausos metu A. A. jau parodė, kad I. A. namuose alkoholinius gėrimus vartojo ir R. M. bei V. N.. Vienu metu, jam, V. N. ir I. C. bÅ«nant virtuvėje, R. M. nuėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Praeidamas pro nukentėjusiojo kambarį jis (A. A.) matė, kad I. A. buvo Å¡iek tiek prakirstas deÅ¡inysis antakis, kuris kraujavo. Paklausius, kas nutiko, nukentėjusysis pasakė, kad prasikirto atsitrenkęs į stalÄ .

BÅ«damas virtuvėje girdėjo, kad R. M. reikalavo I. A. grÄ Å¾inti skolÄ . Be to, girdėjo, kad kažkas kelis kartus sudavė nukentėjusiajam. Atėjęs į virtuvę R. M. turėjo nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelę, kuriÄ jis (A. A.) pasiėmė. Tuomet jie visi iÅ¡ buto išėjo (t. 5, b. l. 20–22). Tačiau vėliau apklausiamas 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. A. A. paneigė visus savo anksčiau duotus parodymus apie tai, kad įvykio dienÄ prieÅ¡ I. A. buvo smurtaujama (t. 5, b. l. 27).

11. V. N. teisiamajame posėdyje duoti parodymai patvirtina I. C. ir A. A. nurodytas aplinkybes, susijusias su išgertuvių nukentėjusiojo namuose pradžia. Tačiau tolesni jo parodymai, t. y. kas vyko po to, kai nepavykus išgryninti pinigų jis (V. N.), I. C. ir A. A. grįžo į nukentėjusiojo namus, iš esmės skiriasi. Anot jo, pamatę, kad nukentėjusysis miega savo kambaryje, jie visi nuėjo į virtuvę. Vienu metu I. C. nuėjo į nukentėjusiojo kambarį, prieš tai pasakydamas jam ir A. A. ten neiti.

Po 10 min. A. A. nuėjo į nukentėjusiojo kambarį, jam pradarius duris pasigirdo muÅ¡tynių garsas. Paskui A. A. į I. A. kambarį nuėjo ir jis (V. N.). Čia pamatė, kaip I. C., stovėdamas ant sofos, I. A. koja smÅ«giavo į galvÄ , o A. A. sėdėdamas ant sofos sudavė vienÄ smÅ«gį gulinčiam nukentėjusiajam. Jis (V. N.) nutempė I. C. nuo sofos. Netrukus jis, A. A. ir V. N. iÅ¡ buto išėjo (t. 8, b. l. 46–47). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 20 d. V. N. parodė, kad jis, R.

M., I. C. ir A. A. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su I. A. pastarojo kambaryje. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. I. A. užmigus, R. M. išėjo namo, o jis, I. C. ir A. A. nuėjo į virtuvę. Po pusvalandžio I. C. jiems pasakė: „kad ir kas benutiktų durų neatidaryti“ ir nuėjęs į nukentėjusiojo kambarį uždarė duris. Po kurio laiko A. A. nuėjo paskui nuteistÄ jį. Jokių garsų iÅ¡ nukentėjusiojo kambario jis tuo metu negirdėjo. Po kokių 10-15 min. abu grįžo į virtuvę.

Pasibaigus alkoholiniams gėrimams jie visi trys išėjo namo (t. 5, b. l. 82–83). Tačiau vėlesnėje 2019 m. rugpjūčio 27 d. papildomoje įtariamojo apklausoje V. N. teigė, kad jo pirminiai parodymai nebuvo išsamūs, kadangi jis tikėjosi, kad I. C. ir A. A. patys prisipažins. Anot išteisintojo, po to, kai jis su A. A. grįžo iš parduotuvės nukentėjusysis užmigo, tuomet I. C. apieškojęs nukentėjusiojo daiktus rado banko mokėjimo kortelę. Tuomet jie (jis, I. C., A. A. ir R.

M.) nuėjo iki bankomato. Ä® butÄ grįžo tik jis, I. C. ir A. A.. Pamatę, kad nukentėjusysis miega jie nuėjo į virtuvę. Po kurio laiko I. C. pasakė: „kad ir kas benutiktų durų neatidarykit“, nuėjo į I. A. kambarį ir uždarė duris. Po 10 min. į kambarį nuėjo ir A. A.. Pastarajam atidarius duris iÅ¡ kambario pasigirdo suduodamų smÅ«gių garsai. Tuomet ir jis nuėjo paskui A. A.. Pamatė ant nukentėjusiojo lovos užlipusį ir stovintį I. C.. Jo kairė koja buvo ant nukentėjusiojo kirkÅ¡nies, o deÅ¡ine nuteistasis smÅ«giavo I.

A. į galvÄ . Nuteistasis sudavė iki keturių smÅ«gių. Be to, matė, kad A. A. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį I. A. į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ ties Å¡onkauliais. Jis (V. N.) nutempė I. C. nuo lovos ant grindų ir užlaužė rankas, kad pastarasis nusiramintų. Vėliau jis, I. C. ir A. A. nuėjo į virtuvę, o po kurio laiko iÅ¡ buto išėjo (t. 5, b. l. 88–90). AnalogiÅ¡kas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo I. A. sumuÅ¡imu, V. N. parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. (t. 5, b. l. 95–96) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 111–118).

12. Analizuojant I. C., A. A. ir V. N., t. y. asmenų, kurie įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju buvo pastarojo bute ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus, parodymus akivaizdu, jog jie visi aplinkybes, susijusias su iÅ¡gertuvėmis bei nukentėjusiojo sužalojimu aiÅ¡kino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog objektyviausi parodymai buvo V. N. ir bÅ«tent jais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tačiau savo apeliaciniame skunde nuteistasis I. C. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir teigia, jog V. N. parodymai viso proceso metu buvo prieÅ¡taringi, be to juos paneigė kiti byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatydamas bylai reikÅ¡mingas su nukentėjusiojo nužudymu susijusias faktines aplinkybes pagrįstai rėmėsi ir V. N. duotais parodymais.

13. IÅ¡ tiesų V. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡io iÅ¡teisintojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir vienodi, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti visus byloje duotus V. N. parodymus. Nors pirmojoje įtariamojo apklausoje V. N. nenurodė, jog kuris nors iÅ¡ iÅ¡gertuvėse dalyvavusių asmenų smurtavo prieÅ¡ I. A., tačiau visose vėlesnėse apklausose, taip pat ir apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad I.

C. buvo nuėjęs vienas pas nukentėjusįjį į kambarį, prieÅ¡ tai jam ir A. A. pasakęs į šį kambarį „kad ir kas benutiktų neiti“. A. A. atidarius kambario duris pasigirdo smÅ«gių garsai. Nuėjęs į kambarį V. N. pamatė ant lovos virÅ¡ nukentėjusiojo stovintį I. C., kuris deÅ¡ine koja iki keturių kartų smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvÄ , o A. A. sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į Å¡onÄ . Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokius iÅ¡teisintojo V.

N. parodymus, iÅ¡ dalies patvirtina ir byloje liudytojais apklausti N. G., R. M. ir V. M., kurie apie smurtÄ prieÅ¡ I. A. sužinojo iÅ¡ V. N. bei I. C.. Liudytoja apklausta I. C. sugyventinė N. G. parodė, kad I. C. jai papasakojo, kad bÅ«dami pas I. A. jis (nuteistasis) ir iÅ¡teisintieji pradėjo iÅ¡ nukentėjusiojo reikalauti pinigų, vėliau pradėjo jį muÅ¡ti. I. C. jai nurodęs, kad jis (nuteistasis) mušęs tik delnais, tuo tarpu V. N. ir A. A. smurtavo stipriai (t. 7, b. l. 180–181; t. 1, b. l. 174–175).

Tokie liudytojos parodymai lyg ir patvirtintų nuteistojo parodymus, tačiau liudytojas V. M. teigė, kad tuo metu, kai I. C. jau buvo sulaikytas N. G. jam buvo pasakojusi, kad A. A. ir I. C. sumušė I. A. – A. A. „mušė per inkstus“, o I. C. „mušė per veidÄ â€œ (t. 7, b. l. 182–183). Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad po įvykio V. N. jam buvo sakęs, kad grįžę pas I. A. į namus jie (V. N., A. A. ir I. C.) gėrė virtuvėje, vėliau A. A. ir I.

C. tempė nukentėjusįjį į voniÄ iÅ¡blaivyti ir „nestipriai jį mušė“ (t. 7, b. l. 179–180; t. 4, b. l. 14–16). Taigi, Å¡ių liudytojų parodymai iÅ¡ esmės patvirtina V. N. nurodytas aplinkybes, kad prieÅ¡ I. A. smurtavo I. C. ir A. A.. Be to, V. N. tiek savo apklausų metu, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė I. A. kÅ«no padėtį ir vietas, į kurias I. C. ir A. A. sudavė smÅ«gius. Tokie jo parodymai gana tiksliai atitinka ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 854/(2019(01) nustatytus I.

A. sužalojimus, t. y. kad didžioji dauguma sumuÅ¡imų buvo galvos srityje, be to, buvo nustatyta poodinė kraujosruva juosmens deÅ¡inėje pusėje, t. y. kÅ«no vietoje, į kuriÄ , anot V. N., smÅ«giavo A. A.. Tuo tarpu I. C. savo parodymuose ir parodymų patikrinimo vietoje metu teigė, kad A. A. sėdėdamas nukentėjusiajam iÅ¡ kairės smÅ«giavo kumščiu I. A. iÅ¡ nugaros į Å¡onus (t. 4, b. l. 155). Tačiau atlikus medicininį tyrimÄ sužalojimų Å¡ioje nukentėjusiojo kÅ«no vietoje rasta nebuvo.

Taigi, I. C. nurodytas aplinkybes apie tai, kada ir kaip A. A. ir V. N. smurtavo prieÅ¡ I. A. nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. A. ir V. N. nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, į iÅ¡gertuves atvyko atsitiktinai, t. y. pakviesti I. A. pažįstamų I. C. ir R. M.. Taigi, jokio aiÅ¡kaus motyvo pradėti smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį jie neturėjo. Tuo tarpu I. C. pats pripažino, kad įvykio dienÄ jis sukonfliktavo su I.

A., pastarasis juos visus įžeidinėjo, todėl jis (nuteistasis) ir sudavė nukentėjusiajam.

14. Apeliantas teigia, kad V. N. parodymus, jog jis (iÅ¡teisintasis) nutraukė smurtaujantį I. C. nuo lovos ir parvertė jį ant grindų, paneigia tai, kad ant I. C. įvykio dienÄ vilkėtos baltos spalvos liemenės nebuvo rasta jokių dėmių nors kambario grindys buvo labai neÅ¡varios, be to, kambaryje buvo labai nedaug vietos. Apeliantas nurodo ir tai, kad prieÅ¡ingai nei teigia iÅ¡teisintasis V. N., kambario durų nebuvo galima uždaryti, nes prie jų gulėjo susuktas kilimas bei maiÅ¡elis su buteliais.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliacinio skundo teiginiai nesuteikia pagrindo iš esmės abejoti V. N. parodymais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei prie jo pridėtų fotolentelių (t. 1, b. l. 4–19, 32–40) matyti, kad kambarys, kuriame buvo rastas nukentėjusiojo lavonas, netvarkingas, ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai, tačiau jame vis tiek yra pakankamai daug vietos, be to kilimas, priešingai nei teigia apeliantas, buvo patiestas ant grindų, o ne susuktas prie durų, daiktų, trukdžiusių uždaryti kambario duris, taip pat nebuvo užfiksuota.

Aplinkybė, kad ant nuteistojo šviesios spalvos liemenės nebuvo dėmių irgi nepaneigia V. N. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste nepaneigia I. C. kaltės dėl nukentėjusiojo nužudymo.

15. Nuteistasis I. C. apeliaciniame skunde teigia, jog jis niekada neprisipažino nužudęs Ä®. A. ir teigia, jog pripažinti sudavus tris smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ jį privertė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai naudodami prieÅ¡ jį psichologinį spaudimÄ . Tačiau tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti, be to, juos paneigia byloje esantys duomenys. IÅ¡ tiesų, po 2019 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo apklausos, kurioje I. C. patvirtino sudavęs nukentėjusiajam tris smÅ«gius kumščiu į galvÄ ir į krÅ«tinę, nuteistasis 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė atsisakantis anksčiau duotų savo parodymų teigdamas, kad jam buvo daromas spaudimas, grasinama (t. 4, b. l. 132–133).

Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau sekančiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. rugsėjo 25 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo I. C. toliau nuosekliai patvirtino, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį jis visgi smurtavo, t. y. sudavė tris smÅ«gius kumščiu – du į veidÄ ir vienÄ Ä¯ krÅ«tinę (t. 4, b. l. 138–139). Å iÄ aplinkybę jis patvirtino ir 2019 m. lapkričio 27 d. įtariamojo apklausoje bei teisiamajame posėdyje, tačiau Å¡iose apklausose jis jau teigė, kad I. A. smÅ«gius sudavė ne kumščiu, o delnu (t. 4, b. l. 146; t. 8, b. l. 44–45).

Aplinkybę, kad I. C. smurtavo prieš nukentėjusįjį patvirtina ir jau anksčiau paminėti liudytojos nuteistojo sugyventinės N. G. parodymai apie tai, kad netrukus po sulaikymo I. C. liudytojai prisipažino „mušęs nukentėjusįjį delnais“. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, pasakodamas įvykio detales I. C. siekė sumenkinti savo vaidmenį smurtaujant prieš nukentėjusįjį, vertė kaltę kitiems išgertuvėse dalyvavusiems asmenims, aplinkybę, kad ir pats sudavė nukentėjusiajam visgi pripažino.

Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių bylÄ tyrusių pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį I. C.. Byloje esančiais įtariamojo apklausų protokolais nustatyta, jog Å¡iuose procesiniuose veiksmuose dalyvavo I. C. gynėja, tačiau nei I. C., nei gynėja dėl netinkamai atliekamų procesinių veiksmų jokių pastabų protokoluose nepateikė. I. C. savo paraÅ¡u patvirtino, kad apklausų protokoluose suraÅ¡yti jo parodymai yra teisingi. Taigi, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, kad nuteistojo prisipažinimas ir įtariamojo apklausose nurodytos aplinkybės buvo iÅ¡gautos patiriant spaudimÄ , pripažintini kaip apelianto pasirinkta gynybinė versija, kurios ne tik nepatvirtina byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, bet kuri prieÅ¡tarauja ir jo paties vėlesnėse apklausose duotiems parodymams.

16. Niekuo nepagrįsti deklaratyvÅ«s nuteistojo I. A. teiginiai, kad jis negalėjo kojomis smÅ«giuoti nukentėjusiajam, kadangi įvykio dienÄ jis avėjo batais, kurie buvo jam gerokai per maži, spaudė, todėl avint juos jam skaudėjo pėdas. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dienÄ I. C. pats pėsčiomis atėjo iki I. A. namų, po to kartu su kitais iÅ¡gertuvėse dalyvavusiais asmenimis ėjo iki bankomato, vėliau grįžo į savo namus. Taigi, teiginiai, kad nuteistasis negalėjo suduoti smÅ«gių kojomis dėl patiriamo skausmo avint per mažus batus yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki.

17. Apeliantas taip pat nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis I. A. dar prieÅ¡ byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį buvo sumuÅ¡tas, jam buvo sužalota galva, todėl pakartotinę galvos traumÄ jis galėjo patirti pats pargriÅ«damas, kadangi buvo neblaivus ir sunkiai vaikščiojo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto keliama versija buvo patikimai paneigta apygardos teisme iÅ¡tirtais bylos duomenimis. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis I. A. įvykio metu buvo neblaivus, be to, buvo ligotas ir sunkiai vaikščiojo, taip pat nustatyta ir tai, jog kelios dienos iki nagrinėjamo įvykio jis buvo sužalotas, patyrė galvos traumÄ .

Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad I. A. mirtinai susižalojo pargriuvęs po 2019 m. liepos 27 d. įvykusių iÅ¡gertuvių. PrieÅ¡ingai, jau anksčiau aptartų bylos duomenų visuma (iÅ¡teisintojo V. N., paties I. A., liudytojų N. G., V. M. ir R. M. parodymai) patvirtina, kad iÅ¡gertuvių metu prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo smurtaujama.

18. Be to, apelianto iÅ¡keltÄ versijÄ , kad nukentėjusysis galėjo susižaloti griÅ«damas savo namuose ir atsitrenkdamas į kambaryje buvusius daiktus neabejotinai paneigia ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 854/2019(01) bei jÄ atlikusio specialisto Sigito Chmieliausko teisiamajame posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad I. A. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės ir kairės akies vokuose su muÅ¡tinėmis žaizdomis deÅ¡inio ir kairio antakio projekcijose, poodine kraujosruva deÅ¡inio smilkinio projekcijose su muÅ¡tine žaizda, muÅ¡tine žaizda deÅ¡inės ausies priekiniame pavirÅ¡iuje, poodinėmis kraujosruvomis apatinio žandikaulio deÅ¡inėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje, kairio žando srityje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, virÅ¡ kairio galvos smegenų sferinio pavirÅ¡iaus, bei pamatiniame pavirÅ¡iuje, sumuÅ¡imo židiniu galvos smegenų pamatiniame pavirÅ¡iuje, kairės kaktinės skilties projekcijoje, kas komplikavosi smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, smegenų edema, centrinės kilmės progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu.

Galvoje esantys sumuÅ¡imai pagal mikroskopinį ir makroskopinį vaizdÄ buvo padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), dvimomentiÅ¡kai, kai pirmasis traumos epizodas buvo 5-10 parų laikotarpyje iki mirties ir antrasis traumos epizodas buvo paros laikotarpyje iki mirties (t. 1, b. l. 69–75). Teismo medicinos specialistas Sigitas Chmieliauskas detaliau paaiÅ¡kino, kad galvos traumos dvimomentiÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad atlikus tyrimÄ nukentėjusiojo galvoje rastas kraujo kreÅ¡ulys buvo sluoksniuotas, buvo stebimi kraujo kreÅ¡ulio pakitimai.

Pirmasis traumos epizodas įvyko 5-10 parų laikotarpyje iki mirties, o antrasis – paros laikotarpyje įvykus pakartotinam kraujavimui po kietuoju galvos dangalu (t. 8, b. l. 177–178). Taigi, Å¡i aplinkybė iÅ¡ tiesų patvirtina, kad dar iki byloje nagrinėjamo įvykio I. A. buvo patyręs galvos traumÄ . Tačiau tiek minima specialisto iÅ¡vada, tiek specialisto teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai kategoriÅ¡kai paneigia I. C. keliamÄ versijÄ , kad I. A. pakartotinę galvos traumÄ , nuo kurios jis mirė, patyrė pats pargriuvęs ar kitaip susižalojęs. Visų pirmiausia, teismo medicinos specialistas Sigitas Chmieliauskas teismo posėdyje nurodė, kad vien veide nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais.

Antra, specialisto išvadoje konstatuota, kad galvoje esantys sužalojimai visumoje remiantis jų lokalizacija bei pobūdžiu nėra būdingi griuvimui. Ir trečia, I. A. buvo konstatuoti ne tik sužalojimai galvoje, tačiau ir kitose kūno vietose: šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos rankose, ties juosmeniu. Taigi, šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad I. A. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti prieš jį smurtaujant.

19. Kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiami pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ tais atvejais, kai nukentėjusiajam smÅ«gius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smÅ«gių ar kitų smurtinių veiksmų visumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-292-693/2017 ir kt.). Å iuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad bylos duomenys patvirtina, kad tik I. C. sudavė nukentėjusiajam I. A. smÅ«gius į galvÄ , ko pasėkoje I. A. dėl galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos dangalu, mirė. Taigi, tik I. C. smurtiniai veiksmai lėmė nukentėjusiojo mirtį.

20. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatant priežastinį ryšį, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirčiai kilti (be jos Å¡i nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad tarp nuteistojo I. C. veikos (suduotų smÅ«gių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvÄ ) ir atsiradusių padarinių (nukentėjusiojo I. A. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad bÅ«tent nuteistojo byloje nustatytu laiku, vietoje ir bÅ«du, suduoti smÅ«giai kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ ir lėmė tai, kad I. A. buvo padaryti galvos sužalojimai, sukėlę jo mirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas, siekdamas papildomai iÅ¡tirti I. A. sveikatos sutrikdymo mechanizmo aplinkybes, nustatyti jam padarytų sužalojimų eiliÅ¡kumÄ , kiekvieno jų reikÅ¡mę nukentėjusiojo mirties kilimui 2020 m. lapkričio 30 d. protokoline nutartimi nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir byloje apklausti specialisto iÅ¡vadÄ pateikusį teismo medicinos specialistÄ .

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas Sigitas Chmieliauskas paaiÅ¡kino, kad sužalojimai paausyje ir veide, kurie buvo nustatyti, galėjo sukelti pakartotinį galvos smegenų sužalojimÄ , pakartotinį galvos pasisukimÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , dėl ko įvyko pakartotinis kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko įvyko mirtis (t. 8, b. l. 178). Taigi, I. A. mirtis yra dėsninga I. C. veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pasekmė.

21. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. C. veiksmus įvertino kaip nužudymÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. C. taip pat nurodė, jog baudžiamojoje byloje nebuvo iÅ¡nagrinėti ir įvertinti jo nekaltumÄ patvirtinantys įrodymai, buvo iÅ¡kraipomi faktai, o dalis byloje surinktų įrodymų pakeisti. Tačiau tokie apelianto teiginiai pripažintini kaip deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsi, kadangi apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė, kurių liudytojų parodymai, kurios fotonuotraukos buvo pakeisti, nepateikė motyvų, kuriais remdamasis jis daro tokias iÅ¡vadas. Dėl I. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 23. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. C. taip pat teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

24. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuomet, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

25. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas I. C. už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

26. Skirdamas bausmę I. C. pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). I. C. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta netiesiogine tyčia, įvykdytu nusikaltimu buvo sukelti sunkÅ«s negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį tinkamai įvertino ir tai, jog I. C. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė spontaniÅ¡kai, jos iÅ¡ anksto neplanavo. Vertinant nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad I. C. iÅ¡situokęs, nedirbantis (t. 5, b. l. 39), registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas (t. 5, b. l. 38), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 40–41). Byloje nustatyta, jog I. C. priklausomybės ar psichikos ligų įstaigoje neregistruotas (t. 5, b. l. 58), tačiau 2019 m. rugsėjo 30 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 99U-89/2019 nurodoma, jog suėmimo nagrinėjamoje byloje laikotarpiu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 25 – 2019 m. rugpjūčio 29 d. jis buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 64).

Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog du mėnesius iki įvykio I. C. vartojo alkoholį (t. 5, b. l. 48). Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, jog I. C. veiksmams nužudant I. A. įtakos turėjo ilgalaikis alkoholio vartojimas.

27. Taigi, įvertinus nuteistojo I. C. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, sukeltus negrįžtamus padarinius, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo I. C. paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra aiÅ¡kiai per griežta.

I. C. paskirta bausmė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jÄ Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 28. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. spalio 22 d. pateikė pažymÄ Nr. (12.36Mr) PT-7289, kurioje praÅ¡o iÅ¡ I.

C. valstybės naudai priteisti 156,41 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 15 d.).

30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis I. C.. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas, todėl nuteistajam I. C. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų, apie jo gaunamas pajamas, teismas neturi), į tai, kad visi nuteistojo I.

C. apeliacinio skundo argumentai buvo atmesti, sprendžia, kad yra pagrindas visiÅ¡kai tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimÄ dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : nuteistojo I. C. (I. C.) apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo I. C. 156,41 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 41 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjai Albinas Bielskis Justas Namavičius Regina Pocienė