2013-06-19 Nr. AB-2915-3-63-3-00368-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS822-569/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00368-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & associates real esate“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo „V. Paulius & associates real esate“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „V. Paulius & associates real esate“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti:

1) Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) organizatoriaus akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (22.3) A6-190 dalį, kuria Specialiojo plano organizatorius atsisakė atsižvelgti į pareiškėjo pateiktą 2013 m. kovo 20 d. pasiūlymą dėl dujotiekio trasos alternatyvos IB varianto pagrindu;

2) įpareigoti atsakovą atsižvelgti į pareiškėjo pateiktą 2013 m. kovo 20 d. pasiūlymą dėl dujotiekio trasos alternatyvos IB varianto pagrindu.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi (b. l. 132–134) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas nesilaikė privalomos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teritorijų planavimo procese dalyvaujantys asmenys privalo kreiptis į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas dėl sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso stadijose. Nurodė, kad ginčų, kylančių teritorijų planavimo srityje, nagrinėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje bei 32 straipsnio 2-6 dalyje. Su šių ginčų nagrinėjimu taip pat susijusios atitinkamos Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio ir 35 straipsnio nuostatos. Teritorijų planavimo įstatymo penktame skirsnyje, reglamentuojančiame teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendrąją tvarką, nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis).

Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad planavimo sąlygas Specialiajam planui rengti valstybės institucijos ir inžinerinių tinklų valdytojai išdavė iki 2012 m. liepos 1 d., specialiosios nuostatos, numatytos Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnyje, kurios reglamentuoja ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešumo užtikrinimo ir ginčų sprendimo tvarką, nagrinėjamu atveju, nėra taikomos, o taikomos bendrosios ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.

Nurodė, kad pareiškėjas pirmiausia turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, o tik po to – ir į teismą (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 35 straipsnio 1 punktas).

II. Pareiškėjas UAB „V. Paulius & associates real esate“ padavė atskirąjį skundą (b. l. 138–139) ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, dėl ko buvo priimta nepagrįsta nutartis. Ginčą tarp jo ir atsakovo reguliuoja ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Teritorijų planavimo įstatymo, bet ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas (toliau – ir SGD terminalo įstatymas), pagal kurio nuostatas daro išvadą, kad specialusis teritorijų planavimas yra neatskiriama, sudėtinė, specialiu SGD terminalo įstatymu reglamentuojamo Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD terminalo) projekto dalis. SGD terminalo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, susijusių su projekto įgyvendinimu, nagrinėjami teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ginčams, susijusiems su projekto įgyvendinimu, išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka netaikoma, išskyrus atvejus, kai tokią tvarką abipusiu sutarimu nusprendžia taikyti ginčo šalys. Pareiškėjas ir atsakovas nėra susitarę dėl tokio ginčo taisyklių taikymo, todėl ginčo nagrinėjimas išimtine tvarka turėtų būti nukreipiamas tiesiogiai teismui.

Atsakovas akcinės bendrovė „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad SGD terminalo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad Specialusis planas rengiamas pagal Infrastruktūros plėtros (šilumos, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), todėl tarp šalių kilusį ginčą dėl specialaus teritorijų planavimo metu priimtų sprendimų reglamentuoja šios Taisyklės.

Pagal šių Taisyklių 25 punktą, planavimo viešumas užtikrinamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka. Pagal šių nuostatų 37 punktą, asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai.

Be to, SGD terminalo specialusis planas pradėtas rengti iki SGD terminalo įstatymo priėmimo pagal tuo metu galiojusius aktus.

Teigia, kad pareiškėjas po Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kas patvirtina, kad pareiškėjas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju būtina laikytis ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylų teisenos įstatymo 25 straipsnį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Taigi, byloje svarbu nustatyti, ar aptariamam ginčui yra nustatytas privalomas išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ visos planavimo sąlygos Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio specialiajam planui rengti buvo išduotos 2011 metų pabaigoje, 2012 metų pradžioje. Pareiškėjas, atsakydamas į AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. kovo 19 d. raštą Nr. (22.3)A6-155, 2013 m. kovo 20 d. raštu pateikė akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ alternatyvų pasiūlymą dėl dujotiekio trasos, kuri pagal SGD terminalo projektą būtų tiesiama per pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, įrengimo. AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (22.3)A6-190 pareiškėjo alternatyvų pasiūlymą atmetė, dėl ko pareiškėjas 2013 m. balandžio 23 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta bendra privaloma ginčų dėl teritorijų planavimo išankstinio nagrinėjimo tvarka. 2012 m. gegužės 24 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymas Nr. XI-2034, kuris Teritorijų planavimo įstatymą papildė specialiomis normomis – 181 straipsniu, numatančiu ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešumo užtikrinimo ir ginčų sprendimo tvarką, pagal kurią ginčai tarp asmenų, pateikusių pasiūlymus dėl ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano, ir planavimo organizatoriaus nagrinėjami administraciniuose teismuose. Tokiu būdu įstatymų leidėjas ginčams dėl ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų numatė išimtinę procedūrą – nagrinėjimą teisme netaikant išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Taigi, būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju taikytinos specialiosios Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnyje nustatytos normos.

Pagal nurodyto 2012 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XI-2034 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 4 dalį Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnis taikomas tik ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų, dėl kurių iki 2012 m. liepos 1 d. dar nėra išduotos planavimo sąlygos, rengimui, derinimui, keitimui, tikrinimui, tvirtinimui, galiojimui, viešumo užtikrinimui ir ginčų sprendimui, taip pat nurodant, kad projektui, kuris pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu po 2012 m. liepos 1 d., įgyvendinti rengiami ir (ar) parengti specialieji planai taip pat yra laikomi ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiaisiais planais.

Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju planavimo sąlygos išduotos iki 2012 m. liepos 1 d. Ypatingos valstybinės svarbos projektu SGD terminalo projektas pripažintas taip pat iki 2012 m. liepos 1 d. – priimant 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnis netaikomas.

Nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, 2012 m. birželio 12 buvo priimtas specialus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, kuriuo nustatomas specialusis teisinis reguliavimas taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu įgyvendinamam suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui (1 straipsnio 2 dalis). Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui (1 straipsnio 3 dalis).

Pagal SGD terminalo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, susijusių su projekto įgyvendinimu, nagrinėjami teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Administracinės bylos, susijusios su projekto įgyvendinimu, kai sprendimas tokioje byloje gali turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam projekto įgyvendinimui, nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, o apeliacinės instancijos teisme – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, ginčams, susijusiems su projekto įgyvendinimu, išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka netaikoma, išskyrus atvejus, kai tokią tvarką abipusiu sutarimu nusprendžia taikyti ginčo šalys.

SGD terminalo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas – projektas, apimantis SGD terminalo projektavimą, įrenginių ir technologijų įsigijimą, terminalo infrastruktūros plėtrą ir įrengimą, terminalo prijungimą prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir kitus susijusius darbus iki terminalo eksploatavimo pradžios. Taigi darytina išvada, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimas apima SGD terminalo projektavimą.

Nors kaip nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagal SGD terminalo įstatymo 13 straipsnio projekto specialusis planas rengiamas pagal Infrastruktūros plėtros (šilumos, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisykles ir yra laikomas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiuoju planu, o minėtų Taisyklių 25 punktas nukreipia į Teritorijų planavimo įstatymą ir Nuostatus, sistemiškai aiškinant SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio, 12 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į specialios teisės ir bendros teisės normų santykį, įstatymo viršenybę prieš poįstatyminį teisės aktą, konstatuotina, kad ginčams dėl konkretaus aptariamo objekto, Suskystintų gamtinių dujų terminalo, projektavimo – taip pat ir specialaus plano rengimo taikytinas SGD terminalo įstatymo 12 straipsnis. Byloje nėra duomenų, kad šalys abipusiu sutarimu būtų nusprendusios taikyti išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl ji netaikoma (SGD terminalo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis) ir ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo aptariamu atveju nagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, jog ginčijamu atveju turi būti taikomi teisės aktai, galioję specialiojo plano rengimo pradžios momentu, yra nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl procesinės, o ne materialinės teisės normų taikymo – dėl ginčo nagrinėjimo procedūrai taikytino teisinio reglamentavimo. Pagal bendruosius teisinės sistemos principus ginčo nagrinėjimui taikomas tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & associates real esate“ atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė