Legislator Case Law & Legislation
f7655bb2-542e-4e3b-8012-9cedb8c4d380 AI generated

f7655bb2-542e-4e3b-8012-9cedb8c4d380 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f7655bb2-542e-4e3b-8012-9cedb8c4d380
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir J. V. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:             I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. V. 2 845,52 Lt sumÄ ieÅ¡kovo naudai, priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. 5 455,85 Lt sumÄ ieÅ¡kovo naudai, priteisti iÅ¡ atsakovų 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo naudai.

Legislator headnote

AI generated

f7655bb2-542e-4e3b-8012-9cedb8c4d380 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovams netgi teko, gavus paskolas iÅ¡ banko, įkeisti vienintelį Å¡eimos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , siekiant finansuoti bendrovės apyvartines lėšas. Nepaisant atsakovų pastangų bei investicijų, bendrovės verslas iÅ¡liko nuostolingas, todėl atsakovams tapus finansiÅ¡kai nebepajėgiems šį verslÄ toliau finansuoti ir į jį investuoti, bendrovės akcijos 2011-04-07 buvo parduotos Latvijos verslininkei K. Č., kuri tapo naujÄ ja bendrovės direktore ir perėmė visus Bendrovės dokumentus bei turtÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-371-302/2014                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00415-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 27.7.; 44.2.4.; 121.; 121.18. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 12 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo BUAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

V. ir J. V. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:             I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. V. 2 845,52 Lt sumÄ ieÅ¡kovo naudai, priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. 5 455,85 Lt sumÄ ieÅ¡kovo naudai, priteisti iÅ¡ atsakovų 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo naudai.

Nurodė, kad 2012-04-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė" iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad su UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė" banke Swedbank sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra susijusios banko kortelės, t. y. kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės savininkė A. V.) ir kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės savininkas J. V.). Remiantis UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė" banko iÅ¡raÅ¡u, laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-06-17 pagal nurodytas banko korteles buvo iÅ¡imti grynieji pinigai, kurių suma lygi 8 473,83 Lt.

IÅ¡ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. išėmė 2 845,52 Lt sumÄ , iÅ¡ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. išėmė 5 455,85 Lt sumÄ . Atsakovė nuo 2010-01-13 iki 2010-06-17 d. ėjo UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė " direktorės pareigas, o atsakovas buvo UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė " darbuotojas. Juridinio asmens vadovo santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis. Juridinio asmens valdymo organai, taip pat juridinio asmens vadovas turi fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui, t. y. pareigų veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.).

Å ių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo atsakomybę . Taigi, juridinio asmens vadovas turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita, padarydamas Å¡iam nuostolių. Kai turto įgijimo asmuo negali pagrįsti sandoriu ar teisės aktu, privalo grÄ Å¾inti tÄ turtÄ tikrajam savininkui jo pareikalavimu.

Tam, kad atsakovams kiltų civilinė atsakomybė, reikia nustatyti tokias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėti veiksniai, žala (nuostoliai), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) bei kaltė. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymÄ už įmonės apskaitos organizavimÄ atsako įmonės vadovas. Vadinasi, įmonės vadovas-atsakovė- privalo rÅ«pintis, kad įmonės grynieji pinigai bÅ«tų naudojami įmonės interesams ir kiekvienas grynųjų pinigų panaudojimas buvo pagrįstas buhalteriniais dokumentais, t. y.

Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovės 2 845,52 Lt sumos iÅ¡sigryninimas iÅ¡ UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė" sÄ skaitos turi bÅ«ti pagrįstas atitinkamais dokumentais - kur minėta pinigų suma buvo panaudota. 2012-11-21 d. ieÅ¡kovo atstovas su praneÅ¡imu Nr. 11-33 kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas atsakovės pateikti informacijÄ , kokiu pagrindu laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-06-17 d. iÅ¡ įmonės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbanke, buvo nusiimtos lėšos ir kokiais tikslais jos buvo panaudotos bei pateikti pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovė, atsakydama į 2012-11-21 praneÅ¡imÄ Nr. 11-33 nurodė, kad pardavusi UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė" akcijas, todėl visus įmonės dokumentus, įskaitant buhalterinius, yra perdavusi paskutinei įmonės akcininkei ir dėl Å¡ios priežasties negalinti pateikti iÅ¡imtų grynųjų pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų. IeÅ¡kovas nurodė, kad įmonės turtas, dokumentacija administratoriui nebuvo perduoti, o tai, kad atsakovė visus įmonės dokumentus, įskaitant buhalterinius, yra perdavusi paskutinei įmonės akcininkei ir dėl Å¡ios priežasties negalinti pateikti iÅ¡imtų grynųjų pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų, neeliminuoja jos pareigos pateikti įrodymus, kur buvo panaudoti iÅ¡imti grynieji pinigai.

Kadangi pinigai buvo iÅ¡gryninti atsakovės vadovavimo metu, todėl už jų tinkamÄ panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms ir interesams buvo atsakinga atsakovė. Ä®monės pinigus panaudojus kitiems nei minėti tikslai - konstatuotina, kad atsakovė nevykdė jai kaip įmonės vadovei priskirtų pareigų.Atsakovas J. V. bÅ«damas UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė" darbuotojas, iÅ¡ UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė" sÄ skaitos su jam iÅ¡duota kortele išėmė 5 455,85 Lt sumÄ . Kaip ir atsakovės neteisėtų veiksmų atvejų, taip ir atsakovo grynųjų pinigų išėmimas turi bÅ«ti pagrįstas, t.y. kad paimtos lėšos buvo panaudotos įmonės interesais.

Atsakovas atliko netesėtus veiksmus - be jokio teisinio pagrindo perėmė UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė" priklausančias pinigines lėšas. Minėta, kad neteisėtų veiksmų konstatavimas suponuoja ir asmens kaltę, todėl laikytina, kad atsakovas yra kaltas dėl aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsakovai be teisinio pagrindo perėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 473,83 Lt sumÄ , todėl Å¡i suma laikytina įmonei padaryta žala (nuostoliais) ir kuriÄ privalo atlyginti atsakovai.Atsakovai A.

V. ir J. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2002-08-27 buvo įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė". Atsakovė A. V. buvo viena iÅ¡ bendrovės steigėjų, taip pat vadovavo bendrovei nuo jos įsteigimo iki 2011-04-07. Bendrovės pagrindinė veikla buvo didmeninė ir mažmeninė prekybÄ zoo prekėmis, daugiausia dekoratyvinėmis akvariuminėmis žuvytėmis, jų auginimo reikmenimis, maistu ir pan.

Prekės daugiausia bÅ«davo įsigyjamos iÅ¡ Lenkijos tiekėjų, paprastai specializuotoje zoo prekių prekyvietėje Lodzės mieste, pargabenamos į LietuvÄ ir tuomet parduodamos Lietuvos įmonėms bei gyventojams. Bendrovės verslas buvo smulkusis atsakovų Å¡eimos verslas, apyvartos buvo nedidelės, verslÄ vystyti sekėsi sunkiai, kadangi Lietuvos rinka yra gana maža. Kadangi verslas sekėsi sunkiai nuo pat įsteigimo, atsakovų Å¡eimai teko nuolat į jį papildomai investuoti asmenines bei skolintas lėšas, bendrovės nuostolius dengti papildomais akcininkų įnaÅ¡ais.

Atsakovams netgi teko, gavus paskolas iÅ¡ banko, įkeisti vienintelį Å¡eimos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , siekiant finansuoti bendrovės apyvartines lėšas. Nepaisant atsakovų pastangų bei investicijų, bendrovės verslas iÅ¡liko nuostolingas, todėl atsakovams tapus finansiÅ¡kai nebepajėgiems šį verslÄ toliau finansuoti ir į jį investuoti, bendrovės akcijos 2011-04-07 buvo parduotos Latvijos verslininkei K. Č., kuri tapo naujÄ ja bendrovės direktore ir perėmė visus Bendrovės dokumentus bei turtÄ .

Atsakovai tik vėliau sužinojo, kad 2012-05-02 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.Pažymėjo, jog jie visas iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡imtas pinigines lėšas panaudojo iÅ¡imtinai bendrovės interesais - atsiskaitymui už prekes su bendrovės tiekėjais Lenkijoje, taip pat smulkioms komandiruočių į LenkijÄ iÅ¡laidoms kompensuoti, atsiskaitymui su bendrovės tiekėjais ir kitais kreditoriais. Ä®monėje susiklostė tokia praktika, jog vienas įmonės darbuotojas (dažniausiai vykdavo atsakovas J.

V. vienas ar kartu su atsakove) nuolat bÅ«davo komandiruojamas į LenkijÄ tam, kad parvežtų įmonės veiklai bÅ«tinos produkcijos. Tuo tikslu buvo atidaryta kreditinė sÄ skaitÄ AB Swedbanke Nr. (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡imtos kreditinės kortelės. Ä®monės darbuotojui, kaskart vykstančiam į LenkijÄ , bÅ«davo perduodamos Å¡ios kortelės tam, kad jis galėtų Lenkijos teritorijoje iÅ¡siimti iÅ¡ bankomato reikalingÄ komandiruotės iÅ¡laidoms bei prekių užpirkimui sumÄ ir tokiu bÅ«du grynaisiais pinigais atsiskaityti už prekes su tiekėjais.

Tokiu bÅ«du buvo iÅ¡vengiama neprotingai didelių tarptautinių banko pavedimų iÅ¡laidų, taip pat iÅ¡ bankomato imant grynuosius pinigus (Lenkijos zlotus), bankas taikydavo palankesnius valiutų keitimo kursus, nei keičiant valiutos keityklose grynuosius pinigus. Visi duomenys, pagrindžiantys iÅ¡ banko sÄ skaitos paimtų pinigų panaudojimÄ bendrovės veiklos tikslais, buvo užfiksuoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir Å¡iÄ informacijÄ bankroto administratorius turi, o atskaitingi asmenys, grįžę iÅ¡ komandiruočių, pristatydavo į buhalterijÄ pinigų panaudojimÄ pagrindžiančius dokumentus (paprastai tai bÅ«davo prekių įsigijimo iÅ¡ Lenkijos tiekėjų „invoisai", kai kuriais atvejais papildomai buvo raÅ¡omi pinigų priėmimo kvitai, tačiau visais atvejais Lenkijos tiekėjai prekes iÅ¡duodavo tik už jas atsiskaičius, jokių atidėtų mokėjimų Å¡iuo atveju nebuvo).

Å iuos dokumentus pristačius į buhalterijÄ , kaip to reikalauja buhalterinės apskaitos taisyklės, bÅ«davo suraÅ¡omos avanso apyskaitos, prie kurių bÅ«davo pridedami visi pinigų panaudojimÄ pagrindžiantys dokumentai ir tokiu bÅ«du apskaitoje užfiksuojamas atskaitingų asmenų „skolos" įmonei sumažėjimas, t.y. atsiskaitymas už atsiskaitytinai gautų lėšų panaudojimÄ . Atsakovai negali pateikti Bendrovei pateiktų avanso apyskaitų, kadangi visi Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti Bendrovę įsigijusiai ir jos vadove tapusiai Latvijos verslininkei, o pagal visuotinai praktikoje taikomas ir įprastas avanso apyskaitų formas jos yra suraÅ¡omos vienu egzemplioriumi, kuris lieka bendrovėje, o avanso apyskaitÄ teikiančiam darbuotojui jokios „šaknelės" ar kvitai neiÅ¡duodami.

Vien dėl Å¡ios priežasties aiÅ¡kiai nepagrįsta laikytina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėstoma pozicija ir argumentai, kad atsakovams Å¡iuo atveju tenka pareiga įrodyti, kur ir kam jie panaudojo iÅ¡ Bendrovės banko sÄ skaitos paimtus grynuosius pinigus. Atsakovė A. V. nėra pažeidusi jokių savo fiduciarinių pareigų bendrovės atžvilgiu, bendrovė visuomet tinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ , tvirtindavo ir teikdavo Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus, skolino bendrovei savo asmenines lėšas, didino įstatinį kapitalÄ , netgi skolinosi iÅ¡ banko įkeisdama vienintelį Å¡eimos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kad galėtu suteikti paskolÄ Bendrovės apyvartinėms lėšoms. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, priimdamas sprendimÄ nurodė, jog atsakovų į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina tas aplinkybes, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti lėšos- 8 473,83 Lt laikotarpiu nuo 2010-01-15 iki 2010-06-14 buvo panaudotos prekių įsigijimui Lenkijoje bei iÅ¡ dalies Lietuvoje, taip pat atsakovų vykimÄ Ä¯ LenkijÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl atsakovų kaltės patyrė žalÄ (nuostolius), todėl laikė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovai be teisinio pagrindo perėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , ko pasėkoje atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus, kaip nepagrįstus.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo sumažintas bendrovės turtas, pabloginta jo Å«kinė-finansinė bÅ«klė, kad ieÅ¡kovo nurodytos piniginių lėšų sumos buvo panaudotos ne įmonės veiklai, buvo atsakovų pasisavintos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas BUAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad atsakovai nepateikė į bylÄ avanso apyskaitos dokumentų, kurie pagrįstų iÅ¡imtų piniginių lėšų panaudojimÄ , todėl 8 473,83 Lt pinigų sumÄ laikytina panaudota nepagrįstai neturtint tam teisinio pagrindo. Pažymi, kad dauguma atsakovų į bylÄ pateiktų įrodymų kilmė ir autentiÅ¡kumas yra abejotini, kadangi kai kurie yra be parašų, pateiktų sÄ skaitų datos ir sumos neatitinka užfiksuotų atsakovų įvykdytų pinigų išėmimo datų ir sumų.

Akivaizdu, jog atsakovai aiÅ¡kindami nusiimtų grynųjų pinigų panaudojimÄ aiÅ¡kiai painiojasi ir bando suklaidinti teismÄ . Apeliantas taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius gavo naujosios įmonės akcininkės ir vadovės Latvijos pilietės notariÅ¡kai patvirtint liudijimÄ , kad jai nebuvo parduota UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ ir ji nėra buvusi Å¡ios įmonės vadove ir negavo jokių įmonės dokumentų ar turto. PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, 2013-04-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovų veiksmų buvo sumažintas įmonės turtas, be to, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl atsakovų kaltės patyrė žalÄ . Apelianto manymu, Å¡ie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti ir pažymi, kad atsakovų paaiÅ¡kinimai, jog jie grynųjų pinigų išėmimÄ patvirtinančius įrodymus perdavė Latvijos pilietei K. Č., yra paneigti pačios K. Č. parodymais.

Apeliantas taip pat nurodo, jog Å¡iuo atveju pareiga įrodyti pinigų panaudojimo teisėtumÄ kyla atsakovams ir bÅ«tent dėl jų veiksmų kilo žala įmonei.Atsakovai A. V. ir J. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad bendrovė visuomet tinkamai ir pagal visus reikalavimus tvarkė buhalterinę apskaitÄ , visi pirkimai bei pardavimai buvo vykdomi oficialiai, jokių neapskaitomų pirkimų ar pardavimų nebuvo ir negalėjo bÅ«ti dėl pačios verslo specifikos.

Visi grynųjų pinigų išėmimai iÅ¡ banko sÄ skaitos taip pat buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė A. V. 2011-04-07 visas įmonės akcijas perdavė K. Č., kartu perduoti įmonės dokumentai bei turtas. Pabrėžia, kad nors atsakovai neturi tikslių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau dėjo visas pastangas surinkti visus įmanomus dokumentus iÅ¡ įmonių, su kuriomis UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ anksčiau bendradarbiavo. Atsakovų manymu, pats ieÅ¡kovas neįrodė, jog nugryninti 8 473,83 Lt buvo panaudoti ne bendrovės interesams.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovas abejoja atsakovų pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir kitų dokumentų autentiÅ¡kumu, tačiau atsakovai nesutinka su tokiais ieÅ¡kovo teiginiais ir pažymi, jog atsakovų pateikti dokumentai yra lenkiÅ¡ki arba angliÅ¡ki, kuriems buvo atliktas vertimas, todėl akivaizdu, jog ant pateiktų vertimų nėra parašų, kadangi tai nėra originalÅ«s dokumentai. Atsakovų manymu, ieÅ¡kovo abejonės dėl pateiktų atsakovų dokumentų autentiÅ¡kumo yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir niekaip nekonkretizuotos.

Atsakovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esantis dokumentas, kuriuo ieÅ¡kovas įrodinėja, kad K. Č. nėra gavusi jokių BUAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ dokumentų ir turto, yra niekinis, kadangi jis buvo iÅ¡gautas neteisėtai, prievartos ir apgaulės bÅ«du. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas norėdamas prisiteisti iÅ¡ atsakovų tariamai patirtÄ Å¾alÄ , turėjo įrodyti, jog yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau jokių dokumentų nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å io apeliacinio proceso dalykÄ sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl sumų priteisimo iÅ¡ atsakovų laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieÅ¡kovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Vienas iÅ¡ bÅ«tinų ieÅ¡kinio elementų – ieÅ¡kovo materialus teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), kuris leidžia individualizuoti ieÅ¡kinį, apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytais ir ieÅ¡kovo pasirinktais bÅ«dais apginti pažeistÄ teisę ar teisėtÄ interesÄ .

IÅ¡analizavus nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio turinį, akivaizdu, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) pareiÅ¡kė reikalavimÄ vienam iÅ¡ atsakovų – įmonės vadovei – dėl žalos, įmonės patirtos jos vadovavimo laikotarpiu, kitam – dėl pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytas lėšas (CK 6.327 str.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus bei apeliacinio skundo motyvus, padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio netenkino, nors iÅ¡ dalies su teismo sprendimo motyvais nesutinka.

Dėl reikalavimų A. V. kaip įmonės vadovei pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 2 845,52 Lt atmetė nurodydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog patyrė žalÄ dėl atsakovės kaltės. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Å ių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-509/2008, 3K-3-244/2009).

Ä®monės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ , privalo dirbti rÅ«pestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viskÄ , kad įmonė nepažeistų įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieÅ¡tarautų visuomenės interesams. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. V. nuo 2002 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. ėjo įmonės direktoriaus pareigas, kurias nuo 2011 m. balandžio 12 d. perėmė K. Č. iki 2012-05-08, t.y. iki buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b.l.41-42).  Byloje ginčo nėra dėl aplinkybių, jog A.

V. nuo 2010-01-13 iki 2010-06-17, t.y. tuo metu, kai ji ėjo direktorės pareigas, iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos išėmė 2 845,83 Lt turima kredito kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-19). Todėl pareiga įrodyti, kad Å¡ie pinigai buvo tinkamai panaudoti įmonės reikmėms ir interesais, tenka atsakovei (CPK 178 str.).Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ , įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Tačiau kaip nurodė ieškovas, šis reikalavimas nebuvo įvykdytas ir įmonės turtas, dokumentacija administratoriui nebuvo perduoti, o atsakovė šios aplinkybės neginčija ir tik nurodė, kad pardavus K. Č. UAB „Auksinė vaivorykštė“ akcijas ir pastarajai tapus vadove, atsakovė visus dokumentus perdavė naujai vadovei. Kaip matyti iš LR Juridinių asmenų registro duomenų (b.l. 41-45) nuo 2011-04-12 iki 2012-05-08 direktore įregistruota K. Č.. Šie duomenys viešame Juridinių asmenų registre yra nenuginčyti, galiojantys.

Visi bendrovės buhalteriniai dokumentai K. Č. buvo perduoti 2011-04-07 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu (b.l.46-59), taip pat perdavimo-priėmimo aktu perduotos sandėlio atsargos (trumpalaikis turtas) (b.l.60), pasirašytas kasos perdavimo aktas (b.l. 61). Pagal esamus nenuginčytus bylos duomenis atsakovė, kaip buvusi įmonės vadovė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų veiksmų negalėjo įvykdyti, nes bankroto iškėlimo metu ji nebuvo įmonės direktore. Nors apeliantas nurodo, kad visi minėti dokumentai dėl akcijų pardavimo bei įmonės dokumentų bei turto perdavimo K.

Č. yra fiktyvÅ«s, tačiau į bylÄ nėra pateikta pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį į ieÅ¡kovo pateiktÄ paliudijimo patvirtinimÄ Â (b.l. 170-174), kuriame K. Č. yra nurodžiusi, kad nieko nežino apie UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ įmonę Lietuvoje, niekada nebuvo jos savininkė ar vadovė. Ä® bylÄ yra pateiktas ir kitas K. Č. paliudijimas (b.l. 207-213), kuriame ji patvirtino įmonės „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ pirkimÄ ir jos skyrimÄ Å¡ios įmonės direktorės pareigoms.

Esant tokiems skirtingiems, vienas kitÄ paneigiantiems paliudijimas, jais vadovautis ir daryti iÅ¡vadÄ , kad akcijų pardavimas bei naujo vadovo paskyrimas yra fiktyvus nėra jokio pagrindo, tuo labiau kaip minėta, vieÅ¡i registrų duomenys apie akcininkų ir vadovų pasikeitimÄ yra nenuginčyti. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas nėra įrodęs, atsakovės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nes nėra nustatyta atsakovės pareiga perduoti ieÅ¡kovo bankroto administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie bÅ«tų įrodymas apie tai, kad atsakovė grÄ Å¾ino įmonei lėšas.

Dėl reikalavimo A. V. ir J. V. pagal CK 6.242 straipsnį pagrįstumo.Byloje ginčo nėra dėl aplinkybių, jog atsakovė A. V. nuo 2010-01-13 iki 2010-06-17, t.y. tuo metu, kai ji ėjo direktorės pareigas iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos išėmė 2 845,83 Lt turima kredito kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-19), o atsakovas tuo pačiu laikotarpiu turima kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.11) išėmė 5 455,85 Lt. Abi atsakovų turimos kortelės susijusios Swedbank banke esančia UAB „Auksinė vaivorykÅ¡tė“ sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios pagal nurodytas banko korteles buvo viso iÅ¡imta 8 473,83 Lt grynųjų pinigų.

IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , bankroto administratoriui neperduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl administratorius neturi duomenų, kad atsakovai minėtas įmonės lėšas panaudojo įmonės reikmėms, taip pat neturi duomenų, kad bÅ«tų Å¡ias lėšas grÄ Å¾inę įmonei, tokiu bÅ«du nurodo, kad atsakovai turi grÄ Å¾inti įmonei be teisėto pagrindo įgytas lėšas (CK 6.242 straipsnis). Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad atsakovai pateikė įrodymus, kurie teismui leido spręsti, kad nurodytas lėšas atsakovai panaudojo įmonės reikmėms.

Kolegija sutinka su Å¡iuo teismo sprendimo motyvu. CK Å¡eÅ¡tosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Prievolės, atsirandančios dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, yra nesutartinės prievolės. CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstÄ , nesÄ Å¾iningÄ praturtėjimÄ kito asmens sÄ skaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sÄ skaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad iÅ¡nyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip bÅ«tų CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos.

CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai įgyta, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiÅ¡kinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau jis iÅ¡nyko.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.).Atsakovai teigė, kad faktiÅ¡kai jie iÅ¡ įmonės sÄ skaitos paimtus pinigus panaudojo prekių pirkimui Lenkijoje, kad kreditinė sÄ skaita buvo atidaryta tam, kad vykstant komandiruotei į LenkijÄ , bÅ«tų iÅ¡imti grynieji pinigai iÅ¡ kortelės ir bÅ«tų atsiskaityta už perkamas prekes, nes tarptautinių pavedimų įkainiai siekia iki 70 Lt.

Å iems argumentams pagrįsti atsakovų yra pateikti iÅ¡ Lenkijos bei Lietuvos įmonių gauti dokumentai : įmonės A. Z. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, įmonės Dako-Art pinigų priėmimo kvitai, įmonės Badis kasos kvitas, Sum-Plast Eugeniusz Solski PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, Perplast Polska Sp.Zoo (pinigų priėmimo kvitas); Lietuvos įmonių IÄ® Terra animalis pinigų priėmimo kvitas , Hipika pinigų priėmimo kvitas, Canis vita pinigų priėmimo kvitas (b.l. 85, 86, 87,112-143). Kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, Å¡ie atsakovų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodo atsakovai, o bÅ«tent: atsakovų vykimÄ Ä¯ LenkijÄ , kur išėmė grynųjų pinigų bei atsiskaitė už prekes Lenkijoje- Lodzės m. ar VarÅ¡uvoje.

Atsakovų pirktos yra zooprekės, kuriomis prekiavo bankrutavusi įmonė. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad iÅ¡imtų pinigų data ir prekių pirkimas nesutampa, taip pat nesutampa iÅ¡imtų pinigų kiekis bei mokėta už prekes pinigų suma, nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės. Å iuo atveju kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovo reikalaujamų priteisti pinigų suma bei atsakovų pateiktuose įrodymuose už prekes sumokėta suma nėra mažesnė. Tai įrodo, kad atsakovai visus paimtus iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pinigus iÅ¡leido prekių, kuriomis prekiavo įmonė, pirkimui, t.y.

įmonės reikmėms. Tokiu bÅ«du teismui nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovai be pagrindo praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, negrÄ Å¾indami jam paimtas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos lėšas. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).Atsakovai duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjos                                                                                           Romualda Janovičienė Rita Kisielienė Alma Urbanavičienė