2022-05-18 Nr. AB-12767-3-62-3-00069-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2455-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00069-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. G. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. G. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. G. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis, (duomenys neskelbtini) kurdas, religija – islamas, nevedęs, vaikų neturi, iki išvykimo iš kilmės šalies gyveno (duomenys neskelbtini) mieste kartu su savo seneliais. Pareiškėjas tikisi, kad Europoje jam pavyks atgauti normalią dvasinę būseną ir kad jo gyvenimas dėl to pagerės. Dėl giminių ir klano persekiojimo ir dėl to galimai kilsiančios grėsmės (kaip pažeidžiamam asmeniui), o taip pat atsižvelgęs į sudėtingą padėtį valstybėje – šalis yra vidaus karinio konflikto ir komplikuotos kriminogeninės būsenos, pareiškėjas nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini), atvyko į Baltarusijos Respubliką, kirto valstybinę Lietuvos Respublikos sieną, buvo pasienio apsaugos pareigūnų sulaikytas, o tada pasiprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimais, nurodė, kad jie priimti neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes. Sprendimuose nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjo pasakojimo aplinkybės verčia abejoti pasakojimo teisingumu, išvados nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, padarytos remiantis prielaidomis. Migracijos departamentas neatliko išsamaus tyrimo ir pareiškėjo liudijimo patikros, nepaneigė pareiškėjo duotų parodymų tikrumo, o išvada, kad pareiškėjui nekyla grėsmė, yra neteisinga ir prieštaringa. Pareiškėjas detaliai nurodė faktines situacijos aplinkybes, išvykimo iš kilmės šalies motyvus, nurodė pagrįstas ir objektyvias priežastis, kurios lėmė pabėgimą iš šalies, aiškiai nurodė, kokių pasekmių bandė išvengti, bėgdamas nuo giminių ir klano persekiojimo.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad jis išvyko iš kilmės valstybės dėl konflikto šeimoje, kadangi jam seneliai draudė bendrauti su motina. Teigė, jog jam grįžti į šalį nebūtų grėsmės, tačiau vėl kiltų konfliktas šeimoje.

6. Atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui galimai kylantį situacijos nulemtą pavojų bei baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Pareiškėjui nepagrįstai atsisakyta suteikti prieglobstį, nes atsakovas nepakankamai išanalizavo aktualią informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, formaliai vertino Europos pabėgėlio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gaires, kitas svarbias ir reikšmingas bylai aplinkybes, pavyzdžiui, neteisingai interpretavo įrodinėjimo pareigos priskyrimą vien tik pareiškėjui. Kritiškai vertino ir atsakovo sprendimo dalį nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Teigė, jog atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), vadovavosi jau cituota EPPB (2021 m.) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą.

7. Akcentavo, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo tuo, jog sprendimai yra teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti sunkiausių padarinių, nes siena kirsta siekiant prašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – seneliai – nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas sunkiai serga ir kilmės valstybėje jam nesuteikiama būtinoji medicinos pagalba arba atsisakoma ją suteikti dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių.

10. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, lemiančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nelemia tarptautinės apsaugos poreikio, ir surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, jog neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

11. Nors pareiškėjas grindė savo prieglobsčio prašymą bloga sveikatos būkle, dėl kurios jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga, tačiau tam, kad sunkia liga sergančiam trečiosios šalies piliečiui būtų suteikta papildoma apsauga, nepakanka pavojaus, jog pablogės jo sveikatos būklė, nes jo kilmės šalyje nėra tinkamo gydymo, papildoma apsauga suteikiama tik esant realiam pavojui, kad asmeniui tyčia nebus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos gydyti fizinius ar psichinius sutrikimus, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis sunkiai serga ar jam tyčia nebus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

12. Taip pat nurodė, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės išsamiai išdėstyti ginčijamame Migracijos departamento sprendime.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir uždraudė pareiškėjui O. G. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nusprendė į C.SIS II sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi asmeniui 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos Šengeno erdvėje, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės šalyje jam kilo pavojus dėl konflikto šeimoje, kadangi seneliai neleido bendrauti su motina. Migracijos departamentas sprendimu, įvertinęs pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis, atsižvelgęs į pareiškėjo individualias savybes, nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nusprendė jį išsiųsti į kilmės valstybę, nes pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes, be kita ko, jo gyvenamojoje vietoje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad sąlygotų realios rimtos žalos riziką.

15. Teismas konstatavo, kad siekis geriau ir ramiau gyventi suteikia pabėgėliams teisę pasirinkti prieglobsčio šalį, tačiau tarptautinė teisė neleidžia pabėgėliams neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių, siekiant pasinaudoti geresnėmis gyvenimo sąlygomis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas, nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo papasakota istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi tariamas persekiotojas (seneliai) nėra valstybinis subjektas. Pirmiausiai pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo kilmės valstybė negali ar nenori užtikrinti ilgalaikės apsaugos. Atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Teismo posėdžio metu pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, nuolat pasikartojantis, tam tikros pasakojimo aplinkybės kėlė abejonių dėl nurodytų aplinkybių tikrumo. Taigi, pareiškėjo pasakojimas neleido teismui patikimai identifikuoti persekiotojų ir jų tikslų persekioti pareiškėją.

17. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus, taip pat Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, todėl paarė išvadą, kad Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.

18. Nagrinėjamu atveju teismas tai pat padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, teismo įsitikinimu, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietoje, šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas nurodė, jog teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjo skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas.

20. Teismas pažymėjo, kad, nors ir nustatyta, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, Migracijos departamento nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K‑33 (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, buvo proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės valstybę. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikos gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui, todėl teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, tuo pačiu teismas sutrumpino iki 2 metų terminą atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.

23. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), bei kurios yra įsitvirtinusios pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje). Turima informacija pagrindžia išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai pareiškėjo gyvenamoje vietovėje vyksta vidinis karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai gyventojai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų ir (duomenys neskelbtini) persekiojimo pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

24. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai įvertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač, kai jis yra iš Kurdistano regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su Turkijos karinėmis pajėgomis.

25. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas surinko ir įvertino visą aktualią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste ir pagrįstai nustatė, jog tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

28. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

29. Nors pareiškėjas teigia, kad ESPA 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki 2020 m. spalio mėn., tačiau pareiškėjas nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija (duomenys neskelbtini) per 10 mėnesių laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

34. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

36. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktas).

37. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822‑334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA‑2557‑624/2017).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tas, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

40. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V‑131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 97 punktą surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

41. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

42. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) kurdas, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl išpažįstamos religijos asmuo problemų (duomenys neskelbtini) neturi, jokiai politinei partijai nepriklauso, tačiau seneliai jam neleido matytis su motina, su ja susitikdavo slapta. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko su motina ir broliu, kad galėtų gyveni ramiai ir laisvai. Pareiškėjas tikisi, kad Europoje jam pavyks atgauti normalią dvasinę būseną ir kad jo gyvenimas dėl to pasikeis. Pažymėjo, kad dėl giminių ir klano persekiojimo ir dėl to galimai kilsiančios grėsmės (kaip pažeidžiamam asmeniui), o taip pat atsižvelgęs į sudėtingą padėtį valstybėje – šalis yra vidaus karinio konflikto ir komplikuotos kriminogeninės būsenos, pareiškėjas nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Tyrimo metu nustatyta, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, pareiškėjas taip pat teigė, kad jam niekas negrasino, jo nepersekiojo. Šių išvadų nesuponuoja ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su bendra padėtimi pareiškėjo kilmės valstybėje, nesutarimu su seneliais, su ekonominiais tikslais, geresnio gyvenimo siekiu, o ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tokios galimos persekiojimo grėsmės nenurodė ir pats pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui.

45. Kaip matyti iš pareiškėjo atliktų apklausų, jo pasakojimas dėl grėsmės yra abstraktus, nepasižymi išsamumu ir detalumu, susijęs su bendra situacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jam kilmės šalyje nieko negresia, o išvyko iš kilmės valstybės, siekdamas geresnio gyvenimo su motina ir broliu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

46. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjas, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas.

Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laivėje.

Ataskaitoje nurodoma, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos.

Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose ((duomenys neskelbtini) provincija) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas, būdamas kurdas, remiantis EPPB gairėmis, priskiriamas prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta nėra riziką didinantys veiksnys (pats pareiškėjas nurodė, kad jam kilmės šalyje niekas negresia).

Prieglobsčio prašytojas yra jaunas, darbingo amžiaus, kilmės valstybėje dirbo statybose, taip pat pareiškėjas visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

48. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑728‑415/2017).

49. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai teisingai išnagrinėti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo O. G. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė