2013-10-02 Nr. AB-5751-2-25-3-00022-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1539/2013

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00022-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir V. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. V. ir V. V. su skundu (b. l. 6−8) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2011 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-111207-00088 (toliau – ir Reikalavimas).

Nurodė, jog Inspekcija 2011 m. gruodžio 7 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-111207-00083 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, vakarinėje pusėje 2007 metų pavasarį savavališkai pastatyta apie 1,95 m aukščio ir apie 12 m ilgio medinė aklina tvora. 2011 m. gruodžio 7 d. buvo surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl kurių surašytas Savavališkos statybos aktas. Teigė, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą − Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – ir Statybos įstatymas) bei statybos techninius reglamentus tokio tipo statiniui joks statybą leidžiantis dokumentas ar statinio projektas su savivaldybės atstovo raštišku pritarimu nereikalingas. Kadangi tvora pastatyta daugiau nei prieš trejus metus ir per šį laiką gretimo sklypo savininkai pareiškėjams jokių pretenzijų nereiškė, pagal galiojantį Statybos įstatymą, jų sutikimas taip pat nebereikalingas. Surašant Reikalavimą į pasikeitusį teisinį reglamentavimą atsižvelgta nebuvo, todėl jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį, priėmus reikalavimą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus ir įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjų atstovas taip pat pažymėjo, ginčo tvora yra įregistruota nekilnojamojo turto registre, be to, tvora buvo ne statoma naujai, o rekonstruojama.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b. l. 26−28) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad nors pagal ankstesnį teisinį reguliavimą ginčo tvora buvo priskiriama prie II grupės nesudėtingų statinių, pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (toliau – ir STR „Nesudėtingi statiniai“), ji priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas. Tokie atvejai numatyti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 6 priede, vienas jų, įtvirtintas 3.1 punkte − statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 ir 4 punktus, raštu statinio projektui visais atvejais pritaria savivaldybės direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas − statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais. Pabrėžė, kad Savavališkos statybos akte statybos vieta pažymėta kaip nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija (jų apsaugos zona), tai patvirtina ir pareiškėjų pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas. Atsižvelgiant į tai, Reikalavimas yra teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, jog Reikalavime, be kita ko nurodyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, informuota, kad Reikalavimo įvykdymo terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas trimis mėnesiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime (b. l. 59−60) nurodė, kad skundo nepalaiko.

Nurodė, jog ginčo tvora patenka į kultūros vertybės – Kretingos vietovę, tačiau pati nėra registruota kaip kultūros vertybė. Remdamasis STR „Nesudėtingi statiniai“ 12 ir 15 punktais, teigė, kad tvoros pastatymui turėjo būti parengtas supaprastintas tvoros projektas, kuriam pritarti turėjo Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas. Kadangi pagal Statybos įstatymo 23 ir 24 straipsnius statyba be statybos leidimo, kai jis privalomas, draudžiama, o duomenų, kad Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas būtų pritaręs tvoros statybai Klaipėdos teritorinio padalinys neturi, tvora laikytina pastatyta savavališkai ir neteisėtai. Ginčo tvora atitinka šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo nustatyto nesudėtingo statinio kategoriją ir remiantis, STR „Nesudėtingi statiniai“, priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“, supaprastintam jos statybos projektui turėjo būti gautas pritarimas, to nepadarius, ginčo tvoros statyba draudžiama pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pastačius ginčo tvorą pažeisti ne tik minėti teisės aktai, bet ir Kretingos vietovės vertingosios savybės – gatvių tinklas, aikštės planas, kapitalinio užstatymo fragmentai, atsižvelgiant į tai, kad rašytinis pritarimas būtų išduodamas pagal šiuo metu (ne 2007 metais) galiojančius teisės aktus, ginčo tvora, tokia kokia pastatyta dabar, negalėtų būti įteisinta.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu (b. l. 101−104) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis bylos dokumentais nustatęs faktines bylos aplinkybes, rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, ginčo tvoros pastatymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 12 punktu, 12.1.1 punktu, Savavališkos statybos akto ir skundu ginčijamo Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius priėmimo metu galiojusio STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 3.1 punktu, STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktu, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.1 punktu.

Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, teismas konstatavo, jog tiek ginčo tvoros statybos, tiek ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusiuose teisės aktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti nesudėtingo statinio projektą ir gauti atitinkamų institucijų pritarimą. Kadangi nustatyta, jog apie 1,95 m aukščio ir apie 12 m ilgio medinė aklina tvora žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, vakarinėje pusėje buvo pastatyta neturint nesudėtingo statinio projekto, patikrinto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo, tokia statyba, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, laikytina savavališka.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Kadangi apie 1,95 m aukščio ir apie 12 m ilgio medinės aklinos tvoros žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, vakarinėje pusėje pastatymas yra savavališkas, teismas laikė, jog skundu ginčijamas Reikalavimas buvo surašytas pagrįstai. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esančiame 2011 m. rugpjūčio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2850 nurodyta, jog ginčo tvora pastatyta nuo 0,38 m iki 0,77 m atstumu nuo gretimo ((duomenys neskelbtini)) sklypo ribos vakarinėje pusėje.

Nors pareiškėjų atstovas teisme tvirtino, jog reikalavimas pašalinti statybos padarinius surašytas netinkamai, nes ginčo atveju buvo atlikta tik nekilnojamojo turto registre įregistruotos tvoros rekonstrukcija, minėtame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, kad iš medinių lentelių įrengta tik tvoros (apie 12 m ilgio) dalis, o kita tvoros dalis yra metalinio tinklo. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1. punkte numatyta, jog nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, o 13 punkte reglamentuota, kad reglamento 12 punkto nuostatos taikomos naujo statinio statybos, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ir griovimo atvejais.

Kadangi pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas vertino, jog net ir norėdami rekonstruoti esamą tvorą, pareiškėjai privalėjo parengti nesudėtingo statinio rekonstrukcijos projektą ir jį suderinti su atitinkamų institucijų atstovais. Nenustatęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjai R. V. ir V. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 106−108), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2011 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-111207-00088.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises, nes tvora viešajame registre įregistruota kaip pareiškėjams priklausantis nekilnojamo turto objektas, o šalinant savavališkos statybos padarinius ją reikėtų nugriauti visiškai.

2) Reikalavime nepagrįstai pripažinta, kad tvoros statyba – naujo statinio statyba, nes realiai tai tik buvusios tvoros rekonstrukcija. Todėl atitinkamai reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėjai galėjo būti įpareigoti išardyti ne visą tvorą, o tik savavališkai perstatytas tvoros dalis.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 116−118) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti galioti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

1) Savavališkos statybos aktas surašytas vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18 ir 71 dalių pagrindu bei atsižvelgiant į faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatytas aplinkybes, užfiksuotas 2011 m. rugpjūčio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Atsižvelgdama į Savavališkos statybos aktą, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Inspekcija priėmė Reikalavimą, kuriame nurodė nugriauti ginčo tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimas priimtas atsižvelgiant į Savavališkos statybos akte užfiksuotą statybos mąstą, duomenis apie statybą, Savavališkos statybos akto surašymo pagrindą: nauja statyba, II grupės nesudėtingas statinys (nuo 2011 m. liepos 24 d. I grupės nesudėtingas statinys); nuo 2009 m. birželio 25 d. statinys patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną); pažeistas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. sausio 5 d.).

2) Apeliacinio skundo argumentą, kad ginčo tvora buvo rekonstruojama, o ne statoma naujai, paneigia Savavališkos statybos akto duomenys bei teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad nebuvo reikalaujama nugriauti Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tvoros.

3) Pažymi, kad daiktas, sukurtas nesilaikant teisės normų reikalavimų, negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, asmuo į jį neįgyja nuosavybės teisių. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007). Taip pat pažymi, kad daikto registracija Nekilnojamojo turto registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo funkciją, todėl vien daikto registracijos faktu negalima remtis įrodinėjant nuosavybės teisių atiradimo pagrindus. Tai paneigia argumentą, jog Reikalavimas pažeidžia apeliantų nuosavybės teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 114−115) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime apeliacinį skundą pateikia argumentus analogiškus pateiktiems atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek ginčo tvoros statybos, tiek ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusiuose teisės aktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti nesudėtingo statinio projektą ir gauti atitinkamų institucijų pritarimą. Todėl apeliantų argumentas, kad Inspekcijos Reikalavimas naikintinas vien tuo pagrindu, kad teisės aktai skirtingai reglamentuoja savavališkų naujo statinio statybos ir rekonstrukcijos padarinių šalinimą atmestinas, nes visais atvejais buvo ir yra būtinas rašytinis pritarimas statinio projektui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Reikalavimo (b. l. 10), kuriuo Inspekcija pareikalavo pareiškėjų ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 11 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-111207-00083, padarinius: nugriauti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, vakarinėje pusėje pastatytą apie 1,95 m aukščio ir apie 12 m ilgio medinę akliną tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis, pasisakydamas dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų ir aiškiai sudėliodamas argumentaciją, nenustatęs ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma Reikalavimą panaikinti, atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje surinkti įrodymai (b. l. 22−23) patvirtina reikšmingą aplinkybę – tai, kad žemės sklypas, kuriame yra tvora, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsauginėje zonoje), tačiau šis įrašas galioja tik nuo 2009 m. birželio 25 d. Pažymėtina, jog pareiškėjų sklype esanti tvora nėra vienoda: dalis tvoros − iš medinių lentelių, likusi dalis – iš metalinio tinklo. Ginčas vyksta tik dėl pirmosios dalies − apie 12 m ilgio ir apie 1,95 m aukščio aklinos medinės tvoros dalies (b. l. 11; 97). Ši tvoros dalis pastatyta 2007 metų pavasarį. Pastaroji aplinkybė nurodyta faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (b. l. 97) bei Savavališkos statybos akte (b. l. 11), jos neginčijo ir pareiškėjai, kitos bylos šalys.

Šiuo aspektu, taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėjai teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde teigė, kad ginčo tvoros dalis yra ne pastatyta naujai, o rekonstruojant iki tol buvusią viešajame registre įregistruotą tvorą, šis argumentas teisėjų kolegijos atmestinas kaip neįrodytas. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, kad aklina medinė tvora žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje pastatyta prieš 3 metus; Savavališkos statybos akte užfiksuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kretingoje vakarinėje pusėje 2007 metų pavasarį savavališkai pastatyta apie 1,95 m. aukščio ir apie 12 m ilgio medinė aklina tvora. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais, pareiškėjai taip pat nepateikė juos paneigiančių įrodymų. Be to, patys pareiškėjai skunde nurodė: „kadangi tvora pastatyta daugiau nei prieš trejus metus“.

Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos faktą Inspekcija užfiksavo praėjus keliems metams, nuo galimai savavališkos statybos (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas surašytas 2011 m. rugpjūtį, Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas − 2011 m. gruodį, o ginčo tvoros dalis, kaip minėta, pastatyta 2007 metų pavasarį), teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju aktualus teisinis reguliavimas dėl galimo nesilaikymo statybas reglamentuojančių teisės aktų, galiojęs galimai savavališkos statybos vykdymo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-138/2013)

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (galiojęs 2007 metais, vykdant ginčo tvoros dalies statybos darbus) 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės 12 punktu, toks inžinerinis statinys, t. y. tvora, kurios aukštis nuo daugiau kaip 1,8 m iki 2 m, priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams. To paties statybos techninio reglamento 12.1.1. punkte nustatyta, jog nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Tuo tarpu II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose (t. y. nesantiems saugomose ar kultūros paveldo objekto teritorijose): rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (12.4.2 p.); nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas (12.4.3 p.).

Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, įrašas apie ginčo sklypo buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) Nekilnojamojo turto registre galioja tik nuo 2009 m. birželio 25 d., pareiškėjai iki ginčo tvoros dalies statybos turėjo užtikrinti minėto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 punktuose, tačiau ne 12.1.1 punkte, nustatytų reikalavimų laikymąsi, t. y., ginčo tvoros dalies statybai turėjo būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kurį patvirtinti ir raštiškai pritarti turėjo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Atitinkamai to nepadarius tokia statyba laikytina savavališka.

Savavališkos statybos akto bei Reikalavimo surašymo metu galiojęs teisinis reguliavimas, tokį statinį – ginčo tvoros dalį − priskyrė I grupės nesudėtingiems statiniams (STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės 3.1 punkte buvo nurodyta, jog įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis yra nuo 1 m iki 2 m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams). Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas. Atitinkamai STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punkte numatyta, kad nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Pastarojo reglamento 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 3.1 punktas numatyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, žemės sklypas, kuriame yra ginčo tvoros dalis nuo 2009 m. birželio 25 d. yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, skundžiamo Reikalavimo surašymo metu galiojęs teisins reguliavimas nustatė, kad tokiam statiniui reikalingas supaprastintas statybos projektas, kuriam pritarti turėjo savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 23 str. 17 d. 1 ir 4 p.). Priešingu atveju statyba vertintina kaip savavališka.

Dėl to, jog aukščiau aptartų teisės aktuose numatytų reikalavimų pareiškėjai nesilaikė, ginčo nėra. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reguliavimui, konstatuotina, jog Inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, pagal jai priskirtą kompetenciją, nustačiusi, savavališkos statybos faktą, teisėtai ir pagrįstai priėmė Savavališkos statybos aktą bei pareiškėjų skundžiamą Reikalavimą. Šio administracinio akto naikinti nei pareiškėjų nurodytais, nei kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad Reikalavimas yra neteisėtas ta apimtimi, kiek pareiškėjai juo įpareigoti nugriauti visą viešame registre pareiškėjų nuosavybe įregistruotą tvorą, akcentuotina, jog, kaip minėta, Reikalavime nurodyta, kad iš pareiškėjų reikalaujama iki nurodytos datos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-111207-00083, padarinius: nugriauti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, vakarinėje pusėje pastatytą apie 1,95 m aukščio ir apie 12 m ilgio medinę akliną tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Tai yra, Reikalavimu iš pareiškėjų reikalaujama nugriauti ne visą tvorą, o tik medinę akliną dalį.

Apeliantų argumentai, apie jų kaip tvoros savininkų teisių pažeidimą, Reikalavimu įpareigojant nugriauti jiems priklausančią ir viešame registre įregistruotą tvorą, atmestini remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais dėl savininko teisių į sukurtą daiktą. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos procese, ir ne tik pastatant naują statinį ar rekonstravus pastatą, bet ir statant, t. y. galimas nuosavybės teisės atsiradimas ir į nebaigtą statyti statinį. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007). Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Remiantis šiais išaiškinimais, atsižvelgiant į tai, jog, kaip remiantis bylos duomenimis konstatuota aukščiau, pareiškėjai ginčo tvoros statybos darbus atliko pažeisdami teisės aktų reikalavimus, šie pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai skunde taip pat pabrėžė, kad Statybos įstatymas suteikia teisę asmeniui, kuriam įteiktas Reikalavimas, kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus ir įteisinti statinį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Statybos įstatymas 28 straipsnio 4 ir 5 dalys tokią teisę tikrai numato bei pateikia jos įgyvendinimo tvarką. Apie tokią galimybę pareiškėjams buvo nurodyta ir skundžiamame Reikalavime. Reikalavime taip pat išaiškinta, jog terminas Reikalavimui įvykdyti gali būti pratęstas, nurodyta tokio pratęsimo tvarka.

Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto AB „Swedbank“ 2013 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymo (b. l. 109) matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas 100 (šimto) litų žyminis mokestis. ABTĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju už apeliacinį skundą sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei yra nustatyta, pareiškėjams grąžintina permokėta žyminio mokesčio suma – 50 Lt.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų R. V. ir V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjams R. V. ir V. V. 50 (penkiasdešimt) litų permokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė