f75e6a4e-a647-4e2b-a040-c6ead061491a · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-667-944/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12514-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Rimai Šiaulienei, dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui, kaltinamajam L. Ž., kaltinamajam M. D., jo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai, nukentėjusiajam K.

N., jo atstovei advokatei Julijai Manako – Galminei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ir faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir per 4 mėnesius atlyginti UAB „Midgardas“ padarytÄ turtinę žalÄ .

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir per 4 mėnesius atlyginti UAB „Midgardas“ padarytÄ turtinę žalÄ . 2020 m. rugpjūčio 6 d.

įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrÄ . 2021 m. balandžio 7 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ aprobuojamųjų asmens duomenų registro. Bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, ir L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ir faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2022 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visÄ tÄ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visÄ tÄ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. 2022 m. rugpjūčio 22 d. įtrauktas į aprobuojamųjų asmens duomenų registrÄ , bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : M. D. ir L. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: jie, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, 2022 m. balandžio 10 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir lauke prie įėjimo į šį namÄ , iÅ¡gertuvių ir kilusio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė K. N. ne mažiau 15 smÅ«gių į veido, galvos sritis, kairę rankÄ , deÅ¡inę kojÄ bei kitas kÅ«no vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K.

N. kraujosruvas kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvas veide, deÅ¡inėje ausyje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiame petyje, kairėje rankoje, pogleivines kraujosruvas abiejose lÅ«pose, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, deÅ¡inėje kojoje, deÅ¡inio kirkÅ¡nies ir klubo riboje, nosies kaulų lūžimÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , 11 danties lūžimÄ , tai yra sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . M. D. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai.

Sutiko bylÄ nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du. PaaiÅ¡kino, kad 2022 m. balandžio 10 d. maždaug apie 20.00 val., su K. V. ėjo nusipirkti alkoholio ir netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos sutiko pažįstamus L. Ž. ir L. T.. Pastarieji juos pasikvietė toliau gerti alkoholio. Prisimena, kad L. Ž. sakė, jog jų namuose yra asmuo, pravardė „(duomenys neskelbtini)“, klausė ar šį pažįsta, o jis atsakė, kad jiedu buvę klasiokai. L. Ž. su L. T. nuėjo į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini), o jis su K.

V., nusipirko alkoholio ir taip pat nuėjo minėtu adresu. Jie sėdėjo svetainės kambaryje penkiese – jis, K. V., L. T., L. Ž. ir K. N., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kažkuriuo momentu tarp jo ir K. N. kilo žodinis konfliktas, jis Å¡iam priminė senÄ Ä¯vykį, kaip Å¡is juokėsi iÅ¡ vienos jam pažįstamos merginos per diskotekÄ . Jis sėdėjo ant sofos, o K. N. ant medinės taburetės. Å alia jo sėdėjo L. Ž.. Jis Å¡io konflikto metu nusisuko į L. Ž. ir su Å¡iuo kalbėjo, o kažkam suÅ¡ukus, atsisuko ir pajuto smÅ«gį iÅ¡ kojos.

Jis intuityviai užsidengė veidÄ ir kliuvo į deÅ¡inės rankos alkÅ«nę. Tada vėl smÅ«giavo koja ir kliuvo jam į deÅ¡inę akį virÅ¡ antakio. SmÅ«gius kojomis sudavė K. N.. Tuomet jis atsistojo ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė du smÅ«gius K. N. į veido sritį, tiksliau į deÅ¡inę akį. Vienas smÅ«gis kliuvo į rankÄ , nes K. N. dengėsi veidÄ ranka, o kitas smÅ«gis kliuvo prie pat deÅ¡inės akies. Apie daugiau smÅ«gių kambaryje kojomis ir rankomis jis negali pasakyti, nes neprisimena.

Kai jiedu su K. N. vienas kitam sudavė smūgius, įsikišo L. Ž. - pradžioje žodžiu konfliktavo, o paskui sudavė smūgius ir rankomis, ir kojomis K. N.. Taip pat matė, kaip L. Ž. K. N. įplėšė viršutinį megztinį. Kiek tiksliai smūgių L. Ž. sudavė K. N. neprisimena dėl savo neblaivumo. Jis bandė raminti L. Ž., kad šis liautųsi mušęs K. N.. Visus L. Ž. suduodamus smūgius L. T. filmavo mobiliuoju telefonu. Kelnes K. N. numovė L. Ž. tuo metu kai nustūmė nuo kėdės ir K.

N. nukrito ant žemės. K. N. liko tik su apatinėmis kelnaitėmis. L. Ž. buvo labai agresyviai nusiteikęs prieÅ¡ K. N.. Vykstant muÅ¡tynėms kambaryje jis bandė L. Ž. stabdyti, tačiau Å¡is nereagavo ir nesiliovė. BÅ«nant lauke L. Ž. vėl užsipuolė K. N.. L. Ž. K. N. lauke sudavė daug smÅ«gių ir rankomis, ir kojomis tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. Jis lauke K. N. spyrė du kartus į užpakalį. L. T. filmavo viskÄ lauke. Kai L. Ž. lauke mušė (draskė) gulintį K.

N., jis L. Ž. liepė liautis, o L. T. sakė baigti filmuoti. Taip L. Ž. nustojo muÅ¡ti K. N., o jis su K. V. padėjo atsistoti K. N. ir įvedė į namų vidų, ten padavė kelnes, padėjo apsivalyti nugarÄ , nes buvo nutepta nuo muÅ¡tynių lauke. Ä®vykio metu jis buvo neblaivus, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, nori atsipraÅ¡yti K. N. ir atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ (2 t., b. l. 85-88, 97-99). Teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad kai bÅ«na neblaivus įsivelia į visokias nemalonias situacijas.

Pažymėjo, kad nebevartoja alkoholio, gailisi dėl tokio elgesio. Akcentavo, kad prieÅ¡ posėdį atsiprašė nukentėjusiojo. Žada jam atlyginti padarytÄ Å¾alÄ tokio dydžio, kokiÄ priteis teismas. Kol kas nedirba, bet ketina greitu laiku susirasti darbÄ . Jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar santaupų neturi. Yra sveikas, iÅ¡laikytinių neturi. Paskirtas administracines baudas yra sumokėjęs. Atlygino 700,00 Eur žalÄ nukentėjusiajam, ir padengė visÄ Å¾alÄ Ligonių kasoms. Mano, kad praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra didelė.

L. Ž. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai. Sutiko bylÄ nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du. PaaiÅ¡kino, kad 2022 m. balandžio 10 d. begeriant J. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo du jam nepažįstami vaikinai. Nei vieno iÅ¡ jų nepažinojo, tik vėliau sužinojo, kad vienas iÅ¡ jų K.. Su atvykusiais vaikinais nekonfliktavo, bendravo gražiai. Kažkuriuo momentu jis su L.

T. išėjo ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje sutiko pažįstamus K. V. ir M. D.. Su jais pakalbėjo ir pasiūlė ateiti pas L. T. (J. Ž.) į namus atsigerti alkoholio. Jis tuo metu buvo neblaivus. Kiek prisimena, kartu su K. V. bei M. D. grįžo pas J. Ž.. K. V. su M. D. turėjo su savimi butelį degtinės. Atėjus pas J. Ž. į namus M. D. iškart atpažino K., su juo pasisveikino, lyg ir minėjo, jog buvę klasiokai. Jie toliau gėrė. Jis sėdėjo ant sofos, kartu su juo sėdėjo M.

D.. Kiek prisimena, K. sėdėjo ant medinės taburetės arčiau pečiaus. M. D. sukonfliktavo žodžiu su K. dėl kažkokių senų reikalų, dėl kažkokios panelės. M. D., atsistojęs nuo sofos, priėjo prie sėdinčio K. ir keliu sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį ir iÅ¡kart vienÄ smÅ«gį sudavė rankos kumščiu. K. nenugriuvo po Å¡ių smÅ«gių, liko sėdėti. K. nesmÅ«giavo M. D. atgal ir prieÅ¡ tai nebuvo smÅ«giavęs. Tada jis atsistojo nuo sofos ir priėjęs prie K. sudavė Å¡iam smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, kiek tiksliai sudavė smÅ«gių – neprisimena, bet tikrai labai daug.

Kodėl jis taip pasielgė - negali paaiÅ¡kinti. K. jo tÄ vakarÄ neįžeidė, neužsipuolė, jis tiesiog be priežasties pats užsipuolė K. Buvo labai neblaivus. Kad kažkas filmuotų, kaip jis muÅ¡a K. - taip pat neprisimena. Neprisimena ir to, kad kas nors jį bÅ«tų raminęs, kai jis mušė K. Prisimena, kad paskui jie visi išėjo į laukÄ . Lauke vėl mušė K. ir rankomis, ir kojomis spardė šį gulintį į įvairias kÅ«no vietas, taip pat prisimena, kad suplėšė K. apatines kelnaites.

Prisimena, kad lauke jis įspyrė sėdinčiam K. į veido sritį ir supratęs, jog pasielgė netinkamai liovėsi muÅ¡ti. K. lauke smÅ«gius kojomis sudavė ir M. D.. Kiek konkrečiai ir kur pataikė - neprisimena. Viskam aprimus, jis su L. T. pakėlė nuo žemės K. ir parvedė į namus pas L. T.. Jiems parvedus K. pas L. T. į namus, davė K. apsivilkti rÅ«bus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Su nukentėjusiuoju per visÄ tyrimo laikÄ nebuvo susitikęs, jo neatsiprašė, taip pat nėra atlyginęs padarytas žalos (2 t., b. l. 125-128, 143-145).

Teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad savo elgesį vertina blogai. Nežino, ar dėl padaryto nusikaltimo vertėtų atsiprašyti. Gailisi dėl savo veiksmų. Kodėl neatsiprašė nukentėjusiojo paaiškinti negali. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes neturi darbo. Nėra niekur dirbęs, neturi jokios specialybės. Turto, vairuotojo pažymėjimo neturi. Gyvena kartu su tėvais, išlaiko tėvai. Su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstamas ir po įvykio daugiau su juo nebuvo susitikęs. Be pačių kaltinamųjų M.

D. ir L. Ž. visiÅ¡ko prisipažinimo, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai). 2022 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog K. N. pranešė apie tai, kad 2022 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, iÅ¡gertuvių metu buvo sumuÅ¡tas pažįstamų L.

Ž. ir M. D., o bÅ«tent L. Ž. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau deÅ¡imties kartų į galvos bei veido sritį, M. D. sudavė ne mažiau trijų kartų rankos kumščiu bei ne mažiau trijų kartų koja spyrė į galvos sritį, taip sukeliant fizinį skausmÄ (1 tomas, b. l. 9-18). IÅ¡ nukentėjusiojo K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, pas R. B. pažįstamÄ J., visi trys vartojo alkoholį.

Apie 17 val. prie jų prisijungė į svečius atėjęs L. Ž.. Jiems visiems vartojant alkoholinius gėrimus, apie 20.30 val. pas J. į namus atėjo M. D.. Sėdint prie stalo kambaryje, visi gėrė degtinę. Kažkuriuo momentu, tikslaus laiko neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus, M. D. jam pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl to, kad neva jis Å¡io draugę pavadino žiurke. Jis atsakė nieko taip nevadinęs. Tuomet M. D. priėjo prie jo, jis tuo metu sėdėjo ant medinės kėdės, ir jam sudavė rankos kumščiu smÅ«gį į veidÄ , paskui sudavė dar daugiau smÅ«gių ir ranka, ir koja spyrė jam sėdinčiam į įvairias kÅ«no vietas.

Jis nuo M. D. suduotų smÅ«gių nugriuvo ant žemės. Jam atsisėdus ant grindų, prie jo priėjo L. Ž. ir sudavė smÅ«gį koja į veidÄ , jis pajuto, jog galimai jam lūžo nosis, nes pradėjo bėgti kraujas. L. Ž. ir toliau jį mušė, sudavė smÅ«gius ir rankomis, ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Kiek konkrečiai jam buvo suduota smÅ«gių negali pasakyti, nes kartais tai L. Ž. jam juos suduodavo, kartai M. D. jam smÅ«giuodavo. Kai jį mušė, jis girdėjo kaip L. Ž. sakė L.

T. filmuoti. Kaip L. T. filmavo - nematė. L. T. sakė, kad nespėjo nufilmuoti L. Ž. smÅ«gio jam iÅ¡ kojos, tai L. Ž. iÅ¡ naujo smÅ«giavo. L. Ž. pradėjo plėšyti rÅ«bus - pradžioje nuplėšė džemperį, tada marÅ¡kinėlius. Kelnes numovė M. D.. Išėjo į laukÄ vilkėdamas tik apatines kelnaites, iki lauko tualeto patalpos nenuėjo, jam lauke daugiausia smÅ«gių kojomis ir rankomis sudavė L. Ž., ar M. D. jam sudavė smÅ«gius lauke – neprisimena. L. T. ir lauke filmavo kaip jis yra muÅ¡amas.

Po lauke suduotų smÅ«gių L. Ž. ir M. D. nuėjo vidun, o jis paliko gulėti kieme. Netrukus atsistojo ir taip pat nuėjo į kambarį, apsimovė anksčiau nuo jo nurengtus drabužius. Apsirengęs alkoholio nebevartojo, nuėjo miegoti į kitÄ kambarį. Ryte atsikėlus, jį sumuÅ¡usių L. Ž. ir M. D. nebebuvo. Bijodamas, kad jo skriaudikai gali sugrįžti, jis nieko nelaukdamas apsirengė ir išėjo lauk iÅ¡ J. namų. 2022 m. balandžio 12 d. sesuo jam atsiuntė mobilaus ryÅ¡io telefonu filmuotus vaizdo įraÅ¡us, kuriose yra matomi vaizdai, kaip jis yra muÅ¡amas L.

Ž. ir M. D.. Sesers teigimu, Å¡iuos įraÅ¡us jai atsiuntė, pažįstama moteris per „Messenger“ programėlę. Ä®tariamieji jo neatsiprašė, žalos neatlygino (1 t., b. l. 52-57, 60-62). 2022 m. balandžio 12 d. asmens apžiÅ«ros protokole, foto nuotraukose užfiksuota, jog K. N. sutikus, buvo atlikta jo apžiÅ«ra. ApžiÅ«rint K. N., matoma aplink kairiÄ jÄ akį, apatiniame ir virÅ¡utiniame akies voke kraujosruva (mėlynė), po deÅ¡iniÄ ja akimi matoma kraujosruva (mėlynė). DeÅ¡inėje ausyje matomos kraujosruvos (mėlynės) (1 t., b. l. 25-30). 2022 m. birželio 6 – 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti apžiÅ«rėti keturi mobiliuoju telefonu filmuoti vaizdo įraÅ¡ai, pridėti prie 2022 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo.

Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis K. N. yra mušamas įtariamųjų M. D. ir L. Ž. (2 t., b. l. 28-31). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 440/2022 (03), K. N. konstatuota kraujosruvos kairės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje ausyje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiajame petyje, kairėje rankoje, pogleivinės kraujosruvos abiejose lūpose. Odos nubrozdinimai kairėje rankoje, dešinėje kojoje, dešinio kirkšnies ir klubo riboje.

Nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotÄ pavirÅ¡ių ir bukabriaunių daiktų, trauminių smÅ«ginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos poveikių pasėkoje. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Atskirai imant išorinius mechaninius sužalojimus, jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 168-169). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 621/2022(03), konstatuota, jog tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje K. N. konstatuota: kraujosruvos kairės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėję ausyje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiajame petyje, kairėje rankoje, pogleivinės kraujosruvos abiejose lūpose.

Odos nubrozdinimai kairėje rankoje, deÅ¡inėje kojoje, derinio kirkÅ¡nies ir klubo riboje. Nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, 11 danties lūžimas (nenurodant apimties). Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotÄ pavirÅ¡ių ir bukabriaunių daiktų, trauminių smÅ«ginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos poveikių pasėkoje.

Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai imant išorinius mechaninius sužalojimus, jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 179-180). Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 10 d. apie 20.00 val., su M. D. eidami pirkti alkoholinių gėrimų, netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamus L.

Ž. ir L. T.. Pastarieji pasikvietė juos kartu gerti alkoholinių gėrimų. L. Ž. su L. T. nuėjo į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis su M. D. nusipirkę alkoholinių gėrimų taip pat nuėjo pas L. T. į namus minėtu adresu. Atėjus pas L. T. į namus, iÅ¡ viso buvo penkiese – jis, M. D., L. T., L. Ž. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažinojo, matė pirmÄ kartÄ . Kažkuriuo momentu tarp M. D. ir minėto nepažįstamo vaikino kilo žodinis konfliktas dėl kažkokio seno įvykio.

M. D. sėdėjo ant sofos, o minėtas vaikinas ant kėdės. Žodinio konflikto metu minėtas vaikinas atsistojo ir priėjęs prie M. D., koja spyrė jam du kartus į veidÄ - vienÄ kartÄ nepataikė, nes M. D. prisidengė, kitÄ kartÄ pataikė į veidÄ arčiau akies. Tada M. D. supykęs atsistojo ir ranka sudavė vienÄ smÅ«gį minėtam vaikinui į veido sritį. Ar tas vaikinas po suduoto smÅ«gio nukrito, ar liko stovėti – neprisimena, nes buvo neblaivus. Po Å¡ito konflikto įsikiÅ¡o ir L.

Ž. - pradžioje konfliktavo žodžiu, o paskui sudavė smÅ«gius ir rankomis, ir kojomis minėtam vaikinui. Kiek tiksliai smÅ«gių sudavė – neprisimena, nes buvo neblaivus. Visus L. Ž. suduodamus smÅ«gius L. T. filmavo mobiliuoju telefonu. L. Ž. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Vykstant muÅ¡tynėms kambaryje jis bandė L. Ž. stabdyti, tačiau Å¡is nereagavo ir nesiliovė. Kaip jie visi išėjo į laukÄ â€“ neprisimena. BÅ«nant lauke, L. Ž. vėl užsipuolė minėtÄ vaikinÄ , kuris į laukÄ buvo išėjęs vilkėdamas tik apatines kelnaites.

L. Ž. minėtam vaikinui lauke sudavė daug smÅ«gių ir rankomis, ir kojomis tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. M. D. lauke tam vaikinui spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ užpakalį. L. T. viskÄ filmavo ir lauke. Jis ramino L. Ž., kad Å¡is liautųsi. Kai L. Ž. lauke mušė (draskė) gulintį minėtÄ vaikinÄ , jis L. Ž. liepė liautis, sakė, gulinčio nemuÅ¡ti. Taip L. Ž. nustojo muÅ¡ti minėtÄ vaikinÄ ir nuėjo į namų vidų, Å¡iam iÅ¡ paskos ir L. T.. Tada jis su M. D. padėjo atsistoti minėtam vaikinui ir įvedė į namų vidų, ten padavė kelnes ir išėjo namo.

Jiems grįžus L. Ž. nebepuolė minėto vaikino. Ä®vykio metu buvo neblaivus, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Nepažįstamo vaikino vardo jis nežino, paskui sužinojo tik pavardę – N. (1 t., b. l. 96-99). Liudytojas L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 10 d., tikslaus laiko neprisimena, grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė namuose nepažįstamÄ vaikinÄ , prisistačiusį jam „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus pas jį į namus atėjo neblaivus L.

Ž.. Visi trys išėjo į laukÄ parÅ«kyti. BerÅ«kant lauke, gatve ėjo M. D. ir K. V.. Pastarieji juos pamatę, atėjo iki jų. ParÅ«kę grįžo pas jį į namus. M. D. ir K. V. užėjus pas jį į namus, M. D. su „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo apie senÄ konfliktÄ dėl kažkokios merginos. Tada visiÅ¡kai be priežasties M. D. užsipuolė „(duomenys neskelbtini)“ - sudavė 3-4 smÅ«gius rankos kumščiu į veido sritį. M. D. pasakė ateiti padėti, į šį pasakymÄ sureagavo L.

Ž.. Jis įsijungė savo mobilų telefonÄ ir per programėlę „Snapchat“ filmavo, kaip L. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ sudavė du smÅ«gius rankos kumščiu į veido - galvos sritį. Kiek prisimena, L. Ž. smÅ«giavo „(duomenys neskelbtini)“ sėdinčiam ir Å¡is po smÅ«gių liko sėdėti. Neprisimena ir nieko negali paaiÅ¡kinti apie tai, kas, kada ir kokiu metu nurengė „(duomenys neskelbtini)“. Prisimena, kad „(duomenys neskelbtini)“ norėjo į tualetÄ , kuris yra tik lauke.

Ä® lauko tualetÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ palydėjo M. D. ir L. Ž.. Kai jie visi trys išėjo į tualetÄ , jis su K. V. liko kambaryje. Kiek pabuvę ir jie nuėjo pažiÅ«rėti kas ten vyksta. Išėję į laukÄ pamatė, kaip M. D. su L. Ž. stumdo „(duomenys neskelbtini)“. L. Ž. apvertė „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo draskyti Å¡io rÅ«bus. Jis tuo metu filmavo savo telefonu per „Spapchat“ programėlę. M. D. stovėjo ir žiÅ«rėjo. Kaip viskas liovėsi negali pasakyti, prisimena, kad K.

V., L. Ž. ir M. D. išėjo į savo namus. Prisimena ir tai, kad į laukÄ iÅ¡nešė „(duomenys neskelbtini)“ savo rÅ«bus: kelnes ir megztinį, nenorėjo, kad Å¡is grįžtų į kambarį, nes buvo kruvinas. Apsirengęs rÅ«bus „(duomenys neskelbtini)“ išėjo iÅ¡ jo namų, o jis tuo metu išėjo pas L. Ž.. M. D., K. V., L. Ž. ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo neblaivÅ«s. Jis filmuotų vaizdo įrašų, kaip muÅ¡amas „(duomenys neskelbtini)“, nekėlė į jokius internetinius portalus, kas įkėlė nežino.

Tik per „Snapchat“ Å¡iuos įraÅ¡us kažkam siuntė, o kam – neprisimena (1 t., b. l. 117-120). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai M. D. ir L. Ž. padarius nukentėjusiajam K. N. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ pasitvirtino. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamųjų kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi Å¡ie duomenys tarpusavyje logiÅ¡kai susiję, vienas kitam neprieÅ¡tarauja bei sudaro nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę, patvirtinančiÄ faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamieji M. D. ir L. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2022 m. balandžio 10 d. iÅ¡gertuvių ir kilusio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė K. N. ne mažiau 15 smÅ«gių į veido, galvos ir kitas sritis, tuo padarydami nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvas veide, deÅ¡inėje ausyje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiame petyje, kairėje rankoje, pogleivines kraujosruvas abiejose lÅ«pose, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, deÅ¡inėje kojoje, deÅ¡inio kirkÅ¡nies ir klubo riboje, nosies kaulų lūžimÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , 11 danties lūžimÄ , tai yra sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Netikėti Å¡iais kaltinamųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymams, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitiems raÅ¡ytiniams duomenims: teismo medicinos specialisto iÅ¡vadai apie nukentėjusiajam K. N. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmÄ bei sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ ir kita byloje surinkta medžiaga. Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamųjų M.

D. ir L. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmių skyrimo Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymas, yra baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Taip pat skiriama bausme turi bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

M. D. padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis M. D. savo kaltę padaręs nusikalstamÄ veikÄ pripažino visiÅ¡kai, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, posėdžio metu dar kartÄ atsiprašė nukentėjusiojo, yra atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajam ir visÄ Å¾alÄ Ligonių kasoms. Nors yra sveikas ir darbingas, Å¡iuo metu niekur nedirba, tačiau darbo ketina ieÅ¡koti.

Yra nevedęs, iÅ¡laikytinių neturi. Savo poelgį vertina kritiÅ¡kai, teigė visiÅ¡kai nebevartojantis alkoholio. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima spręsti, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra atlyginęs dalį padarytos žalos, todėl yra pagrindas Å¡ias aplinkybes pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, kad nusikaltimÄ jis padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistu.

M. D. yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti laisvės atėmimo bausmę jos trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis). Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė sumažintina 1/3, ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas sprendžia, kad M. D. elgesys gali bÅ«ti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Bausmės paskirtį, numatytÄ BK 54 straipsnyje, teismo įsitikinimu, galima pasiekti pritaikant kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Be to, teismo manymu, kaltinamojo elgesio koregavimui teigiamos įtakos turės baudžiamųjų poveikio priemonių – įpareigojimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje skyrimas (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje skyrimas (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir įpareigojimo per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų paskyrimas (75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

L. Ž. padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimÄ . Jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismas negali Å¡ios aplinkybės traktuoti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi nepakanka vien prisipažinti padarius nusikaltimÄ , yra bÅ«tina dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėtis. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo L. Ž. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiÅ¡kai – net nemanė, kad Å¡iuo atveju yra bÅ«tina atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, be to, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, neatlygino nukentėjusiajam nė dalies padarytos žalos, o nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas teisme buvo tik formalus.

Taigi, nenustačius kaltininko nuoÅ¡irdaus gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ , teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamojo L. Ž. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). L. Ž. viso proceso metu demonstravo abejingumÄ , nepagarbÄ ir atsainų požiÅ«rį tiek į vykstantį procesÄ , tiek į savo veiksmų vertinimÄ .

Nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, Å¡iuo metu niekur nesimoko, nedirba. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad L. Ž. praeityje jau yra teistas už smurtinio nusikaltimo padarymÄ (nusikaltimas padarytas 2020 m. spalio mėnesį) bei eilę kartų teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymÄ . Ankstesniais procesiniais teismų sprendimais jam jau buvo skirtos areÅ¡to su bausmės vykdymo atidėjimu ir laisvės apribojimo bausmės. Nustatyta, kad Probacijos tarnyba teikimu jau kreipėsi į teismÄ dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areÅ¡tÄ .

Be to, jis yra eilę kartų baustas administracine tvarka. Visos Å¡ios kaltinamÄ jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ kaltinamajam turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes akivaizdu, kad dėl paties kaltinamojo L. Ž. susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, nėra galimybių jo elgesio koreguoti teigiama linkme neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad Å¡iuo atveju paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę vienerių metų laikotarpiui bus pasiekti bausmės tikslai, o bausmė atitiks proporcingumo reikalavimus.

Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė sumažintina 1/3, ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo, jÄ atliekant pataisos įstaigoje. Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,31 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo K. N., kurį sužalojo kaltinamieji M. D. ir L. Ž. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 144-147). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. pateikė teismui duomenis apie tai, kad žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra visiškai atlyginta, t. y. iš 2022 m. lapkričio 15 d. pinigų pervedimo nurodymo matyti, kad civilinis ieškinys yra padengtas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes procesas dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis K. N. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti jam solidariai iÅ¡ L. Ž. ir M. D. 4500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 281,20 Eur turtinei žalai atlyginti, kuriÄ sudaro: 1) 205,00 Eur už įvykio metu nepataisomai sugadintus rÅ«bus; 2) 44,20 Eur už medikamentus; 3) 32,00 Eur už gydytojų konsultacijas. Civilinis ieÅ¡kinys byloje grindžiamas K.

N. pateiktais dokumentais, t. y. medicininiais iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ gydymo įstaigų, medikų iÅ¡raÅ¡ytais vaistų receptais ir jų įsigijimÄ pagrindžiančiais duomenimis, specialisto iÅ¡vados bei papildomos specialisto iÅ¡vados duomenimis (1 t., b. l. 69-78, 168-169, 179-180). Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog M. D. ir L. Ž. kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad bÅ«tent kaltinamieji M. D. ir L. Ž. yra atsakingi už K.

N. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu, teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad dalis civilinio ieÅ¡kinio yra padengta, t. y. nukentėjusiajam K. N. yra atlyginta 700,00 Eur žala. Posėdžio metu kaltinamasis M. D. prašė Å¡iÄ sumÄ priskirti turtinės žalos atlyginimui ir dalies neturinės žalos atlyginimui. Taigi, Å¡iuo atveju laikytina, kad visa turtinė žala, t. y. 281,20 Eur nukentėjusiajam yra atlyginta ir teismui lieka pasisakyti dėl civilinio ieÅ¡kinio dalies, susijusios su priteistinos neturtinės žalos dydžiu.

Kadangi dalį nertinės žalos (418,80 Eur) kaltinamasis M. D. padengė, liko nepadengta 4081,20 Eur neturtinė žala, dėl kurios pasisakytina plačiau. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis).

Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.). Byloje nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų K.

N. buvo pristatytas į Kretingos ligoninę, o bÅ«klei negerėjant buvo perkeltas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Nukentėjusiajam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. IÅ¡ pateiktų medicininių iÅ¡rašų matyti, kad nukentėjusiajam yra rekomenduota atlikti planinę rinoplastikos/septoplastikos operacijÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pažymėjo, kad nukentėjusysis iki Å¡iol sunkiai kvėpuoja per nosį.

Nukentėjusiajam dėl 11 danties lūžimo ateityje taip pat bus reikalingas ortodontinis gydymas bei 11 danties restauracija protezuojant. IÅ¡ nurodytų aplinkybių ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų masto ir pobÅ«džio akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ ir ateityje jį patirs, kadangi liko liekamieji reiÅ¡kiniai, kuriuos teks Å¡alinti operacijų ir kitų intervencijų į kÅ«nÄ pagalba. Be to, sutiktina, kad nukentėjusysis patyrė skaudžius dvasinius ir neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, nes visas jo žalojimo procesas buvo filmuojamas, o nufilmuota medžiaga buvo patalpinta vieÅ¡ojoje erdvėje.

Analizuojant teismų praktikÄ nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju, spręstina, kad likusi nepadengta civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 4081,20 Eur dydžio neturtinė žala nėra nepagrįstai didelė, todėl ji solidariai priteistina iÅ¡ kaltinamųjų M.

D. ir L. Ž.. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo bei kaltinamųjų skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrÄ , konkrečius sužalojimus, tokio dydžio piniginė kompensacija atitiktų BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymÄ , reikalavimus, neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Teismo posėdžio metu M. D. nurodė, kad Å¡i suma jam atrodo didelė, tačiau teismas pažymi, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, sveiki ir darbingi asmenys, todėl turi visas galimybes žalÄ padengti tokiu bÅ«du prisiimdami neigiamas savo elgesio pasekmes.

Kaltinamojo M. D. gynėjas prašė neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡dėstyti 12 mėnesių. Teismas patenkinto civilinio ieÅ¡kinio sumos neturi galimybės iÅ¡dėstyti dalimis, tačiau proceso dalyviams iÅ¡lieka galimybė tartis dėl geranoriÅ¡ko žalos atlyginimo tvarkos bei bÅ«dų. Dėl proceso iÅ¡laidų Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (Å¡iuo atveju – nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas), kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų; proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimÄ , taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Nukentėjusysis K. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2022 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu jis buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu. BylÄ nagrinėjant teisme, nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio netikslino.

Nukentėjusysis pateikė duomenis apie tai, kad iÅ¡ viso patyrė 1900,00 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, tačiau kaip teisingai atkreipė dėmesį kaltinamojo gynėjas detalizacijos nėra. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad advokatė Julija Manako - Galminė nukentėjusįjį konsultavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, 2022 m. gegužės 3 d. nuo 08.59 val. iki 11.08 val. dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51-57), parengė praÅ¡ymÄ dėl papildomos ekspertizės atlikimo (1 t., b. l. 170), praÅ¡ymÄ dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pasidaryti kopijas (1 t. b. l. 54), taip pat 2022 m. birželio 1, 22 dienomis vyko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatÄ susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo atstovė dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko Å¡iek tiek daugiau nei valandÄ , o į bylos nagrinėjimÄ Kretingoje vyko iÅ¡ Klaipėdos. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartÄ atstovės veiksmų, atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teisės taikymo požiÅ«riu nesudėtinga, nedidelės apimties ir aiÅ¡ki, ypatingų specialių žinių ar pasiruoÅ¡imo joje nereikėjo, o advokatės rengti praÅ¡ymai, teikti ikiteisminio tyrimo metu yra paprasti, daro iÅ¡vadÄ , kad advokatės laiko ir darbo sÄ naudos nebuvo didelės, o nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti suma 1900,00 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė, ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus.

Teismas protinga ir pagrįsta iš kaltinamųjų priteistina atstovavimų išlaidų suma pripažįsta 1000,00 Eur, kuri iš kaltinamųjų priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 500,00 Eur iš kiekvieno. Kiti procesiniai klausimai M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 89-92), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. L. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 129-132), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

M. D. ir L. Ž. nebuvo laikinai sulaikyti. CD laikmena su vaizdo įraÅ¡ais paliktina saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. D. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. D. civiliniam ieÅ¡kovui K. N. 500,00 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti. L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Ž. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio L. Ž. sulaikymo dienos. L. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. Ž. civiliniam ieÅ¡kovui K. N. 500,00 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti.

ProcesÄ dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. N. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ M. D. ir L. Ž. 4081,20 Eur (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 20 ct) nukentėjusiojo K. N. neturtinei žalai atlyginti. CD laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mus.

Teisėja Aušra Barškietytė