2023-01-11 Nr. AB-993-3-62-3-02156-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-308-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02156-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jog nuo 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas išduoti priklausančius pagal sezoną drabužius. Drabužiai nebuvo išduoti. Neturėdamas drabužių, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise pasivaikščioti. Be to, kameroje šildymas buvo įjungtas tik 2020 m. gruodžio 3 d., todėl jam teko šalti. Kameroje teko vaikščioti basomis, nes neturėjo šlepečių, o avint batus labai prakaitavo kojos. Tokia situacija tęsėsi iki 2021 m. balandžio 29 d., kadangi tik tada buvo išduoti drabužiai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. birželio 10 d. buvo kalinamas 19 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurioje nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas. Pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 3 d., nuo 2020 m.. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 7 d., nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 17 d. buvo kalinamas 10-oje laikino sulaikymo kameroje, kurioje taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, o natūralus apšvietimas dėl esančių grotų buvo per silpnas. Kalėdamas 10 kameroje pareiškėjas nė vieną kartą nebuvo nuvestas į dušą. Praustuvė buvo labai nepatogi, buvo sudėtinga nusiprausti. Laikino sulaikymo kameroje sanitarinis mazgas buvo neatitvertas, klozetas tupimas, įrengtas ties durimis. Naudodamasis sanitariniu mazgu pareiškėjas buvo matomas pareigūnų, todėl jam nebuvo užtikrintas privatumas. Kameroje nebuvo stalo ir spintelės, įrankių ir priemonių švarai palaikyti. Pareiškėjo įsitikinimu, laikino sulaikymo kameroje jis buvo laikomas net 7 paras. Kameroje nebuvo radijo taško, nebuvo išduodami laikraščiai, negalėjo gauti knygų.

4. Pareiškėjas skundėsi, kad nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 17 d. nebuvo užtikrintas veganiškas maitinimas, todėl turėjo kęsti alkį. Būriuose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas (18–20 būriuose), nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, galimybės rašyti, skaityti buvo apsunkintos. Būriuose nebuvo įrengtos drabužių džiovinimo patalpos su džiovyklėmis, todėl drabužius pareiškėjas buvo priverstas džiovinti gyvenamojoje patalpoje. Taip pat nebuvo įrengtas avalynės laikymo kambarys, o avalynę laikant gyvenamojoje patalpoje, tvyrojo nemalonus kvapas. Kalint 19 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. birželio 10 d. nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus plotas. Patalpos plotas buvo apie 30 kv. m ir įrengta 14 miegamųjų vietų. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 25 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės PN, tačiau atsakovo atstovas šio pažeidimo nesvarstė, pareiškėjas pakartotinai su skundu kreipėsi 2021 m. birželio 30 d., tačiau Marijampolės PN 2021 m. liepos 12 d. raštu atsisakė pateikti informaciją. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu.

5. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Marijampolės PN atsiliepime nurodė būrius ir gyvenamąsias patalpas, kuriose konkrečiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Marijampolės PN dėl reikalingų drabužių išdavimo kreipėsi 2020 m. lapkričio 4 d., pareiškėjui buvo išduota kelnaitės, puskojinės, marškinėliai. Kiti prašomi daiktai pareiškėjui nebuvo išduoti, kadangi Marijampolės PN sandėlyje, pasibaigus atsargoms, jų nebuvo. 2021 m. balandžio 28 d. pareiškėjas gavo kelnes, marškinėlius, šlepetes, žieminę kepurę, džemperį, batus, kojines, apatinius marškinėlius ir kelnaites.

7. Marijampolės PN tvirtino, kad, remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau –ir UAB) „Niklita“ 2021 m. spalio 1 d. virtuvės vedėjos pranešimu, pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 17 d., kai atliko bausmę kamerų tipo patalpose, buvo maitinamas pagal veganišką valgiaraštį. Tvirtino, kad pareiškėjui atliekant bausmę 19 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. birželio 10 d. buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, iš viso buvo iki 12 nuteistųjų. Marijampolės PN pažymėjo, kad gyvenamoji patalpa įrengta sujungus (3-6) ir (3-7) patalpas, kurios bendras plotas 32,1 kv. m. Vienam nuteistajam teko 2,67 kv. m. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 17.00 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

8. Marijampolės PN nurodė, kad 8, 9, 10 ir 11 kameros yra laikino sulaikymo kameros (vienutės). Ginčo laikotarpiu, kada pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpose (vienutėse), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) patikrinimų aktų neturi. Marijampolės PN kamerų tipo patalpos yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau nuteistieji piktybiškai sistemingai stalelius gadina. Atsakovo atstovas stengiasi visada sutvarkyti gedimus, atsižvelgdamas į turimas lėšas. Marijampolės PN deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti staliukai visada būtų; be to, valgymas nėra ilgas procesas, todėl gali būti valgoma ir sėdint ant lovos. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), turi būti įrengta klozetas (gali būti tupimas) ir praustuvė – 1 komplektas. Teisės aktai nereglamentuoja, kokia praustuvė turi būti. Marijampolės PN įsitikinimu, klozetas su praustuve kaip vienas komplektas nepažeidžia pareiškėjo teisių naudojantis juo. Pareiškėjas minėtose kamerose atskirais laikotarpiais iš viso buvo 10 parų, šios kameros yra vienutės, jos neturi atskiro sanitarinio mazgo patalpos. Pareiškėjas kamerose buvo vienas, todėl niekas pareiškėjo matyti negalėjo, pareiškėjas deklaratyviai teigė, kad buvo neužtikrintas privatumas. Remiantis Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus 2021 m. liepos 9 d. pažyma Nr. 106/05-1218, pareiškėjui 2021 m. birželio 11 d. išduota šiukšlių dėžė, šepetys, valymo priemonės švarai ir tvarkai kameroje palaikyti.

9. Marijampolė PN pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo taisyklės) nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

10. Marijampolės PN pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nuteistieji į dušą išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę – dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Marijampolės PN yra patvirtintas direktoriaus įsakymais dušinės darbo grafikas. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiką, atliekant bausmę baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose, nuteistiesiems šeštadieniais atnešamos knygos, kurias skaityti gali pasirinkti patys. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teiginys, kad nebuvo galimybės skaityti, nes nėra bibliotekos, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Marijampolės PN atkreipė dėmesį, kad Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir 2020 m. Įrengimo taisyklės) nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, taip pat drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio kambarys, šiose taisyklėse pareiga įrengti drabužių (avalynės) džiovinimo patalpas nenustatyta.

11. Marijampolės PN nurodė, kad nuteistiesiems, taigi ir pareiškėjui, buvo leidžiama gyvenamosiose patalpose turėti televizorius ir radijo aparatus. Šiomis galimybėmis pareiškėjas galėjo pasinaudoti. Duomenų, kad jis turėjo asmeninį televizorių, atsakovo atstovas neturi. Taip pat laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti gyvenamojoje patalpoje arba gryname ore, prie pasivaikščiojimo kiemelyje įrengtų suoliukų. Be to, nuteistieji gali naudotis Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis pagal patvirtintą Marijampolės PN direktoriaus grafiką, skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Taip pat drabužių džiovinimui yra skiriamos stacionarios džiovyklės, kurias nuteistieji gali laikyti pasivaikščiojimo kiemelyje. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl galimybės išsidžiovinti asmeninius drabužius neturėjimo iš esmės grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

12. Marijampolės PN pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į atkūrimą prarastų neturtinių vertybių, kurių pareiškėjas neįrodė, o atsakovo atstovo pateiktos Marijampolės PN psichologės ir sveikatos priežiūros pažymos patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų ar padarinių dėl tariamo privatumo neužtikrinimo.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, pažymėjo, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjui 2021 m. birželio 10–17 dienomis nebuvo užtikrintas veganiškas maitinimas, yra visiškai nepagrįstos. Byloje esantis virtuvės vedėjos paaiškinimas patvirtina, kad pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo prašymą jam buvo paskirtas veganiškas maitinimas. Tiekdama nuteistiesiems maistą, UAB „Niklita“ visada vadovaujasi Departamento direktoriaus patvirtintais valgiaraščiais.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl kameroje neįjungto šildymo ir žemos temperatūros nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. paliko nenagrinėtą. Likusią skundo dalį teismas tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 350 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprūpinimo aprašas) (2020 m. sausio 11 d. redakcija) 5 punktą drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas yra nemokus, o pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas vyrui priklauso marškinėliai (2 vnt.), kelnaitės (3 vnt.), 4 poros puskojinių, kelnės, džemperis, striukė, kepurė, 2 poros batų, 1 pora šlepečių.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją prašydamas išduoti marškinėlius, kelnaites, puskojines, kelnes, džemperį, striukę, batus, šlepetes, kepurę ir apatinius marškinėlius, pareiškėjui buvo išduotos tik kelnaitės, puskojinės ir apatiniai marškinėliai, kiti prašomi drabužiai tuo metu nebuvo išduoti, kitus prašomus drabužius atsakovo atstovas išdavė tik 2021 m. balandžio 28 d. Teismo vertinimu, Marijampolės PN neneigė, kad pareiškėjui priklausė išduoti pagal sezoną drabužius, tačiau tvirtino, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes prašyti artimųjų, jog šie galėtų perduoti jam reikalingus drabužius. Teismas tokius atsiliepimo argumentus vertino kaip deklaratyvius ir konstatavo, jog Marijampolės PN pažeidė Aprūpinimo aprašo nuostatas.

17. Nustatęs, kad dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl kameroje neįjungto šildymo ir žemos temperatūros nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-1869-554/2021, kurioje teismo sprendimas neįsiteisėjęs, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 dalimi, šią skundo dalį paliko nenagrinėtą.

18. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas 3 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. birželio 10 d.; laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 7 d., nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 17 d. buvo paskirtas į 10 kamerą.

19. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl nepakankamo apšvietimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), pažymėjo, kad reikalavimai dėl natūralaus apšvietimo minėtoje higienos normoje nėra nustatyti. Įvertinęs NVSC Marijampolės departamento 2021 m. liepos 15 d. rašto Nr. (4-22 4.80)2-98453 turinį, kuriame patvirtinta, kad 3 gyvenamojoje patalpoje (rašte nurodoma KTP Nr. 3, tačiau iš pareiškėjo skundo matyti, kad kalbama apie gyvenamąją patalpą) dirbtinės apšvietos vertė siekė 167+27 lx, 10 laikinojo sulaikymo kameroje dirbtinės apšvietos vertė siekė 47+8 lx, teismas konstatavo, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas atliko bausmę pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kai buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose Nr. 8 ir Nr. 10, buvo vedamas ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl sprendė, jog teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

21. Įvertinęs Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, aplinkybę, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas net 7 paras, teismas konstatavo, kad nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 17 d. buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisykles. Teismas taip pat konstatavo, kad tokiu atveju laikino sulaikymo kameroje turi būti užtikrinamas nuteistojo aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi. Teismas analizavo Aprūpinimo normų 10.2–10.8 punktų nuostatas, vertino į bylą pateiktas fotonuotraukas ir darė išvadą, kad 10 kameroje nebuvo stalo, sieninės lentynos, todėl pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Įvertinęs teisės aktų reikalavimus, į bylą pateiktus įrodymus, Marijampolės PN paaiškinimus, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl radijo taško kamerose neįrengimo, neišduodamų laikraščių, knygų, neužtikrinto veganiško maitinimo.

22. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad laikino sulaikymo kameroje jam buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas neatskirtas nuo likusios kameros dalies, teismas vadovavosi 2020 m. Įrengimo taisyklių 12.5 punktu, apžvelgė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl nuteistųjų (suimtųjų) neužtikrinamo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu daugiavietėse kamerose. Iš byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas visiškai nėra atskirtas jokia pertvara nuo likusios kameros dalies ir yra palei kameros duris. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose (Nr. 8 ir Nr. 10) kalėjo vienas, jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 10 parų.

23. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad 19 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. birželio 10 d. nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimali ploto norma vienam asmeniui, teismas nurodė, kad pagal Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-31) 2.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas nustatė, kad 3 gyvenamoji patalpa įrengta sujungus 3-6 ir 3-7 patalpas, patalpoje įrengta 12 miegamųjų vietų, patalpos plotas 32,1 kv. m. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad vertintu laikotarpiu pareiškėjui teko 2,67 kv. m ploto, o tai reiškia, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta Įsakyme Nr. V-31 nustatyta gyvenamojo ploto norma. Teismas apskaičiavo, kad pareiškėjui trūko ploto 35 paras.

24. Teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo nusiskundimus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, tačiau atmetė pretenzijas dėl to, kad atsakovo atstovas neįrengė patalpų drabužiams, avalynei džiovinti, kadangi nustatė, kad Marijampolės PN buvo įrengtos drabužių džiovinimo ir avalynės laikymo patalpos.

25. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant Aprūpinimo aprašą (nebuvo išduoti sezoniniai drabužiai); Higienos normos HN 134:2015 14 punktą (netinkamas dirbtinis apšvietimas); Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą (laikino sulaikymo kameroje pareiškėjas buvo laikomas 7 paras); Aprūpinimo normų 10.2, 10.6 punktus (kameroje nebuvo stalo, sieninės lentynos); Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir 2020 m. Įrengimo taisyklių nuostatas. Buvo taip pat konstatuota, kad Marijampolės PN buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu (10 parų) ir pažeistas Įsakymo Nr. V-31 2.1 punktas (pareiškėjui 35 paras teko 2,675 kv. m ploto).

26. Teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Buvo pažymėta, kad pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, neužtikrinimas, kitų minėtų teisės aktų nustatyti pažeidimai vertintini kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad iš į bylą pateiktų Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į gydytojus dėl slogos, sąnarių skausmo, temperatūros, pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad neturėjimas šiltų drabužių pareiškėjui ne tik sukėlė diskomfortą, bet ir kilo padarinių sveikatai. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo išduoti sezoniniai drabužiai, nenustatė pagrindo netikėti pareiškėjo skundo argumentais, kad neturėjimas sezoninių drabužių kliudė pareiškėjui įgyvendinti teisę į pasivaikščiojimą lauke.

27. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, aplinkybę, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų į psichologus nesikreipė, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 8 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma buvo 350 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo atstovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, atsižvelgęs į administracinių teismų praktiką, teismas pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 28. Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų nepriteisti.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad minimaliai perpildytos patalpos buvo tik 35 paras, kadangi nuteistųjų paskyrimas į būrius – nelengvas procesas, reikia išanalizuoti įvairias jų savybes, galimybes bendrauti su būryje esančiais nuteistaisiais, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas. Pabrėžiama, kad pareiškėjas didžiąją bausmės dalį atliko ne kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose, todėl galėjo laisvai judėti po sektorių ir jo kiemą bei kitose erdvėse Marijampolės PN administracijos nustatytu laiku. Be to, Marijampolės PN vyksta įvairios socialinės reabilitacijos programos, kurias gali lankyti nuteistieji, patvirtintas sportinių užsiėmimų grafikas ir dienotvarkė.

30. Marijampolės PN atkreipia dėmesį į EŽTT praktiką, kurioje vertinamas gyvenamojo ploto trūkumas nuteistajam gyvenant bendrabučio tipo patalpose (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą; kt.), ir pažymi, kad patalpos atitinka higienos reikalavimus. Pareiškėjo atveju, esant tinkamam miegojimui skirtos patalpos užpildymui, negalėjo būti padaryta apčiuopiama žala, kadangi kitos sąlygos yra geros, pareiškėjas didžiąją paros dalį gali laisvai naudotis kitomis patalpomis ir Marijampolės PN erdvėmis. Pareiškėjas, kaip nuteistasis, yra asmuo, turintis specifinį statusą, o laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus.

31. Marijampolės PN, vadovaudamiesi CK 6.250 straipsniu, pabrėžia, kad neturtinė žala yra ne bet koks neigiamas poveikis. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilusias neigiamas pasekmes, ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė nei į Marijampolės PN administraciją, nei į gydytoją ar psichologą. Marijampolės PN teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėjas neįrodė galbūt patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo pateikti į bylą įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas nepatyrė reikšmingų, neigiamų išgyvenimų. Pareiga įrodyti, kad kilo neturtinė žala, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas dėl buitinių sąlygų nesikreipė į psichologą, todėl nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei pirmosios instancijos teismo priteista piniginė kompensacija neturi jokio objektyvaus ir faktinio pagrindo.

32. Marijampolės PN laikosi pozicijos, kad veikė pagal teisės aktų reikalavimus bei pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl kameroje neįjungto šildymo ir žemos temperatūros nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. paliko nenagrinėtą. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog 35 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, 10 dienų nebuvo užtikrintas privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu laikino sulaikymo kamerose. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas sezoniniais drabužiais, jam trūko inventoriaus, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys būriuose, patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ne visada atitiko higienos reikalavimus, pareiškėjas ilgiau nei nustatyta teisės aktuose buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose. Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, teismas nusprendė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 350 Eur neturtinei žalai atlyginti ir procesines palūkanas.

35. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir procesinės palūkanos, apeliaciniame skunde teigia, kad jis veikė pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, pareiškėjui gyvenamojo ploto trūko tik 35 paras, tačiau jis galėjo laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir kiemelyje. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė kilusios žalos, taip pat šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

36. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

39. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad buvo 10 dienų neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kad kitos pareiškėjo kalinimo sąlygos taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų (neišduoti drabužiai, laikymas laikinojo sulaikymo kameroje ilgiau, nei leidžiama pagal teisės aktus, higienos pažeidimai, inventoriaus ir laisvalaikio patalpų trūkumas). Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat neginčija fakto, jog jis neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos pirmosios instancijos teismo nustatytu laikotarpiu, tačiau tvirtina, kad šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų argumentų dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų iš dalies buvo pagrįstos. Be to, atsižvelgęs į konstatuotus neteisėtus pataisos įstaigos veiksmus dėl minėtų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme, o pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

41. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl to, kad gyvenamojo ploto trūkumas bendrabučio tipo patalpose nesuponuoja neturtinės žalos kilimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose (nagrinėjamu atveju pareiškėjui trūko 0,43 kv. m ploto), tai taip pat reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Pažymėtina, kad EŽTT 2022 m. sausio 18 d. paskelbtame sprendime byloje Lukošin prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25059/20) nustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Minėtame sprendime Teismas vertino, jog kai keturiasdešimt septynias dienas pareiškėjas turėjo 2,97 kvadratinių metrų asmeninį plotą, asmeninio ploto trūkumas kelia tvirtą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją, kuri nebuvo paneigta. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis bei pažeidimo laikotarpis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

42. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo pareigos pateikti neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė įrodymais.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

44. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

45. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, pažeidimai neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Atsakovui neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų (žr. šios nutarties 34 p.), atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

47. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteista 350 Eur dydžio neturtinė žala bei, pareiškėjui reikalaujant, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis