f758b2ed-afc5-4aca-a4a1-d5321e2701d6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-633-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01739-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „NNT“ atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, advokato padėjėjai Justinai Antanaitei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Danelui Sabukevičiui (Danel Sabukevič), vieÅ¡ame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programÄ Zoom) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „NNT“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „NNT“ teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020-04-23 sprendimÄ Nr. 69-45 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2020-01-29 sprendimÄ Nr. (42.59)FR0682-70. PaaiÅ¡kina, kad Panevėžio AVMI atliktas pareiÅ¡kėjos mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31.

Panevėžio AVMI 2019-11-29 patikrinimo aktu (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, kad pareiškėja:

1) apskaitoje neužfiksavo dalies ūkinių operacijų ir dėl to neapskaičiavo pardavimo PVM;

2) nuo vadovo E. R. išsiimtų ir asmeniniams tikslams panaudotų piniginių lėšų neapskaičiavo GPM;

3) asocijuotam asmeniui E. R. pardavė butÄ už kainÄ , kuri neatitiko tikrosios rinkos kainos. PareiÅ¡kėja nesutinka su 2020-04-23 VMI sprendimu ir, atitinkamai, su Å¡iuo spendimu patvirtintu 2020-01-29 Panevėžio AVMI sprendimu dėl Patikrinimo akto tvirtinimo. Mokesčių administratorius apskaičiavo pareiÅ¡kėjai mokesčius taikant įvertinimÄ , tačiau, taikydamas šį metodÄ , neįvykdė pareigos pagrįsti jo apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Mokesčių administratorius nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, faktiniai dalyviai buvo pareiÅ¡kėja UAB „NNT“ ir Å¡ios bendrovės direktorius E. R..

Mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjai priskyrė ginčo pajamas (128 571,70 Eur), kurias į savo sÄ skaitas sutarčių pagrindu gavo kitas juridinis asmuo – JAV bendrovė „Bennet Co“, tačiau, Å¡ios bendrovės į patį ginÄÄ niekaip neįtraukė, kontrolės veiksmų Å¡ios bendrovės atžvilgiu neatliko, ir net jokių duomenų iÅ¡ jos nereikalavo. Mokesčių administratorius tik vienpusiÅ¡kai vadovavosi ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo nepatikrintų bei neiÅ¡tirtų duomenų dalimi (kurių turinys bei įrodomoji reikÅ¡mė bylÄ nagrinėjant teisme pakito), tačiau visapusiÅ¡kai neatliko mokestinio patikrinimo, jokios informacijos tiesiogiai ir savarankiÅ¡kai nerinko.

Nesutinka su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad piniginės lėšos už UAB „NNT“ teiktas internetines paslaugas patekdavo į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sÄ skaitas Lietuvos bankuose, o ne į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ . Mokesčių administratorius nepagrįstai JAV bendrovės „Bennet Co“ gautų įplaukų 128 571,70 Eur sumÄ pripažino pareiÅ¡kėjos pajamomis, kurių ji buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo. JAV bendrovė „Bennet Co“ – veikiantis ir savarankiÅ¡kÄ Å«kinę- komercinę veiklÄ vykdantis juridinis asmuo, kuris mokestinio patikrinimo laikotarpiu teikė interneto paslaugas Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ neteikė interneto ryÅ¡io paslaugų, o baudžiamoji byla dėl UAB „NNT“ vadovui pareikÅ¡to kaltinimo, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ vardu paslaugas teikė UAB „NNT, dar nėra pasibaigusi. Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ neteikė interneto ryÅ¡io paslaugų. Patikrinimo metu jokių duomenų apie JAV bendrovės „Bennet Co“ veiklÄ net nebuvo renkama. Nors bendradarbiavimo santykių su JAV bendrove „Bennet Co“ metu pareiÅ¡kėja atliko kai kuriuos su klientų (interneto ryÅ¡io vartotojų) aptarnavimu susijusius veiksmus, tačiau tai nesudaro jokio pagrindo iÅ¡ interneto paslaugų teikimo JAV bendrovės „Bennet Co“ gautas įplaukas tiesiog priskirti prie UAB „NNT“ pajamų.

Mokesčių administratorius nepaaiÅ¡kino, kodėl apmokestino ne faktinę pajamų gavėjÄ JAV bendrovę „Bennet Co“, o UAB „NNT“. PareiÅ¡kėjos vadovui E. R., kaip verslo partneriui, JAV bendrovė „Bennet Co“ suteikė įgaliojimÄ atidaryti banko sÄ skaitas Lietuvos bankuose, į kurias JAV bendrovė „Bennet Co“ gaudavo pajamas už savo vykdomÄ veiklÄ . Visos JAV bendrovės „Bennet Co“ gautos piniginės lėšos buvo panaudotos iÅ¡imtinai Å¡ios bendrovės veiklos tikslams.

PareiÅ¡kėjos vadovas neturėjo prievolės JAV bendrovės „Bennet Co“ registruoti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre. Aplinkybė, kad E. R. buvo iÅ¡duotas įgaliojimas JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atlikti tam tikrus veiksmus, nereiÅ¡kia, kad E. R. yra Å¡ios bendrovės atstovas (agentas), ar kad turi platesnius įgalinimus. Nesutinka su mokesčių administratoriaus padaryta iÅ¡vada, kad JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu Lietuvoje atidarytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ E. R. naudojo ne tik piniginėms lėšoms gauti iÅ¡ kitų JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytų sÄ skaitų, bet ir asmeniniams atsiskaitymams vykdyti, o pareiÅ¡kėja nuo E. R. ir asmeniniams tikslams panaudotų piniginių lėšų turėjo sumokėti GPM.

PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad nėra pagrindo stabdyti pareiÅ¡kėjos mokestinio ginčo, nes specialisto iÅ¡vadoje yra nustatyta pakankamai juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių pareiÅ¡kėjos mokesčių sumokėjimo teisingumui nustatyti (pvz., buhalterinės apskaitos tvarkymas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, uždirbtų pajamų nefiksavimas apskaitoje).

Panevėžio AVMI, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos pastabas dėl patikrinimo akto, buvo kompetentinga įvertinti visus patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, kuriais buvo grindžiamos pareiÅ¡kėjai apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos. Nei MAÄ®, nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Mokestiniais aspektais reikÅ¡mingi ikiteisminio tyrimo duomenys mokestinio patikrinimo metu bei nagrinėjant mokestinį ginÄÄ yra naudojami ne tam tikrų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo iÅ¡sprendimui, bet mokestinių prievolių atsiradimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymui.

Atsakovo turimais duomenimis, baudžiamoji byla Nr. 1-18-335/2020 yra iÅ¡kelta pareiÅ¡kėjos vadovui E. R.. Pačiai pareiÅ¡kėjai nėra iÅ¡kelta baudžiamųjų bylų, t. y. ji nėra kaltinama padarius nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡kelta baudžiamoji byla, ir mokesčių įstatymų pažeidimo atvejis nagrinėjami skirtingų subjektų atžvilgiu, analizuojamu atveju nėra pažeidžiami dvigubo nubaudimo negalimumo ar proporcingumo principai. PareiÅ¡kėja 2015–2017 m. apskaitoje neužfiksavo dalies Å«kinių operacijų, dėl to sumažino apmokestinamÄ sias pajamas, neapskaičiavo ir nesumokėjo pardavimo PVM ir PM.

PareiÅ¡kėjos direktorius E. R. 2011 m., bÅ«damas JAV bendrovės „Bennet Co“ atstovas, Lietuvos bankuose JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarė banko sÄ skaitas. Paslaugų gavėjams pareiÅ¡kėja už suteiktas paslaugas apmokėti nurodė JAV bendrovės „Bennet Co“ sÄ skaitų duomenis. Paslaugų gavėjai už interneto paslaugas, kurias suteikė pareiÅ¡kėja, apmokėdavo pervesdami pinigus į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sÄ skaitas Lietuvos bankuose.

Ä® JAV bendrovės „Bennet Co“ atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas už teikiamas interneto paslaugas (banko iÅ¡raÅ¡uose dažniausiai įvardijamos „už interneto paslaugas“) iÅ¡ fizinių asmenų gauta 128 571,70 Eur įplaukų. PareiÅ¡kėja teikė interneto ryÅ¡io paslaugas, tačiau sutartys su paslaugų gavėjais buvo sudaromos JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu ir piniginės lėšos už internetinių paslaugų teikimÄ patekdavo į sÄ skaitas, kurias atidarė E. R. JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu.

Taigi piniginės lėšos už internetines paslaugas patekdavo į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sÄ skaitas Lietuvos bankuose, o pareiÅ¡kėjos apskaitoje nebuvo apskaitytos JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu gautos įplaukos. PareiÅ¡kėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas, todėl mokesčių administratorius mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl mokesčiai pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuoti taikant mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Pagal šį metodÄ patikrinimo metu apskaičiuotos pareiÅ¡kėjos neapskaitytos pajamos naudojant JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytose sÄ skaitose piniginių lėšų judėjimÄ , nuo kurių buvo apskaičiuotas PM ir PVM. Ä® JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sÄ skaitas gautos pajamos (įplaukos) už internetines paslaugas 106 257,44 Eur be PVM, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , pripažintos PareiÅ¡kėjos PM ir PVM mokesčių baze.

Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ interneto paslaugų Lietuvoje neteikė, taip pat jokie patikrinimo metu surinkti duomenys nepatvirtino, kad JAV bendrovė vykdė Lietuvos Respublikoje kokiÄ nors veiklÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklausti 9 interneto paslaugų gavėjai patvirtino, kad interneto paslaugas jiems teikė pareiÅ¡kėja, o ne JAV Bendrovė. E. R., sudarydamas įvairias sutartis pats nurodė, kad buvo ar yra JAV bendrovės „Bennet Co“ direktorius, be to turėjo Å¡ios bendrovės antspaudÄ , veikė jos vardu, todėl mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, faktiniai dalyviai buvo pareiÅ¡kėja ir jos direktorius E. R..

Dokumentais nepagrįsti, bei prieÅ¡taraujantys patikrinimo metu surinktiems įrodymams yra pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad JAV bendrovė „Bennet Co“, E. R., kaip verslo partneriui suteikė įgaliojimÄ atidaryti banko sÄ skaitas Lietuvos bankuose. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei mokestinio patikrinimo metu, įgaliojimas atstovauti JAV bendrovės „Bennet Co“ nebuvo pateiktas, E. R. nenurodė su kokiais JAV bendrovės atsakingais asmenimis bendravo. Nors JAV bendrovės „Bennet Co“ atžvilgiu Panevėžio AVMI kontrolės veiksmų nesiėmė, patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sÄ skaitas gauta 128 571,70 Eur suma bÅ«tų pripažinta PareiÅ¡kėjos pajamomis, kurių pareiÅ¡kėja buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 2015-2017 m.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos direktorius E. R. 2015–2016 m. iÅ¡ „Luminor“ banke JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytos atsiskaitomosios sÄ skaitos mokėjimo kortele iÅ¡grynino 121 525 Eur. E. R. minėtÄ JAV bendrovės „Bennet Co“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ taip pat naudojo asmeniniais tikslais, gauti atlygį už poilsio namelių nuomÄ . IÅ¡ viso gauta 1 647 Eur įplaukų iÅ¡ 34 fizinių asmenų. Laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2016-08-11 E. R. Å¡ia mokėjimo kortele vykdė įvairius atsiskaitymus už pirkinius ir paslaugas su Lietuvos ir užsienio įmonėmis.

Taigi JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu Lietuvoje atidarytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ E. R. naudojo ne tik piniginėms lėšoms gauti iÅ¡ kitų JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytų sÄ skaitų, bet ir asmeniniams atsiskaitymams vykdyti. PareiÅ¡kėja su skundu VMI pateikė kasos kvitus, kuriuose nurodyta, kad E. R., sumokėjo Anglijos įmonei IT FINANCE SOLUTION LTD 129 200 Eur, tačiau Å¡ie kasos kvitai iÅ¡raÅ¡yti dar laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2017-12-31, o pareiÅ¡kėjos ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018-11-05, mokestinis patikrinimas pradėtas 2019-09-25, kvitai pateikti tik su 2020-02-14 skundu VMI.

IÅ¡ kvitų turinio matyti, kad JAV bendrovė galimai mokėjo Anglijos įmonei už interneto paslaugas, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad JAV bendrovė jokių interneto paslaugų Lietuvoje neteikė. Už pareiÅ¡kėjos teiktas interneto paslaugas, įmokos buvo pervedamos į JAV bendrovės sÄ skaitas, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjos vadovas jas iÅ¡sigrynindavo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos vadovas E. R. buvo susijęs su abejomis įmonėmis. Nors pareiÅ¡kėjos vadovas E. R.

įvardija save tik kaip įgaliotÄ JAV bendrovės asmenį, tačiau įgaliojimo nėra pateikęs, taip pat nėra pateikęs jokios papildomos informacijos iÅ¡ kurios galima bÅ«tų nustatyti tikruosius jo ryÅ¡ius su JAV bendrove. Ä®vertinus Å¡iuos prieÅ¡taringus duomenis, taip pat kvitų pateikimo laikÄ (po ikiteisminio tyrimo ir mokesčių kontrolės veiksmų) spręstina, kad pateikdama minėtų kasos kvitų kopijas pareiÅ¡kėja nori sukelti regimybę, kad iÅ¡gryninti iÅ¡ JAV bendrovės sÄ skaitos pinigai buvo panaudoti JAV bendrovės veikloje.

PareiÅ¡kėjos pateikti kvitai nepagrindžia, jog E. R., JAV bedrovės vardu, Anglijos įmonei laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2017-12-31 grynais pinigais sumokėjo 129 200 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pagal 2015-11-20 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2015-11-20 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. NNT000074568 E. R. pardavė 129,11 kv. m. ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä ir sandėliukÄ , esančius (duomenys neskelbtini) už 50 000 Eur. PareiÅ¡kėja 2015-11-20 sudengė įsiskolinimÄ atskaitingam asmeniui E. R. su jo, kaip pirkėjo, skola pareiÅ¡kėjai.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto vidutinė rinkos vertė 2015-11-17 buvo 130 000 Eur, t. y. 85 000 Eur didesnė nei pardavimo kaina. Patikrinimo metu nustatyta, kad Å¡io turto tikroji rinkos kaina yra 173 782 Eur, o E. R. įsigijo turtÄ 128 782 Eur mažesne kaina nei tikroji rinkos kaina. Patikrinimo metu nustačius, kad pareiÅ¡kėja ir pirkėjas E. R. yra tiesiogiai susiję asmenys, vadovaujantis GPMÄ® 9 straipsnio nuostatomis, E. R. gauta nauda 128 782 Eur pripažinta pajamomis, gautomis natÅ«ra. Kadangi pajamas natÅ«ra suteikė pareiÅ¡kėja, tai prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM tenka pareiÅ¡kėjai.

Panevėžio AVMI, siekdama nustatyti tikrÄ jÄ buto pardavimo kainÄ , įvertino 3 tais pačiais požymiais pasižyminčių butų kainas, iÅ¡vedė vidurkį bei nustatė galimÄ pardavimo 2015-11-20 datai rinkos 180 883 Eur kainÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėja grįsdama 2015-11-20 buto pardavimo kainÄ â€“ 50 000 Eur, nepateikė jokių objektyvių duomenų ar skaičiavimų, kurie paneigtų Inspekcijos nustatytÄ pardavimo metu buvusiÄ 180 883 Eur kainÄ . Panevėžio AVMI nustatė, jog laikotarpiu 2016-04-11 iki 2018-09-26 pareiÅ¡kėjos direktorius E. R. buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad butas, kurį pareiÅ¡kėja pardavė E. R. buvo įrengtas, jame buvo gyvenama.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, jos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2020-04-23 sprendimo Nr. 69-45 ir Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimo Nr. (42.59)FR0682-70 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, remdamasis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatė, kad Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimu Nr. (42.59) FR0682-70 patvirtino Panevėžio AVMI 2019-11-29 patikrinimo aktÄ Nr. (42.59) FR0680-471, taikant pagal mokesčio įvertinimÄ apskaičiuotus 8 576 Eur PM, 3 279,32 Eur PM delspinigius, 4 288 Eur PM baudÄ , 22 314 Eur PVM, 9 393,90 Eur PVM delspinigius, 11 157 Eur PVM baudÄ , 18 414 Eur GPM, 7 780,01 Eur GPM delspinigius, 9 207 Eur GPM baudÄ , taip pat patvirtinti patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotus 19 317 Eur GPM, 8 518,80 Eur GOM delspinigius ir 9 658 Eur GPM baudÄ .

PareiÅ¡kėja dėl Panevėžio AVMI sprendimo kreipėsi į VMI, praÅ¡ydama minėtÄ sprendimÄ panaikinti ir sustabdyti mokestinį patikrinimÄ iki bus gauti duomenys apie įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimÄ E. R. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. VMI 2020-04-23 sprendimu Nr. 69-45 patvirtino Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimÄ Nr. (42.59) FR0682-70. Pagrindines sÄ vokas ir taisykles, kurių bÅ«tina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sÄ raÅ¡Ä , mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAÄ®).

MAÄ® 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį:

1) mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka;

2) to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi bÅ«ti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir (arba) nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ nustato Centrinis mokesčių administratorius. Pagal VMI virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – ir Taisyklės; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2004-05-29) 4 punktÄ , įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (Taisyklių 4.1 papunktis).

Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Taisyklių 28 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimÄ ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamÄ kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti.

Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas turi pasirinkti tokius informacijos Å¡altinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimÄ . Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėdamas duomenis apie mokesčių mokėtojo pajamas bankų ar kitų finansinių institucijų sÄ skaitoje, turėjo teisę taikyti lėšų bankų sÄ skaitose metodÄ ir apskaičiuoti galimai pareiÅ¡kėjos neapskaitytas pajamas, nuo kurių skaičiuotini papildomai mokėtini mokesčiai.

Teismas, remdamasis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatė, kad E. R., bÅ«damas JAV bendrovės „Bennet Co“ atstovas, Lietuvos bankuose JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarė banko sÄ skaitas. Mokesčių administratorius į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sÄ skaitas gautas pajamas (įplaukas) 106 257,44 Eur be PVM, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , pripažino pareiÅ¡kėjos PM ir PVM mokesčių baze, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neapskaitė 106 257,44 Eur apmokestinamųjų pajamų, nuo Å¡ios sumos apskaičiavo pareiÅ¡kėjai papildomai mokėtinas PM ir PVM mokesčio sumas.

PareiÅ¡kėjos neapskaitytÄ 106 257,44 Eur sumÄ mokesčių administratorius pripažino remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kad į JAV bendrovės „Bennet Co“ banko sÄ skaitas 2015-2017 m. laikotarpiu buvo pervedamos piniginės lėšos už pačios pareiÅ¡kėjos UAB „NNT“ teiktas interneto paslaugas, todėl Å¡iÄ sumÄ pripažino pareiÅ¡kėjos neapskaitytomis pajamomis. Vadovaujantis MAÄ® 114 straipsniu, mokesčių administratorius savarankiÅ¡kai pasirenka tikrinamus mokesčių mokėtojus, tikrinimo mastÄ ir laikÄ , tačiau, teismo vertinimu, tokia mokesčių administratoriaus teisė nepaneigia jo pareigos atlikti mokestinį patikrinimÄ iÅ¡samiai ir pagrįsti jį objektyviais, neprieÅ¡taringais duomenimis.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo.

Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Vadovaujantis VMI virÅ¡ininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 57 punktu, kai mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas nori įsitikinti, ar tikrinamasis mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokėtoju, arba, jei tikrinant mokėtojÄ paaiÅ¡kėja, kad tam tikras apmokestinimo klausimas negali bÅ«ti iÅ¡spręstas negavus informacijos iÅ¡ kito mokėtojo, su tikrinamuoju susijusiu Å«kiniais-finansiniais ryÅ¡iais, gali bÅ«ti atliekamas prieÅ¡prieÅ¡inis informacijos surinkimas, t. y. vadovaujantis MAÄ® papraÅ¡oma mokėtojo pateikti reikiamÄ informacijÄ (patvirtintas dokumentų kopijas) arba duodamas mokesčių administratoriaus nurodymas tai padaryti.

Jeigu mokesčių administratoriui reikalinga patikrinti, kaip vykdyta ūkinė operacija yra atvaizduota su tikrinamuoju mokėtoju susijusio kito asmens buhalterinėje apskaitoje, gali būti atliekamas operatyvus patikrinimas. Teismas pažymi, kad vienas iš pagrindų, kuriuo remdamasis mokesčių administratorius 106 257,44 Eur apmokestinamųjų pajamų priskyrė pareiškėjai, o ne JAV bendrovei „Bennet Co“ buvo mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ veiklos nevykdė ir interneto paslaugų Lietuvoje neteikė, o tokias paslaugas teikė būtent pareiškėja.

IÅ¡ mokesčių administratoriaus pateiktos mokestinės bylos medžiagos matyti, kad atliekant mokestinį patikrinimÄ Ä¯ JAV bendrovę „Bennet Co“ nebuvo kreiptasi. VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ pati nurodė, kad Panevėžio AVMI kontrolės veiksmų JAV bendrovės „Bennet Co“ atžvilgiu nesiėmė, o minėta suma pareiÅ¡kėjos pajamomis pripažinta įvertinus įrodymų visumÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja dar 2019-12-27 teiktose raÅ¡ytinėse pastabose Panevėžio AVMI nurodė aplinkybę, kad JAV bendrovė „Bennet ir Co“ yra veikiantis ir savarankiÅ¡kÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ vykdantis juridinis asmuo, turintis savininkus ir valdymo organus, kuris teikia interneto paslaugas Lietuvoje, o UAB „NNT“ neginčija aplinkybės, kad kai kuriuos bendradarbiavimo veiksmus, teikiant klientams paslaugas, atliko su Å¡ia bendrove.

Tačiau Panevėžio AVMI, priimdama patikrinimo aktÄ , jį tvirtindama ir VMI, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės, tiesiogiai kreipdamasi į JAV bendrovę „Bennet ir Co“, netyrė, t. y. nesikreipė į JAV bendrovės „Bennet ir Co“ valdymo organus, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jos veiklos vykdymo (ar nevykdymo) aplinkybes, pajamų kilmę, Å¡altinius, E. R. panaudotų piniginių lėšų (iÅ¡grynintų iÅ¡ JAV bendrovės „Bennet ir Co“ vardu atidarytos atskaitomosios sÄ skaitos) tikslÄ .

Nors Panevėžio AVMI, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti kokiu tikslu E. R. panaudojo iÅ¡grynintas pinigines lėšas, kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , teismo vertinimu, Å¡iuo atveju reikėjo kreiptis į subjektÄ , kurio banko sÄ skaitos lėšos buvo iÅ¡grynintos, t. y. į JAV bendrovę „Bennet ir Co“. Aplinkybė, kad mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus sprendimus, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepaneigė jo pareigos pačiam atlikti faktinių aplinkybių vertinimÄ .

LVAT praktikoje yra pažymėta, kad mokesčių administratorius, užtikrindamas, kad tinkamai būtų mokami mokesčiai, ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingas aplinkybes, gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia. Nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne baudžiamojo proceso požiūriu, o pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti administraciniame procese pateikti įrodymai (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1420/2012).

IÅ¡ ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad mokesčių administratorius, teigdamas, jog JAV bendrovė „Bennet ir Co“ internetinių paslaugų teikimo veiklos nevykdo, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktais liudytojų parodymais, liudytojų apklausos protokolais, tačiau pati savarankiÅ¡kai Å¡ių aplinkybių netyrė ir visapusiÅ¡kai nevertino, t. y. darydama iÅ¡vada, kad JAV bendrovė „Bennet ir Co“ internetinių paslaugų teikimo veiklos nevykdo į pačiÄ bendrovę nesikreipė ir tokiÄ iÅ¡vadÄ grindė tik kitų asmenų paaiÅ¡kinimais.

Pastebėtina, kad baudžiamoji byla Nr. 1-5-335/2021, kurioje kaltinamasis yra E. R., dar nėra iÅ¡nagrinėta ir nuosprendis Å¡ioje byloje dar nėra priimtas, taigi mokesčių administratorius, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, turėjo pareigÄ iÅ¡ esmės įvertinti tokios medžiagos reikÅ¡mę mokestiniam ginčui, taip pat duomenų pakankamumÄ iÅ¡vadoms dėl JAV bendrovė „Bennet ir Co“ internetinių paslaugų teikimo veiklos daryti.

Be to, paminėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu mokesčių administratoriaus pozicija dėl mokestinio ginčo stabdymo dėl baudžiamosios bylos kito – VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad mokestinio ginčo stabdyti nėra pagrindo, nes FNTT specialisto iÅ¡vadoje nustatyta pakankamai juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių pareiÅ¡kėjos mokesčių sumokėjimo teisingumui nustatyti. Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ stabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ iki teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo.

Nors atsakovė nurodo, kad FNTT specialisto iÅ¡vadoje nustatyta pakankamai juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių pareiÅ¡kėjos mokesčių sumokėjimo teisingumui nustatyti, atsakovė turėjo pareigÄ patikrinti Å¡ias aplinkybes mokestinės bylos nagrinėjimo kontekste. Vienas iÅ¡ FNTT specialistei užduodamų klausimų buvo susijęs su E. R. pareiga informuoti mokesčių administratorių apie jo atstovaujamos bendrovės vykdomÄ veiklÄ , FNTT specialistė nurodė, kad E. R. turėjo užregistruoti JAV bendrovę „Bennet ir Co“ mokesčių mokėtojų registre.

Å ias iÅ¡vadas atsakovė taip pat perkėlė ir į ginčijamÄ sprendimÄ . Tačiau akcentuotina, kad mokesčių administratorius iÅ¡ esmės nevertino E. R. teisinės padėties veikiant JAV bendrovės „Bennet ir Co“ vardu ir darė iÅ¡vadÄ apie jo pareigÄ Ä¯registruoti JAV bendrovę remdamasi FNTT specialistės atsakymais, tačiau ne savo nustatytais duomenimis mokestinėje byloje. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad E. R. 2011-01-12 paskirtas JAV bendrovės direktoriumi iki kito metinio akcininkų susirinkimo ir iki tol, kol bus iÅ¡rinktas kitas kvalifikuotas direktorius.

PraÅ¡ymÄ atidaryti banko sÄ skaitÄ E. R. pateikė JAV bendrovės „Bennet ir Co“ vardu kaip jos direktorius. Nors aplinkybę, kad E. R. nėra JAV bendrovės „Bennet ir Co“ atstovas pareiÅ¡kėja nurodė 2019-12-27 raÅ¡ytinėse pastabose, teiktose Panevėžio AVMI, tačiau mokesčių administratorius papildomų veiksmų Å¡iai aplinkybei iÅ¡tirti nesiėmė ir nenustatė ar ginčo mokestiniu laikotarpiu (2015-2017 m.) E. R. veikė kaip JAV bendrovės „Bennet ir Co“ atstovas ar kaip asmuo, kuris įgaliotas atlikti bendrovės vardu tik tam tikrus veiksmus.

Dėl JAV bendrovės „Bennet ir Co“ atstovų ar valdymo organų nustatymo mokesčių administratorius į Å¡iÄ bendrovę mokestinio patikrinimo metu nesikreipė. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ pateikė pelno mokesčio deklaracijas ir buvo registruota mokesčių mokėtojų registre, tačiau mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus sprendimus Å¡ių aplinkybių netyrė. Mokesčių administratorius ginčijamus sprendimus dėl papildomų mokesčių pareiÅ¡kėjos atžvilgiu apskaičiavimo grindė, be kita ko, aplinkybėmis, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ turėjo deklaruoti gaunamas pajamas ir pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas, PVM deklaracijas, užsiregistruoti mokesčių mokėtojų registre.

PareiÅ¡kėja bylÄ nagrinėjant teisme pateikė JAV bendrovės „Bennet Co“ metines pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2017 m. laikotarpį, kuriose atitinkamai deklaravo 72 992 Eur, 51 240 Eur, 4 339 Eur gautas pajamas. Taip pat mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad JAV bendrovė „Bennet ir Co“ nuo 2015-01-01 registruota kaip užsienio juridinis asmuo, vykdantis veiklÄ per nuolatinę buveinę. Taigi pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys daro įtakÄ mokesčių administratoriaus nustatytoms aplinkybėms dėl mokesčių mokėtojo registracijos ir metinių pelno mokesčio deklaracijų, dėl JAV bendrovė „Bennet ir Co“ veiklos vykdymo, kurių mokesčių administratorius iÅ¡ esmės priimdamas ginčijamus sprendimus nevertino.

Teismų praktikoje (LVAT 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-163/2008, 2009-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009, 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-2765/2011) nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad pagrindas mokestinį ginÄÄ grÄ Å¾inti mokesčių administratoriui vertinti pakartotinai (pakartotinai nagrinėti skundÄ ar atlikti pakartotinį patikrinimÄ ) yra tais atvejais, kai bÅ«tina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl kilusio mokestinio ginčo, paÅ¡alinimu (pavyzdžiui, iÅ¡ naujo pakartoti tam tikras administracines procedÅ«ras, surinkti papildomų įrodymų, iÅ¡tirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priemonės – grÄ Å¾inti kilusį ginÄÄ iÅ¡ naujo nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo subjektui, paskirtis paÅ¡alinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl kilusio mokestinio ginčo. Å ios kliÅ«tys, paprastai, turi bÅ«ti padarytos ginÄÄ nagrinėjant mokesčių administratoriaus institucijoje, arba turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos joms atsirasti tolesnėse ginčo stadijose, kaip antai, nevisapusiÅ¡kas, nepilnas visų aplinkybių iÅ¡tyrimas, dėl ko yra negalimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas, neatlikus papildomų veiksmų, susijusių su visų aplinkybių iÅ¡tyrimu, nustatymu ir pan. (LVAT 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-163/2008;

LVAT 2010-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-563/2009; LVAT 2017-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-438/2017). Teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratoriaus atliktas patikrinimas mokestinėje buvo nevisapusiÅ¡kas, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestines prievoles pareiÅ¡kėjai, neiÅ¡naudojo galimybių kreiptis į JAV bendrovę „Bennet Co“ dėl pajamų, gautų į jos banko sÄ skaitas kilmės, Å¡altinių, valdymo organų ginčo laikotarpiu, E. R. iÅ¡ JAV bendrovės „Bennet Co“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintų lėšų panaudojimo tikslo, taip pat dėl Å¡ios bendrovės vykdomos (ar nevykdomos) internetinių paslaugų tiekimo veiklos, E. R.

įgaliojimų veikti JAV bendrovės vardu. Taip pat mokesčių administratorius savo išvadas dėl JAV bendrovės „Bennet Co“ veiklos grindė aplinkybėmis, kad ji turėjo deklaruoti gaunamas pajamas ir pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas, PVM deklaracijas, užsiregistruoti mokesčių mokėtojų registre (tačiau, kaip teigia mokesčių administratorius, to nepadarė), nors iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ji pateikė pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2017 m. laikotarpį ir buvo registruota mokesčių mokėtojų registre nuo 2015-01-01.

Todėl atliekant mokestinį patikrinimÄ ir siekiant priimti objektyviais ir visapusiÅ¡kais duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , tikslinga iÅ¡siaiÅ¡kinti teismo nurodytas aplinkybes. Teismas Å¡iuo atveju atlikti mokesčių administratoriui priskirtų mokestinio patikrinimo veiksmų neturi galimybės, nes tokie veiksmai kaip prieÅ¡prieÅ¡inis informacijos surinkimas ar operatyvaus patikrinimo atlikimas, nurodymai subjektams dėl atitinkamų veiksmų atlikimo yra priskirti iÅ¡imtinai mokesčių administratoriaus kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tikrinamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, VMI 2020-04-23 sprendimas Nr. 69-45 ir Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimas Nr. (42.59)FR0682-70 naikintini, o byla grÄ Å¾inama centriniam mokesčių administratoriui naujam ginčo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Taigi pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas, ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso 3 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1, 4 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos (ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu galioja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), kurių 7 punkte numatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

I byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjos atstovas 2019-12-10 pasirašė teisinių atstovavimo sutartį, kuria pavedė atstovauti pareiškėjos interesus teisme advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei. Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas duomenys patvirtina, kad teiktos šios teisinės paslaugos: teisinės konsultacijos (300 Eur), dokumentų analizė (200 Eur), įrodymų rinkimas (700 Eur), skundo parengimas (1 130 Eur), pasirengimas teismo posėdžiams (500 Eur), atstovavimas teismo posėdžiuose (800 Eur).

Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja atsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas patvirtina 2020-02-23 mokėjimo nurodymas advokato padėjėjai Justinai Antanaitei 3 630 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus priteistinas dydis už skundo parengimÄ apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 2,5. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 300 Eur už teisines konsultacijas, susitikimus bylos klausimais, 200 Eur už dokumentų analizę, 700 Eur už įrodymų rinkimÄ ir 1 130 Eur už skundo parengimÄ teismui. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje (žr.

LVAT bylas Nr. AS556-766/2009, AS146-688/2010, A525-868/2011, AS492-144/2012, kt.) laikomasi nuostatos, kad tokios tarpusavyje susijusios paslaugos kaip, pavyzdžiui, susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija, skundo parengimas, laikytini vienos rÅ«Å¡ies teisinėmis paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte. Atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja už skundo parengimÄ ir susijusias teisines paslaugas praÅ¡o priteisti bendrÄ 2 330 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėja už teiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2020-02-23, taikant Rekomendacijose nurodytÄ koeficientÄ , imamas 2019 m. III ketvirtis. Ä®vertinus 2019 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (be individualių įmonių) (1 317,6 Eur) ir minėtoms paslaugoms taikytinus koeficientus (1 317,6 Eur x 2,5), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už skundo parengimo ir susijusias teisines paslaugas praÅ¡oma priteisti bendra 2 330 Eur suma maksimalių rekomenduojamų sumų nevirÅ¡ija.

Tokia suma už suteiktas teisines paslaugas laikytina proporcinga, atitinkanti teisingumo, protingumo kriterijus. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 500 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiams ir 800 Eur už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose. Teismas nustatė, kad 2020-10-27 vyko administracinės bylos teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiÅ¡kėjo atstovai advokatas RamÅ«nas Mikulskas ir advokato padėjėja Justina Antanaitė, teismo posėdžio trukmė – 33 min. Taip pat 2021-04-27 vyko administracinės bylos teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiÅ¡kėjo atstovai advokatas RamÅ«nas Mikulskas ir advokato padėjėja Justina Antanaitė, teismo posėdžio trukmė – 53 min.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , maksimali galima priteisti suma už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , skaičiuojama taikant koeficientÄ 0,1. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovai dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie abu truko daugiau nei 30 min., laikytina, kad atstovavimo teismo posėdyje laikas yra 2 val.

Ä®vertinus 2019 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (be individualių įmonių) (1 317,6 Eur) ir atstovavimo teismo posėdyje teisinei paslaugai taikomÄ koeficientÄ (1 317,6 Eur x 0,1), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už vienÄ advokato atstovavimo teismo posėdyje valandÄ maksimali galima priteisti suma yra 131,76 Eur, taigi už dvi valandas – 263,52 Eur, tuo tarpu už advokato padėjėjo atstovavimo teismo posėdyje valandÄ maksimali galima priteisti suma yra 105,41 Eur, taigi už dvi valandas – 210,82 Eur (1 317,6 Eur x 0,1 x 0,8) (Rekomendacijų 5 punktas).

Bendra už advokato ir advokato padėjėjos atstovavimÄ minėtuose posėdžiuose maksimali rekomenduotina priteisti suma yra 474,34 Eur. PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma 800 Eur suma už atstovavimÄ teismo posėdžiuose virÅ¡ija rekomenduojamÄ priteisti maksimaliÄ sumÄ , todėl mažintina iki maksimalios rekomenduojamos 474,34 Eur sumos. Už pasirengimo Å¡iems posėdžiams teisinę paslaugÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 500 Eur – nors pareiÅ¡kėja nedetalizavo kiek valandų truko pasirengimas teismo posėdžiams, atsižvelgus į aplinkybę, kad teismo posėdžiuose atstovavo du pareiÅ¡kėjos atstovai, vyko du teismo posėdžiai, o Å¡iai teisinei paslaugai taikytinas tas pats Rekomendacijose nurodytas koeficientas, Å¡i suma laikytina protinga ir proporcinga suteiktai teisinei paslaugai.

PareiÅ¡kėja, teikdama skundÄ taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas pastebi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iÅ¡ esmės priimtas pareiÅ¡kėjos naudai, nes teismas panaikino pareiÅ¡kėjos ginčytus mokesčio administratoriaus sprendimus, todėl pagrindo proporcingai ar papildomai mažinti praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos teismas pagrindo nenustatė.

Taigi pareiÅ¡kėjai UAB „NNT“ iÅ¡ atsakovės VMI priteistina 3 326,84 Eur (2 330 Eur, 474,34 Eur, 500 Eur, 22,50 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „NNT“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-04-23 sprendimÄ Nr. 69-45, panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-01-29 sprendimÄ Nr. (42.59)FR0682-70 bei grÄ Å¾inti bylÄ centriniam mokesčių administratoriui naujam ginčo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.

PareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „NNT“ iÅ¡ atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 3 326,84 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 84 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė