2022-09-14 Nr. AB-22602-3-61-3-03031-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-666-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03031-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. I-196 „Dėl pretendentų atrankos į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (draudimą atlikti tam tikrus veiksmus) – uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, kuri buvo pradėta 2022 m. birželio 20 d. paskelbus Įsakymą.

Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas skunde nurodė, jog šiuo metu vyksta atranka į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas ir įvykus nurodytai atrankai bei laimėjusį kandidatą paskyrus į šias pareigas, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, nes netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas ateityje praras galimybę realizuoti savo teisę būti perkeltam į lygiavertes Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nukreipti į ateitį, todėl negalintys būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamu Įsakymu pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias pretenduoti užimti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, Įsakyme nurodyta aktuali informacija ir pareiškėjas kviečiamas dalyvauti atrankoje. Teismo vertinimu, tai suponuoja, kad pareiškėjas gali būti paskirtas į šias pareigas po atrankos.

III. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atskirajame skunde nurodoma, jog įvykus atrankai bus paneigta atsakovo sukurta tvarka, susijusi su atrankos organizavimu (prokurorams įrašytiems į registrą siekiantiems lygiaverčių pareigų), ir tai neabejotinai padarys sunkiai atitaisomą didelę žalą pareiškėjui ir jo teisėtiems lūkesčiams, nes pareiškėjas prarastų galimybę realizuoti savo teisę dalyvauti atrankoje su kitais prokurorais, kurie siekia tokių pat lygiaverčių pareigų, į kurias paskelbtas konkursas. Atsakovo veiksmai, t. y. atrankos procedūros tarp lygiaverčių pareigų siekiančių prokurorų nesilaikymas, daro didelę žalą visai prokuratūros sistemai ir pačiam pareiškėjui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog skundžiamu Įsakymu 2022 m. birželio 20 d. buvo pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, tačiau Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2022 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. I-250 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas“ atranka yra nutraukta ir skundžiamas Įsakymas pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje išnyko ginčo dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Pareiškėjas skunde prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, kuri buvo pradėta 2022 m. birželio 20 d. paskelbus Įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog pareiškėjo nurodyti motyvai dėl priemonių taikymo yra abstraktūs ir deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2022 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. I-250 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas“ 1 punktą, 2022 m. birželio 20 d. pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas yra nutraukta. Be to, pagal to paties įsakymo 2 punktą, pareiškėjo skundžiamas Įsakymas, su kurio taikymu susijęs prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra pripažintas netekusiu galios.

Primintina, jog viena būtinųjų sąlygų taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal ABTĮ 70 straipsnį yra proceso dalyvio pagrindimas, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Šiuo atveju aktas, kurio pagrindu pareiškėjas nurodo jam galimai kilsiančią žalą, t. y. Įsakymas yra pripažintas netekusiu galios ir nebetaikomas, jo pagrindu organizuota atranka, kurios vykdymo stabdymo prašė pareiškėjas ir su kurios vykdymu susijęs galimo žalos atsiradimo faktas – nutraukta.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, teismas turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios yra žinomos. Prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkinamas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-492/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-43-628/2021).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria siekiama uždrausti vykdyti (sustabdyti) minėtą atranką, nesukels teisinių pasekmių, todėl negali būti taikoma. Dėl to taikyti šią priemonę nėra pagrindo ir skundžiamo Įsakymo panaikinimo ir atrankos, su kurios vykdymo sustabdymu susijęs prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nutraukimo faktų byloje pakanka pareiškėjo prašymui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę priimta kitais motyvais, t. y. konstatavus, kad pareiškėjo prašymo motyvai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nukreipti į ateitį, todėl negalintys būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją, nes nurodytos aplinkybės dėl Įsakymo panaikinimo ir atrankos nutraukimo paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Virginija Volskienė