f7534d13-557d-4cf4-b7b6-c899aedde430 · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. b. Nr. 2A-22-262/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10113-2014-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.30; 3.3.1.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 23 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Å vedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės į draudimo iÅ¡mokÄ pripažinimo, trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti ieÅ¡kovui teisę į 5177,72 Lt (1499,57 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui – iÅ¡kėlus trečiajam asmeniui AB bankui Snoras bankroto bylÄ ; pripažinti ieÅ¡kovui teisę į 5177,72 Lt (1499,57 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ ir įpareigoti atsakovÄ jÄ iÅ¡mokėti; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis su AB bankas SNORAS sudarė 2011-11-09 Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111109V990013 (toliau - sutartis).

Pagal sutarties 1.2. punktÄ ieÅ¡kovas numatė įsigyti 15 vnt. obligacijų iÅ¡ obligacijų emisijos Banko fiksuotų palÅ«kanų obligacijos, iÅ¡leistos pagal 500.000.000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programÄ , 2011-06-15 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje. Pagal sutarties 1.7. punktÄ už įsigyjamas obligacijas įmokėjo 1499,57 Eur, tačiau AB bankas SNORAS obligacijų neiÅ¡leido, o ieÅ¡kovas netapo obligacijų savininku. Kadangi obligacijų bankas neiÅ¡leido ir ieÅ¡kovui pinigų negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovas įgijo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ pagal IÄ®IDÄ® 9 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokos dydis yra 100 procentų indėlio iki 100 000 eurų.2.

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. IeÅ¡kovas yra laikytinas ne indėlininku (IÄ®IDÄ® 2 str. 3 d.), o investuotoju (IÄ®IDÄ® 2 str. 11 d.), nes pagal sutartį perdavė draudėjui (trečiajam asmeniui) pinigus, norėdamas pasinaudoti draudėjo teikiama investicine paslauga (įsigyti obligacijų).3. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas apmokėjo už obligacijas Sutarties sudarymo dienÄ .

IeÅ¡kovas IÄ®IDÄ® prasme jis laikytinas investuotoju (IÄ®IDÄ® 2 str. 11 d.), todėl jis neturi teisės į draudimo iÅ¡mokÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 23,82 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra laikytinas ne indėlininku (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) 2 str. 3 d.), o investuotoju (IÄ®IDÄ® 2 str. 11 d.), nes pagal Sutartį perdavė BAB Bankas Snoras pinigus, norėdamas pasinaudoti draudėjo teikiama investicine paslauga (įsigyti obligacijų).

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo statusÄ , ieÅ¡kovui netaikytina indėlių draudimo teikiama apsauga ir ieÅ¡kovas negali turėti teisės į indėlių draudimo iÅ¡mokÄ pagal reikalavimus dėl lėšų, sumokėtų pagal sutartis. Pagal IÄ®IDÄ® 3 str. 2 d. įsipareigojimai investuotojams pripažįstami draudimo objektu, tačiau pagal IÄ®IDÄ® 3 str. 4 d. paties draudėjo (t. y. BAB bankas Snoras) iÅ¡leisti skolos vertybiniai popieriai (LR Vertybinių popierių įstatymo (toliau - VPÄ®) 2 str. 23 d.) nelaikomi draudimo objektu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes bei įrodymus, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė IÄ®IDÄ® normas, reglamentuojančias indėlio ir įsipareigojimų investuotojams draudimo objektus, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį.

Teismas nevertino aplinkybės, patvirtinančios, jog ieÅ¡kovo pinigus Bankas nurašė 2011-11-09, o obligacijos turėjo įsigalioti 2011-12-01. Pagal Obligacijų emisijos ProspektÄ , emisijų iÅ¡leidimo data yra obligacijų įsigaliojimo data. Taigi, tik numatytÄ obligacijų įsigaliojimo dienÄ - 2011-12-01 obligacijos bÅ«tų iÅ¡leistos ir apskaitytos vertybinių popierių sÄ skaitose. Obligacijų įsigaliojimo data reikÅ¡minga tuo, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, obligacijos nebuvo iÅ¡leistos ir neegzistuoja Banko vertybiniai popieriai, kuriuos apmokėti sutarties 1.14 punkte buvo duotas ieÅ¡kovo sutikimas.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį - obligacijų platinimui, bet ne obligacijų apmokėjimui. IeÅ¡kovo pinigai banko sÄ skaitoje turi bÅ«ti pripažinti indėliu. IeÅ¡kovo pinigų panaudojimas kitaip nei numatyta Obligacijų sutartyje neatitinka ieÅ¡kovo valios, todėl ieÅ¡kovas turi teisę į draudimo iÅ¡mokÄ pagal IÄ®IDÄ® 9 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat nepagrįstai nestabdė bylos, kol Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus iÅ¡nagrinėta c. b.

Nr. 3K-7-559/2013, nors analogiškos bylos buvo sustabdytos.

6. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pagal Å¡alių sutartį apmokėjo už obligacijas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė, kad ieÅ¡kovo kaip investuotojo pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį ir pagrįstai nepripažino apeliantui teisės į draudimo iÅ¡mokÄ Å¡iuo pagrindu.7. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas apmokėjo už obligacijas. Lėšos iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo nuraÅ¡ytos teisėtai. Nuosavybės teisė į Å¡ias lėšas perėjo banko nuosavybėn (CK 4.49 str. 1 d.). IeÅ¡kovas neturi teisės į draudimo iÅ¡mokÄ (IÄ®IDÄ® 2 str. 11, 12 d. 3 str. 2, 4 d., 9 str. 1 d.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

8. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).9. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

10. Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas nepagrįstai nestabdė bylos, kol Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus iÅ¡nagrinėta c. b. Nr. 3K-7-559/2013 (naujas Nr. Nr. 3K-7-602-684/2015). Kadangi apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo pagrindu bylÄ buvo sustabdęs, apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo klausimu nebeaktualÅ«s, todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

11. IeÅ¡kovas pripažįsta ir byloje nėra ginčo, kad 2011-11-09 sudarydamas su AB banku SNORAS obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį siekė įsigyti banko iÅ¡leistas obligacijas. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad Å¡alys pradėjo vykdyti sutartį. Vykdydamas savo įsipareigojimus pagal įsigaliojusiÄ Obligacijų sutartį (1.14 p.) ieÅ¡kovas sukaupė Obligacijų sutarties 1.9 punkte nurodytoje sÄ skaitoje pinigų sumÄ reikalingÄ obligacijoms įsigyti - 1499,57 Eur, o bankas Å¡ias lėšas nurašė, pervesdamas jas į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , skirtÄ banko Snoras obligacijų platinimui.

IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus bankui įvykdė, t.y. obligacijos buvo apmokėtos. Banko teisė nuraÅ¡yti lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos be atskiro pastarojo sutikimo yra numatyta Obligacijų sutarties 1.14 punkte. Pažymėtina, kad bankas turėjo teisę nuraÅ¡yti lėšas tik vieninteliam tikslui - apmokėti obligacijas. Ä®rodymų, kad bankas turėjo kokių nors kitokių tikslų, į bylÄ nėra pateikta (CPK 178 str.). Akivaizdu, kad lėšų nuraÅ¡ymas iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo apmokėjimo už obligacijas sandorio, kurio mechanizmÄ Å¡alys nustatė sudarydami Obligacijų sutartį (1.8, 1.14, 1.20 p.), dalimi.

Kitoks ieškovo sutartinių įsipareigojimų (obligacijų apmokėjimo) įvykdymo variantas net nebuvo įmanomas, nes pagal Obligacijų sutarties 1.20 p. ieškovui neįvykdžius sutarties 1.14 p. nurodyto įsipareigojimo Obligacijų sutartis būtų laikoma pasibaigusia. T. y., neapmokėjus obligacijų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ieškovas obligacijų apskritai negautų. Todėl šiuo atveju obligacijų išleidimo ir egzistavimo faktas, kurį nurodė ieškovas, nėra teisiškai reikšmingas.12.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes teisingai nustatė, kad ieškovas apmokėjo už banko obligacijas Obligacijų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, todėl apeliacinio skundo argumentas neva ieškovo lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, t. y. apmokėjimui neegzistuojančių obligacijų, atmestinas.13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 yra nurodyta kad:„Indėlininkų direktyvos (1994 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko iÅ¡leistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. <...>Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui vertybinių popierių – jie tebėra ieÅ¡kovo sÄ skaitoje ir atsakovo bankroto byloje yra patvirtintas finansinis ieÅ¡kovo reikalavimas.

Aplinkybė, kad bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neduoda pagrindo teigti, kad savo įsipareigojimų (grÄ Å¾inti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė. Tai, kad nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas „Snoras“) sutapo, nėra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®DÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos.

IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju nuostolių patyrė ne dėl to, kad jo įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sÄ lygas, nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nemokėtina.“ 14.

Å ioje byloje yra nustatyta, jog ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti AB bankas Snoras obligacijų, todėl jis laikytinas investuotoju, o ne indėlininku. IeÅ¡kovo sumokėtas lėšas bankas nusirašė, kaip apmokėjimÄ už obligacijas, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad jos bÅ«tų buvę panaudotos kokiems nors kitiems tikslams. Taigi, ieÅ¡kovo bankui Snoras sumokėti pinigai, laikytini ne indėliu, o investicija. Todėl atsižvelgus į čia paminėtas aplinkybes ir Europos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui nepriklauso.

15. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkami taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Ona Gasiulytė                                                                  Neringa Å vedienė                                                                  Vytautas Zelianka