2021-09-29 Nr. AB-20178-3-65-3-00018-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1612-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00018-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (buvęs Utenos skyrius), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (10.34) DV_S-45502 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti VSDFV 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nr.(6.5) I-415 (toliau – ir 2020 m. sausio 21 d. sprendimas); įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti valstybinę pensiją nuo 2019 m. liepos 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2004 m. spalio 19 d. už tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija iki gyvos galvos, tačiau sutinkamai su Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (1998 m. birželio 11 d. redakcija), buvo taikomas išmokos ribojimas ir išmokų pensijos dydis susietas su 1,5 dydžio vidutinio šalies ūkio darbo užmokesčiu (toliau – ir VDU). Tuo metu galiojusi Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustatė, kad valstybinio socialinio draudimo bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Statistikos departamentas) šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio, nenumatė galimybės nukrypti nuo šio koeficiento bei mokėti mažesnę pensiją, padidėjus VDU. 2018 m. birželio 23 d. priimtu įstatymu Nr.XII-1351 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) buvo pakeistas Pensijų įstatymo 3 straipsnis (įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 1 d.), kurio naujoje redakcijoje buvo nustatyta, jog kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio.

VSDFV Utenos skyrius taikydamas atgal Pakeitimo įstatymą, nuo 2019 m. liepos 1 d. sumažino mokamos pensijos dydį nuo 1,5 iki 1,1637 VDU koeficiento. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo, Sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas neteisėtai taikė atgal Pakeitimo įstatymą ir ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 bei 23 straipsnius. Pareiškėjo nuomone, valstybė, pagal 1998 m. birželio 11 d. dienai galiojusį teisinį reglamentavimą prisiėmusi atsakomybę ir pareigą pareiškėjui mokėti 1,5 VDU dydžio pensiją bei ją sumažinusi iki 1,1637 VDU, pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad galimybė sumažinti ir perskaičiuoti pensijas gali būti siejama tik su bloga ekonomine situacija šalyje ir tai tik laikinai.

3. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. VSDFV Utenos skyrius nurodė, kad valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio vidurkis padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637 (1,5/1,289). Pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 1 d., todėl nuo šios datos naujos redakcijos Pensijų įstatymo 3 straipsnis turi būti taikomas visoms mokamoms valstybinėms pensijoms, nepriklausomai nuo jų paskyrimo laiko. Pagal nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančios Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgiant į Statistikos departamento duomenis, 2019 m. liepos – rugsėjo mėn. minėtame straipsnyje nurodytų pensijų suma negalėjo viršyti 1 469,40 Eur (1,1637x1 262,70 Eur), o 2019 m. spalio – gruodžio mėn. negalėjo viršyti 1 500,01 Eur (1,1637x1 289). Pareiškėjui (minusavus senatvės pensijos dydį), valstybinės pensijos už 2019 m. liepos – rugsėjo mėnesius buvo išmokėta 810,46 Eur, už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius buvo išmokėta 841,07 Eur, kai už 2019 m. birželio mėnesį buvo išmokėta 796,51 Eur, taigi, valstybinės pensijos dydis pareiškėjui nebuvo mažinamas. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas Pensijų įstatymą taiko atgal, nes pareiškėjui pensija pagal nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas mokama nuo 2019 m. liepos mėnesio.

5. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. VSDFV nurodė, kad pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtų pareigūnų pensijų mokėjimo funkciją nuo 2016 m. sausio 1 d. vykdo VSDFV Utenos skyrius. VSDFV skundžiamą 2020 m. sausio 21 d. sprendimą priėmė privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. skundą dėl Sprendimo, kuriuo jis prašė ištaisyti klaidą ir taikyti „VDU pagal tuo metu, kai išėjau į pensiją galiojusį dydį – 1,5 VDU“. VSDF 2020 m. sausio 21 d. paaiškino pareiškėjui Pakeitimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, taip pat paaiškino, kad šis Pensijų įstatymo pakeitimas padarytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientas (1,289) nuo 1,5 karto buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637, naujos redakcijos Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos pradėtos taikyti nuo jų įsigaliojimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar pensijos buvo paskirtos iki 2019 m. liepos 1 d. ar po šios datos. Šios normos konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjamas, jos nėra pripažintos neteisėtomis, todėl turi būti vykdomos. VSDFV Utenos skyriaus veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad 2004 m. spalio 19 d. V. J. už tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. skundu „Dėl sumažintos valstybinės pareigūnų pensijos mokėjimo“ kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydamas nuo 2019 m. liepos 1 d. jam išmokėti teisingo dydžio valstybinę pensiją, teigdamas, jog valstybinių pensijų ribojimui turi būti taikomas 1,5 koeficientas nuo vidutinio šalies ūkio darbo užmokesčio išmokos. VSDFV Utenos skyrius 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (10.34) DV_S-45502 pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, jog valstybinė pensija pareiškėjui apskaičiuota teisingai pagal nuo 2019 m. liepos 1 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą, paaiškino teisės aktais nustatytą valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarką, nurodė teisės aktus, kuriais remiantis pareiškėjui skaičiuojama valstybinė pensija. Nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 17 d. skundu jį apskundė VSDFV. VSDFV 2020 m. sausio 21 d. sprendimu Nr.(6.5)I-415 pareiškėjo skundo netenkino, konstatavo, jog VSDFV Utenos skyriaus veiksmai – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas, taikant nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientą 1,1637, yra teisėti ir pagrįsti.

9. Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui nuo 2019 m. liepos 1 d. taikomo valstybinės pensijos dydžio ribojimo. Pareiškėjo nuomone, nustatant jam valstybinės pensijos dydį, maksimali Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų pensijų suma turi būti apskaičiuojama, taikant koeficientą 1,5, o ne 1,1637.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir konstatavo, kad dėl Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto koeficiento pakeitimo, asmeniui mokamas valstybinės pensijos dydis nuo 2019 m. liepos 1 d., lyginant su 2019 m. birželio mėnesiu, realiai nepakito. 2019 m. I ketvirčio VDU buvo 1 262,70 Eur, 2019 m. II ketvirčio VDU buvo 1 289,00 Eur, todėl maksimali Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų pensijų suma (taikant koeficientą 1,1637) 2019 m. liepos – rugsėjo mėnesiais negalėjo viršyti 1 469,40 Eur, 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais negalėjo viršyti 1 500,01 Eur. Atsakovo pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. buvo mokama ir senatvės pensija, todėl pareiškėjui mokamos valstybinės pensijos dydis yra lygus iš aukščiau nurodyto Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtino maksimalaus dydžio atėmus pareiškėjui mokamos senatvės pensijos dydį. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėjui išmokėtas senatvės ir valstybinės pensijų sumas nuo 2019 m. liepos mėnesio, patvirtino, kad pareiškėjui išmokėtų senatvės ir valstybinės pensijų suma 2019 m. liepos – rugsėjo mėnesiais buvo 1 469,40 Eur, 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo 1 500,01 Eur, t. y. atitiko Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjui valstybinė karių ir pareigūnų pensija nuo 2019 m. liepos 1 d. buvo apskaičiuota ir mokama teisingai, ką ginčijamais sprendimais konstatavo ir atsakovai.

11. Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu atsakovas be teisinio pagrindo atgal pritaikė Pakeitimo įstatymą. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. birželio 23 d. priimtu įstatymu Nr. XII-1351, buvo pakeista Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis. Naujos redakcijos Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įsigaliojo 2019 m. liepos 1 d., pareiškėjui pagal šią redakciją valstybinė pensija buvo apskaičiuojama taip pat nuo 2019 m. liepos mėnesio, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad Pensijų įstatymas nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas atgal, Be to, teismas, remdamasis Konstitucijos nuostatomis, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog VSDFV Utenos skyrius privalėjo ar galėjo netaikyti pasikeitusių Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų pareiškėjo atžvilgiu.

12. Teismo vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad paskirdama jam valstybinę pensiją, valstybė prisiėmė įsipareigojimą ir pareigą jam mokėti 1,5 VDU pensiją, valstybinė pensija jam buvo sumažinta, tuo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas teigė, kad valstybinė pensija nuo 2019 m. liepos 1 d. jam buvo sumažinta, tačiau atsakovo pateikti duomenys tokį pareiškėjo teiginį paneigė, t. y. iš pareiškėjo asmeninės kortelės duomenų buvo matyti, kad už 2019 m. birželio mėnesį jam buvo išmokėta 796,51 Eur valstybinė pensija, 2019 m. liepos – rugsėjo mėnesiais – 810,46 Eur, o 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais – 815,72 Eur valstybinė pensija.

Taigi, nuo 2019 m. liepos mėnesio pareiškėjui mokama valstybinė pensija ne sumažėjo, o padidėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei akte, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta valstybinė pensija, nei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nebuvo įtvirtintas valstybinės pensijos dydis, sietinas su 1,5 VDU. Koeficientas, sietinas su VDU, yra įtvirtintas Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje valstybinių pensijų mokėjimo sąlygas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybė prisiėmė pareigą pareiškėjui mokėti valstybinę pensiją, sietiną būtent su 1,5 VDU dydžiu.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. VDU padidėjimas siejamas su darbdavio bei darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų pakeitimu, atitinkamai tokiu pačiu dydžiu nuo 2019 m. liepos 1 d. buvo sumažintas Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas koeficientas, o realiai mokamas pensijos dydis dėl koeficiento pakeitimo nepakito. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai galėjo būti pažeisti. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad buvo pažeistas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas (pareiškime nurodyta nutarimo data – 2012 m. vasario 26 d., tokia data Konstitucinis Teismas nutarimo nėra priėmęs, todėl laikyta, kad nutarimo data nurodyta klaidingai, pareiškėjas prašė remtis Konstitucinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas, ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir KT Nutarimas)), kurį prašė tiesiogiai taikyti nagrinėjamojoje byloje.

Minėtame KT Nutarime buvo sprendžiama dėl teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų bei valstybinių pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kai pensijos itin sunkios ekonominės, finansinės padėties metu buvo realiai sumažintos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju valstybinės pensijos sumažintos nebuvo, buvo pakeistos valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos, atsižvelgus į vykdomą mokesčių reformą.

Taigi, teismo vertinimu, KT Nutarime nagrinėti teisiniai santykiai iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos administracinės bylos teisinių santykių.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat yra pareiškęs prašymą nagrinėjamą bylą sustabdyti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis pasisakytų dėl Pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai. Kadangi nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nekonkretus ir nemotyvuotas, savo prašyme pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, o ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamojoje byloje taikytinas Pakeitimo įstatymas galėtų prieštarauti Konstitucijai, todėl teismas neturėjo pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

14. Teismas taip pat pažymėjo, jog įvertinęs pareiškėjo ginčijamų sprendimų turinį, nustatė, kad šiuose sprendimuose atsakovai nurodė motyvus, kuriais remdamiesi pareiškėjo prašymų netenkino, tinkamai nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo išnagrinėti minėtieji pareiškėjo kreipimaisi. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad VSDFV Utenos skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą ir VSDFV, atlikdamas įstatymų leidėjo jam pavestą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką funkciją, bei išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, VSDFV direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių bei VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių nuostatų reikalavimų.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad VSDFV Utenos skyriaus Sprendimas bei VSDFV 2020 m. sausio 21 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti teismas neturėjo pagrindo. Teismo sprendimu pripažinus, kad valstybinė pensija nuo 2019 m. liepos 1 d. pareiškėjui apskaičiuojama ir mokama teisėtai bei pagrįstai, nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą šią pensiją perskaičiuoti.

III. 16. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) įpareigoti pirmosios instancijos teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2019 m. birželio 28 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-730 3 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai.

17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, teismas skundą atmetė dėl to, kad Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėtos ir Konstitucinis Teismas šiuo klausimu nepasisakė, o teismui nekyla abejonių dėl šio Pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai. Taigi, teismas nepagrįstai neįžvelgė, kad vyksta ginčas dėl įstatymo taikymo laiko atžvilgiu ir pagrindinis klausimas byloje yra ar šis priimtas įstatymo pakeitimas atitinka Konstitucijai, nes kalbama apie teisinius santykius, kurie susiklostė iki šio įstatymo priėmimo. Su tokia teismo sprendime įvardinta nuostata pareiškėjas nesutinka. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė, jog priimtas ir taikytas įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio Teismo išaiškinimams, suformuotai Konstitucinio Teismo praktikai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai konkrečiose bylose ir toks paskirtų valstybinių pensijų išmokėjimo ribojimas pažeidžia esmines žmogaus teises bei valstybės principus. Pareiškėjo teigimu, teismui iš Konstitucijos 110 straipsnio kyla pareiga dėl norminio akto konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis ištirtų įstatymo atitikties klausimą Konstitucijai. Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad pažeistas principas, jog įstatymas atgal negalioja yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą.

18. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam nuo 2019 m. liepos mėnesio pensijos dydis nesumažėjo. Teismas rėmėsi atsakovų pozicija, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. padidėjus šalies vidutinio darbo užmokesčiui ir taikant naujai nustatytą pensijų ribojimą 1,1637 VDU pensijos dydis liko realiai nepakitęs ir jis nesumažėjo. Tačiau, pareiškėjo nuomone, įstatymas atgal negalioja ir pensijos dydis priklauso nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurį skelbia Statistikos departamentas ir atsakovai privalėjo pensijos dydį skaičiuoti nuo to laiko paskelbtų VDU rodiklių, taikant 1,5 VDU ribojimą. Teismas sprendimą susiejo su mokesčių reforma, o tai yra politiniu sprendimu. Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokamos pensijos dydis susietas tik su VDU, o taikymas politiniu sprendimu nenumatyta. Pareiškėjo įsitikinimu, kiti pirmosios instancijos teismo motyvai neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ginče dėl įstatymo taikymo laiko atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad byla yra ištirta nepilnai, neišsiaiškintas klausimas dėl byloje taikytos materialinės teisės normos atitikties Konstitucijai, pažeistos materialinės teisės normos, todėl negali būti sprendimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, jeigu taikytas byloje įstatymas galimai neatitinka Konstitucijai.

19. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius (dabar – Panevėžio skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjui pareigūnų pensijos dydis nuo 2019 m. liepos 1 d. nebuvo mažinamas: 2019 m. birželio mėn. išmokėtos pensijos dydis buvo 796,51 Eur, 2019 m. liepos – rugsėjo mėn. – 810,46 Eur, o 2019 m. spalio – gruodžio mėn. – 841,07 Eur. Todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir mokėti iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų pensiją nėra teisinio pagrindo.

21. VSDFV Utenos skyrius cituoja Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pabrėžia, jog nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjamas ir šios normos Konstitucinio Teismo nėra pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, todėl privalomos vykdyti. Atsakovo nuomone, VSDFV Utenos skyrius, kaip valstybinę pensiją mokanti institucija, tinkamai taikė Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimo koeficientą, ir nėra pagrindo iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir ją išmokėti. VSDFV Utenos skyrius pažymi, kad dėl nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo ar jų taikymo nebuvo sprendžiama nei pareiškėjo nurodytuose Konstitucinio Teismo nutarimuose, nei jo nurodytose administracinėse bylose, todėl šioje administracinėje byloje pareiškėjo nurodytais Konstitucinio Teismo nutarimais ir minėtose administracinėse bylose esančiais išaiškinimais nesivadovautina.

22. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VSDFV Utenos skyrius, kaip pareigūnų pensiją mokanti institucija, tinkamai taikė Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimo koeficientą, pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo VSDFV Utenos skyrių įpareigoti iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui mokamos pareigūnų pensijos dydį. Patikrinęs VSDFV 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad VSDFV, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi V. J. skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus veiksmų – pareigūnų pensijos mokėjimo, priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog pagrindo naikinti VSDFV sprendimą kaip neteisėtą nėra.

24. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog „iš bylos aplinkybių, pareiškėjo išdėstytų argumentų, Konstitucinio Teismo ir teismų suformuotos praktikos bei bylą nagrinėjusio teismo sprendimo argumentų matyti, kad teismui kilo pagrįstų abejonių dėl įstatymo atitikties Konstitucijai. Vien tai, kad pažeistas principas, kad įstatymas atgal negalioja yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą“, yra tik pareiškėjo niekuo nepagrįsti samprotavimai. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant pareiškėjo skundą, jokių pagrįstų abejonių dėl Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies konstitucingumo nekilo, todėl teismas pagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą.

25. VSDFV nuomone, apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įvardyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

26. Atsakovas pažymi, kad VSDFV argumentai, motyvai, faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas išdėstyti 2020 m. kovo 20 d. atsiliepime Nr. (6.11E) I-1855 teismui. VSDFV pritaria visiems teismo argumentams ir motyvams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo ir VSDFV 2020 m. sausio 21 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti valstybinę pensiją. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme yra ištirta nepilnai, neišsiaiškintas klausimas dėl byloje taikytos materialinės teisės normos atitikties Konstitucijai, pažeistos materialinės teisės normos, todėl negali būti Sprendimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, jeigu taikytas byloje įstatymas galimai neatitinka Konstitucijai.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

30. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai veikė pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) reikalavimus. Pareiškėjas kelia šios normos konstitucingumo klausimą, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. KT107-S98/2021 atsisakė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, „ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (TAR, 2018-07-05, Nr. 2018-11453) 2 straipsnio 2 dalis, kurioje nėra nustatytas draudimas taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Šiame sprendime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Seimas 2018 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį įsigaliojo, išskyrus tam tikras išimtis, 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo, taip pat kad iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš įstatymo, kuriuo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2016 m. birželio 29 d. redakcija), travaux préparatoires, jis priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, perkeliant draudėjo (darbdavio) ligos, motinystės ir sveikatos draudimo mokėtas įmokas apdraustajam (darbuotojui). Kaip minėta, perkėlus šias įmokas apdraustajam, šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 1,289 karto.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad iš šio įstatymo travaux préparatoires matyti, jog įstatymo projektu siūlyta perskaičiuoti vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštą valstybinių pensijų dydžio ribojimą, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (1,5 vidutinio darbo užmokesčio / 1,289), siekiant išlaikyti tokį valstybinių pensijų dydį, koks buvo nustatytas tuo metu (t. y. išvengti nepagrįsto jų padidėjimo), atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant mokesčių reformą rengtasi sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas, atitinkamai perskaičiuoti darbo jėgos mokesčių tarifus, o tai turėjo lemti didesnį darbo užmokestį asmeniui (darbo užmokestis darbuotojui turėjo būti nominaliai padidintas 1,289 karto) ir dėl to atitinkamai didėjo Lietuvos statistikos departamento skelbiamas bruto vidutinis darbo užmokestis.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymo projektą bus išvengta nepagrįsto (dėl pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokų perkėlimo iš draudėjo apdraustajam, dėl ko darbo užmokestis turėjo nominaliai padidėti 1,289 karto) iš valstybės biudžeto mokamų išmokų didėjimo. Konstitucinis Teismas nurodė, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. dalis darbdavio lėšomis iki tol mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų yra priskaičiuojamos prie darbuotojų atlyginimų, todėl šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. nominaliai padidėjo 1,289 karto.

Atsižvelgiant į šį tik nominalų šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio padidėjimą, siekiant išlaikyti esamus valstybinių pensijų dydžius, įstatyme buvo nustatytas naujas valstybinių pensijų dydžio bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui dydžio ribojimo koeficientas – 1,1637, t. y. iki tol nustatytojo koeficiento skaitinė vertė tuo pačiu dydžiu (1,289) sumažinta nuo 1,5 iki 1,1637 (1,5/1,289). Konstitucinis Teismas darė išvadą, jog, atsižvelgiant į šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio nominalų padidėjimą pakeitus minėto koeficiento skaitinę vertę, įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir pradėta mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui realiai nebuvo mažinami.

32. Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, pagal kuriuos draudžiama nepagrįstai sumažinti paskirtas ir mokamas pensijas, turi būti nustatytas pareiškėjo nurodytas draudimas pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija), t. y. joje įtvirtintą paskirtų pensijų dydį ribojantį (bet realiai mokamų pensijų dydžio nesumažinantį) koeficientą.

33. Konstitucinis Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo prašyme ištirti Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko. Tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

34. Nagrinėjama byla yra analogiška bylai, kurioje Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, tiek, kiek joje nėra nustatytas draudimas taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Dėl nurodytų motyvų, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kelti klausimo dėl viešojo administravimo subjektų skundžiamuose sprendimuose taikytos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) konstitucingumo.

35. Šios administracinės bylos kontekste paminėtina, kad pareiškėjui pareigūnų pensijos dydis nuo 2019 m. liepos 1 d. nebuvo mažinamas: 2019 m. birželio mėn. išmokėtos pensijos dydis buvo 796,51 Eur, 2019 m. liepos – rugsėjo mėn. – 810,46 Eur, o 2019 m. spalio mėn. 815,72 Eur. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas įrodė, jog jo paskirta valstybinė pensija buvo mažinama; taip pat nėra teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo mažinama.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ernestas Spruogis Skirgailė Žalimienė