f750125e-1922-4e85-a582-fa1214883ccd · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-152-419/2018 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01000-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 3.4.1.4. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 10 d. Å alčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjas Viktor Voicechovski, sekretoriaujant Rimantei Jurgienei, dalyvaujant atsakovei J. L., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Zdislavui Kulevičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. L. dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. K. ieÅ¡kiniu prašė:

1) atnaujinti terminÄ dėl tėvystės nuginčijimo D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini);

2) nuginčyti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini);

3) iÅ¡taisyti jų gimimo įraÅ¡us, iÅ¡braukiant duomenis apie tėvÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, todėl byla iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas A. K. ieÅ¡kinyje nurodė, kad kurį laikÄ artimai bendravo su atsakove J. L.. (duomenys neskelbtini) J. L. pagimdė dvynukus – D.

L. ir D. L.. Nors ir žinojo, kad Å¡ie vaikai nėra jo biologiniai sÅ«nÅ«s, tačiau juos pripažino kaip savo sÅ«nus, nes mylėjo atsakovę, norėjo sukurti Å¡eimÄ ir auginti vaikus. Atsakovė nutraukė su juo santykius kai dėl padaryto nusikaltimo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. J. L. jo nelankė, nerašė laiÅ¡kų. Atsakovė susirado draugÄ , dabar su juo gyvena, ir prisiteisė materialinį iÅ¡laikymÄ vaikams. Kadangi ryÅ¡iai su atsakove visiÅ¡kai nutrÅ«kę, vaikų nematė ir su jais nebendravo jau devynerius metus.

Nežinojo, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi neturi teisinio iÅ¡silavinimo, atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsakovė J. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Iki pradėjo gyventi su ieÅ¡kovu, susitikinėjo su kitais vyrais, tačiau ankstesnius santykius nutraukė maždaug prieÅ¡ pusmetį iki bendro gyvenimo su ieÅ¡kovu pradžios. Kartu su ieÅ¡kovu pradėjo gyventi 2004 metų gruodžio pradžioje.

Jis neturėjo nei paso, nei gyvenamosios vietos. Gimdymo namuose iÅ¡davė pažymÄ , kad vaikai gimė visiÅ¡kai iÅ¡neÅ¡ioti, todėl vaikų tėvu gali bÅ«ti tik ieÅ¡kovas. Kai gimė vaikai, ieÅ¡kovas pripažino tėvystę, kad jei bÅ«tų įkalintas, turėtų teisę į ilguosius pasimatymus. Nuo vaikų gimimo ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ atlikinėjo bausmę. IÅ¡laikymo ieÅ¡kovas nemoka, moka valstybė. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovas nurodė, kad Tarnyba palaiko ieÅ¡kinį, kadangi emociniai ryÅ¡iai tarp tėvo ir vaikų nesusiformavę, ieÅ¡kovas su jais negyvena, iÅ¡laikymo nemoka, todėl tėvystės nuginčijimas vaikų interesų nepažeis.

IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡uose vaikų tėvu įraÅ¡ytas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas ir atsakovė nebuvo sudarę santuokos, tad vaikų tėvystė pripažinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. 2018-09-10 ekspertizės aktu patvirtinta, kad A.

K. nėra D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, tad sÄ lyga nuginčyti A. K. tėvystę nurodytų nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra, tačiau ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminÄ , kurį praÅ¡o atnaujinti. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 metų ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad tėvystei nuginčyti nustatytas toks trumpas terminas.

Iš A. K. ieškinio teiginių aišku, kad ieškovas dar iki vaikų gimimo žinojo, kad nėra jų biologinis tėvas, tačiau tėvystę jų atžvilgiu pripažino. Vadinasi nuginčyti tėvystę jis turėjo teisę iki vaikams sukaks vieneri metai. Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas teismui pateikė tik 2017-07-07, kai vaikams buvo beveik dvylika metų. Tai reiškia, kad ieškovas prašo nuginčyti tėvystę praėjus vienuolikai metų nuo CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ turi bÅ«ti vertinama, ar pareiÅ¡kėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamÄ procesÄ , ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio iÅ¡laikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvÄ ir kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡ kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (LAT 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie ieškovo teistumus, nustatyta, kad ieškovas A. K. nuo vaikų gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2009 metų, kuomet bendravimas su atsakove ir vaikais galutinai nutrūko, buvo penkis kartus teistas ir visus kartus jam buvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. 2005-09-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. buvo skirtas 3 mėnesių laisvės atėmimas; 2005-12-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas 9 mėnesių laisvės atėmimas; 2006-05-03 A.

K. paleistas lygtinai prieš 1 mėn. 26 d.; 2007-06-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas; 2007-10-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinus bausmę su 2007-06-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. 2009-12-09 ieškovas paleistas atlikus bausmę. Analizuojant šiuos duomenis matyti, kad ieškovas beveik nuo vaikų gimimo reguliariai buvo įkalinamas, kas galėjo jam sutrukdyti kreiptis teisinės pagalbos dėl tėvystės nuginčijimo proceso inicijavimo.

Kita vertus, ieÅ¡kovas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ne nuolat, bet buvo paleidžiamas ir laisvėje galėjo realizuoti savo teisę į teisminę gynybÄ , tačiau to nedarė. Jokių aktyvių veiksmų nuginčyti tėvystę ieÅ¡kovas nesiėmė ir 2008-08-26 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje N2-607-181/2008 iÅ¡ jo priteisus iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raÅ¡tas Å¡ioje byloje iÅ¡duotas 2008-09-01 ir sprendimas yra vykdomas priverstinai.

Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo vaikams geranoriÅ¡kai nemokėjo, iÅ¡laikymas vaikams yra mokamas iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo lėšų (Å¡iuo metu fondo funkcijas perėmė „Sodra“). Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovo tėvystė bÅ«tų nuginčyta, vaikai netektų teisės gauti valstybės mokamÄ iÅ¡laikymÄ . Nuginčijus tėvystę vaikų materialiniai interesai nukentėtų dar ir dėl to, kad jų motina prarastų teisę į piniginę socialinę paramÄ (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas 8 straipsnio 2 dalis), dėl ko jos pačios galimybės prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo ženkliai sumažėtų.

Nustatyti biologinį vaikų tėvÄ nepavyko, kadangi atsakovė teismo posėdyje buvo tikra, kad jos vaikų tėvas yra ne kas kitas, bet A. K. ir kito vyro, kuris galėtų bÅ«ti biologiniu jos vaikų tėvu nenurodė. LAT tėvystės nuginčijimo bylose laikosi pozicijos, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos ir visuomenės interesų, tačiau visada bÅ«tina vadovautis vaiko interesais (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimÄ poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sugyventinis nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikÅ¡mingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su praÅ¡omais nutraukti Å¡eimos ryÅ¡iais susijusias svarbias aplinkybes (LAT 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Taigi įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra, kadangi atsakovas žinojo, kad nėra vaikų tėvas dar iki jiems gimus, savo tėvystę vaikų atžvilgiu pripažino, vadinasi prisiėmė visas tėvo teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, kurį laikÄ gyveno kartu su atsakove ir vaikais ir vienuolika metų nesiekė keisti situacijos, net nutrÅ«kus faktiniams ryÅ¡iams su atsakove bei vaikais ir priteisus iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ .

Toks ilgas delsimas nuginčyti tėvystę nėra pateisinamas teisinių žinių stoka, kadangi kiekvienas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, net ir neturėdamas informacijos apie teisiÅ¡kai reglamentuotÄ terminÄ tėvystei nuginčyti, imtųsi aktyvių veiksmų apginti savo pažeistas teises. Tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė. Biologinis vaikų tėvas teismui nėra žinomas, atsakovė jokio galimo pretendento nenurodė, todėl nuginčijus tėvystę vaikų interesams bÅ«tų padaryta esminė žala, kadangi vaikai netektų iÅ¡laikymo tiek iÅ¡ tėvo pusės (iÅ¡laikymÄ moka valstybė), tiek iÅ¡ motinos pusės, kadangi pastaroji nedirba, gauna socialinę paÅ¡alpÄ , o nuginčijus tėvystę, teisę į piniginę socialinę paramÄ prarastų.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas. Teismas, vadovaudamasis CK 3.150 str. 2 d., CPK 259 str., 270 str., 399 str., n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. L. dėl tėvystės nuginčijimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ . Teisėjas Viktor Voicechovski