f74f308a-a968-4c80-bbd7-0f39e39ea9a7 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-5783-1103/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02782-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; (S) 3.4.5.15.2.; 3.2.3.1. PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 11 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Domantei Kavaliauskei, dalyvaujant pareiškėjams K. V. ir B. V., jų atstovei advokatei Ingai Radinienei, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Z.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų K. V. ir B. V. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei „Registrų centras“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad jie pagal įgyjamÄ jÄ senatį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuo 1989 m. valdo teisiÅ¡kai neregistruotÄ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais. Abu pareiÅ¡kėjai buvo Ramygalos kolÅ«kio darbuotojai. Ramygalos kolÅ«kis laikotarpiu nuo 1987 m. iki 1989 m. statė gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais (pagalbinės paskirties statiniai, kiemo įrenginiai) (statybos pabaigos metai 1989 m.) (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjai nusprendė šį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais įsigyti iÅ¡ Ramygalos kolÅ«kio. Tuo pagrindu 1991 m. lapkričio 29 d. sumokėjo už gyvenamojo namo dokumentų sutvarkymÄ 50 rub., 1991 m. gruodžio 24 d.

įmokÄ už gyvenamÄ jį namÄ 300 rub., 1992 m. rugsėjo 21 d. įmokÄ už gyvenamÄ jį namÄ 20 000 rub., 1992 m. rugsėjo 28 d. įmokÄ už gyvenamÄ jį namÄ 4 561 rub. 08 kap., viso 24 861,08 rub. (iÅ¡likę mokėjimo kvitai). Gyvenamajam namui su priklausiniais 2022 m. sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais nėra registruotos, tačiau turtÄ Ä¯gijo ir jį sÄ Å¾iningai valdė visÄ laikÄ , naudojasi statiniais kaip savo visÄ laikotarpį iki Å¡iol.

Ramygalos kolÅ«kis gavęs įmokas už nekilnojamÄ jį turtÄ bei įmokÄ už dokumentų sutvarkymÄ , jų nesutvarkė, statiniai nebuvo registruoti vieÅ¡ame registre, nebuvo sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo notarinis sandoris, tačiau sÄ Å¾iningas pastatų valdymas daugiau kaip deÅ¡imt metų sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjams įgyti turtÄ nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Kadangi pareiÅ¡kėjai turtÄ Ä¯gijo santuokos metu, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjai yra sutuoktiniai ir bylos nagrinėjimo metu, todėl turtas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas K. V. pareiÅ¡kimÄ palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad jis su žmona dirbo Ramygalos kolÅ«kyje, jis – (duomenys neskelbtini), ji kolÅ«kio pagalbiniuose versluose – (duomenys neskelbtini). Tuo metu kolÅ«kis statė namus gyventojams, nes kolÅ«kyje dirbo daug žmonių, reikėjo juos apgyvendinti. Jie buvo vedę, savo namų neturėjo. KolÅ«kio pirmininkas pasiÅ«lė įsigyti namÄ iÅ¡simokėtinai ir jie sutiko. Turi čekius, kad mokėjo už namÄ , tačiau nuosavybės dokumentai liko nesutvarkyti.

Namas su Å«kiniais pastatais jiems buvo perduoti neįrengti, po truputį juos įsirenginėjo. Turėjo dokumentÄ su kolÅ«kio atspaudu, pirmininko L. paraÅ¡u, kad už namÄ su kolÅ«kiu pilnai atsiskaitė, tačiau vaikai bÅ«dami maži jį pripaišė, suplėšė, todėl jis neiÅ¡liko, liko tik mokėjimo čekiai, kad sumokėjo pinigus, virÅ¡ 27 000 rublių. Tuo metu tai buvo didelė pinigų suma. Tai buvo paskutinis kolÅ«kio statytas namas, valstybėje prasidėjo suirutė, iro kolÅ«kiai, kÅ«rėsi žemės Å«kio bendrovės, todėl namÄ Ä¯sirengė savo lėšomis.

Truputi anksčiau kolūkis statė Aukštadvario, Garuckų kaimuose. Aplinkui (duomenys neskelbtini) yra kolūkio statytų namų, „alytnamių“. Jis matė tiek savo, tiek kitų gyvenamųjų namų statybas. Statyboms buvo samdomi darbuotojai, Tarybų statybinė organizacija, dokumentus tvarkydavo statybos inžinieriai. Suprantama, kad kažkokie dokumentai kolūkyje dėl to namo statybos buvo, bet dėl jauno amžiaus, nepagalvojo, kad kažkada jų gali prireikti. Po pinigų sumokėjimo, jie suprato, kad tapo turto savininkais.

Pretenzijų dėl valdomo turto per visÄ laikotarpį jiems niekas nereiÅ¡kė. KolÅ«kiui tuo metu vadovavusio pirmininko, kontoros darbuotojų jau nebėra gyvųjų tarpe.

4. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja B. V. pareiÅ¡kimÄ palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad tiek ji, tiek vyras dirbo Ramygalos kolÅ«kyje. IÅ¡ kolÅ«kio iÅ¡simokėtinai nusipirko namÄ su Å«kiniais pastatais, (duomenys neskelbtini). NamÄ su Å«kiniais pastatais jiems perdavė neįrengtÄ . Tuo metu kolÅ«kiai iro, kÅ«rėsi bendrovės, buvo pasakyta, norite pirkite, norite – ne. Buvo jauni, norėjo turėti savo namus. Patys palaipsniui įsirenginėjo namus, už juos dalimis iÅ¡simokėjo kolÅ«kiui.

Pradžioje buvo įrengtas vienas kambarys ir nuo to laiko tuose namuose gyveno, augino daržoves, laikė gyvulius. Ir iki Å¡iol ten gyvena. Turėjo dokumentÄ pasiraÅ¡ytÄ Ramygalos kolÅ«kio pirmininko J. L., kad K. V. už namo statybÄ neskolingas, su paraÅ¡u ir antspaudu, tačiau dokumentas neiÅ¡liko, vaikai bÅ«dami maži jį sugadino. IÅ¡liko čekiai, kad už namÄ ir dokumentų sutvarkymÄ kolÅ«kiui sumokėjo. Tais laikais atvažiuodavo į kolÅ«kį komisija bendrai priimti namų, po vienÄ jų niekas nepridavinėjo.

Buvo įsitikinę, kad dokumentai sutvarkyti, kadangi kolÅ«kiui už tai sumokėjo, bet paaiÅ¡kėjo, kad jie nesutvarkyti, archyvuose jų nerado. Niekas jiems per visÄ laikotarpį jokių pretenzijų dėl to turto nereiÅ¡kė. Yra įsitikinę, kad yra teisėti to turto savininkai ir niekas už juos daugiau teisių į tÄ turtÄ neturi.

5. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė advokatė Inga Radinienė prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pažymėjo, kad galiojančiame Civiliniame kodekse įgyjamosios senaties institutas skirtas civilinių teisinių santykių spragoms užpildyti. Turtas sukurtas anksčiau, nei atsirado įgyjamosios senaties institutas. Ä®gyjamosios senaties atveju neįrodinėjama nuosavybės teisė, statybos teisėtumas, reikalinga įrodyti atvirÄ , sÄ Å¾iningÄ , teisėtÄ valdymÄ . PareiÅ¡kėjų valdymo teisė susiformavo teisėtai, tęsiasi trisdeÅ¡imt metų.

Tai yra gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai gyvenvietėje, gyvenami, pilnai prižiÅ«rimi, yra kaimynai. Bendruomenė žino, kad tai yra žmonių įgytas turtas. PraÅ¡o vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintu teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu. PareiÅ¡kėjai sumokėjo didelę pinigų sumÄ , todėl turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad jie tÄ turtÄ Ä¯giję ilgai jį valdė, valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos nefiksavo neteisėtų statybų faktų, todėl Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti galimas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkinamas, tik pareiÅ¡kėjams raÅ¡ytiniais įrodymais įrodžius ginčo statinių statybos teisėtumÄ , t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu yra visos LAT praktikoje iÅ¡skirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos.

Pareiškėjai turi įrodyti, kad ginčo statinių statyba buvo teisėta. Pareiškėjai kartu su pareiškimu dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai buvo pastatyti jų statybos metu (1987-1989 metais) galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė. Pareiškėjai nėra pateikę jokių įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas ginčo statinius suformuoti kaip nekilnojamuosius daiktus, todėl, nesant įregistruoto nekilnojamojo daikto, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį.

Remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieÅ¡ka pagal adresÄ (duomenys neskelbtini), pagal pareiÅ¡kėjų vardus ir pavardes, nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, praÅ¡ymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei VÄ® „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad dėl ginčo statinių buvo suraÅ¡yti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.

7. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad Inspekcijos argumentai iÅ¡dėstyti pateiktame atsiliepime. Svarbu, kad statyba turi bÅ«ti teisėta ir tai įrodyti turi pareiÅ¡kėjai. Nėra iÅ¡likusių dokumentų, kad pareiÅ¡kėjai tapo turto savininkais. Kuomet buvo statomas ginčo turtas, statyba buvo pakankamai griežtai reglamentuota teisės aktais. PareiÅ¡kėjai pirko nebaigtÄ statyti turtÄ ir labai daug padarė, todėl svarbu, kad bÅ«tų dokumentas, jog statyba baigta laikantis teisės aktų reikalavimų.

8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjų B. V. ir K. V. pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sÄ lygas. Svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, ir kada konkrečiai buvo sukurtas turtas ir kokie valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai buvo priimti dėl jo. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektais, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka, yra jų suformavimo dokumentai. Panevėžio rajono savivaldybės administracija turėtų pateikti Å«kinių knygų iÅ¡raÅ¡us apie pareiÅ¡kime nurodytų statinių įraÅ¡ymÄ Ä¯ jas.

9. Suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡taraus bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymui, nustačius visas sÄ lygas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad nurodytas nekilnojamojo turto objektas - gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į beÅ¡eimininkio turto sÄ raÅ¡us bei nėra apskaitomas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, todėl neturi teisinių interesų Å¡io nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu. Teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

10. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Registrų centras“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu 9duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Neturi įgaliojimų vertinti, ar daikto valdymas buvo prasidėjęs sÄ Å¾iningai, taip pat, ar jis buvo valdomas kaip savas teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į daiktÄ nebuvo įgytos anksčiau ir t.t. Jeigu pareiÅ¡kėjai, įrodys savo reikalavimo pagrįstumÄ , neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo tenkinimui.

11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad įrodžius aplinkybes, patvirtinančias valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumo buvimÄ , neprieÅ¡taraus dėl pareiÅ¡kėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo į nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymėjo, kad jokios medžiagos ar dokumentų apie įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , statinius, esančius (duomenys neskelbtini), neturi. Pastatai stovi valstybinėje žemėje. Dokumentai apie nuosavybės teise valdomus pastatus nebuvo pateikti, žemės sklypas suprojektuotas ir suformuotas, bet neiÅ¡pirktas iÅ¡ valstybės. Nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos nebuvo įregistruotos. PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant.

12. Per įstatymo nustatytÄ 30 dienų terminÄ po praneÅ¡imo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimÄ paskelbimo dienos niekas nesikreipė ir pareiÅ¡kėjų nekilnojamojo turto sÄ Å¾iningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532-533 straipsniai). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas.

13. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

15. PareiÅ¡kėjai K. V. ir B. V. kelia klausimÄ dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

16. Teismui pateikti pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai, dokumentai patvirtina, kad 1989 metais Ramygalos kolÅ«kis pareiÅ¡kėjams K. V. ir B. V. perdavė nebaigtÄ Ä¯rengti gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais. PareiÅ¡kėjai už gyvenamÄ jį namÄ su pagalbiniais statiniais Ramygalos kolÅ«kiui mokėjo dalimis: 50 rublių už dokumentų sutvarkymÄ (1991 m. lapkričio 29 d. kasos pajamų kvitas Nr. 653284), 3 000 rublių už gyvenamÄ jį namÄ (1991 m. gruodžio 24 d. kasos pajamų kvitas Nr. 812068), 20 000 rublių už gyvenamÄ jį namÄ (1992 m. rugsėjo 25 d. kasos pajamų kvitas Nr. 652337), 4 561,08 rublių už gyvenamÄ jį namÄ (1992 m. rugsėjo 28 d. kasos pajamų kvitas Nr. 652333), viso 27 611,08 rublių.

PareiÅ¡kėjams kolÅ«kis buvo iÅ¡davęs dokumentÄ , kad jie už turtÄ yra pilnai atsiskaitę, tačiau Å¡is dokumentas neiÅ¡liko. PareiÅ¡kėjai vieninteliai nuo pat gyvenamojo namo su priklausiniais jiems pardavimo pagal kasos pajamų orderius iki Å¡iol, t. y. daugiau nei trisdeÅ¡imt metų šį turtÄ valdo kaip savo – namÄ pilnai įsirengė ir jame gyvena, naudojasi Å«kiniais pastatais, tvarko ir puoselėja aplinkÄ , yra įsitikinę, kad niekas daugiau už juos teisių į šį turtÄ neturi.

17. Pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad nurodomų statinių statybos metai 1987-1989 metai, tai Å¡ių statinių statybos teisėtumui nustatyti turėtų bÅ«ti taikomos tuo metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatos, statyba galėjo bÅ«ti pradėta tik gavus respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų vykdomųjų komitetų statybos ir architektÅ«ros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinierių, mietų-kurortų vyriausiųjų architektų ar rajonų architektų inspektorių leidimÄ .

18. Teismas Å¡iuo atveju laiko, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, o atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiÅ¡kėjai gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio statiniais įgijo ne statybos bÅ«du, o pagal sandorį, prilyginamÄ nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, iÅ¡ Ramygalos kolÅ«kio. BÅ«tent tokios praktikos, kad ne ginčo objektų statytojai neturi prievolės įrodinėti, kad statyba pradėta ir vykdyta, gavus nustatyta tvarka statybos leidimus ir laikytasi statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (tokiu atveju nereikėtų kreiptis į teismÄ ), pastaruoju metu laikosi aukÅ¡tesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-832-260/2021, 2021 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-851-587/2021, 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-849-601/2021 ir kt.).

19. Byloje pateikti Panevėžio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Architektūros ir urbanistikos skyriaus dokumentų fonde, valdinės statybos leidimų registracijos knygoje, 1988 m. rugsėjo 17 d. – 1988 m. gruodžio 30 d. valstybinės statybos pastatų eksploatacijon priėmimų aktų knygoje, Panevėžio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės ūkio valdybos dokumentų fonde, 1988, 1989 m. kapitalinės statybos planų kolūkiuose ir jų vykdymo atskaitų byloje esantys duomenys apie Panevėžio rajono Ramygalos kolūkiui išduotus leidimus gyvenamųjų namų statybai ir gyvenamųjų namų priėmimo naudoti aktų kopijos.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Ramygalos kolūkiui 1987 m. lapkričio 16 d., 1990 m. rugsėjo 20 d. buvo išduoti leidimai statyti 13 gyvenamųjų namų su ūkio pastatais, Ramygalos kolūkio teritorijoje, tame tarpe (duomenys neskelbtini). Dalis šių gyvenamųjų namų buvo statomi ūkio būdu, kiti – statybinės organizacijos (RSO). Visi šie pastatai priimti naudoti laikotarpiu nuo 1987 m. gruodžio 18 d. iki 1991 m. gruodžio 24 d. Archyviniuose dokumentuose duomenų, kad Ramygalos kolūkiui buvo išduoti statybos leidimai, tačiau gyvenamieji ar ūkiniai pastatai nebuvo priimti, tokių įrašų nėra.

IÅ¡ 1988 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktų matyti, kad juose konkretÅ«s duomenys nenurodomi, statytoju nurodomas kolÅ«kis Ramygala, adresas taip pat nurodomas - kolÅ«kis Ramygala. Å ie duomenys sutampa su pareiÅ¡kėjų K. V., B. V. paaiÅ¡kinimais, kad 1987-1991 m. kolÅ«kyje buvo vykdomi gyvenamųjų namų statybos darbai, kuriuos kolÅ«kis darbuotojams leido iÅ¡sipirkti iÅ¡simokėtinai, kaimyniniai gyvenamieji namai taip pat yra kolÅ«kio statybos, pastatų priėmimÄ kolÅ«kyje vykdydavo atvykusi komisija.

Pastebėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjų 1991 m. lapkričio 29 d. atliktos įmokos už dokumentų sutvarkymÄ data yra artima 5 gyvenamųjų namų su Å«kiniais pastatais priėmimo naudoti datai – 1991 m. gruodžio 24 d.

20. Paminėtina ir tai, kad individualiniai gyvenamieji namai ir Å«kiniai pastatai buvo statomi pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius, kartotiniam naudojimui komiteto aprobuotus individualinius arba projektavimo organizacijų bei rajonų architektų gamybinio personalo parengtus, nustatytÄ ja tvarka suderintus ir rajono architekto patvirtintus individualinius projektus (Lietuvos TSR ministrų tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 240 „Dėl kaimo gyvenviečių statymo taisyklių patvirtinimo” 25 punktas).

Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ (Žin., 1981, Nr. 9–108) nustatė, kad valstybinės priėmimo komisijos priima naudoti pastatytus gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus tik atlikus visus statybos bei montavimo darbus ir sutvarkius teritorijÄ , jeigu objektai visiÅ¡kai aprÅ«pinti įrengimais ir inventoriumi pagal patvirtintus projektus, taip pat paÅ¡alinus defektus (8 punkto b papunktis). Apgyvendinti ir eksploatuoti gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus leidžiama tiktai po to, kai juos priims valstybinės komisijos Å¡iuo nutarimu nustatyta tvarka (10 punktas).

21. Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ byloje darytina iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog ginčo gyvenamasis namas su Å«kio statiniais, kolÅ«kio teritorijoje buvo pastatyti nustatyta tvarka gavus statybos leidimÄ ir priimti naudoti, nepažeidžiant jų statybos metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatų. Byloje patikimų įrodymų, sudarančių pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , negauta (CPK 12, 177, 178 straipsniai).

22. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio statiniais, kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2022 m. kovo 29 d. parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio statiniais: gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 151,26 kv. m.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 115 kv. m.; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 15 kv. m.; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 27 kv. m.;

ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 60 kv. m.; šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini). Visų šių statinių statybos pradžios metai – 1987, pabaigos metai – 1989. Šie objektai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai. Nurodyti statinių išsidėstymo planas, pastatų ir jų sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Žemės sklypas, kuriame yra statiniai suformuotas: registro tipas – žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų preliminarūs matavimai atlikti 2007 m. rugpjūčio 28 d.

23. Tai, kad statiniai Å¡iuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teismo vertinimu, nekliudo spręsti klausimo dėl statinių daiktinių teisių. Nagrinėjamu atveju 2022 m. kovo 29 d. yra nustatyti statinių, dėl kurių pareikÅ¡ti reikalavimai, kadastro duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktÄ nekilnojamieji daiktai gali bÅ«ti registruojami tik tada, kai kartu registruojamos daiktinės teisės. Kaip matyti, pareiÅ¡kėjai 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nekilnojamojo turto registravimo registre, tačiau nurodytu pagrindu jų praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. BÅ«tent teismo sprendimas dėl daiktinių teisių pareiÅ¡kėjams suteikia teisę inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras dėl statinių įregistravimo.

24. Byloje nėra jokių duomenų apie nekilnojamųjų daiktų, kuriais naudojasi pareiÅ¡kėjai, priklausymÄ valstybei, savivaldybei ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjai teismo posėdžio metu, iÅ¡irus kolÅ«kiui, jie vėliau dirbo žemės Å«kio bendrovėje. Per nepertraukiamÄ naudojimosi nekilnojamu turtu laikotarpį nuo 1989 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra jiems pareiÅ¡kę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl gyvenamojo namo su Å«kio statiniais naudojimo ar jų statybos neteisėtumo. Paminėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjai turėjo teisę į sodybinį sklypÄ Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1986 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl kolÅ«kiečių, darbininkų ir tarnautojų žemėnaudos tvarkos“ pagrindu, kadangi abu dirbo kolÅ«kyje.

25. Byloje pateikti pinigų sumokėjimo Ramygalos kolÅ«kiui kvitai patvirtina pareiÅ¡kėjų nurodomas aplinkybes, kad jie teisėtai perėmė kolÅ«kio statytÄ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio statiniais, juos valdė atvirai, sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai daugiau kaip trisdeÅ¡imt metų iki Å¡iol ir neįgijo jų kitokiu pagrindu. PareiÅ¡kėjų pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina pareiÅ¡kėjų aktyvų ir atvirÄ naudojimÄ si namų valda.

26. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.).

Å ioje byloje įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡ios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Nagrinėjamoje byloje praÅ¡omÄ nustatyti statinių įgijimo nuosavybės teise faktÄ pareiÅ¡kėjai įrodinėjo pareiÅ¡kimu, savo paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais įrodymais. Daugiau duomenų archyve apie 1987 m. kapitalinės statybos planus kolÅ«kiuose, jų vykdymo ataskaitų apie vykdytas gyvenamųjų namų statybas Ramygalos kolÅ«kyje, duomenų apie turto perdavimÄ pareiÅ¡kėjams, nėra.

27. SÄ Å¾iningo asmens įsitikinimas, grindžiamas pakankamai ilgÄ laikÄ galiojusiu administraciniu sprendimu, kad ginčo nuosavybe jis galės netrukdomai naudotis, yra pripažįstamas teisėtu lÅ«kesčiu ir atitinkamai – nuosavybės, saugomos pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas, komponentu (sudedamÄ ja dalimi), nepaisant to, ar tokia situacija atitinka įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ . Susiklosčiusios padėties toleravimas gali pasireikÅ¡ti įvairiomis formomis: veiksmų, siekiant nutraukti teisei prieÅ¡taraujančiÄ situacijÄ , nesiėmimu, formalių leidimų naudotis ginčo nuosavybe iÅ¡davimu, ginčo nuosavybės apmokestinimu, oficialia nuosavybės registracija bei kitokiu susiklosčiusios padėties pripažinimu (žr. pvz.

EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ byloje Hamer prieÅ¡ BelgijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21861/03; 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ byloje Valle Pierimpi? Societ? Agricola S.P.A. prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 46154/11; 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje Depalle prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 34044/02; 2009 m. vasario 5 d. sprendimÄ byloje Vontas ir kiti prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 43588/06; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ byloje Yildirir prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21482/03). (žr. pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ byloje Öneryildiz prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 48939/99;

EŽTT 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ byloje Valle Pierimpi? Societ? Agricola S.P.A. prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 46154/11).

28. Å iuo atveju, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad visi pareiÅ¡kime nurodomi statiniai faktiÅ¡kai egzistuoja, Å¡ie objektai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai bei jame nurodytas statinių iÅ¡sidėstymo planas, pastatų ir jų sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt. Ginčo nuosavybe pareiÅ¡kėjai sÄ Å¾iningai ir atvirai naudojasi ilgÄ laikÄ â€“ daugiau kaip trisdeÅ¡imt metų, iki teismo posėdžio dienos niekas pareiÅ¡kėjų valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nepaisant to, kad visa su gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų, įrenginių statybomis Ramygalos kolÅ«kyje susijusi dokumentacija nėra iÅ¡likusi, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai įgijo teisėtÄ lÅ«kestį netrukdomai naudotis gyvenamuoju namu ir kitais Å«kio statiniais, ir Å¡ios teisės saugomos, be kita ko, taikant Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas.

29. Ä®gyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

30. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad nagrinėju atveju yra bÅ«tinų sÄ lygų visuma nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti (CK 4.68-4.71 straipsniai). Nurodytas nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Neteismine tvarka daiktinės teisės į ginčo turtÄ negali bÅ«ti registruojamos (CK 4.68 straipsnio 2 dalis), todėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas nustatytinas teismo.

31. PareiÅ¡kėjai nuo 1983 m. yra sutuoktiniai, todėl, esant nurodytam, pripažįstama, jog pareiÅ¡kėjai įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti faktÄ , kad K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamÄ jÄ senatį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Monika Mockutė