f74ea86e-20fc-41b9-8a77-ad0a4aa0c913 · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                                                               Â

Pirmosios instancijos teismo                                     Civilinė

byla Nr. 2A-305-544/2011

Teisėjas Algimantas Brigadierius                               Proceso

Nr. 2-22-3-01199-2010-2

                                                                        Â

Procesinio sprendimo kategorija: 24.2;24.4; 25.2; 44.5.2.1; 114.4;114.11; 121.18;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Zinos MickevičiÅ«tės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo

K. L. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės

teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-736/2011 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovui  A.

G. dėl  20107 Lt priteisimo žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

NUSTATĖ:

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 20107,00 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006-04-03 Lenkijos Respublikos teritorijoje jam priklausantį automobilį IVECO reg. Nr. W768PNU vairavo atsakovas, kuris žymiai virÅ¡ijo leistinÄ greitį, automobilio nesuvaldė, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu  kitu vilkiku. Ä®vykį administravo akcinė draudimo bendrovė „Reso Europa'', kuri atsakovÄ pripažino Å¡io eismo įvykio kaltininku. Automobilį  atsakovui perdavė vairuoti žodinės panaudos sutarties pagrindu, atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl pagal CK 6.629 str. turi prievolę atlyginti žalÄ . Po autoįvykio atsakovas kaltę dėl eismo įvykio pripažino ir nuolat žadėjo nuostolius atlyginti, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad automobilį pirko 2004-09-12 už 35 000 Lt, pats jį patobulino, pritaikė kelionėms, tinkamai prižiÅ«rėjo. Autoįvykis įvyko 2006-04-03, todėl automobilio nusidėvėjimas buvo 3 procentai (750 Lt), o reali vertė - 25 000 Lt. Automobilis po autoįvykio sudaužytas nepataisomai, todėl už 1200 eurų (4143 Lt) parduotas į metalo lauÅ¾Ä . Å ia suma ir nusidėvėjimo procentu  sumažinus žalÄ ,  jos dydis yra 20107,00 Lt ir atsakovas turi jÄ atlyginti (b. l. 1-2).

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad eismo įvykis, kurio metu  atsakovas A. G., vairuodamas ieškovui K.

L. priklausantį autobilį, padarė žalÄ Ä¯vyko 2006-04-03. Nuo Å¡io momento ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ , jam atsirado teisė į ieÅ¡kinį ir prasidėjo ieÅ¡kinio senaties terminas ( CK 1.127 str. 1 d.), kuris pagal CK 1.125 str. 8 d. buvo treji metai. IeÅ¡kovas nesilaikė įstatyme nustatyto termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ir byloje nėra įrodymų, jog šį terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senaties terminas nebuvo sustabdytas (CK 1.129 str.), nutrauktas (CK 1.130 str. 2 d.), ieÅ¡kovas nepateikė patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas atliko veiksmus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad jis pripažino prievolę. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo praleistÄ terminÄ atnaujinti,  o ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo jį atnaujinti nebuvo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas senaties termino laikotarpiu 2008-12-01 kreipėsi į advokatÄ , 2008-12-24  buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kinys, kurį jis tik 2010-05-17, t. y. praėjus daugiau kaip metams po termino pabaigos, pateikė teismui. IeÅ¡kovo argumentus, kad laiku nesikreipė į teismÄ todėl, kad tikėjo atsakovo pažadais, planavo vėl su juo važinėti į LondonÄ , teismas nelaikė nepakankamais įrodyti, kad senaties termino eiga nutrÅ«ko ar jos terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir teismas jÄ pritaikė, nurodydamas, kad pagal CK 1.131 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis ieÅ¡kinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 89).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad senaties terminas civiliniam ieÅ¡kiniui pateikti praleistas dėl svarbios priežasties, skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Mano, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nors pripažįsta, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas formaliai praleidus įstatyme numatytÄ 3 metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ , tačiau taip atsitiko dėl svarbių (pateisinamų) priežasčių bei atsakovo konkrečių veiksmų, kuriais jis pripažino ieÅ¡kinį, savo kaltės neneigė ir vis žadėjo žalÄ atlyginti, taip pat dėl to, kad apie tai, jog dėl autoįvykio kaltas atsakovas sužinojo tik gavęs iÅ¡ ADB „Reso Europa" 2007-12-18 atsakymÄ Nr. DR07/2494 apie įvykio kaltininkÄ atsakovÄ .

Iki tol duomenų apie tai, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl autoįvykio įsiteisėjusiu Lenkijos Respublikos policijos sprendimu ir kad įvykis pripažintas draudiminiu, neturėjo. Todėl mano, jog senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2007-12-18, todėl reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį 3 metų senaties terminas nebuvo suėjęs. Teismas, priimdamas sprendimÄ , fomaliai vadovavosi LR Aukščiausiojo teismo nutarimo Nr. 39 7.1. p., 7.4 p., 7.5 p.,  15.1. p.,  20.7. p. iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teisės normomis, todėl ginčo iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė ir teisėtų jo interesų neapgynė (CPK 5 str.).

Skundžiamas sprendimas yra neteisingas bei neproporcingas  dėl jam padarytos žalos dydžio, atlygintinumo prasme, teisės, kaip vertybės galiojimo bei taikymo esme. Patyrė realiÄ Å¾alÄ dėl kaltų atsakovo veiksmų, tačiau priimtu teismo sprendimu patenkintas kalto dėl žalos atsiradimo asmens reikalavimas, o ne jo teisėtas bei pagrįstas ieÅ¡kinys. Teismas nustatė, kad jis su praÅ¡ymu padėti ginti jo pažeistas teises teisinės pagalbos kreipėsi dar 2008-12-01, ieÅ¡kinys paruoÅ¡tas 2008-12-24.

Ä® bylÄ pateiktų dokumentų vertimai į lietuvių kalbÄ padaryti 2008-09-02. IeÅ¡kinio teismui nepateikė todėl, kad po atsakovo sužlugdyto jo verslo buvo bedarbis, neturėjo lėšų sumokėti  žyminį mokestį. Atsakovas neturėjo jokio turto, po praneÅ¡imo apie kreipimasi į teismÄ Å¾adėjo atlyginti žalÄ , todėl laukė jos atlyginimo, tuo tarpu atsakovas jį apgavo ir vengdamas prievolės vykdymo 2009 m. lapkričio mėnesį iÅ¡vyko į AnglijÄ . Be to, autoavarija įvyko užsienyje, Lenkijos policija neatsakė į jo paklausimus apie įvykio kaltininkÄ ir bylos eigÄ .

Todėl ieÅ¡kinys laiku nebuvo paruoÅ¡tas dėl sudėtingų  nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas, sprendime nurodydamas, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių, neatsižvelgė į liudytojų V. R. ir S. D. parodymus apie tai, kad atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kinį pripažino, žadėjo žalÄ atlyginti, taip pat į tai, kad jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, todėl nesitikėjo, kad atsakovas apgaule vengs teisėtos prievolės įvykdymo (CK 6.38 str. 1 d.). Tikėdamas atsakovu laikė galimÄ ir tolesnį bendradarbiavimÄ su atsakovu (CK 6.38 str. 3 d., b. l. 92-93).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Mano, kad teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, kad pats apeliantas pripažįsta, jog ieÅ¡kinys pateiktas praleidus įstatyme numatytÄ trijų metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ . Kalbėdamas apie ieÅ¡kinio senaties taikymÄ apeliantas savo teiginiuose pats sau prieÅ¡tarauja. IeÅ¡kinyje apeliantas nieko nekalbėjo apie praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kadangi autoįvykis įvyko 2006-04-03, apeliantas pats važiavo automobiliu, pats pardavė sudaužytÄ automobilį, todėl apie jam padarytÄ Å¾alÄ sužinojo autoįvykio dienÄ , o jis į teismÄ kreipėsi tik 2010 metų gegužės mėnesį.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra trys metai. Apeliantas, pateikdamas ieÅ¡kinį teismui, privalėjo praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei pateikti tai patvirtinančius svarius įrodymus arba įrodyti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir nurodyti konkrečias aplinkybes, nuo kada jis skaičiuoja ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bandyti pagrįsti bei įrodyti Å¡ias aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas  įrodinėjo, kad ieÅ¡kinio senatis nepraleista ir neprašė Å¡io termino atnaujinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas,  tačiau vienu iš reikalavimų prašoma pripažinti, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tai yra du skirtingi, savarankiški ir vienas kitam prieštaraujantys teisiniai pagrindai ir teiginiai. Prašymas pripažinti, kad senaties terminas civiliniam ieškiniui pateikti praleistas dėl svarbios priežasties, yra naujas, savarankiškas reikalavimas, kas yra neleidžiama pagal CPK 312 straipsnį. Sunki apeliantės padėtis nėra svarbi priežastis, dėl kurios gali būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, nes ji galėjo būti atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kas ir buvo padaryta šioje byloje.

Vadovaudamamis LAT 2002 m. gruodžio 20 d. Senato nutarimu Nr. 39 patvirtintos apžvalgos nuostatomis, nurodo, kad apeliantas, teigdamas, jog apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo vėliau, turėjo ne tik nurodyti tiksliÄ sužinojimo datÄ , bet ir įrodyti aplinkybes, su kuriomis jis sieja ieÅ¡kinio termino eigos pradžiÄ , tačiau jis Å¡ios savo pareigos neįvykdė. Mano, jog teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir tinkamai taikė įstatymÄ (CK 1.326 str., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.).

Apeliantas apie autoįvykį sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ ir ieÅ¡kinio senaties terminas savo teisėms apginti Å¡alims prasidėjo tÄ pačiÄ dienÄ . Kadangi pagal CK 1.125  straipsnio 8 dalį , minėtas terminas buvo treji metai, tai jis baigėsi 2009-04-03, o ieÅ¡kovas jį praleido, kas ir yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.  Apeliacinio skundo teiginį, kad "teismo sprendimu byla iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėta, sprendimÄ panaikinus ji perduotina nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismui" yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šalys turėjo galimybes pateikti teismui prašymus bei savo prašymams pagrįsti reikalingus įrodymus ir šia teise naudojosi, todėl byla išnagrinėta  iš esmės tinkamai, visapusiškai (b. l. 101-103).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK

329 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nepagrįsti ir nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Dėl ieškinio senaties termino pradžios momento.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trijų metų senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį

ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ

ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį,

teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties

termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ ir pripažino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo reikalavimui pareikÅ¡ti prasidėjo 2006 m. balandžio 3 d., t. y. nuo eismo įvykio dienos, kadangi nuo Å¡io momento ieÅ¡kovas sužinojo apie padarytÄ savo teisės pažeidimÄ dėl žalos padarymo jo automobiliui autoįvykio metu. Su Å¡ia iÅ¡vada nesutikti nėra jokio faktinio pagrindo, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pats ieÅ¡kovas perdavė automobilį vairuoti atsakovui, kad jie abu kartu važiavo autoįvykio metu, kad jis po įvykio matė įvykio pasekmes, todėl visos aplinkybės apeliantui buvo ar turėjo bÅ«ti žinomos. Todėl apeliantas, nuo

2006-04-03 sužinojęs apie savo pažeistÄ teisę, per įstatyme nustatytÄ terminÄ turėjo ir galėjo apginti savo teises ir

įstatymo saugomus interesu, jei manė, jog jie pažeisti. Apelianto teiginys, jog apie savo teisių pažeidimÄ jis suvokė gavęs iÅ¡ ADB „Reso Europa“ 2007-12-18 atsakymÄ , kuriame buvo nurodyta, kad „Iveco“ vairuotojas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visuma

nustatytoms bylos aplinkybėms. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, tinkamai taikė ieÅ¡kinio

senaties termino pradžios nustatymÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas ir teisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ .

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir senaties termino eigos nutraukimo.

Ieškinio

senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumÄ , aiÅ¡kumÄ , teisėtų interesų apsaugÄ ir gynimÄ nuo kitų asmenų nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymÄ . Teisinių santykių

stabilumas turi būti derinamas su kitomis vertybėmis, todėl pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o

praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino CK reglamentuojamiems teisiniams

santykiams maksimumas reiÅ¡kia, kad, praleidus šį terminÄ , jis gali bÅ«ti atnaujintas tik iÅ¡imtiniais atvejais esant svarbioms priežastims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio

29 d. nutartį civilinėje byloje B. D.

v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; kt.). Ä®statyme nereikalaujama, kad ieÅ¡kovas pateiktų praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino

atnaujinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios

instancijos teismas, nors ir nebuvo pateikto apelianto praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , turėjo

svarstyti ir pagrįstai šį klausimÄ svarstė. IeÅ¡kovas svarbių termino praleidimo priežasčių pirmosios instancijos teismui iÅ¡ viso nenurodė ir praÅ¡ymo atnaujinti termino nepateikė. Tačiau teismas pagal bylos duomenis  šias aplinkybes vertino  ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo praleistÄ terminÄ atnaujinti, nes byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovas šį terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, kad jis buvo sustabdytas ar nutrauktas bei kad atsakovas atliko veiksmus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pripažino prievolę. Teisėjų kolegija sutinka su primosios instancijos teismo argumentais Å¡iuo aspektu, o apeliaciniame skunde nurodytas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis vertina kaip nesudarančias pagrindo Å¡iam terminui atnaujinti.

Atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad teisinės reikÅ¡mės senaties termino skaičiavimui turi tai, kad dėl teisinės pagalbos pas advokatÄ kreipėsi dar 2008-12-01, o ieÅ¡kinys paruoÅ¡tas 2008-12-24. IeÅ¡kinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieÅ¡kinio senaties terminui, jeigu Å¡io termino eiga nebuvo sustabdyta (CK 1.129 straipsnis), nutraukta (CK 1.130 straipsnis) arba įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta

(CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 2 ir 11 dalys, 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisės aktai nenumato, kad senaties

termino eiga gali bÅ«ti sustabdyta, nutraukta ar pratęsta tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į advokatÄ teisinės pagalbos padėti ginti jo pažeistas teises.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas pripažino skolÄ , todėl jis sÄ Å¾iningai laukė jos sumokėjimo. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). IeÅ¡kovas jokių objektyvių ir patikimų įrodymų aukščiau nurodytiems argumentams pagrįsti nepateikė. Liudytojų

V. R. ir S. D. parodymai (b. l. 86) dėl jų nenkonkretumo ir neiÅ¡sakumo, įvertinus ir tai, kad Å¡alis siejo įvairÅ«s bendro darbo ir verslo ryÅ¡iai, nesudaro pagrindo daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas žadėjo atlyginti bÅ«tent reikalaujamÄ priteisti žalÄ ieÅ¡kovui pagal šį ieÅ¡kinį. Be to, liudytojas V. R. nurodo, kad pokalbį apie žalos atlyginimÄ girdėjo maždaug po pusės metų po avarijos, ir tai bÅ«tų iki 2006 m. lapkričio mėnesio, todėl ir nuo Å¡io laiko kreipimosi į teismÄ

dienai (2010-05-12) yra praleistas trejų metų senaties terminas, o liudytojas S. D. pokalbio laiko iš viso nenurodė. Pažymėtina, jog tuo

atveju, jei atsakovas skolÄ bÅ«tų pripažinęs, senaties termino eiga bÅ«tų nutraukta ir prasidėtų iÅ¡ naujo (LR CK 1.130 str.), o ne Å¡i aplinkybė bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad svarbi ieÅ¡kinio senaties termino priežastis yra tai, kad dėl sunkios turtinės padėties negalėjo sumokėti žyminio mokesčio. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios bylos duomenų, ieÅ¡kovas prašė ir teismas patenkino praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo priėmimo (b. l. 15, 19). IeÅ¡kinio senaties metu galiojusios CPK normos numatė tiek galimybę atidėti žyminio mokesčuio sumokėjimÄ (CPK 84 str.), tiek atleidimÄ nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turinės padėties (CPK 83 str. 3 d.). Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovas net nebandė Å¡iomis teisėmis naudotis reikÅ¡damas ieÅ¡kinį senaties termino ribose. Autoįvykis įvyko Lenkijos Respublikos teritorijoje, kuri yra kaimyninė Europos SÄ jungos Å¡alis. Sprendžiant pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovas šioje Å¡alyje buvo ne pirmÄ kartÄ . IeÅ¡kovas dėl žalos atlyginimo pagal teismingumo taisykles turėjo teisę ne tik į užsienio valstybės atitinkamÄ teismÄ , bet ir į Lietuvos Respublikos kompetentingÄ jį teismÄ , kuris turėjo teisę iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ policijos ar nuosprendį. Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykio aplinkybių ir vietos specifiÅ¡kumas sudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Å ioje byloje apeliantas į teismÄ kreipėsi po daugiau kaip keturių metų nuo žalos padarymo ir paaiÅ¡kėjimo fakto, ir tai jo elgesį leidžia vertinti kaip nerÅ«pestingÄ ir aplaidų savo pažeistų teisių gynimÄ , kuris negali bÅ«ti pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir  nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti  skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei  priteisiama 6 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 100), 700 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (b. l. 104), nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“patvirtintus dydžius (yra mažesnis už maksimalų dydį) (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 99 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

NUTARIA:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis Å¡imtus Lt) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ

6 Lt (Å¡eÅ¡is Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija:                                                                                     Ramunė

Čeknienė

                                                                                                               Â

Zina Mickevičiūtė

                                                                                                   Birutė

Valiulienė