2024-06-05 Nr. AB-9138-3-61-3-04595-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-534-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04595-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tegra state“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tegra state“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tegra state“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 337 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėjas, vykdydamas įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija, PTO) sutarties dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo pagrindu, buvo pavedęs vykdyti pareiškėjui nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjo pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė pareiškėjui metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjo teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėjas atitinkamai 2013-2015 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

3. Pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR1.7-9547, kuriuo buvo informuotas, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjui išrašytus Patvirtinimus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjo patikrinimą ir surašė 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą Nr. A-31 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas raštu pateikė pastabas ir argumentavo, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagristas. Departamentas 2018 m. lapkričio 30 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokestinę 214 786 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) sumą.

4. Pareiškėjas nesutiko su Departamento priimtu Sprendimu, manė, kad jis turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnes galios teisės aktams. Teigė, kad skundžiamas Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, kadangi šis administracinis aktas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

5. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes Organizacija yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, pareiškėjas tinkamai ir laiku vykdė pareigas, neturėjo ir negalėjo kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį. Dėl to, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo panaikinti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nebuvo nei pareiškėjo, nei Organizacijos – pareiškėjo sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Konkrečiu atveju Sprendimu pareiškėjas įpareigotas sumokėti antrą daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, tai reiškė, kad pareiškėjui yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jo kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negalėjo būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas neteisėtas iš esmės.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sprendime ir Patikrinimo akte nurodoma, kad dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo pareiškėjas turėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį, tikslinant deklaracijas, tačiau deklaracijos nepatikslino ir Mokesčio nesumokėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konkrečiu atveju yra išaiškinęs, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl tiek Sprendime, tiek ir Patikrinimo akte daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados. Pareiškėjas pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi pareiškėjo pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, atitinkamai ir šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Sprendime nepagrįstai remiamasi 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu.

7. Pareiškėjas teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Konkrečiu atveju susidaro situacija, kai 2018 metai yra paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti Mokestį už 2013 metus. Pareiškėjo nuomone, teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai pareiškėjas Sprendimo pagrindu verčiamas sumokėti Mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdęs.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu UAB „Tegra state“ nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 5 dalies įteisintomis nuostatomis įmonei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių įmonėje) sutvarkymą arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai. UAB „Tegra state“ įvertinusi savo interesus, teises, pareigas bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėjas žinojo apie jam išliekančią pareigą MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 str. 3 d.).

10. Atsakovas akcentavo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. (7.1)-AD5-4089 pareiškėjas buvo informuotas apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Departamentas, atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu.

Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento informaciją apie 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų, forma FR0524 bei ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus ir gautus dokumentus (patvirtinimus).

Pagal pareiškėjo patvirtintus duomenis deklaracijose jis 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas, elektroniniu būdu pildydamas ir teikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0005-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 71,820 t, 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0006-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 59,400 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0002-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 31,577 t.

Dėl šios priežasties pareiškėjas privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 m. laikotarpiu, tikslinant deklaraciją pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklių reikalavimus.

Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr.(38-19)-VR-1.7-9547 informavo įmonę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus. Tačiau pareiškėjas iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

Tokiu būdu buvo nustatyta, kad įmonė 2013–2015 m. neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (galiojanti redakcija nuo 2018 m. balandžio 7 d.) 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 214 786 Eur.

Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. spalio 26 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. A-31 ir įteiktas pareiškėjui. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pareiškėjas pateikė rašytines pastabas, nurodydamas, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktas Nr. A-31 ir mokestinė prievolė už 2013–2015 metus sumoje 214 786 Eur patvirtinta 2018 m. lapkričio 30 d.

Sprendimu Nr. 337.

11. Atsakovas nurodė, kad mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjui. Mokestinės prievolės dydis negalėjo apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui neskirta sankcija, nebuvo taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 m. laikotarpius. Organizacijos išrašytas Patvirtinimas apie sutvarkytas pakuotės atliekas pareiškėjui buvo pripažintas negaliojančiu remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, (toliau – ir Aprašas, Tvarkos aprašas) 55 punktu. Taigi, patvirtinimai negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. ATĮ 34 straipsnio 1–3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Tai, atsakovo teigimu, reiškia, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MUATĮ nustatyta tvarka.

12. Atsakovas 2023 m. vasario 17 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Departamento apeliacinį skundą, 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kuria: 1) Departamento apeliacinį skundą tenkino iš dalies; 2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą tenkino iš dalies; 3) panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 4) panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 5) pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; 6) likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

13. Atsakovas, susipažinęs su LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. procesiniu sprendimu, jo turinį vertino kartu su Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-54, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 bei Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 turiniu, nurodė, jog: 1) LVAT sprendimu Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Tegra state“ išrašyto 31,577 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-2468, kurį VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0002-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, o tai reiškė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „Tegra state“ išrašytas 31,577 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1514VI0001-5513-2468 už 2015 metus Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 panaikintas pagrįstai ir teisėtai; 2) LVAT sprendimu Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalyje dėl VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „Tegra state“ išrašyto 59,400 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-2468, kurį VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1414VI0006-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, o tai reiškė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „Tegra state“ išrašytas 59,400 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1414VI0001-5513-2468 už 2014 metus Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 panaikintas pagrįstai ir teisėtai; LVAT sprendimu panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinime Nr. 1314VI0017-5513-2468, kurį VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Tegra state“ išrašė UAB „Metrail“ 2013 m. spalio 5 d. išduoto įrodančio dokumento Nr. 13I4VI0005-4994-5513 pagrindu.

14. Atsakovas Departamentas vadovaudamasis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 atliko perskaičiavimus dėl UAB „Tegra state“ sutvarkytų pakuočių kiekių ir konstatavo, kad UAB „Tegra state“ 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 337 patvirtinta bendra 214 786 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma perskaičiuotina į mokėtiną 209 862 Eur mokesčio už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius sumą. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikiama išvadoje. Nagrinėjamu atveju metalinės pakuotės atliekos nebuvo faktiškai sutvarkytos (perdirbtos ar panaudotos energijai gauti), todėl UAB „Tegra state“ išliko pareiga sumokėti 209 862 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes su pareiškėjo skundu atsakovas sutiko tik dalyje dėl apskaičiuoto mokesčio už 2013 m. mokestinį laikotarpį, su kitais pareiškėjo skundo argumentais nesutiko ir palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tegra state“ skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 337 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį ir už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 214 786 Eur mokesčio sumą sumažino iki 209 862 Eur. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, jog:

16.1. Pareiškėjas UAB „Tegra state“ teikė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikomas gamintojas (importuotojas), kuriam kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas.

16.2. Vykdydamas ATĮ, Įstatymo ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėjas 2013–2015 metais buvo pavedęs licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vykdyti pareiškėjui nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydamas sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

16.3. 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, PTO pareiškėjui išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą: 2013 m. patvirtinimas Nr. 1314VI0005-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 71,820 t, 2014 m. patvirtinimas Nr. 1414VI0006-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 59,400 t, 2015 m. patvirtinimas Nr. 1514VI0002-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 31,5771. Remdamasi šiais Patvirtinimais pareiškėjas pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.

16.4. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Tegra state“ išrašyti Patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. ir nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti 2013–2015 m. deklaracijas ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus iki 2018 m. vasario 15 d.

16.5. Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. (7.1)-AD5-4089 pareiškėjas buvo informuotas apie planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius.

16.6. 2018 m. spalio 26 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. A-31, kuriame konstatuota, kad UAB „Tegra state“ iki patikrinimo pradžios nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013–2015 metus, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjui apskaičiavo 214 786 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus.

16.7. Departamentas 2018 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Nr. 337 patvirtino 2018 m. spalio 26 d. Patikrinimo aktą Nr. A-31.

17. Teismas, visų pirma, pažymėjo, kad šios bylos išsprendimas didele dalimi yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose. Kaip buvo matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d.

Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc.

šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

18. Teismas akcentavo, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl pareiškėjui išduoto patvirtinimo Nr. 1314VI0017-5513-2468, kurį VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Tegra state“ išrašė UAB „Metrail“ 2013 m. spalio 5 d. išduoto įrodančio dokumento Nr. 13I4VI0005-4994-5513 pagrindu. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2023 m. sausio 25 d. parengė išvadą Nr. BDR-343 dėl UAB „Tegra state“ 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 337 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjui paskaičiuotos 214 786 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius – 209 862 Eur (77 147 Eur už 2013 m., 73 466 Eur už 2014 m., 59 248 Eur už 2015 m.).

19. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, Įstatymo, MUATĮ, Aprašo, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

20. Teismas vadovavosi MAĮ 13 straipsnio 8 punkto, 16 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 1 ir 2 dalių, 128 straipsnio 1 ir 2 dalių, ATĮ 32 straipsnio 1 ir 38 dalių, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat aktualiomis ginčui PPATĮ redakcijos 1 dalies 1 punkto, 5 straipsnio 6 dalies, 7 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis. Nurodė, kad Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas. Teismas taip pat apžvelgė ATĮ 3425 straipsnio 3 dalies bei Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, 56 punkto nuostatas.

21. Teismas akcentavo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai.

Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (56 p.). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas regionų aplinkos apsaugos departamentas direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 p.) (LVAT nutarties 106 p.). LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą.

Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme.

Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

22. Teismas nurodė, kad neteisėtais pripažinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013 m. spalio 5 d. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 3425 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

Taigi, vadovaudamasi LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Tvarkos aprašo pakeitimams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot.

įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 114 p.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentus, kad jis elgėsi sąžiningai, nebuvo padaręs teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jo kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetė kaip visiškai nepagrįstus. Nurodė, kad šiuo atveju svarbu, ar pareiškėjas gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi jis to padaryti negali, tad jis negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėjo, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleido pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

24. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjui nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, todėl pareiškėjui atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Sprendime apskaičiuotas pareiškėjui, nepagrindusiam teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jo deklaruotą pakuotės kiekį.

25. Teismas taip pat pažymėjo kad LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendime, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovo Departamento apeliacinį skundą dėl VAAT 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Karbonas“ skundą atsakovui Departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (dabar bankrutuojanti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad „Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.)“.

26. Teismas įvertino, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog Organizacija pareiškėjui išrašytas patvirtinimas Nr. 1314VI0017-5513-2468, kurį VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Tegra state“ išrašė UAB „Metrail“ 2013 m. spalio 5 d. išduoto įrodančio dokumento Nr. 13I4VI0005-4994-5513 pagrindu paliekamas galioti, o Organizacijos pareiškėjui išrašyti Patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014–2015 m. paliekami panaikinti. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MUATĮ nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėjas turi mokėti 209 862 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 metus (77 147 Eur už 2013 m., 73 466 Eur už 2014 m., 59 248 Eur už 2015 m.). Mokestis už 2013–2015 metus apskaičiuotas remiantis pareiškėjo deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos produkcijos pakuotės kiekiu, taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotė tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (2 600 Lt / 753 Eur), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,438, 1,434, 1,433). Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

27. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendė, kad nebuvo pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Sprendimas neatitiko esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjui nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjo mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjo netenkino Sprendimas, neleido teismui daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

28. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjo skundo argumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas patikrinimo metu ir iš Sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdamas skundą dėl jas individualiai surašyto administracinio sprendimo. Teismo vertinimu, Sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nebuvo teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.

29. Teismas pažymėjo, kad negali panaikinti Sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2013–2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėjas skundą išimtinai grindė tik tuo, kad jis perdavė PTO metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau išrašyti patvirtinimai už 2013–2015 m. buvo negaliojantys, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjui, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013–2015 metus priskaičiavo pareiškėjui mokėtiną mokestį.

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjui už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtinta 214 786 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 209 862 Eur. Kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 ir 2 p.).

31. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

III. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Departamento Sprendimą; priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į administracinę bylą pateiktus dokumentus; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

33.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo iš esmės tik tuo, kad kitose administracinėse bylose, susijusiose su atsakovo sprendimais dėl pareiškėjui aktualių pakuočių sutvarkymą patvirtinančių pažymų bei Organizacijos išduotų Patvirtinimų panaikinimo, jau yra priimti atsakovui palankūs LVAT sprendimai (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 ir kt.) ir jų pagrindu pareiškėjo esminė skundo dalis dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmesta net nesigilinant ir nenagrinėjant konkrečių aplinkybių dėl pareiškėjo atliekų faktinio sutvarkymo, klausimų dėl įrodinėjimo pareigos ir Mokesčio (ne)taikymo pareiškėjui proporcingumo.

Teismas aiškiai pažymėjo, kad šios bylos išsprendimas didele dalimi yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose. Skundžiamas Sprendimas iš esmės remiasi trimis kitomis administracinėmis bylomis. Taigi, remdamasis išimtinai tik nurodytomis administracinėmis bylomis, teismas nusprendė, kad negali panaikinti Sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2013–2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, kadangi teismas neįvertino visų įrodymų ir aplinkybių, nenustatė visų aplinkybių, turinčių bylai esminės reikšmės, netinkamai taikė teisės normas ir neatsakė į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1–3 d.). Visų pirma, teismas visiškai neatsižvelgė į administracinėse bylose LVAT akcentuotus nagrinėtinus dalykus, tokiose kaip ši byla, dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo ir aplinkybių, ar atliekos yra faktiškai (ne)sutvarkytos, bei šių aplinkybių įrodinėjimo naštos.

Šioje byloje teismas visiškai nenagrinėjo klausimo ir nenustatinėjo aplinkybių, ar pareiškėjo pakuotės atliekos, dėl kurių sutvarkymo buvo panaikinti Patvirtinimai, buvo faktiškai sutvarkytos, ar buvo iš dalies sutvarkytos, ar iš vis nebuvo sutvarkytos ir kas su jomis atsitiko po 2013–2015 m., bei nepagrįstai ir neteisėtai tokių aplinkybių įrodinėjimo naštą priskyrė išimtinai pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad nei pagal 2013–2015 m. galiojusį, nei pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėjas niekada neturėjo ir dabar neturi jokių teisėtų galimybių surinkti ir pateikti įrodymus apie savo pakuočių atliekų sutvarkymą, kurios per Organizaciją buvo perduotos sutvarkyti UAB „Metrail“ dar 2013–2015 m.

Pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priskirtos įrodinėjimo naštos neproporcingumą akivaizdžiai patvirtina ir atsakovo, kaip valstybės institucijos, bei pareiškėjo, kaip privataus juridinio asmens, kompetencijų bei teisių palyginimas dėl galimybių kontroliuoti atliekų tvarkytojus bei surinkti ir pateikti įrodymus, aktualius šios bylos teisingam išsprendimui.

33.2. Atsakovas turėjo pareigą vykdyti atliekų tvarkymo sistemoje veikiančių asmenų (tarp jų ir atliekų tvarkytojų) valstybinę kontrolę ir prižiūrėti, kaip šie asmenys laikosi jiems nustatytų reikalavimų, be to, turėjo visas galimybes surinkti įrodymus apie faktinį pareiškėjo pakuočių atliekų (ne)sutvarkymą. Nagrinėjamos situacijos atveju reiktų įvertinti ir valstybės institucijų neveikimą dėl susiklosčiusios ginčo situacijos ir pareiškėjui kilusios mokestinės prievolės. Organizacijų veikla yra kontroliuojama ir licencijuojama valstybės. Galiojančiu teisiniu reguliavimu yra ribojama gamintojų ir importuotojų teisė laisvai pasirinkti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo būdus, gamintojai ir importuotojai neturi jokios sprendimo teisės licencijuotai organizacijai renkantis atliekų tvarkytoją, o organizacija, rinkdamasi atliekų tvarkytoją, yra ribojama ne tik Atliekų tvarkytojų sąrašo, bet dar ir savivaldybių, kurios parenka dalį atliekų tvarkytojų, su kuriais turi būti sudaromos sutartys dėl komunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo (PPATĮ 10 str. 4 d. 2 p.). Todėl gamintojai ir importuotojai, įvykdę jiems iš teisės aktų kylančias pareigas, taip pat sudarę sutartį su licencijuota organizacija, pavedę jai atlikti su pakuočių atliekų tvarkymu susijusias pareigas, finansavę organizacijos vykdomą atliekų tvarkymą ir pan., turi teisę pagrįstai tikėtis, kad dėl tinkamo užduočių įvykdymo įgytos mokestinės lengvatos nebus panaikinamos ir jie nebus atsakingi už atliekų tvarkytojų atliktus neteisėtus ar juo labiau nusikalstamus veiksmus.

33.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjo prievolės pateikti faktinį atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, o jų nepateikimą prilygino prievolės mokėti Mokestį atsiradimui. Tokios teismo išvados, nulėmusios neteisingo sprendimo priėmimą, iš esmės prieštarauja šio klausimo teisiniam reglamentavimui.

33.4. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas nėra nustatęs kokių nors esminių nesutvarkytų pareiškėjo pakuočių atliekų kiekių, o problema atsakovo požiūriu yra tai, kad pareiškėjas iš esmės negali pateikti formalių duomenų apie faktinį atliekų sutvarkymą, nors byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjo pakuočių atliekos buvo tvarkomos per teisės aktais nustatytas ir valstybės kontroliuojamas atliekų surinkimo bei tvarkymo sistemas, todėl pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti prieigos prie atliekų faktinio sutvarkymo duomenų. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

33.5. Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes jo priėmimo metu nebuvo tokių duomenų – ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Metrail“ galbūt padarytų nusikalstamų veiksmų nebuvo baigtas, taigi nebuvo įrodymų, kad UAB „Metrail“ atitinkamo pakuočių atliekų kiekio iš tiesų nėra sutvarkiusi. Pažymėtina, kad ir dabar nėra surinkta duomenų apie faktinį pareiškėjo pakuočių atliekų (ne)sutvarkymą, nors LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 yra konstatavęs, kad tinkamas atliekų tvarkymas turi būti įvertintas ne tik pagal turimus formalius duomenis, bet remiantis visa informacija, patvirtinančia faktinį jų sutvarkymą. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo nurodyto LVAT norminio išaiškinimo, nes priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi formalia išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie faktinį atliekų sutvarkymą, nors būtent faktinės atliekų sutvarkymo aplinkybės yra esminės teisingam šios bylos išsprendimui, o įrodymus apie faktinį atliekų (ne)sutvarkymą gali pateikti tik atsakovas, o ne pareiškėjas, kuriai teisės aktai nesuteikia jokių galimybių rinkti tokius įrodymus.

33.6. Nagrinėjamu atveju valstybė, nustačiusi atitinkamą teisinį reguliavimą, neužtikrino, kad jis būtų tinkamai įgyvendintas, neįvykdė savo pozityvių pareigų, susijusių su aplinkos apsaugos valstybine kontrole, be kita ko, neužtikrino prevencijos principo įgyvendinimo, t. y. nors Organizacija teisės aktų nustatyta tvarka pasirinko kompetentingų valstybės institucijų patvirtintą atliekas tvarkančią įmonę, tų pačių valstybės institucijų sprendimais šios įmonės išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai buvo panaikinti, o Organizacijai bei jos nariams, įskaitant Pareiškėją buvo pritaikytos teisinio poveikio priemonės dėl trečiojo asmens padarytų pažeidimų (teisės normos pritaikytos formaliai, nesivadovaujant teisingumo principu). Taigi, byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas pavedė Organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, taip pat neginčijama ir aplinkybė, jog pareiškėjas apmokėjo Organizacijai atliekų tvarkymo išlaidas. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas yra įvykdęs Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, todėl už atsiradusius nuostolius yra atsakinga UAB „Metrail“, su kuria pareiškėjas nėra susijęs jokiais teisiniais ryšiais, ir kontroliuojanti institucija, kuri neatsakingai vykdė savo pareigas (šios pareigos, be kita ko, sietinos su Direktyvos 5 ir 9 straipsnių nuostatomis).

33.7. Pareiškėjas mano, kad yra pagrindas teismui kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: ar su Direktyva 2008/98/EB bei kitų atliekų tvarkymo srityje taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir tikslais bei bendraisiais Europos Sąjungos teisės principais (be kita ko, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principais) yra suderinamas toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį (i) gamintojai ir importuotojai neturi teisės patys savarankiškai pasirinkti asmenis, kurie jų naudai sutvarkytų reikiamus pakuočių atliekų kiekius, (ii) gamintojai ir importuotojai privalo pasikliauti licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, o pastarosios – atliekų tvarkytojais, kuriuos valstybės institucijos įtraukia į atliekų tvarkytojų sąrašus, (iii) gamintojai ir importuotojai neturi teisių ir priemonių, kurias naudodami galėtų kontroliuoti atitinkamų pakuočių atliekų tvarkytojų veiklą, o (iv) atliekų tvarkytojų veiklos kontrolę vykdo (privalo vykdyti) valstybės institucijos tiek atliekų tvarkytojų įrašymo į atliekų tvarkytojų sąrašą metu, tiek ir išduodant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus bei vykdant veiklą, tačiau (v) dėl atliekų tvarkytojo padarytų pažeidimų panaikinus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir (ar) patvirtinančius dokumentus, neproporcingai didelė finansinė atsakomybė, t. y. mokestis už aplinkos taršą, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, už tai yra taikoma išimtinai tik gamintojams ir importuotojams?

34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, pareiškėjo teigimu, Sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais, nes Sprendime aiškiai nurodytas ir pateiktas mokesčio apskaičiavimas, pareiškėjui nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės normos. Tai, kad Sprendime yra nuoroda į pareiškėjo pasirinkto kolektyvinio atliekų tvarkymo organizatoriaus PTO atžvilgiu surašytą patikrinimo aktą ir jį patvirtinantį administracinio sprendimo duomenis, taip pat neduoda teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neatitinkančio teisėtumo ir / ar pagrįstumo reikalavimų, o ginčijamo Sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu. Departamentas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad Sprendimas priimtas nesant pareiškėjo kaltės, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pakuočių atliekos yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas 2013–2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos metalinės pakuotės. Be to, pareiškėjas nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo Mokesčio. Departamentas pažymi, jog pareiškėjo kaltės klausimas šiuo atveju yra nereikšmingas, kadangi mokestinė prievolė kilo ne iš delikto ir ją sumokėti privalo mokesčio mokėtojas, taigi kaltės ir pažeidimų nagrinėjimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas. Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta ne sankcija, o atsirado pareiga, nesutvarkius pakuočių, apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 m., kurio pareiškėjas valstybei nemokėjo. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, LVAT praktika ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 337 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui patvirtintas 214 786 Eur dydžio mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo kitiems asmenims, atitinkamai, pareiškėjui, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013–2015 metus priskaičiavo pareiškėjui mokėtiną mokestį. Teismas pakeitė Departamento Sprendimo dalį ir už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 214 786 Eur mokesčio sumą sumažino iki 209 862 Eur. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

38. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesigilindamas ir nenagrinėdamas konkrečių aplinkybių dėl pareiškėjo atliekų faktinio sutvarkymo, klausimų dėl įrodinėjimo pareigos ir Mokesčio (ne)taikymo pareiškėjui proporcingumo. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo iš esmės tik tuo, kad kitose administracinėse bylose, jau yra priimti atsakovui palankūs LVAT sprendimai.

39. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, PTO pareiškėjui išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą: 2013 m. patvirtinimą Nr. 1314VI0005-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 71,820 t, 2014 m. patvirtinimą Nr. 1414VI0006-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 59,400 t, 2015 m. patvirtinimą Nr. 1514VI0002-4994-5513, metalinės pakuotės kiekis 31,5771. Remdamasis šiais Patvirtinimais pareiškėjas pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Tegra state“ išrašyti Patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. ir nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti 2013–2015 m. deklaracijas ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus iki 2018 m. vasario 15 d. Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. (7.1)-AD5-4089 pareiškėjas buvo informuotas apie planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius. Atlikus planinį patikrinimą, 2018 m. spalio 26 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. A-31, kuriame konstatuota, kad UAB „Tegra state“ iki patikrinimo pradžios nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013–2015 metus, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjui apskaičiavo 214 786 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, išnagrinėjusi ginčą dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 panaikinimo, 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo PTO skundą tenkinti iš dalies, t. y. 1) panaikinti atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) Sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 2) panaikinti atsakovo Vilniaus RAAD Sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 3) pakeisti atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; 4) likusią atsakovo Vilniaus RAAD Sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taigi, LVAT nurodyta nutartimi panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 dalyje dėl atliekų kiekio, nurodyto patvirtinime, kuris pareiškėjui buvo išrašytas UAB „Metrail“ išduotame įrodančiame dokumente – 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513.

43. Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2023 m. sausio 25 d. parengė išvadą Nr. BDR-343 dėl UAB „Tegra state“ 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 337 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į LVAT nutartį, kurioje, vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjui paskaičiuotos 214 786 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius – 209 862 Eur (77 147 Eur už 2013 m., 73 466 Eur už 2014 m., 59 248 Eur už 2015 m.).

44. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog metalinių pakuočių atliekos yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas 2013–2015 metais įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų nepateikė ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus, o LVAT nepanaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog pareiškėjui išrašyti Patvirtinimai (Nr. 1414VI0006-4994-5513 ir Nr. 1514VI0002-4994-5513) yra išrašyti neteisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Sprendimu pareiškėjui nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, todėl pareiškėjui atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai Sprendime apskaičiuotas pareiškėjui, nepagrindusiam teisės pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jo deklaruotą pakuotės kiekį.

45. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 128 punkte pasisakyta ir dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų klausimų dėl gamintojų ir importuotojų kaltės nebuvimo. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad „<... pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę.“ Išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje taip pat pažymėjo, kad „<...

šioje byloje nesprendžiamas gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, o vertinamas Sprendimo, kuriuo patvirtinus Patikrinimo aktą atitinkami VšĮ „PTO“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti išduotais neteisėtai ir negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas. Nors minėti patvirtinimai yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 str. 4 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir, remdamasis aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimais, nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas.

Taigi tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo, o nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio argumentai nevertintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021).“

46. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1360-415/2023).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti teisės aiškinimai suponuoja, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjami.

48. Dėl teismo sprendimo netinkamo motyvavimo teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

49. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių ar argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmesdamas, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

51. Dėl pareiškėjo nuomonės, kad yra pagrindas teismui kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 detaliai ir išsamiai pasisakė dėl to „jog nėra abejonių, kad pakuočių gamintojams ir importuotojams taikomas MAT (mokestis už aplinkos teršimą) yra fiskalinė priemonė, kuria, be kita ko, siekiama skatinti 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – ir Pakuočių direktyva) tikslų įgyvendinimą.

Iš tiesų Pakuočių direktyvos 15 straipsnyje numatyta, kad Taryba priima ekonomines priemones, kuriomis skatinama įgyvendinti šios direktyvos tikslus, ir kad, jei tokios priemonės nepriimtos, valstybės narės, laikydamosi Sąjungos aplinkos politikos principų ir, inter alia, principo „teršėjas moka“ bei prievolių, atsirandančių iš SESV, gali imtis šiems tikslams įgyvendinti reikalingų priemonių. Kadangi Taryba nepriėmė tokių ekonominių priemonių, kuriomis būtų nustatytas mokestis už valstybių narių rinkai pateikiamas pakuotes, todėl valstybės narės gali imtis tokių priemonių, laikydamosi 15 straipsnio antrame sakinyje nustatytų sąlygų (Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo byloje Cali Esprou, C/104/17, EU:C:2018:188, 20 ir 21 p.)“.

LVAT minėtoje nutartyje nurodė, kad „išplėstinei teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad toks mokestis, koks nagrinėjamas šioje byloje, atitinka ir iš Pakuočių direktyvos kylantį reikalavimą laikytis šios direktyvos 15 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ – šiuo mokesčiu piniginė našta perkeliama tiems, kas pateikia pakuotes nacionalinei rinkai, ir jis taikomas tik tiek, kiek nebuvo įvykdyta Užduotis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo byloje Cali Esprou, C/104/17, EU:C:2018:188, 29 p.).

Be to, pagal dabar šioje srityje galiojančius Sąjungos teisės aktus, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi didelę diskreciją nustatyti tokio kaip ginčo mokestis dydį (pvz., žr. Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo byloje VG Čistoća, C-335/16, EU:C:2017:242, 30 p.); šis dydis, t. y. ginčo laikotarpiu galiojęs standartinis mokesčio už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis tarifas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra akivaizdžiai neproporcingas minėtiems MAT siekiamiems Sąjungos tikslams (šiuo klausimu, pvz., žr.

Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje SETAR, C-551/13, EU:C:2014:2467, 48 ir 49 p.), o pati mokesčio apskaičiavimo ir taikymo tvarka niekaip negali lemti ir nelemia, kad tam tikriems aptariamiems teršėjams (pakuotės gamintojams ir importuotojams) teks išlaidos, akivaizdžiai neproporcingos atliekų, kurias jie patys pagamino išleisdami pakuotes į vidaus rinką, kiekiui – MAT skaičiuojamas tik nuo paties mokesčio mokėtojo į vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės svorio“ (2024 m. gegužės 20 d. nutarties 80 p.).

52. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nesivadovauti ir LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje pateiktu ginčui spręsti taikytino teisinio reguliavimo aiškinimu, įvertinant aktualias Europos Sąjungos teisės aktų bei Teisingumo Teismo sprendimų nuostatas bei nurodant, kad šios nuostatos yra aiškios, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į šią Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Pažymėtina, kad minėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje yra pasisakoma visais ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, todėl nėra pagrindo daryti kitokias išvadas dėl įrodymų viseto, kuris reikšmingais aspektais šiose bylose yra iš esmės identiškas, vertinimo ir nustatytų aplinkybių. Atitinkamai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs reikšmingas faktines aplinkybes bei iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, priėmė sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tegra state“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė