f74aed67-405f-428d-b07e-e28d37db8b9c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-912-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00441-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1.; 2.1.2.7.; 2.4.2.5.; 2.6.17.; 2.6.10.8. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų J.

D., L. O., A. D., G. D., S. T. ir I. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-876/2018 pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T. ir I. Ž. ir atsakovų L. O., A. D., J. D., G. D., S. T. ir I. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. V. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti 2012 m. balandžio 2 d.

žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Å akių r. sav., (duomenys neskelbtini) panaudos sandorį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų J. D., G. D., I. Ž., L. O., S. T. bei A. D., apsimestiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo ir sandoriui taikyti teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomÄ . Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 7 783,85 Eur nuostolius - mokestį už žemės nuomÄ , kurį bÅ«tų gavę iÅ¡nuomoję žemę Å«kininkui A.

Å ., jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų žemės užsėjęs žieminiais kviečiais, kurių derlius nuimamas tik rugpjūčio mėn. Atsakovai nurodė, kad sudarytas sandoris su ieÅ¡kovu nebuvo apsimestinis. Sutarties tekstÄ paruošė ir atsakovams pasiraÅ¡yti pateikė pats ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas šį sandorį įstatymų nustatyta tvarka 2012 m. balandžio 2 d. įregistravo VÄ® Registrų centro duomenų bazėje, todėl jis negalėjo nežinoti apie neva apsimestinio sandorio sudarymÄ . 14 000 Lt (4 054,68 Eur) per metus nuomos mokesčio už sklypo nuomÄ atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gavę.

Tokių įrodymų nepateikė ir pats ieÅ¡kovas. 2012 balandžio 2 d. panaudos sutartis buvo sudaryta penkerių metų terminui, todėl ji pasibaigė 2017 m. balandžio 2 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. 3 891,92 Eur nuostolių atlyginimo atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimÄ Å¾emės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu Å akių r. sav., (duomenys neskelbtini) dalį; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

V. 5 (penkis) procentus procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2017 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. 1 050,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatės Editos Marijos Å lapikienės pagalbai apmokėti; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato Petro Butkevičiaus pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

V. 28,75 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas R. V. nuo 2002 m. kovo 12 d. nuomos ar panaudos pagrindais naudojosi 37,9700 ha ploto žemės sklypu, kuris Å¡iuo metu priklauso atsakovams. 2002 m. kovo 12 d. sudaryta neatlygintinos nuomos sutartis su žemės savininkais, kuri galiojo iki 2012 m. kovo 12 d. 2012 m balandžio 2 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, kuri galiojo iki 2017 m. balandžio 2 d. IeÅ¡kovas, tikėdamasis ir tolimesnio bendradarbiavimo ir neturėdamas pagrindo manyti, jog sutartis dėl žemės sklypo nebus pratęsta, 2016 m. rudenį apsėjo sklypÄ Å¾ieminiais žiemkenčiais, derlių planavo nuimti 2017 m. rugsėjo mėnesį, tai yra pasibaigus sutarties terminui. 2017 m. vasario mėnesį ieÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ atsakovo, jog panaudos sutartis nebus pratęsiama.

Teismas sprendė, kad Å¡alių sudaryta privačios žemės panaudos sutartis nebuvo sudaryta kitam sandoriui pridengti, todėl nėra apsimestinis sandoris. Teismas ieÅ¡kovo, atsakovų ir liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatė, jog pats ieÅ¡kovas buvo panaudos sutarties iniciatorius. Liudytojos L. S. ir V. V. dalyvavo sudarant žemės panaudos sutartį, pačios parengė sutarties tekstÄ , tarėsi kokiomis sÄ lygomis bus sudaryta sutartis, o atsakovai Å¡iÄ panaudos sutartį tik pasirašė. IeÅ¡kovas yra patyręs Å«kininkas, turintis didelės Å«kininkavimo patirties, ieÅ¡kovas gerai suvokia panaudos ir nuomos esmę, skirtumus, Å¡ių sutarčių vykdymo tvarkÄ ir pasekmes.

Å iÄ privačios žemės panaudos sutartį ieÅ¡kovas pats įregistravimo VÄ® Registrų centre. IeÅ¡kovas visÄ sutarties laikotarpį žemės sklypÄ naudojo pagal tikslinę jo paskirtį, vykdė jame Å«kinę veiklÄ , tinkamai jį prižiÅ«rėjo ir juo naudosi. Ä® teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik besibaigiant sutarties terminui, kuomet sužinojo, jog atsakovai planuoja žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti kitam asmeniui ir su juo panaudos sutarties toliau nebepratęsti. Å alių pasiraÅ¡ytoje 2012 m. balandžio 2 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartyje nebuvo sÄ lygų, nustatančių panaudos gavėjui (ieÅ¡kovui) pirmumo teisę sudaryti naujÄ sutartį.

Panaudos sutartis taip pat nenustatė sutarties atnaujinimo ar pratęsimo sÄ lygų. Apie sutartinių santykių pasibaigimÄ ieÅ¡kovÄ atsakovai iÅ¡ anksto informavo 2017 m. kovo 6 d. raÅ¡tu, kuriame nurodė, kad pasibaigus žemės sklypo panaudos sutarties terminui, žemės sklypÄ iÅ¡nuomos kitam asmeniui. IeÅ¡kovas savo teises ėmėsi ginti tik tuo metu, kai sutartis jam tapo nenaudinga, kai jis negalėjo pasinaudoti jam naudingomis teisėmis. Tuo tarpu apie 15 (penkiolika) metų visos sutarčių sÄ lygos jį tenkino, pretenzijų nereiÅ¡kė, nors per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jo teisės galimai buvo pažeidžiamos.

Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad sudarant panaudos sutartį nei ieÅ¡kovas, nei atsakovai dėl sandorio esmės neklydo, o ieÅ¡kovo apsisprendimÄ ginčyti sudarytÄ sandorį nulėmė tai, jog ieÅ¡kovas norėjo nusiimti savo derlių po sutarties pasibaigimo termino. Å ios aplinkybės akivaizdžiai parodė, kad sudarant sandorį nebuvo suklysta dėl sandorio esmės, dalyko ar kitų esminių sÄ lygų. IeÅ¡kovas ir atsakovai bylos nagrinėjimo metu norėjo sudaryti taikos sutartį ir nuo sutarties pasibaigimo dienos, iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui žemės sklypÄ iki kol jis nusiims derlių, tačiau Å¡alims susitarti nepavyko.

Å iuo metu tarp Å¡alių sudaryta privačios žemės panaudos sutartis yra jau pasibaigusi, ieÅ¡kovas savo derlių nusiėmė ir iÅ¡sinuomoti pirmumo teise žemės sklypo nepageidauja. Teismas konstatavo, kad pasibaigusios sutarties pripažinimas negaliojančia dėl apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindų, tai yra ieÅ¡kinio patenkinimas, Å¡iuo atveju nesukeltų jokių teisinių pasekmių.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę žemės sklypu neatlygintinai naudotis iki 2017 m. balandžio 2 d., tačiau savo derlių nusiėmė ir žemės sklypÄ atlaisvino tik 2017 m. spalio 1 d., sprendė, jog atsakovams turi bÅ«ti kompensuoti nuostoliai, tai yra negautos pajamos, kuriuos jie bÅ«tų gavę, jei bÅ«tų turėję galimybę šį žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti už pasiÅ«lytÄ kainÄ .

Atsakovai prašė priteisti žemės sklypo nuomos mokestį iÅ¡ ieÅ¡kovo už visus 2017 metus, tai yra 7 783,85 Eur (205 Eur x 37,97 ha), tačiau ieÅ¡kovas nesutiko sumokėti už visus metus bei siÅ«lė atsakovams apmokėti už tÄ laikotarpį, kuriuo jis faktiÅ¡kai ir naudojosi žemės sklypu. Teismas sprendė, jog atsakovai neįrodė, kad žemės sklypo negalėjo iÅ¡nuomoti nuo rugsėjo–spalio mėnesio, nepateikė jokių duomenų apie tokio sandorio negalimumÄ (domėjosi tokia galimybe, buvo pateikę tokius pasiÅ«lymus, tačiau Å¡ie buvo atmesti).

Posėdžio metu ieÅ¡kovas pats patvirtino, jog jis nuomotųsi žemę metams nuo rugsėjo iki kitų metų rugsėjo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendė, kad atsakovams nuostoliai turi bÅ«ti priteistini už Å¡eÅ¡is mėnesius, nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. spalio 1 d., tai yra už tÄ laikotarpį, už kurį ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai ir naudojosi žemės sklypu, o žala apskaičiuojant pagal atsakovams pasiÅ«lytÄ didžiausiÄ nuomos kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas taip pat sutiko mokėti atsakovams, tai yra 205 Eur / 1 ha.

Teismas sprendė, kad atsakovams proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimÄ Å¾emės sklypo dalį turi bÅ«ti priteista 3 891,92 Eur (205 Eur x 37,97 ha / 12 mėn. x 6 mėn.) nuostolių, tai yra negautų pajamų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž., atstovaujami advokatės Editos Marijos Å lapikienės, praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ dalyje dėl 3 891,92 Eur nuostolių atlyginimo ir iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

V. atsakovų naudai priteisti 7 783,85 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas priteisė nuostolius už 6 mėn., kuriuos ieÅ¡kovas neteisėtai naudojosi atsakovų žemės sklypu už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. spalio 1 d. ir neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad bÅ«tent dėl tokio ieÅ¡kovo savavaliÅ¡ko sklypo naudojimo dabar jį iÅ¡nuomoti atsakovai galės tik pavasarį, kai prasidės sėja.

Paprastai žemė nuomojama nuo sėjos iki sėjos, todėl nuo 2017 m. balandžio 3 d. atsakovai planavo sudaryti žemės nuomos sutartį su Å«kininku A. Å ., o už metus pasiÅ«lyta nuomos kaina buvo 7 783,85 Eur. Tai patvirtino byloje esantis įrodymas - 2017-02-15 Å¡io Å«kininko pasiÅ«lymas nuomotis atsakovams priklausantį žemės sklypÄ iki metų pabaigos už 7 783,85 Eur. IeÅ¡kovas žemės sklypÄ atlaisvino tik nuo spalio mėnesio, kai sėti žieminius kviečius jau buvo per vėlu, todėl dabar nuo spalio mėn. iki balandžio mėnesio ginčo žemės sklypas bus nenaudojamas, ko pasėkoje atsakovai negaus jokių pajamų.

Pajamų netekimas yra tiesioginė ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų pasekmė. Todėl ieÅ¡kovas turi atlyginti 7 783,85 Eur dydžio žalÄ , kadangi bÅ«tent tokiÄ sumÄ atsakovai bÅ«tų gavę už žemės nuomÄ vienam Å«kiniam sezonui.IeÅ¡kovas piktnaudžiavo savo teisėmis teisminio proceso metu. IeÅ¡kovas pats pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti taikos sutartį, kurios 1 p. įsipareigojo sumokėti 7 400,00 Eur nuomos mokestį iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Taikos sutartis buvo pasiraÅ¡yta ir atsakovai tikėjosi, kad ieÅ¡kovas jÄ vykdys, atsakovai informavo Å«kininkÄ A.

Å ., kad jam sklypo nenuomos, atsakovai nesirÅ«pino kitais potencialiais nuomininkais 2017 metų sezonui. 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovams pateikus teismui tvirtinti taikos sutartį, ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ jos netvirtinti, o teismas šį praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė tik 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Todėl teismas sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad atsakovai neįrodė kad žemės sklypo negalėjo iÅ¡nuomoti nuo rugsėjo–spalio mėn., ir nepateikė jokių duomenų apie tokio sandorio negalimumÄ bei tai, kad ieÅ¡kovas pats patvirtino, jog jis nuomotųsi žemę metams laiko nuo rugsėjo iki rugsėjo.

Laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovams buvo uždrausta nuomoti žemę, buvo panaikintos 2017 m. rugsėjo 27 d., o įsiteisėjo tik nuo 2017 m. spalio 5 d., kai rudens sėjos laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Å i teismo nutartimi nustatyta laikinoji apsaugos priemonė buvo įregistruota VÄ® Registrų centras duomenų bazėje, todėl tai buvo reali kliÅ«tis iÅ¡nuomoti turtÄ tretiesiems asmenims. Teismas Å¡ios aplinkybės, priteisdamas atsakovams nuostolius, nenagrinėjo ir į jÄ neatsižvelgė, kaip ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovai prarado bet kokiÄ galimybę ir patys susimažinti nuostolius, galimai užsodinant sklypÄ grÅ«dinėmis kultÅ«romis ar bulvėmis, nes tik po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo realiÄ galimybę tinkamai paruoÅ¡ti žemę sėjai: patręšti, aparti, supirkti sėklÄ , nes anksčiau, esant pasiraÅ¡ytai taikos sutarčiai, Å¡ių veiksmų atlikimu nesirÅ«pino.Teismas nepagrįstai atsakovų patirtus nuostolius sumažino iki 3 891,92 Eur vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir nuostolius priteisė tik už 6 mėnesius.

Nuomos kainÄ teismas nustatė pagal 2017-02-15 Å«kininko A. Å . duotÄ pasiÅ«lymÄ , tačiau, apskaičiuojant atsakovams padarytus nuostolius, Å¡ia pasiÅ«lyta kaina teismas jau nesivadovavo. IeÅ¡kovas taikos sutartyje atsakovams ketino sumokėti 7 400,00 Eur. Atsakovai už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 175,00 Eur žyminį mokestį, tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį priteisimo klausimo neiÅ¡sprendė. IeÅ¡kovas R. V., atstovaujamas advokato Mindaugo Skruibio, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:11.1. Apeliantai elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia ieÅ¡kovo sÄ skaita nepagrįstai praturtėti. Teismui atsisakius patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl panaudos sandorio pripažinimo apsimestiniu, laikytina, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę ginčo sklypu naudotis nemokamai iki 2017 m. balandžio 2 d. IeÅ¡kovas ginčo sklypu naudojosi tik iki 2017 m. spalio mėnesio. Todėl teismo iÅ¡vada priteisti nuostolius už 6 mėn. yra logiÅ¡ka ir pagrįsta.11.2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovui atlaisvinus žemės sklypÄ jie galėjo sklypÄ iÅ¡nuomoti tik sekančių metų pavasarį.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad konkurencija Å akių rajone dėl dirbamos žemės nuomos yra pakankamai didelė. Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nekilo. Å iÄ aplinkybę taip pat akcentavo ir priimdamas sprendimÄ ja rėmėsi pirmosios instancijos teismas.11.3. Dėl atsakovų veiksmų, kuriais ieÅ¡kovas buvo priverstas pasiraÅ¡yti minimÄ â€žtaikų susitarimÄ â€œ, ieÅ¡kovas kreipėsi į prokuratÅ«rÄ ir pagal jo pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Apie tai atsakovai buvo informuoti 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu. To paties posėdžio metu pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atsisakė tvirtinti atsakovų pateiktÄ â€žtaikų susitarimÄ â€œ. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo ne visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, o buvusioje situacijoje jie neturėjo nei mažiausio pagrindo galvoti, kad „taikos sutartis bus vykdoma“ ir turėjo pakankamai laiko arba surasti potencialius nuomininkus arba patiems dirbti ginčo žemės sklypÄ .

Pagal susitarimo penktÄ punktÄ ieÅ¡kovas ginčo žemės sklypu galėjo naudotis iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Po Å¡io termino (derliaus nuėmimo) atsakovai ginčo žemės sklypu bÅ«tų galėję disponuoti savo nuožiÅ«ra. Be to, atsakovams žalos atlyginimas buvo priteistas už laikotarpį, nurodytÄ â€žtaikiame susitarime“.  11.4. Atsakovų pateiktame pasiÅ«lyme buvo nurodyta daug didesnė nuomos kaina (30 755,70 Eur už trejus metus) ir visiÅ¡kai kitokios nuomos sÄ lygos. Todėl ieÅ¡kovas atsisakė sudaryti nuomos sutartį ir pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl bylos esmės Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovų kaltės pažeidus sutartinio bendradarbiavimo principÄ ir nuostolių dydžio.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas sprendė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai pažeidė sutartinio bendradarbiavimo principÄ , todėl abiejų Å¡alių atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovai neįrodė, jog negalėjo iÅ¡nuomoti sklypo nuo 2017 m. rudens.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai vertino atsakovų pareigas vykdant sutartį, be to, teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai galėjo sklypÄ iÅ¡nuomoti ir nuo 2017 m. rudens.Nustatyta, kad V.

J. T., D. B., A. D., J. D., V. D., G. D. ir A. O. bei nuomininkas R. V. 2002 m. kovo 12 d. buvo sudarę privačios žemės nuomos sutartį, pagal kuriÄ nuomotojai nemokamai iÅ¡nuomojo nuomininkui 37,9700 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: Å akių r. sav., (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 14-15). Nuomos sutratis įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras (1 t., b.l. 16-18). R. V. ir L. O., A. D., J. D., G. D., V. D., D. B., S. T. bei I.

Ž. 2012 m. balandžio 2 d. sudarė privačios žemės panaudos sutartį, pagal kuriÄ panaudos davėjai perdavė panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis 37,9700 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: Å akių r. sav., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-23). Sutartis įreigstruota Valstybės įmonėje Registrų centras (1 t., b.l. 24-25). V. D. 2017 m. sausio 18 d. padovanojo jam nuosavybės teise priklausančiÄ 225/3797 dalį žemės sklypo savo broliui J.

D. (2 t., b. l. 90 - 94). R. V. buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie panaudos sutarties nepratęsimÄ bei tarp Å¡alių dėl sutarties vyko susiraÅ¡inėjimas 2017 m. vasario – kovo mėnesiais (1 t., b. l. 27-33). Ginčo sklype ieÅ¡kovas R. V. buvo pasėjęs žieminius kviečius. (1 t., b. l. 34). Dėl Å¡alių bendradarbiavimo pareigos Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Pirmosios instancijos teismas nustatė miÅ¡riÄ ieÅ¡kovo ir atsakovų kaltę dėl susidariusios situacijos.

Teismas nurodė, kad atsakovai nesielgė sÄ Å¾iningai, nes 2016 m. rudenį neinformavo ieÅ¡kovo apie tai, kad sutartis nebus pratęsta, o ieÅ¡kovas, 15 metų naudojęsis žeme, galimai turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad ir toliau žeme galės naudotis. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; taip pat Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Dėl sutarties Å¡alių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad Å¡alys sudarytų tinkamas sÄ lygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikÅ¡minga prievolės vykdymui, laiku praneÅ¡tų apie kylančias prievolės įvykdymo kliÅ«tis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju Å¡ių elementų sÄ raÅ¡as gali kisti priklausomai nuo Å¡alis siejančios sutarties pobÅ«džio.

Pažymėtina, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sÄ Å¾iningumo principo iÅ¡raiÅ¡kų sutarčių teisėje. Sutarties Å¡alių bendradarbiavimo procesas turi vykti sÄ Å¾iningumo ir geros valios sÄ lygomis. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alies elgesys negali bÅ«ti prieÅ¡ingas tiems lÅ«kesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sÄ lygas, suformavo kitai sutarties Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas žemės sklypu naudojosi 15 metų.

Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudarytos dvi sutartys – viena 10 metų laikotarpiui, kita 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartys nebuvo pratęsiamos kasmet, jos buvo su aiÅ¡kiai nustatytu terminu, be to, sutartys buvo skirtingos. Tai leidžia spręsti, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę sutarties pratęsimo „pagal nutylėjimÄ â€œ santykiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog besibaigiant 2002 m. sutarčiai, 2011 m. rudenį Å¡alys viena kitÄ bÅ«tų informavusios apie sutartinių santykių tęsimÄ , keitimÄ ar pan. 2012 m. sutartyje nebuvo nustatyta atsakovų pareiga informuoti ieÅ¡kovÄ apie sutarties nepratęsimÄ .

Ta ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad jis 2016 m. lapkritį buvo susitikęs su vienu iÅ¡ atsakovų ir pastarasis patvirtino, jog bus pratęsti sutartiniai santykiai, su nuostolių atsiradimu neturi priežastinio ryÅ¡io, nes akivaizdu, kad ieÅ¡kovas jau iki 2016 m. lapkričio buvo pasėjęs žieminius kviečius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovai likus dviem mėnesiams iki sutarties pabaigos informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad sutartis nepratęsta. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo informavęs atsakovų, kokias kultÅ«ras sės 2017 m. derliui.

Todėl atsakovai galėjo pagrįstai tikėtis, kad bus sėjami, pvz., vasariniai kviečiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nustatyta atsakovų kaltė, jie tinkamai vykdė sutartį, neturėjo pareigos informuoti ieÅ¡kovÄ apie sutartinių santykių nepratęsimÄ , todėl nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. Atsakovams negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl nėra pagrindo mažinti atsakovų patirtų nuostolių dydį.

Dėl nuostolių dydžio Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog negalėjo iÅ¡nuomoti sklypo nuo 2017 m. rudens iki 2018 m. pavasario, todėl ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo žalÄ , apskaičiuotÄ pagal nuomos kainÄ už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. spalio 1 d. Teismas nurodė, kad žemės Å«kio paskirties žemė yra naudinga ir rudenį, tai patvirtina ieÅ¡kovo veiksmai, kad žemės sklypÄ Å¾ieminiais kviečiais jis užsėjo bÅ«tent rudenį, o derlių nuėmė kitų metų vasaros pabaigoje.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės sklypas gali būti naudojamas ištisus metus ir rudenį taip pat yra tinkamas naudoti žemės ūkio produktų gamybai.Nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo (šiuo metu- Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai) 2017 m. kovo 29 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl draudimo atsakovams sudaryti žemės sklypo panaudos ar nuomos sandorius ir juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 39-40).

Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi laikinoji apsaugos priemonė panaikinta. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai iki 2017 m. spalio 5 d. negalėjo iÅ¡nuomoti žemės sklypo ar rengtis jo iÅ¡nuomojimui, pvz., ieÅ¡koti nuomininko, nes negalėjo prognozuoti, kada bus panaikinta laikinoji apsaugos priemonė.Spręstinas klausimas dėl atsakovų galimybės iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ 2017 m. rudenį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonei galiojant iki spalio 5 d., žemės sklype negalėjo bÅ«ti atlikti sėjos darbai, nes žemės sklypas nebuvo iÅ¡nuomotas naujam nuomininkui, paruoÅ¡tas sėjai.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypas, nespėjus atlikti rudeninės sėjos, iki kito pavasario neturėjo ekonominės vertės, ir atsakovų galimybė jį iÅ¡nuomoti buvo apribota.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovai 2017 m. pavasarį, turėdami pasiÅ«lymÄ iÅ¡ kito Å«kininko, negalėjo sudaryti nuomos sutarties. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog po 2017 m. spalio 5 d. jie patys domėjosi žemės sklypo iÅ¡nuomojimu, teikė pasiÅ«lymus, tačiau Å¡ie buvo atmesti.Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kaltė gali pasireikÅ¡ti tiek tyčia, tiek neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Å i norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK1.5 straipsnis), konstatuoja, jog tiek apeliantai, tiek ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nebuvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, ir sprendžia, jog dėl žalos atsiradimo kaltos abi Å¡alys.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad miÅ¡rios kaltės institutas palieka teismo diskrecijai spręsti, ar paties nukentėjusiojo kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindÄ sumažinti kaltininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Nesant atsakovų kaltės dėl sutartinių santykių pasibaigimo su ieÅ¡kovu, teismui nustačius, kad atsakovų galimybės žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti buvo apribotos dėl sezoninių sÄ lygų, tačiau atsakovams neįrodžius, kad jie dėjo pastangas žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abi Å¡alys atsakingos dėl susidariusios situacijos, jog žemės sklypas nebuvo iÅ¡nuomotas nuo 2017 m. spalio 5 d.

Nustačius, jog dėl žalos atsiradimo yra mišri kaltė, kuri pasireiškė abiejų šalių vienoda apimtimi, laipsniu, forma, yra pagrindas priteisti iš ieškovo pusę (50 proc.) atsakovų negautų pajamų už 6 mėnesių laikotarpį (2017 m. rudens – 2018 m. pavasario sezonas), t.y. 1945,92 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai (93 str. 2 d.).

IeÅ¡kinys atmestas, prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas 75 proc. dalimi. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovų reikalavimų ir atsikirtimų į jiems pareikÅ¡tus reikalavimus patenkinta 87,5 proc. IeÅ¡kovas turėjo 1857 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė 57 Eur žyminis mokestis ir 1800 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina 12,50 proc. turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 225 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis 2100 Eur iÅ¡laidas už advokatės Editos Marijos Å lapikienės teisinę pagalbÄ bei 1000 Eur už advokato Petro Butkevičiaus teisinę pagalbÄ .

Be to, atsakovai turėjo 225 Eur iÅ¡laidas žyminiam mokesčiui sumokėti. IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1837,50 Eur už advokatės Editos Marijos Å lapikienės teisinę pagalbÄ ir 875 Eur už advokato Petro Butkevičiaus teisinę pagalbÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 75 proc. (proporcingai patenkintai prieÅ¡ieÅ¡kinio daliai), t.y. 131,25 Eur dalis žyminio mokesčio.Apeliacinis skundas tenkintas 50 proc. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alys paliktinos prie savo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5837,89 Eur (penkis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus 89) nuostolių atlyginimo atsakovams L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas 4530705253, proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimÄ Å¾emės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: Å akių r. sav., (duomenys neskelbtini) dalį. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) procentus procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2017 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1837,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus 50) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatės Editos Marijos Å lapikienės pagalbai apmokėti.\Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato Petro Butkevičiaus pagalbai apmokėti.Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 131,25 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 25 ct) žyminį mokestį.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. 28,75 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus septyniasdeÅ¡imt penkis centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT047300010041649650, „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                             Virginija Lozoraitytė                                                                               Tomas Romeika