2025-09-24 Nr. CB-5382-2-56-3-00458-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3276

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00458-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 5 d. paduotu ieškovo A. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo A. B. atskirąjį skundą.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti ieškovo atskirąjį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas eilinį kartą atsisakė priimti atskirąjį skundą ir nenurodė, į kurią instituciją kreiptis. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Abiejų instancijų teismų nutartys yra neteisėtos. Teismai netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, netaikydami procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas taikomas ieškinio priėmimo stadijoje, o ne bylų apeliaciniame procese. Bylų procese apeliacinės instancijos teisme taikytini CPK 315, 316 straipsniai, nes CPK 315 straipsnyje nustatyti konkretūs atvejai, kuriems esant apeliacinis ar atskirasis skundai nepriimami, o skundžiamose nutartyse tokie atvejai nenustatyti. Todėl teismai netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nurodydami, kad nei apeliacinis, nei atskirasis skundai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. CPK 316 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis ar atskirasis skundas neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisako priimti apeliacinį ar atskirąjį skundą, kaip atsisakė priimti teismai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

2. Teismai pažeidė 21 straipsnį, nes skundžiamas nutartis priėmė šališkos ir suinteresuotos bylos baigtimi teisėjos L. Deksnienė ir R. Mikonienė. Teisėjos turėjo nusišalinti, o ieškovo pareikšti ankstesni nušalinimai teisėjoms nepagrįstai buvo atmesti.

3. Ieškovas prašo CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų ir dėl nusikaltimo požymių pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė