f7474add-9eda-4cbb-97d2-aa4373611aaf · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-659-267/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00972-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.17.;3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D.

M. (D. M.) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. G. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo D. M. 2775,27 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) pareiÅ¡kimÄ , 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Uždavinys“ bankroto bylÄ . Bankroto administratoriumi paskirta S. G.. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. UAB „Uždavinys“ įsteigta 1997 m. lapkričio 10 d., D. M. nuo 2001 m. spalio 11 d. iki 2015 m. birželio 22 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, o nuo 2001 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. birželio 22 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas. Nuo atsakovo atleidimo įmonė daugiau jokios veiklos nevykdė. IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , paskutinis įmonės vadovas administratoriui jokio turto ir dokumentų neperdavė.

PareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė VSDFV Klaipėdos skyrius. Kaip matyti iÅ¡ valstybės įmonės (toliau VÄ®) Registrų centro duomenų bazės, pagal pateiktos 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis įmonės ilgalaikį turtÄ sudaro 4 460 Lt, bendrovė buvo patyrusi 94 815 Lt nuostolių, nuostoliai sudarė 385 760 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 487 999 Lt, per vienus metus mokėtinos sumos – 121 734 Lt, trumpalaikis turtas sudarė 1 147 779 Lt, per vienus metus gautinos sumos – 120 282 Lt.

3. Kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitÄ , administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ dienos iki įmonės iÅ¡registravimo Juridinių asmenų registre – atlyginimas administratoriui 2280,00 Eur, kitos administravimo iÅ¡laidos – 720,00 Eur ir priemokos už įplaukas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimo sprendimas dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo yra galiojantis ir nekvestionuojamas, todėl bankroto administratoriaus turi teisę gauti 2280,00 Eur sumÄ už įmonės bankroto administravimo paslaugas ir 495,57 Eur kitas administravimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso: 2775,57 Eur.

4. Bankroto proceso metu gauta 58,00 Eur pajamų, kurios buvo skirtos iÅ¡ dalies padengti patirtas 554,37 Eur administravimo iÅ¡laidas, liko nepadengta 495,57 Eur (sumokėta už statusų įregistravimÄ ir už turto kraustymo iÅ¡ patalpų ir transportavimo paslaugas). Kadangi pajamų tiek negauta, sumokėti Å¡iÄ sumÄ pareiga tenka atsakovui. Tarp buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygoja situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

5. Papildomai nurodė, kad, nors po atsakovo įmonei buvo paskirti dar du vadovai, nė vienas iÅ¡ jų nebuvo įdarbinti, nemokia įmonė tapo vadovaujant atsakovui, tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Be to, 2019-04-29 Å iaulių apylinkės teismo įsiteisėjęs sprendimas patvirtina, kad paskutinis įmonės vadovas D. G. nėra atsakingas už įmonės nemokumÄ .

6. Atsakovas D. M. sutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimo suma, tačiau, jo nuomone, jis nėra tinkamas atsakovas, nes tuomet, kai jis buvo įmonės vadovas ir akcininkas, įmonė buvo moki, todėl atsakovas, dar bÅ«damas įmonės (duomenys neskelbtini), neprivalėjo inicijuoti įmonės bankroto. Tokia pareiga atsirado kitiems asmenims, ėjusiems UAB „Uždavinys“ vadovų pareigas, t. y. I. B. arba D. G.. (duomenys neskelbtini) pareigas atsakovas ėjo iki 2015-06-22. TÄ pačiÄ dienÄ jis atsisakė savo reikalavimo teisės į įmonę bei visas savo akcijas padovanojo UAB „Žarijų karÅ¡tis“, taip pat tÄ pačiÄ dienÄ naujai paskirtam Å¡ios bendrovės vadovui I.

B. perdavė visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Visi nurodyti veiksmai įforminti raÅ¡tu. Nuo 2015-06-22 iki 2015-08-05 bendrovės vadovo pareigas ėjo I. B., nuo 2015-08-05 iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (2016-04-13) bendrovės vadovo pareigas ėjo D. G.. Klaipėdos apygardos teismas, 2016-04-13 nutartimi iÅ¡keldamas UAB „Uždavinys“ bankroto bylÄ , nenustatinėjo momento, nuo kada įmonė tapo nemokia. Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-16 nutartimi, pripažindamas UAB „Uždavinys“ bankrotÄ tyčiniu, taip pat nenustatinėjo ir nenustatė momento, nuo kada įmonė tapo nemokia.

Mano, kad atsakomybė dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenka vėlesniems įmonės vadovams I. B. ar D. G.. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad UAB „Uždavinys“ iÅ¡ viso turėjo kreditorinių įsiskolinimų 2015-06-22 dienÄ , tarp jų ir tokių, kurie sudarytų pagrindÄ Ä¯monę pripažinti nemokia ar bÅ«tų lėmę bendrovės bankrotÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė ieÅ¡kovei S. G. iÅ¡ atsakovo D. M. 2775,57 Eur žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 2775,57 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-02-21.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iÅ¡ atsakovo D. M. į valstybės biudžetÄ 62 Eur žyminį mokestį.

8. Teismas vertino, kad nuo atsakovo atleidimo įmonė daugiau jokios veiklos nevykdė, o paskutiniai du bendrovės vadovai, nors ir buvo paskirti, įdarbinti nebuvo. IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , paskutinis įmonės vadovas administratoriui jokio turto ir dokumentų neperdavė. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-13 nutartyje konstatavo, kad UAB „Uždavinys“ yra nemoki, todėl jai iÅ¡kelta bankroto byla. Bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo metu buvęs UAB „Uždavinys“ vadovas D.

M. pateikė teismui 2015-06-12 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) operatyvaus patikrinimo pažymÄ , kuri suraÅ¡yta atsakovui esant įmonės vadovu. Teismas vertino, kad 2015-06-30 VMI priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti 40 947,90 Eur mokestinę nepriemokÄ , praėjus kelioms dienoms nuo atsakovo atleidimo iÅ¡ vadovo pareigų, nereiÅ¡kia, kad minėta nepriemoka susidarė jau esant kitam vadovui, nes minėtų aplinkybių visuma parodo, kad įmonė buvo nemoki esant atsakovui vadovu.

Atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet nepateikė. Ä®monė mokestinės prievolės nelikvidavo, nes nebeturėjo turto.

9. Teismas pripažino, kad atsakingas už įmonės veiklÄ asmuo buvo atsakovas. Jis, kaip įmonės vadovas, privalėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Uždavinys“, tuo pažeisdamas Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, o tai vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Nurodyta žala nebÅ«tų susidariusi, jei atsakovas bÅ«tų laiku kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Todėl teismas konstatavo, kad Å¡ioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovo atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Taigi, teismas pripažino, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygoja situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

10. Teismas sprendė, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalÄ ir ji turi bÅ«ti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymÄ . Ä®monės bankroto byloje patvirtinta bendra administravimo iÅ¡laidų sÄ mata nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro, iÅ¡ viso 2775,57 Eur, kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu.

Taigi, administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, Å¡iuo atveju administratoriui, padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos.

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedÅ«ras, turi teisę gauti už tai atlyginimÄ ir iÅ¡laidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimÄ , kompensavimÄ . Ä®vertinęs tai, teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes iÅ¡ sprendimo nėra aiÅ¡ku, kokiu momentu ir dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemoki bei kokie įrodymai tai patvirtina. Teismas neįtraukė į bylÄ kitų bankrutavusios įmonės akcininkų bei vadovų – UAB „Žarijų karÅ¡tis“, I. B. bei D. G., tai sukliudė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti aplinkybes. 11.2. Teismas pažeidė CK 6.246–6.248 straipsnių nuostatas, nes nesant galimybės konstatuoti įmonės nemokumo atsiradimo datos bei priežasties, nebuvo galimybės nustatyti ir tuo laikotarpiu atsakingo asmens bei inkriminuoti jam konkrečių neteisėtų veiksmų, o kartu ir nustatyti jo kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. 11.2.

Teismo konstatuotos faktinės aplinkybės prieštarauja kitų teismų nustatytoms reikšmingoms teisinėms aplinkybėms, konkrečiai, Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-06 baudžiamajam įsakymui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad dėl bankrutavusios UAB „Uždavinys“ direktoriaus D. G. nusikalstamų veiksmų laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2016-04-27 visiškai neįmanoma nustatyti UAB „Uždavinys“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tai reiškia, kad skundžiamame teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės, jog UAB „Uždavinys“ tapo nemoki atsakovo D. M. buvimo įmonės vadovu laikotarpiu, yra visiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios kitiems įrodymams, nustatytiems galiojančiais teismų sprendimais. Skundžiamas teismo sprendimas iš esmės prieštarauja ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-14-826/2018 nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. 11.4.

Teismo iÅ¡vada, kad VMI 2015-06-30 priimtas sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) 40947,90 Eur sumos nepriemokų reiÅ¡kia, jog atsakovas D. M. bÅ«damas įmonės vadovu iki 2015-06-22 atliko neteisėtus veiksmus, nes neinicijavo įmonės bankroto, yra nepagrįsta. Aplinkybė, jog sandoriai, kurių pagrindu įmonei atsirado prievolė sumokėti nurodyto dydžio PVM, buvo sudaryti atsakovo buvimo įmonės vadovu laikotarpiu, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog Å¡ie sandoriai buvo neteisėti ar atsakovas atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. pažeidė Ä®BÄ® 8 str. 1d. nuostatÄ , įmonei esant nemokiai, inicijuoti jos bankrotÄ .

Apeliantas įsitikinęs, kad jis nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už naujo savininko ir jo paskirtų vadovų atliktus ar neatliktus veiksmus. 11.5. Teismas neatskleidė bylos esmės ne tik dėl įmonės nemokumo atsiradimo laikotarpio bei priežasčių, bet ir klaidingai konstatavo priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kinio dalyku buvimÄ . Nėra pagrindo konstatuoti atsakovÄ pažeidus Ä®BÄ® 8 str.1 d. įtvirtintÄ prievolę ar konstatuoti jo kaltę dėl tyčinio įmonės bankroto, o kartu ir priežastinį ryšį tarp kaltės ir ieÅ¡kinio dalyko.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė S. G. praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nuo UAB „Žarijų karÅ¡tis“ tapimo akcininku dienos, taip pat ir nuo I. B. ir D. G. tapimo vadovais dienos UAB „Uždavinys“ jokios veiklos nebevykdė. D. G., kaip paskutinio UAB „Uždavinys“ vadovo atsakomybės klausimas dėl to paties dalyko, t. y. administravimo iÅ¡laidų atlyginimo bankroto administratorei S. G., jau buvo spręstas Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3065-251/2019, ieÅ¡kinys buvo atmestas.

Nesutiktina, kad Klaipėdos apygardos teismas nutartimi dėl tyčinio bankroto konstatavo paskutinio įmonės vadovo D. G. neteisėtus veiksmus. 12.2. Bankroto byla UAB „Uždavinys“ yra iÅ¡kelta pagal 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis ir Å¡ioje byloje nekvestionuojamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktas. D. M. vadovo pareigas ėjo nuo 2001-10-11 iki 2015-06-22 d. ir nuo 2001-09-19 iki 2015-06-22 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas. BÅ«tent atsakovas D. M. buvo tas asmuo, kurio vadovaujamos įmonės veiklos rezultatas atitiko nemokumo bÅ«senÄ .

Atsakovas jokio turto naujam vadovui neperdavė. Bankroto administratorei paskutinis vadovas taip pat jokio turto neperdavė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ įmonės vadovo priteistos bankroto administratorės patirtos iÅ¡laidos atliekant įmonės administravimÄ . Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo 15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-06 baudžiamÄ jį įsakymÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir remiasi jame nustatyta faktine aplinkybe, kad dėl bankrutavusios UAB „Uždavinys“ direktoriaus D. G. nusikalstamų veiksmų laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2016-04-27 visiÅ¡kai neįmanoma nustatyti UAB „Uždavinys“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pažymėtina ir tai, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Å is reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

17. Å iuo atveju apeliantas neargumentuoja, kodėl Å¡is įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-06 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje iÅ¡spręstas D. G. baudžiamosios atsakomybės pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį klausimas, todėl Å¡is įrodymas nėra tiesiogiai susiję su Å¡ios konkrečios nagrinėjamos bylos dalyku. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės iÅ¡imtį (CPK 314 straipsnis) ir atsakovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ pridėti prie bylos.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl administratorės teisės gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ 19. Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal Å¡io įstatymo 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ , ar prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad Å¡is (Å¡ie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

20. Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas iÅ¡siieÅ¡koti administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip dar labiau apsunkindami situacijÄ ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, taip pat nurodytas specialus subjektas, turintis pagrindÄ reikalauti administravimo iÅ¡laidų atlyginimo. Ä®monės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetencijÄ , pažeidęs pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytÄ sumÄ administravimo iÅ¡laidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo iÅ¡laidoms padengti, prisiėmė rizikÄ administruoti įmonę savo lėšomis.

Taigi tik Å¡ioje normoje įvardyti asmenys (kreditorius ir administratorius), kurių lėšomis vykdomas ar įvykdytas įmonės likvidavimas supaprastinto bankroto proceso metu, turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ asmenų, pažeidusių pareigÄ laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Pažymėtina, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas iÅ¡siieÅ¡koti administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taikytinas ir tais atvejais, kai supaprastintÄ bankroto procedÅ«rÄ nusprendžiama taikyti bankroto bylos nagrinėjimo metu.

21. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ . Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡lieka, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti jÄ pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

22. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, net ir nesant Ä®monių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlyginimo, už nurodytos pareigos nevykdymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrÄ sias civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius.

Sprendžiant klausimÄ dėl civilinės atsakomybės administracijos vadovui taikymo, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas. Ä®monės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Ä®monės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; atstovauti bendrovei, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

23. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

24. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį priteisė ieÅ¡kovei S. G. iÅ¡ atsakovo D. M. 2775,57 Eur žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 2775,57 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-02-21.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas D. M. su minėtu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ skundžiamo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kokiu momentu ir dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemoki, teismas neįtraukė į bylÄ kitų bankrutavusios įmonės akcininkų ir klaidingai konstatavo priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kinio dalyku buvimÄ .

Å iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Dėl bendrovės nemokumo momento ir vadovo atsakomybės 25. Pagal Ä®BÄ® nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d., pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ , įmonei esant nemokiai, turėjo įmonės vadovas ir jos dalyviai. Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:

1) kreditorius (kreditoriai);

2) savininkas (savininkai);

3) įmonės vadovas. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

26. Kasacinio teismo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas gali pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka.

Žala kreditoriams dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylÄ atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

27. Kaip ne kartÄ pažymėta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

28. Nors juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę komercinę veiklÄ , gali susidurti su įvairiais finansiniais sunkumais, dėl kurių jam gali bÅ«ti apsunkinta galimybė vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su kreditoriais, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra siejama ne su bet kokiais įmonės finansiniais sunkumais, bet su įmonės nemokumu, kuris yra suprantamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

29. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „Uždavinys“ buvo nemoki esant atsakovui Å¡ios įmonės vadovu, todėl atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrovės nemokumo momentÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

31. Nors bylÄ nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime konkrečiai neįvardijo UAB „Uždavinys“ nemokumo momento, tačiau sprendimo turinys patvirtina, kad buvo vadovautasi prejudiciniais faktais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-13 nutartyje konstatavo, kad atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 5 131,98 Eur, iÅ¡ jų 4 982,86 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 149,12 Eur delspinigių. Ä®mokų VSDFV įmonė tinkamai nemokėjo nuo 2015 m. gegužės mėn. VÄ® Registrų centras duomenų bazėje pagal pateiktus 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis įmonės ilgalaikį turtÄ sudaro 4 460 Lt, bendrovė buvo patyrusi 94 815 Lt nuostolių, nuostoliai sudarė 385 760 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 487 999 Lt, per vienus metus mokėtinos sumos 121 734 Lt, trumpalaikis turtas sudarė 1 147 779 Lt, per vienus metus gautinos sumos 120 282 Lt.

Teismas sprendė, kad UAB „Uždavinys“ yra nemoki, todėl jai iÅ¡kelta bankroto byla. Bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo metu buvęs UAB „Uždavinys“ vadovas D. M. pateikė teismui 2015-06-12 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė pateikė apskaitos registrÄ â€žkompiuterinė, programinė ir kita įranga apyvartÄ nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31.

Pagal šį dokumentÄ nustatyta, kad minėtu laikotarpiu bendrovėje užpajamuota 94 vnt. įsigytų pardavimui skirtų prekių už 4130,56 E (14262 Lt), nuraÅ¡yta 13 678 vnt. prekių už 195 020,88 E (673 368 Lt), parduoti skirtų prekių sÄ skaitoje 2014 m. apskaitytas likutis per penkis mėnesius sumažėjo 95 proc., 2015-05-31 data likutyje apskaityta 240 vnt. įvairių kodų parduoti skirtų prekių už 9172,40 E (31 670 Lt ) sumÄ . Ä®monė 2015-06-15 pateikė 2015 m. gegužės mėn. PVM deklaracijÄ .

Deklaracijoje nurodytas mokėtinas į biudžetÄ PVM – 40997,00 Eur. Teismas akcentavo, kad pažyma suraÅ¡yta atsakovui esant įmonės vadovu. Teismas vertino, kad 2015-06-30 VMI priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti 40 947,90 Eur mokestinę nepriemokÄ praėjus kelioms dienoms nuo atsakovo atleidimo iÅ¡ vadovo pareigų ir akcijų perleidimo, nereiÅ¡kia, kad minėta nepriemoka susidarė jau esant kitam vadovui, nes minėtų aplinkybių visuma parodo, kad įmonė buvo nemoki esant atsakovui vadovu. Taigi, VMI 2015-06-30 priimtas sprendimas dėl 40 947,90 Eur sumos PVM nepriemokų reiÅ¡kia, jog atsakovas D.

M. būdamas įmonės vadovu iki 2015-06-22 neinicijavo įmonės bankroto. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Uždavinys“ jau 2014 m. buvo nemoki. Priešingai, nei teigia apeliantas, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad jau 2014 metais įmonė buvo nemoki ir pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo vadovui kilo dar 2014 metais. Taigi, tokios pareigos atsakovas, kaip įmonės vadovas, neįvykdė.

32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neįtraukė į bylÄ kitų bankrutavusios įmonės akcininkų. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Uždavinys“ (duomenys neskelbtini) nuo 2001-10-11 iki 2015-06-22 buvo apeliantas D. M. (duomenys neskelbtini) , nuo 2015-06-22 iki 2015-08-05 – I. B. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-08-05 iki 2016-04-26 – D. G. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuo atsakovo atleidimo įmonė daugiau jokios veiklos nevykdė, paskutiniai bendrovės vadovai, buvo paskirti, bet nebuvo įdarbinti.

Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-14-826/2018 pripažino UAB „Uždavinys“ bankrotÄ tyčiniu. Be kitų aplinkybių, teismas nustatė, kad 2015-06-22 buvęs UAB „Uždavinys“ akcininkas D. M. naujajam akcininkui UAB „Žarijos karÅ¡tis“, atstovaujamai I. B., perdavė įmonės dokumentus, tačiau Å¡ių dokumentų I. B. naujam įmonės akcininkui ir (duomenys neskelbtini) D. G. neperdavė. Å i aplinkybė buvo pakankama pripažinti, kad neperdavus įmonės dokumentų yra lengviau nuslėpti atitinkamus sandorius, taigi yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu.

33. Tiek nuo UAB „Žarijų karÅ¡tis“ tapimo UAB „Uždavinys“ akcininku dienos, tiek nuo I. B. ir D. G. tapimo vadovais dienos UAB „Uždavinys“ jokios veiklos nebevykdė, o D. G., kaip paskutinio UAB „Uždavinys“ vadovo atsakomybės klausimas dėl to paties dalyko, t. y. administravimo iÅ¡laidų atlyginimo bankroto administratorei S. G., jau buvo spręstas Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu, kuriuo administratorės ieÅ¡kinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Ä®vertinus tai, akivaizdu, kad bÅ«tent atsakovas D. M. buvo tas asmuo, kurio vadovaujamos įmonės veiklos rezultatas atitiko nemokumo bÅ«senÄ . Taigi, įmonės finansinė padėtis atitiko nemokumo kriterijų atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu.

34. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos administratoriaus patiriamoms išlaidoms, vykdant bankroto procedūras, apmokėti.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

36. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė yra kreditorė, kuri patyrė žalÄ dėl to, jog apmokėjo savo lėšomis administravimo iÅ¡laidas. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto byloje administratorės apmokėtos administravimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti vertinamos kaip įmonės vadovo ar kitų asmenų administratorei padaryta žala. Administratorė turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turėjo galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

37. Kadangi įmonė turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl administravimo išlaidas turi atlyginti įmonės vadovas dėl to, kad šis, įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos jai iškėlimo (ĮBĮ 10 straipsnio 11 punktas). Atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nepaneigus patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo, jos laikytinos įrodytomis (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimu priteisto administravimo išlaidų dydžio, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

38. Ä®monės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turėtų atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., byla Nr. 3K-3-130/2011). Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus – jis laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylų įmonėms iÅ¡kėlimo – jo kaltė preziumuojama. Akivaizdus ir atsakovo veiksmų ir administratoriui padarytos žalos priežastinis ryÅ¡is.

Minėta, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ dėl to, jog apmokėjo savo lėšomis administravimo iÅ¡laidas. Taigi, atsakovo atsakomybė pagrįsta tiek Ä®BÄ® nustatytu teisiniu reglamentavimu, tiek bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

39. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 40. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Danutė Burbulienė Vilija Valantienė