f744d15e-8dc6-4e21-b2b9-a8ec4fea536f · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-354/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24983-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nuteistajam V.

G., jo gynėjai advokatei Ritai Roščenkovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 MGL (2000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis V.

G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus 6 mėnesius, vairavimo teisės atėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 17 d.; konfiskuota V. G. priklausanti nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. G. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 14 d. 21 val. 30 min (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Land Rover“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus ir policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymius vengė neblaivumo patikrinimo. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendį ir pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netaikyti draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir turto konfiskavimo arba konfiskuoti pusę jam (V.

G.) priklausančio automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės pinigais, t. y. 7459 Eur. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jam, kaip pirmÄ kartÄ Ä¯statymÄ pažeidusiam asmeniui, iÅ¡lieka galimybė taikyti BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino, nes nemanė, jog už atsisakymÄ pasitikrinti neblaivumÄ gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Teigia, kad jau penkiolika metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nėra susipažinęs su Lietuvos įstatymais, nežinojo, jog nuo 2019 metų BK yra numatyta atsakomybė už vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ . 2.2.

Apeliantas nurodo, kad yra neteistas, pirmÄ kartÄ savo gyvenime padarė nusikalstamÄ veikÄ ne specialiai, bet dėl nežinojimo ir neatidumo, nurodė asmenį, galintį laiduoti už jį, surinko visus laidavimo institutui taikyti reikalingus dokumentus, todėl jo (apelianto) vertinimu visos Å¡ios aplinkybės suponuoja galimybę taikyti BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Be to, apeliantas nurodo, jog jo dukra Ž. N., su kuria jį sieja labai stiprus emocinis ryÅ¡ys, gali garantuoti, jog jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. 2.3.

Skunde nuteistasis pažymi, kad 2019 m. birželio 14 d. 21 val. 30 min, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje jis (apeliantas) vairavo automobilį „Land Rover“, buvo pervargęs, nes prieÅ¡ tai dvi paras važiavo iÅ¡ A. į LietuvÄ , važiavo be sustojimų, nes norėjo kuo greičiau parvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), į namus parvyko apie 4 val. ryto, tačiau nemiegojęs ir nepailsėjęs nutarė nuvažiuoti nusipirkti cigarečių, užsukti pas draugÄ , apie 19 val. lankėsi pas odontologę D.

V.. Apeliantas teigia, kad buvo aklas ir užsispyręs žmogus, nekreipė dėmesio į policijos pareigÅ«nų žodžius, jog reikia pasitikrinti savo neblaivumÄ alkotesteriu, nes prieÅ¡ingu atveju bus iÅ¡kelta baudžiamoji byla, teigia, kad nežinojo, jog atsisakymas pasitikrinti girtumÄ yra prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Pripažįsta, jog dėl nežinojimo ir aplaidumo padarė klaidų, tačiau nori pasinaudoti galimybe, kaip pirmÄ kartÄ Ä¯statymui nusikaltusiam asmeniui, iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir teistumo. 2.4.

Apeliantas prašo nekonfiskuoti automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jis yra šeimos turtas ir lygiomis dalimis priklauso jam ir jo sutuoktinei N. G., o jeigu teismas manytų kitaip, apeliantas prašo priteisti iš jo konfiskuojamo turto vertę pinigais. Pažymi ir tai, kad jo (apelianto) darbas (duomenys neskelbtini) yra susijęs su vairavimu, tai patvirtina iš darbdavio gauta charakteristika, todėl prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir transporto priemonės konfiskacijos.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 5.1. Kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu.

Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir, padaręs iÅ¡vadÄ , kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamÄ sprendimÄ . Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ teismas prieina prie iÅ¡vados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). 5.2.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes byloje nėra nustatyta vienos iÅ¡ privalomų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, t. y. visiÅ¡ko kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). 5.3. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. G. savo kaltės visiÅ¡kai nepripažino (1 t., b. l. 92–93), apylinkės teismo posėdžio metu taip pat visiÅ¡kai neigė kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo (1 t., b. l. 138–140).

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ir apeliaciniame skunde yra iÅ¡reiÅ¡kiama dvejopa V. G. pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y. tik dalinis kaltės pripažinimas, nes apeliantas sutinka, kad vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau nepripažįsta, jog jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (teigia buvęs pavargęs). Be to, apeliaciniame skunde nėra iÅ¡reiÅ¡kiamas nuoÅ¡irdus gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes V. G. iÅ¡reiÅ¡kia gailestį tik dėl to, jog nežinojo ir nemanė, kad asmenims, vairavusiems motorinę transporto priemonę, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Apygardos teismo vertinimu, minėti apelianto teiginiai apie baudžiamosios atsakomybės nežinojimÄ dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ laikytini deklaratyviais, nes tiek iÅ¡ byloje esančių pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, tiek iÅ¡ jų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (1 t., b. l. 4, 51–52, 53, 67–68, 141–142, 178–179) matyti, jog pareigÅ«nai A. M. ir O. B. nuosekliai nurodė ir patvirtino, kad V. G. buvo net keletÄ kartÄ paaiÅ¡kinta, jog dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ kyla baudžiamoji atsakomybė, pastarajam buvo primygtinai siÅ«loma pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau V.

G., net ir bÅ«damas informuotas policijos pareigÅ«nų, atsisakė tikrintis neblaivumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. G. savo elgesio visiÅ¡kai nevertina kritiÅ¡kai, nesigaili, o tik stengiasi keldamas įvairias versijas dėl bylos aplinkybių suÅ¡velninti savo teisinę padėtį arba iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad V. G. apklausus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pastarasis neigė savo kaltę, t. y., nors pripažino, kad atsisakė tikrintis neblaivumÄ , bet vis vien bandydamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį nurodė, kad, jo vertinimu, jis buvo blaivus, o atsisakė tikrintis neblaivumÄ , nes nemanė, kad tuo metu, kai jį sulaikė policijos pareigÅ«nai, jis buvo laikomas vairuotoju pagal Kelių eismo taisykles.

Taigi, nuteistasis V. G. iÅ¡ esmės nepripažino vairavęs automobilį, be to, teigė nežinojęs, kad už atsisakymÄ tikrintis neblaivumÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, nors kartu pripažino, kad policijos pareigÅ«nai jį apie tai informavo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. G. ne tik, kad nepripažįsta jam inkriminuojamų nusikalstamos veikos esminių aplinkybių, bet tuo pačiu ir visiÅ¡kai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmų nevertina kritiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, kad V. G. viso proceso metu nepripažino savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos esminių aplinkybių, keitė pozicijas ir versijas dėl jų, siekdamas suÅ¡velninti savo padėti arba apskritai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybes, savo elgesio nevertina kritiÅ¡kai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos laidavimo instituto taikymo sÄ lygos (visiÅ¡ko kaltės pripažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailesčio padarius nusikalstamÄ veikÄ ).

Dėl automobilio konfiskavimo 6. Apeliantas skunde praÅ¡o nekonfiskuoti automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes automobilis yra Å¡eimos turtas ir lygiomis dalimis priklauso jam ir jo sutuoktinei, arba priteisti iÅ¡ jo pusę konfiskuojamo turto vertės pinigais. 6.1. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Todėl nustačius, kad automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Be to, konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, jog įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1173/2018), bei yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018). 6.2.

Nagrinėjamu atveju V. G. vairavo automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ir policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas, todėl įvykio metu V. G. vairuotas automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Minėta priemonė turi ekonominę vertę, jÄ naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymÄ , transporto priemonę bÅ«tina konfiskuoti. Pastebėtina ir tai, jog automobilio vertė negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymÄ . Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018).

Taigi, įvertinus bylos duomenis, neabejotina, kad V. G. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimÄ , kai vairuoja neblaivus asmuo, t. y. Å¡iuo atveju transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam ir policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymius vengiant neblaivumo patikrinimo, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas ir Å¡iuo atveju nelaikytinas neproporcinga priemone.

Pastebėtina ir tai, kad Å¡ioje situacijoje visuomenės ir V. G. interesų pusiausvyra bÅ«tų pažeista, jei iÅ¡ jo nebÅ«tų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip bÅ«tų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sÄ lygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui. 6.3. Nepagrįstas apelianto praÅ¡ymas konfiskuoti tik dalį (pusę) automobilio vertės atitinkančiÄ sumÄ .

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis priklausytų tretiesiems asmenis (ar kiti asmenys turėtų teisių į automobilį), ar kad jo nebÅ«tų tikslinga konfiskuoti dėl kitų priežasčių.

Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto prašymas konfiskuoti dalį automobilio vertės laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo.

7. Atsakant į skundo argumentus dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, pažymėtina, jog BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimÄ asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Å is BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iÅ¡ visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡skirti turinčias didžiausiÄ reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra aktualÅ«s ir tuo atveju kai yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnyje, nes Å¡is nusikaltimas taip pat yra susijęs su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu. 7.1.

Apygardos teismas sprendžia, kad tiek paskiriant aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios V. G. padaryto pažeidimo pavojingumÄ ir jo asmenybę. Pažymėtina, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki trejų metų (vidurkis – 2 metai). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. G. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 100–101, 105), dirbantis, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad jo padaryta veika yra susijusi su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, V.

G. nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl padarytos veikos neiÅ¡reiÅ¡kė viso proceso metu, nepripažino padaręs nusikaltimÄ . Taigi, minėtos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog V. G. padaryta veika laikytina mažiau pavojinga, dėl ko reiktų neskirti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. 7.2. Aplinkybė, kad V. G. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, Å¡iuo atveju nėra pakankamas pagrindas atsisakyti skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistajam V.

G., nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010). Apygardos teismo vertinimu, V. G. paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas neabejotinai turės taisomÄ jį poveikį apeliantui, nes padės jam suvokti Å¡ios teisės turėjimo teikiamus privalumus, jos vertę bei tokiÄ teisę turinčio asmens atsakomybę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė