Legislator Case Law & Legislation
f743e786-78d2-4e7c-b582-652ac8abb451 AI generated

f743e786-78d2-4e7c-b582-652ac8abb451 · Regionų administracinis teismas

Case Number f743e786-78d2-4e7c-b582-652ac8abb451
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Legislator headnote

AI generated

f743e786-78d2-4e7c-b582-652ac8abb451 · Regionų administracinis teismas: Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Keywords

AI generated
unfit notwithstanding health condition endangerment of life and health personal protective equipment improvement in medical condition severe health impairment medical care requirements
AI generated
e3350141-4490-456f-946f-830c1fe45caa
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
7a7a7b9b-490a-40b6-9d5a-01662998389e
Administracinė byla Nr. I-503-279/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00224-2017-5Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Aistei Kuliavcevaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Ž. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.
9df65096-52c7-4e72-aed3-e353d627680f
?Administracinė byla Nr.
5b31bb4d-7a4f-4d8a-9f41-2b7e8c0b8701
valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
ae13a899-526a-446d-9dbe-60ae138f519a
valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3700-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00038-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d. (apytiksliai) jis buvo laikomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės (toliau – ir areÅ¡tinė) kamerose Nr. 2, 3, 4, 13, 15, 18 ir kitose, ir Å¡iose kamerose laikymo sÄ lygos buvo netinkamos.

Gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Kamerose trūko inventoriaus – stalų, suoliukų, taburečių, lentynų asmeniniams daiktams susidėti. Sanitarinis mazgas nuo kameros buvo atskirtas 1,2 m aukščio sienele, o kadangi buvo įrengtas ant pakylos, sienelės aukštis buvo iš viso tik apie 0,8 m. Kadangi sienelė buvo tokio aukščio, ir nuo durų nebuvo jokios apsaugos – sienelės, užuolaidų, visi esantys kameroje asmenys, ir pareigūnai, atidarę kameros duris ar pro stebėjimo langelį galėjo matyti, kaip jis atlieka gamtinius reikalus.

Atlikus gamtinius reikalus, kameroje bÅ«davo blogas oras, nes kameroje neveikė ventiliacija ir nebuvo sudaryta galimybė kamerÄ iÅ¡vėdinti per langÄ , nes langai neatsidarė, jie buvo be rankenų. Visose kamerose buvo tupiami tualetai, nebuvo sėdimų unitazų. DuÅ¡ai neatitiko reikalavimų. DuÅ¡uose nebuvo muilo dozatoriuje. DuÅ¡uose reikėdavo persirengti toje pačioje patalpoje, kurioje prausiamasi, todėl nuo garų permirkdavo drabužiai, tekdavo juos vilktis Å¡lapius ir eiti per skersvėjį į kamerÄ , o jis serga žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV), tad jam tai bÅ«davo pavojinga sveikatai, nes jis galėjo susirgti plaučių uždegimu ar kitokia liga.

DuÅ¡uose nebuvo veidrodžių, todėl tekdavo skustis apgraibomis, jis iÅ¡ duÅ¡o iÅ¡eidavo pusiau nusiskutęs, visi iÅ¡ jo Å¡aipėsi. DuÅ¡e plytelės nuo drėgmės buvo labai slidžios, nepritaikytos maudytis, nebuvo jokių guminių kilimėlių. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovės atstovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teismo nutartimi (b. l. 71–72) priimtuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 57–63), be to, nurodė, kad kamerose nebuvo jokių valymo priemonių – Å¡luotų, Å¡epečių, skudurų grindims.

Sanitariniame mazge nebuvo jokių apsauginių užuolaidėlių, tad užsidengti tualetui jis turėjo naudoti patalynę, paimtÄ nuo lovos. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 103–104), be to, nurodė, kad duÅ¡uose grindys ir sienos buvo neÅ¡varios nuo muilo, net pageltę nuo neÅ¡varumų. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundÄ (b. l. 15–18) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (su pertraukomis). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 2, 3, 4, 13, 15, 16, 18. Teigė, kad pagal teisės normas policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). PareiÅ¡kėjui bÅ«nant areÅ¡tinėje, jam nežymiai ploto teko mažiau nei numatyta teisės akte.

Visose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara, jame yra Å¡alto vandens tiekimo sistema, turkiÅ¡ko tipo tualetai, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), yra atskira patalpų oro Å¡alinimo sistema. Siekiant pagerinti sulaikytųjų sÄ lygas ir privatumÄ , sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, tam įrengti kabliukai. PareigÅ«nai, stebėdami kamerose esančių asmenų elgesį pro kamerų duryse įrengtus langelius, mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus kamerų kampus.

Sanitariniai mazgai yra kamerų kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti stebimas. Kamerų langai atsidaro, tad yra galimybė kameras vėdinti per langus. Kamerose yra įrengti veidrodžiai. Areštinės dušinėse yra kilimėliai, dušuose nėra slidu ir jais naudotis nekyla pavojaus. Atsakovės atstovas 2019 m. liepos 23 d. rašte Nr. 50-S-12486 „Dėl papildomų paaiškinimų (toliau – raštas „Dėl papildomų paaiškinimų“) (b. 1. 84–85) nurodė, kad areštinė nuolat įsigyja valymo priemonių ir pareiškėjui buvo išduodamas muilas.

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais sÄ moningai siekė pareiÅ¡kėjui sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos nekonkretizavo, nepagrindė įrodymais. Panevėžio AVPK negavo skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ar sutrikusios sveikatos. PareiÅ¡kėjas negalėjo patirti tokių iÅ¡gyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo požiÅ«riu juos galima bÅ«tų įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teigė, kad praÅ¡oma priteisti neturtinė žala per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, atlyginimo. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 15–16), Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 22), asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o (b. l. 25–37), asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡o (b. l. 40–42) duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (su pertraukomis).

Byloje esant tokiems duomenims apie pareiÅ¡kėjo buvimo areÅ¡tinėje datas, byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (toliau – ginčo laikotarpis). BÅ«damas areÅ¡tinėje, pareiÅ¡kėjas turėjo suimtojo statusÄ (b. l. 16, 21). Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui turintį tekti gyvenamÄ jį plotÄ iki 2017 m. balandžio 3 d. reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir 2007 m. Taisyklės), o nuo 2017 m. balandžio 4 d. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d.

įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir 2017 m. Taisyklės). 2007 m. Taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Tokia pat nuostata įtvirtinta 2017 m. Taisyklių 58 punkte. Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 15–16, 22, 40–42) esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas: nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 18, kurios plotas 13,81 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiÅ¡kėjui teko 6,26 kv. m ploto (13,81 – 1,29 = 12,52 / 2 = 6,26); nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui teko 6,73 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 13, kurios plotas 10,20 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,42 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 15, kurios plotas 19,59 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui teko 6,10 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su trimis asmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui teko 5,02 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 17 d. 13.01 val. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui teko 6,33 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 17 d. 13.02 val. iki 2017 m. birželio 19 d. toje pačioje kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,75 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, iÅ¡ pradžių su vienu, po to su dviem asmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 6,73 iki 10,10 kv. m ploto; nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 20 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, iÅ¡ pradžių su vienu, po to su dviem asmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 6,33 iki 9,49 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiÅ¡kėjui teko 10,10 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 16, kurios plotas 14,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiÅ¡kėjui teko 6,55 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmeniu, todėl pareiÅ¡kėjui teko 6,70 kv. m ploto.

Apskaičiuojant gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ kameros ploto iÅ¡skaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kamerose Nr. 18, 15, 2 yra 1,29 kv. m (1,01 x 2,28 = 1,29), kameroje Nr. 3 – 1,18 kv. m, kameroje Nr. 13 – 1,35 kv. m, kameroje Nr. 4 – 1,31 kv. m, kameroje Nr. 16 – 1,28 kv. m ploto (b. l. 19), baldų užimamas plotas neiÅ¡skaičiuotas. Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimÄ , kai jam tekęs plotas buvo 4,42 kv. m ir 4,75 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikomas iÅ¡ viso 7 paras (nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., ir nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. birželio 19 d.).

Minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sÄ lygomis, dėl ko pareiÅ¡kėjas patiria neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-801-442/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas 7 paras, daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas pažeidė 2017 m.

Taisyklių 58 punkto reikalavimus ir pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų plotÄ buvo pažeista. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimamas baldų užimamas plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018).

Taigi baldų užimamas kalinimo patalpos (kameros) plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtų iÅ¡gyvenimų intensyvumo lygį bei pažeidimo mastÄ , bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, kameros Nr. 13 (kurioje pažeistas minimalaus ploto reikalavimas) plotas iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ yra 8,85 kv. m, baldai užėmė 2,68 kv. m. ploto; kameros Nr. 4 (kurioje pažeistas minimalaus ploto reikalavimas) plotas iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ yra 18,98 kv. m, baldai užėmė 8,23 kv. m ploto (b. l. 19), t. y. baldai užėmė nemaÅ¾Ä dalį Å¡ių kamerų ploto.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose trÅ«ko inventoriaus – stalų, suoliukų, taburečių, lentynų asmeniniams daiktams susidėti. Ginčo laikotarpiu kamerų įrengimÄ reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 5-V-31, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ (b. l. 86). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 d.

įsakymo Nr. 5-V-31 30 punkte yra tokios nuostatos, susijusios su pareiÅ¡kėjo nurodytu inventoriumi: prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams; atsižvelgiant į lovų skaičių, prie kiekvienos lovos turi bÅ«ti spintelė be stalčių, suolas arba taburetė; kameroje turi bÅ«ti vienas stalas. Tad pagal nurodytas teisės normas, kameroje turi bÅ«ti vienas stalas, policijos įstaiga neprivalo kameroje pastatyti daugiau stalų. Pagal nurodytÄ teisės normÄ , kameroje gali bÅ«ti arba suolas, arba taburetė, t. y. policijos įstaiga turi teisę pasirinkti, ar kameroje įrengti suolÄ , arba taburetę.

Nurodyta teisės norma neįtvirtina reikalavimo kameroje įrengti lentynas asmeniniams daiktams susidėti. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų (b. l.

19) nustatyta, kad kameros Nr. 2, 3, 4, 13, 15, 16, 18 (kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) buvo apstatytos tokiais baldais: kamerose Nr. 2, Nr. 4 buvo vienas stalas, du suolai, keturios spintelės, kameroje Nr. 3 buvo du stalai, du suolai, keturios spintelės, kamerose Nr. 13, Nr. 15 buvo vienas stalas, du suolai, dvi spintelės, kamerose Nr. 16, Nr. 18 buvo vienas stalas, du suolai, trys spintelės. Minėtose kamerose taip pat buvo lovos (pareiÅ¡kėjas nesiskundė dėl lovų trÅ«kumo). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks kamerų apstatymas baldais atitiko nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl baldų trÅ«kumo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis kamerose įrengtu sanitariniu mazgu, ir kiti kameroje laikomi asmenys, taip pat ir pareigÅ«nai, atidarę kameros duris ar pro stebėjimo langelį galėjo matyti, kaip jis atlieka gamtinius reikalus, be to, kameroje dėl sanitarinio mazgo buvo nemalonus kvapas, nes kameroje neveikė ventiliacija ir nebuvo sudaryta galimybė kamerÄ iÅ¡vėdinti per langÄ â€“ langai neatsidarė, jie buvo be rankenų.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Jos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009), kurios 20 punktas nustatė, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 16–17) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

21) nurodytais duomenimis, visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Iš fotografijų, kuriose užfiksuotas sanitarinio mazgo vaizdas matyti, kad sanitarinis mazgas kamerose nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirtas pertvara (b. l. 50–51). Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 16–17) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

21) nurodytais duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose turi atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , taip pat yra galimybė kameras vėdinti per langus, kurie atsidaro, langai turi atidarymo rankenėles. Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis areÅ¡tinėje buvo patikrintas 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki ginčo laikotarpio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, nustatė, kad areÅ¡tinės kamerų sanitariniuose mazguose įrengti turkiÅ¡ko tipo tualetai, praustuvės su tekančiu Å¡altu vandeniu; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro Å¡alinimo sistemos ortakio anga; yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi; areÅ¡tinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų areÅ¡tinėje nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12), b. l. 87–88). Nacionalinio visuomenės sveikatos centras, 2017 m. liepos 10 d. atlikęs patikrinimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose Nr. 4 ir Nr. 18 (pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4 prieÅ¡ šį patikrinimÄ ir po jo, buvo laikomas kameroje Nr. 18 prieÅ¡ šį patikrinimÄ ), nustatė, kad visose kamerose yra varstomi langai su grotomis ir veikia mechaninė iÅ¡traukiamoji vėdinimo sistema.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pastarojo patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 punktų reikalavimų (taip pat ir minėto 17 punkto) pažeidimų nenustatė (2017 m. liepos 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-200(16.3.187.5.12), b. l. 43). Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovo atsiliepime bei vyriausiojo specialisto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų duomenų apie kamerų vėdinimÄ teisingumu. Remiantis aptartais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo oro Å¡alinimo sistema atitinka higienos normos reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtÄ Panevėžio AVPK veikimÄ (neveikimÄ ) ir tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamo tualeto įrengimo, tai yra dėl to, kad kamerose jis jautė blogÄ kvapÄ , sklidusį iÅ¡ tualeto.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas, jo atitvėrimas 120–130 cm sienele yra laikomas atitinkančiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areÅ¡tinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sÄ lygas ir privatumÄ , suteikia galimybę sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, tuo tikslu sanitariniuose mazguose yra įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 17). IÅ¡ fotografijų matyti, kad sanitariniuose mazguose yra įdėti minėti kabliukai (b. l. 50–51). Tačiau iÅ¡ Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprÅ«pinami, jie sanitarinius mazgus turi užsidengti patys iÅ¡ jiems iÅ¡duodamų arba savo turimų paklodžių ar kitų audeklų (b. l. 23).

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas nelaikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018). 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimÄ tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017). Atsižvelgiant į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį kameroje buvo laikomas ne vienas (b. l. 15–16, 22, 40–42), ir į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 57 paras.

PareiÅ¡kėjas nors ir teigė, kad jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, matė pareigÅ«nai pro kameros duris ar stebėjimo langelį duryse, tačiau nedetalizavo konkrečių atvejų, kada jį matė pareigÅ«nai, ir netvirtino, kad jis specialiai pareigÅ«nų buvo stebimas sanitariniame mazge. Bylos duomenimis, areÅ¡tinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti areÅ¡tinės kamerose esančių asmenų elgesį (b. l. 17). Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytais duomenimis, pareigÅ«nai pro kameros duryse esantį langelį mato beveik visÄ kamerÄ , nemato tik jos kampų, kurie yra prie durų deÅ¡inėje ir kairėje pusėje, o sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, todėl pareigÅ«nai mato tik dalį sanitarinio mazgo; pareigÅ«nai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi tualetu (b. l. 24).

Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareigÅ«nams per kamerų duryse esančius langelius periodiÅ¡kai stebint kameras, buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis tualetu. Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jį matė pareigÅ«nai sanitariniame mazge, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad visose kamerose buvo tupiami tualetai, nebuvo sėdimų unitazų. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui, ir atitinkamai neįtvirtina reikalavimo sanitariniame mazge įrengti sėdimÄ unitazÄ .

IÅ¡ fotografijų (b. l. 50–51) matyti, kad areÅ¡tinės kamerų sanitariniuose mazguose yra klozetai (tupiami), o ne unitazai (sėdimi). Kadangi ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo sanitariniame mazge įrengti sėdimÄ unitazÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad sanitariniame mazge nebuvo sėdimo unitazo. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad kamerose nebuvo jokių valymo priemonių – Å¡luotų, Å¡epečių, skudurų grindims.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovės atstovas raÅ¡te „Dėl papildomų paaiÅ¡kinimų“ patvirtino, kad areÅ¡tinė nuolat įsigyja valymo priemonių, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas muilas, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 37 punktas (b. l. 84).

Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininkas 2019 m. liepos 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose yra sudėtos valymo priemonės – Å¡luotos, Å¡epečiai, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, o suimtiesiems papraÅ¡ius, areÅ¡tinėje dirbantys policijos pareigÅ«nai paduoda ir chemines valymo priemones kameroms valyti, jų stygiaus areÅ¡tinėje nėra (b. l. 96). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, nustatė, kad kamerose esantys asmenys patys rÅ«pinasi Å¡varos palaikymu, valo kameras, tam jie yra aprÅ«pinti valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Å¡io patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 87–88). Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo raÅ¡te, tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendžia, kad kameroje buvo valymo priemonės. Be to, atsakovės atstovo raÅ¡te „Dėl papildomų paaiÅ¡kinimų“, Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininko ir vyriausiojo specialisto tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytais duomenimis, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas areÅ¡tinėje neteikė nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų (b. l. 84, 96, 21), tad pareiÅ¡kėjas nesiskundė ir dėl valymo priemonių nebuvimo.

Nustatęs byloje Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jų nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡e nebuvo muilo dozatoriuje. Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Jos 45 punktas nustato, kad į laisvės atėmimo vietÄ pristatyti asmenys Å¡varinami (prausiami, naikinami nariuotakojai, dezinfekuojami drabužiai) prireikus – esant nariuotakojų, nepakankamai Å¡varai, higienai ir pan.

Jos 31 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatė, kad sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti muilo. Kadangi šioje teisės normoje nėra imperatyviai nurodyta, kad dušinėje turi būti muilo dozatorius, teismas sprendžia, kad dušinėje gali būti padedamas muilo gabalėlis (vietoje dozatoriaus su skystu muilu). 2007 m. Taisyklių 83 punktas numatė, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti muilu. 2017 m.

Taisyklių 60 punktas numato, kad areÅ¡tantai jų praÅ¡ymu turi bÅ«ti aprÅ«pinti muilu. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad areÅ¡tinės duÅ¡inėse yra muilo, ir kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas muilas, vadovaujantis minėtomis taisyklių normomis (b. l. 17). Fotografijos, kuriose užfiksuotas duÅ¡o vaizdas, patvirtina, jog duÅ¡o patalpose muilinėse yra muilo gabalėliai (b. l. 45–46, 48–50). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad areÅ¡tinė 2015–2016 metais, t. y. iki ginčo laikotarpio, įsigijo tualetinį muilÄ (b. l. 91–95).

Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas muilas. Nustatęs byloje Å¡ias aplinkybes, kad areÅ¡tinės duÅ¡o patalpose muilinėse buvo muilo, ir kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas muilas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl muilo dozatoriuje nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡uose reikėdavo persirengti toje pačioje patalpoje, kurioje prausiamasi, todėl nuo garų permirkdavo drabužiai, tekdavo juos vilktis Å¡lapius ir eiti per skersvėjį į kamerÄ , o jis serga ŽIV, tad jam tai buvo pavojinga sveikatai, nes jis galėjo susirgti plaučių uždegimu ar kitokia liga.

Higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimų duÅ¡o patalpos įrengimui ir nenustato reikalavimo joje įrengti atskirÄ patalpÄ persirengimui. Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad duÅ¡o kambariuose yra pakabos drabužiams pasikabinti (b. l. 20). Å iÄ aplinkybę patvirtina fotografijos, kuriose užfiksuotas duÅ¡o patalpų vaizdas (b. l. 45–50). Higienos normos 134:2015 12 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Jos 16 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir minėtų 12, 16 punktų) pažeidimų nenustatė (b. l. 87–88). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areÅ¡tinėje langai yra su rankenomis (b. l. 16). Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose patvirtino, kad areÅ¡tinėje esantys dušų kambariai yra tvarkingi, visi areÅ¡tinės kamerų langai turi atidarymo rankenėles (b. l. 20–21).

Kadangi bylos duomenimis languose buvo rankenėlės, teismas sprendžia, kad langus galima buvo uždaryti, siekiant išvengti skersvėjo. Nurodyti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad areštinėje pūtė skersvėjis, kaip skunde teigė pareiškėjas. Atsakovės atstovo rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ (b. l. 84), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko (b. l.

96) ir vyriausiojo specialisto (b. l.

21) tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytais duomenimis, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas areÅ¡tinėje neteikė nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų ir dėl sveikatos. PareiÅ¡kėjo medicininėje kortelėje (b. l.

38) yra užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo duÅ¡o patalpoje įrengti atskirÄ persirengimo patalpÄ , į tai, kad langus galima buvo uždaryti, į tai, kad areÅ¡tinėje nebuvo nustatyti Higienos normos 134:2015 reikalavimų pažeidimai, į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu neteikė nusiskundimų dėl sveikatos ir laikymo sÄ lygų, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.

Šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušuose nebuvo veidrodžių, todėl jam tekdavo skustis apgraibomis ir iš dušo išeidavo pusiau nusiskutęs, visi iš jo šaipėsi. Higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimų dušo patalpos įrengimui ir nenustato reikalavimo joje įrengti veidrodį. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dušo patalpose veidrodžių nėra (b. l. 20).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad veidrodžiai yra įrengti kamerose (b. l. 17). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad areštinėje buvo pakabinti veidrodžiai (b. l. 21). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo atsiliepime ir vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad kamerose buvo veidrodžiai, ir pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti veidrodžiu kameroje ir nusiskusti.

Atsižvelgdamas ir į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo duÅ¡o patalpoje įrengti veidrodį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡e plytelės nuo drėgmės buvo labai slidžios, nepritaikytos maudytis, jokių guminių kilimėlių nebuvo. Higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimų duÅ¡o patalpos įrengimui. Jos 12 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinės dušinėse yra kilimėliai, ir patvirtino, kad dušuose nėra slidu ir jais naudotis nekyla pavojaus (b. l. 17). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime taip pat patvirtino, kad areštinės dušo kambariai yra tvarkingi, juose yra guminiai kilimėliai (b. l. 20). Fotografijos, kuriose užfiksuotas dušo vaizdas, patvirtina šias atsakovės atstovo ir vyriausiojo specialisto nurodytas aplinkybes, kad dušo patalpose yra kilimėliai (b. l. 45–50).

Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, nustatė, kad duÅ¡ai yra tvarkingi, duÅ¡inės grindys yra neslidžios, jose yra nuolydis vandens nutekėjimo kanalų, angų link. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Å¡io patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 87–88). Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo ir patikrinimo akte nurodyta aplinkybe, kad duÅ¡o grindys buvo neslidžios.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakomybės atstovo veiksmus. Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kilimėlių duÅ¡e nebuvimo ir slidžių grindų atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas atsikirtime nurodė, kad duÅ¡uose grindys ir sienos buvo neÅ¡varios nuo muilo, netgi pageltę nuo neÅ¡varumų. Higienos normos 134:2015 28.2 papunktis numato, kad duÅ¡inės patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ .

Jos 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka. Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime patvirtino, kad areÅ¡tinės duÅ¡o kambariai yra tvarkingi (b. l. 20). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, nustatė, kad areÅ¡tinėje esantys duÅ¡ai yra tvarkingi, Å¡varÅ«s, ir jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 87–88).

IÅ¡ fotografijų, kuriose užfiksuotas duÅ¡o patalpų vaizdas (b. l. 45–50), negalima daryti tokios iÅ¡vados, kad Å¡ių patalpų grindys ir sienos buvo neÅ¡varios, kaip teigė pareiÅ¡kėjas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti vyriausiojo specialisto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendžia, kad duÅ¡o patalpose grindys ir sienos buvo valomos ir buvo Å¡varios. Å is pareiÅ¡kėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dalį ginčo laikotarpio (iÅ¡ viso 7 paras) areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimÄ â€“ pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., ir nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. birželio 19 d. teko atitinkamai 4,42 kv. m ir 4,75 kv. m ploto (trÅ«ko atitinkamai 0,58 kv. m, 0,25 kv. m ploto), ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį (iÅ¡ viso 57 paras), buvo laikomas areÅ¡tinės kamerose neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Pripažintina, jog tokios laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortÄ , tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ar dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo pareiÅ¡kėjui sutriko sveikata, kad jis dėl to bÅ«tų kreipęsis į areÅ¡tinėje dirbantį medicinos specialistÄ ir prašęs jo pagalbos. Atsakovės atstovas raÅ¡te „Dėl papildomų paaiÅ¡kinimų“ (b. l.

84) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas būdamas areštinėje neteikė nusiskundimų dėl sutrikusios sveikatos (b. l. 21). Medicinos darbuotoja pareiškėjo medicininėje kortelėje (b. l.

38) užfiksavo, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygų (teisės į minimalaus ploto pažeidimÄ , į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu), į pažeistos vertybės pobÅ«dį (nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo sveikatai), į mastÄ (pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjui teko 4,42 kv. m ir 4,75 kv. m ploto, minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – trÅ«ko 0,58 ir 0,25 kv. m ploto, kamerose nemaÅ¾Ä ploto dalį užėmė baldai, nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), bei trukmę (pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktuose nustatyto ploto reikalavimÄ buvo pažeista 7 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 4 paras, kai vienam asmeniui teko 4,42 kv. m ploto, o pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 57 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 13 parų).

Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ dėl tokio pobÅ«džio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 180 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti G. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 291008610, 180 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalia Pranckienė