f7406d66-eff3-4375-ba80-dcd0351449fb · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracine byla NrAdministracine byla Nr. I-252-414/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00452-2010-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsejo 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Rimanto Giedraicio (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Janinos Vitunskienes ir Kestucio Gudyno, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškejai B.

G. P., jos atstovui advokato padejejui Tomui Ryzgeliui, atsakovo Kauno miesto savivaldybes administracijos atstovei Neringai Žukauskienei, treciojo suinteresuoto asmens Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovei Mildai Stankunaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. V. J., A. J., A. J., A. J., treciojo suinteresuoto asmens Kauno technologijos universiteto atstovui Kestuciui Štuikiui, nedalyvaujant treciajam suinteresuotam asmeniui E. I. G., viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal B.

G. P. patikslinta skunda atsakovui Kauno miesto savivaldybes administracijai, del ipareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos, E. V. J., A. J., A. J., A. J., E. I. G., Kauno technologijos universitetas, nustate: Pareiškeja B. G. Petrokiene ir jos atstovas patikslintu skundu praše ipareigoti atsakova Kauno miesto savivaldybes administracija per tris menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo:

1) parengti ir patvirtinti žemes sklypo, patenkancio i J. J. iki nacionalizacijos Amaliu kaime valdyta žeme, kuris Kauno miesto bendrajame plane pažymetas kaip užimtas planuojamu pietrytiniu aplinkkeliu, natura gražinamos laisvos (neužstatytos) žemes plana ir ji pateikti Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Kauno miesto žemetvarkos skyriui;

2) parengti J. J. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytos Amaliu kaime žemes, natura gražinamos laisvos (neužstatytos) žemes plana ir ji patvirtinus pateikti Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Kauno miesto žemetvarkos skyriui. Jie paaiškino, kad J. J. iki nacionalizacijos Amaliu kaime nuosavybes teise valde 4,98 ha žemes. Pareiškejai ir kitiems pretendentams iki šiol nuosavybes teises atkurtos tik i dali šios žemes (gražinta natura 1,2788 ha). Liko neatkurta i 3,7012 ha žemes.

Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemetvarkos skyrius yra informaves, kad didžioji dalis (apie 3,7 ha) iki nacionalizacijos J. J. Amaliu kaime nuosavybes teise valdyto 4,98 ha žemes sklypo realiai yra laisva ir neužstatyta, taciau Kauno miesto savivaldybes administracija nurodo, kad butent toje vietoje pagal patvirtinta Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendraji plana numatyta Ateities plento rekonstrukcija (Pietrytinis aplinkkelis), del to ši žemes sklypo dalis yra valstybes išperkama ir pretendentams gražinama nebus.

Nors Kauno miesto Pietrytinio aplinkkelio detalusis planas nera parengtas iki šiol, taciau atsakove atsisako vykdyti Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybes 1997-09-29 nutarimu       Nr. 1057, 106 punkte nurodytus veiksmus, teigdama, kad teritorija, kuri patenka i J. J. iki nacionalizacijos valdyta žemes sklypa, yra valstybes išperkama, nes jai yra konkretus visuomenes poreikis. Kadangi ginco žemes poreikis visuomenei nera patvirtintas detaliuoju planu – vieninteliu Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 str. 3 p. nustatytu teisiniu pagrindu, todel, pareiškejos nuomone, pagal administraciniu teismu praktika, tokiu atveju, butina ivertinti bendrojo plano sprendinius, faktine situacija, galimai parengto detaliojo plano sprendinius ir kitas aplinkybes bei padaryti išvadas ar visai teritorijai i kuria pretenduojama atkurti nuosavybes teises yra konkretus ir aiškiai išreikšti visuomenes (jos dalies) interesai, kuriuos valstybe privalo užtikrinti ir ar tie interesai negali buti patenkinti gražinus pretendentams žeme natura.

Nera aišku ar visai 3,7 ha negražinto sklypo teritorijai yra realus visuomenes poreikis. Iki šiol jokiu pasiulymu ir informacijos apie kitoje vietoje esancia laisva žeme ir galimybe atkurti nuosavybes teises kitoje vietoje nera pateikta. Ne karta buvo kreiptasi i kompetentingas institucijas del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo, taciau nuosavybes teisiu atkurimas nevykdomas, o Kauno apskrities viršininko administracija 2010-04-15 raštu informavo, kad gavus ginco teritorijoje parengtus sklypu planus bus rengiamas sprendimo projektas del nuosavybes teisiu atkurimo ir apie tai bus informuojami pretendentai.

Kauno miesto savivaldybe dar 2007 metais nurode, kad nera laisvos žemes, taciau nuolat atsiranda nauji sklypai ir neaišku, kokia dalis yra laisva. Pareiškeja mano, kad laisvu sklypu yra, kad visa neužstatyta žeme ir aplinkkelis yra laisva žeme, nes nera patvirtinti detalieji planai, 3 ha plotas yra visiškai tušcias, jame stovi tik garažai. Prašo skunda tenkinti.Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija praše skunda atmesti. Atsiliepime nurode ir atstove paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento Urbanistikos skyrius atsakydamas i Kauno apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Kauno miesto žemetvarkos skyriaus paklausimus atitinkamais raštais ne karta pateike informacija apie žeme (preliminariai laisva, neužstatyta) A.

J. iki 1940 metu turetos žemes ribose. Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento Urbanistikos skyrius, gaves informacija iš SI „Kauno planas“, 2010-04-23 raštu Kauno apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Kauno miesto žemetvarkos skyriu informavo, kad A. J. iki 1940 m. turetos žemes ribose (planšeteje nurodytoje vietoje) laisvos (neužstatytos) žemes, kuri pagal Pilieciu nuosavybes teisiu atkurimo istatyma nepriskirta valstybes išperkamai žemei, nera.

Pažymejo, kad ginco teritorijoje pagal Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendraji plana, patvirtinta Kauno miesto savivaldybes tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-242, yra vykdomos detaliojo planavimo proceduros Ateities plento rekonstrukcijai bei perspektyvinei eurostandarto geležinkelio trasai. Visuomenes poreikiai i šia teritorija yra aiškiai išreikšti Kauno miesto savivaldybes tarybos 2003-05-29 sprendimu patvirtintame Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane, todel ji pagristai laikoma valstybes išperkama žeme.

Remesi administraciniu teismu praktika, kurioje nurodoma, kad detaliojo plano nebuvimas nera pakankamas pagrindas pripažinti žeme laisva (neužstatyta), i kuria nuosavybes teises gali buti atkuriamos natura, o savivaldybes institucija, teikdama informacija apie nesuplanuotas teritorijas, turi nurodyti, kad atliekamos, ar per protinga laika bus atliekamos teritoriju planavimo proceduros, kuriu pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta istatyme numatytiems objektams (LVAT 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-276-04).

Teritorijos, kurioje Kauno miesto savivaldybes bendrajame plane yra numatyta europinio geležinkelio trasa, atžvilgiu yra nustatytas konkretus ir realus visuomenes poreikis, todel, kol nera padaryti bendrojo plano sprendiniu pakeitimai, šia teritorija nera pagrindo laikyti laisva valstybine žeme, i kuria gali buti natura atkurtos nuosavybes teises (LVAT administracine byla Nr. A858-151/2011). Pažymejo, kad yra išduotos planavimo salygos (planavimo organizatorius Kauno technologijos universitetas) žemes sklypo suformavimui prie esamu pastatu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune.

Pastabose irašytas reikalavimas – sklypa prie turimo nekilnojamojo turto formuoti tik pastatams eksploatuoti reikalingo dydžio, ivertinant tai, kad planuojamas sklypas patenka i nuosavybes teisems atkurti iki 1940 m. tureto sklypo ribas. Mano, kad iš esmes atsakovas istatymu jam priskirta funkcija ivykde ir, išnagrinejes ginco teritorijoje esama situacija, 2010-04-23 rašte pagristai nurode, kad laisvos (neužstatytos) žemes, kurioje butu galimybe suformuoti sklypa nuosavybes teisiu atkurimui nera. Pareiškeja konkrecios, jos nuomone laisvos (neužstatytos) žemes ginco teritorijoje taip pat nenurode, todel nera aišku, kokio ploto ir kokioje konkreciai vietoje laisvos (neužstatytos) žemes sklypo planas (-ai) turetu buti parengti.

Išreiške abejones del galimo išankstinio bylos nagrinejimo ne per teisma tvarkos nesilaikymo. Praše reikalavimus atmesti kaip nepagristus ir neteisetus.Treciuju suinteresuotu asmenu Kauno technologijos universiteto ir Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovai praše skunda atmesti. Nurode, kad naturoje aplinkkelio nera, žemes sklypas, esantis adresu Raktažoliu 21, Kaune, yra valdomas Kauno technologijos universiteto, sklypo detalusis planas patvirtintas 1997-03-25 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 297, naujo detaliojo plano rengimui 2009-11-20 buvo išduotos ir patvirtintos detaliojo planavimo salygos.

Laisvos (neužstatytos) žemes, ju nuomone, nera. Tretieji suinteresuoti asmenys E. V. J., A. J., A. J., A. J. praše skunda tenkinti, nurode, kad ginco teritorijoje yra laisvos žemes, nes virš 3 ha yra plynas laukas.Treciasis suinteresuotas asmuo E. I. G. i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta tinkamai, byla nagrinetina jai nedalyvaujant.Skundas atmestinas. Byloje esanciais dokumentais nustatyta, kad A. J. iki 1940 m. Amaliu k. (pagal dabartini teritorini suskirstyma (duomenys neskelbtini)) nuosavybes teise valde žeme, i kurios dali (1,2788 ha) nuosavybes teises pretendentams yra atkurtos, o i dali (3,7012 ha) – neatkurtos.

Del to pažymetina, kad pareiškejos skundo reikalavimai yra susije su A. J., o ne su J. J. žeme, nes nuosavybes teisiu atkurimo byloje esantis 1947-04-17 A. J. testamentas Amaliu kaime valdytos žemes savininko nepakeite. Buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytos žemes vieta ir ribos yra nustatytos ir pažymetos grafiškai (T 1, b. l. 133; 175). Ginco del žemes vietos ar ribu byloje nera. Pareiškeja B. G. P. yra viena iš pretendentu nuosavybes teisems atkurti i A. J. iki nacionalizacijos valdyta žeme.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Kauno miesto žemetvarkos skyrius (toliau – Kauno miesto žemetvarkos skyrius) 2007-02-22 raštu Nr. 52-450(1.11), 2008-10-08 raštu Nr. S2-2713(1.11), 2009-12-04 raštu Nr. S2-2221(1.11) kreipesi i Kauno miesto savivaldybes administracija ir pateike A. J. turetos žemes sklypo ribas bei praše suformuoti natura gražintinus žemes sklypus, patvirtinti žemes sklypu planus, nustatyti specialiasias žemes sklypo naudojimo salygas, žemes sklypo pagrindine tiksline naudojimo paskirti, buda ir pobudi, pateikti pasiulymus del servitutu nustatymo (T 1, b. l. 14; 20; 42).

Kauno miesto savivaldybes administracija 2007-08-27 raštu Nr. 40-2-1612 (T 1, b. l.

16) Kauno miesto žemetvarkos skyriu informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemes A. J. turetoje žemeje nera bei 2009-12-10 raštu Nr. 40-2-1885 (T 1, b. l. 109) papildomai informavo, kad papraše SI „Kauno planas“ išnagrineti kartografine medžiaga del A. J. valdytoje žemeje laisvos (neužstatytos) žemes nustatymo ir skubos tvarka perengti tokios žemes sklypo schema. Pareiškejos atstove advokate del Kauno miesto savivaldybes administracijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmu, sprendžiant nuosavybes teisiu i A.

J. tureta žeme atkurima, kreipesi i Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos, kuri išnagrinejusi skunda 2010-03-09 raštu Nr. 3B-(7.5)-P,V-177-2/8 (T 1, b. l. 56-59), be kita ko, praše Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu nedelsiant paskirti savivaldybes valstybes tarnautoja del natura galimos gražinti žemes sklypu suformavimo A. J. turetoje žemeje. Pareiškejos atstove advokate 2010-03-31 prašymais kreipesi i Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu prašydama pateikti informacija apie Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos 2010-03-09 rašte nustatyto ipareigojimo vykdyma (T 1, b. l. 60-61; 62-63).

Kauno apskrities viršininko administracija 2010-04-15 raštu Nr. S2-633(1.7) pareiškejos atstove advokate informavo, kad nustatyta tvarka parengti žemes sklypu (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) planai Kauno miesto žemetvarkos skyriui nera perduoti bei nepateikta informacija apie laisva (neužstatyta) žeme bei apie tai, kad gavus parengtus sklypu planus nustatyta tvarka bus rengiamas sprendimo projektas del nuosavybes teisiu atkurimo ir apie tai informuojami pretendentai (T 1, b. l. 64). Kauno miesto savivaldybes administracija 2010-05-13 raštu Nr. R15-314-(R20-124) pateike informacija, kad Kauno miesto savivaldybe, atsižvelgdama i Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendraji plana ir esama situacija, nustatineja, kuri žeme yra valstybes išperkama žeme, o kuri – laisva (T 1, b. l. 115-118).Byloje gincas kyla del atsakovo Kauno miesto savivaldybes administracijos vilkinimo atlikti teises aktais jo kompetencijai priskirtus veiksmus nuosavybes teisiu i žeme atkurimo procese.

Pareiškeja reikalauja ipareigoti atsakova parengti iki nacionalizacijos nuosavybes teise A. J. valdytos žemes ribose, natura gražintinos laisvos (neužstatytos) žemes, kuri Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane pažymeta kaip užimta planuojamo pietrytinio aplinkkelio, plana bei kitos laisvos (neužstatytos) natura gražintinos žemes plana ir šiuos planus patvirtinus pateikti Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos.Ginco teisinius santykius reglamentuoja Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas (toliau – Atkurimo istatymas).

Atkurimo istatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybes teises i žeme, iki 1995 m. birželio 1d. buvusia miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos gražinant natura laisva (neužstatyta) žeme turetoje vietoje, išskyrus žeme, pagal šio istatymo 12 straipsni priskirta valstybes išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemes plotuose gražinamu natura turetoje vietoje žemes sklypu formavima ir ju planu rengima Vyriausybes nustatyta tvarka ir salygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybes administracijos direktorius.

Atkurimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žeme iš pretendentu atkurti nuosavybes teises išperkama valstybes ir už ja atlyginama pagal šio istatymo 16 straipsni ir tuomet, kai iki 1995 m. birželio 1d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal istatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta žemes sklypu, naudojamu ar nauju infrastrukturos objektu - ivairiu veikos sriciu, aptarnaujanciu uki ir gyventojus komplekso, tame tarpe ir transporto objektu, taip pat žemes sklypu, numatomu naudoti valstybiniams geležinkeliams, bendrosioms gyventoju reikmems, savivaldybiu funkcijoms vykdyti skirtu objektu, kuriu svarba vietos bendruomenei savo sprendimu pripažista savivaldybes taryba, eksploatacijai ir bendrajam (viešajam) naudojimui.

Iš to seka, kad istatymu leidejas nuosavybes atkurimo santykiuose pirmenybe skirdamas nacionalizuota turta sugražinant natura, kartu numate galimybe ši turta išpirkti ir nuosavybes teises atkurti kitais budais. Todel sprendžiant ši ginca butina nustatyti, ar A. J. iki nacionalizacijos valdytos žemes ribose yra valstybes išperkama žeme, ar nuosavybes teises šioje žemeje gali buti atkuriamos natura, ar ginco teritorijoje yra laisvu, neužstatytu žemes plotu, kuriuose galima butu suprojektuoti sklypus nuosavybes teisiu atkurimui, o savivaldybe vilkina tokius sklypus suprojektuoti.

Pareiškeja nurode, kad butent po Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos           2010-03-09 sprendimo atsakovas neatliko veiksmu, kuriuos ši išankstinio gincu nagrinejimo ne teismo tvarka institucija praše atlikti, t. y. vilkino atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus. Kadangi pareiškeja vilkinima nurodo kaip aplinkybe, o atsakovo 2010-05-13 rašte Nr. R15-314-(R20-124) nera išreikštas atsisakymas atlikti jo kompetencijai nuosavybes teisiu atkurimo procese priskirtus veiksmus (T 1, b. l. 64), todel atmestini atsakovo argumentai, kad pareiškeja turejo gincyti Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos, kaip išankstinio gincu nagrinejimo ne teismo tvarka institucijos sprendima ir samprotavimai del bylos nutraukimo.

Teismas pritaria pareiškejos argumentams, kad administraciniu teismu praktikoje sprendžiant šios kategorijos administracines bylas nurodoma, jog esminis ir pagrindinis požymis, jungiantis žemes išpirkimo atvejus, yra konkretus visuomenes poreikis pageidaujamai gražinti natura žemei bei, kad šio poreikio buvimas turi buti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracineje byloje Nr. A502-927/08). Taciau administraciniu teismu praktikoje taip pat pažymima, kad detaliojo plano nebuvimas nera pakankamas pagrindas pripažinti žeme laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybes institucija atlieka teritoriju planavimo proceduras, kuriu pagrindu atitinkama teritorija detaliuoju planu bus priskirta istatyme numatytiems objektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracineje byloje Nr. A11-263/2003; 2011 m. gegužes 9 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-1063/2011).

Todel teismui reikia papildomai ivertinti teritorijos butinuma visuomenes reikmems ir iš kitu reikšmingu dokumentu, t. y. kitu teritoriju planavimo dokumentu, faktinio teritorijos naudojimo pobudžio ir kitu aplinkybiu padaryti išvada, ar konkreciam žemes plotui yra visuomenes ar jos dalies interesai, kiuriuos valstybe, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai ipareigota užtikrinti ir tenkinti, taip pat, ar tie interesai yra konkretus ir aiškus ir ju nebutu galima patenkinti, jeigu turtas butu gražintas natura.2003 m. gegužes 29 d.

Kauno miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T-242 buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybes bendrasis planas (T 1, b. l. 166). Žemes sklypo, i kuri pareiškeja pretenduoja natura atkurti nuosavybes teises, dalis patenka i infrastrukturai skirta teritorija ir užimta planuojamu Pietrytiniu Kauno miesto aplinkkeliu ir perspektyvine eurostandarto geležinkelio trasa (T. 1, b. l. 133). Teritorijos bendrasis planas yra norminis aktas, kuriame be kita ko atspindimos ir rezervuotos teritorijos, kuriose butu pletojami komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei susisiekimo infrastrukturai ir kitiems visuomeniniams poreikiams tenkinti reikalingi objektai.

Remiantis Teritoriju planavimo istatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis žemes reformos metu formuojant natura gražinamus žemes sklypus Vyriausybes nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemes sklypu planai prilyginami detaliojo teritoriju planavimo dokumentams, o detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems savivaldybes teritorijos ir jos daliu bendruju, taip pat specialiuju planu sprendiniams (Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 3 dalis). Pareiškeja negincija Kauno miesto Pietrytinio aplinkkelio bei perspektyvines eurostandarto geležinkelio trasos buvimo pagristumo, taciau abejoja šiu objektu priskirtinumu visuomenes poreikiams tenkinti.

Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane numatytu Pietrytinio aplinkkelio ir europines vežes užimamu žemes sklypu priskyrimo visuomenes poreikiams akivaizduma savo sprendimuose ir nutartyse ne karta yra ivertines Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz.: Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-98-353/10; 2010 m. birželio 23 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-239-353/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracineje byloje Nr. A858-151/2011; 2011 m. gegužes 9 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-1063/2011.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurode, kad Konstitucijoje itvirtintas teisines valstybes principas suponuoja jurisprudencijos testinuma ir pažymejo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi buti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu. Ši nuostata taip pat itvirtina Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalyje. Mineti teismu sprendimai ir nutartys yra reikšmingi šiai administracinei bylai, kadangi juose pasisakyta del Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane numatytu Pietrytinio aplinkkelio ir perspektyvines eurostandarto geležinkelio trasos užimamu žemes sklypu priskyrimo visuomenes poreikiams ir interesams aiškumo, konkretumo ir akivaizdumo.

Todel teismas neturi pagrindo tokiu paciu aplinkybiu vertinti kitaip. Bylos dokumentai patvirtina, kad 2011 m. vasario 28 d. yra išduotas planavimo salygu savadas Nr. S-6545/1, kuriuo planuojama rengti apie 2010 ha teritorijos detalusis planas Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti greta numatant perspektyvine teritorija europinio geležinkelio galimai trasai (T 1, b. l. 167; 168-169; 175). Taigi, tiek Pietrytinio aplinkkelio, tiek perspektyvines eurostandarto geležinkelio trasos užimamu žemes sklypu detaliuju planu rengimo procesas neužbaigtas.

Pagal atsakovo pateiktus i byla irodymus aplinkkelio ribos per ginco sklypa pažymetos preliminariai (T 1, b. l. 133). Nors tikslios detaliuoju plano suplanuotos teritorijos ribos del per ginco teritorija einanciu infrastrukturos objektu bus nustatytos baigus detaliojo planavimo proceduras ir patvirtinus detaluji plana, taciau šiuo metu, esant realiam, pagristam ir akivaizdžiam visuomenes poreikiui i ginco sklypa, teismas daro išvada, kad pagal nagrinejamos bylos faktines aplinkybes, esant aiškiam ir konkreciam Kauno miesto savivaldybes tarybos 2003 m. gegužes 29 d. sprendimu Nr. T-242 bendrajame miesto savivaldybes teritorijos plane patvirtintam visuomenes poreikiui ir interesui i planuojamo Pietrytinio aplinkkelio ir perspektyvines eurostandarto geležinkelio trasos užimama žeme ginco teritorijoje, nera pagrindo atsakova ipareigoti Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane pažymetoje kaip užimtoje planuojamo Pietrytinio aplinkkelio ir perspektyvines eurostandarto geležinkelio trasos, suformuoti pareiškejai sklypus nuosavybes teisiu atkurimui natura.

Priešingu atveju, t. y. sprendžiant nuosavybes atkurimo klausima pareiškejos norimu budu, nebutu patenkintas visuomenes poreikis ir interesas.Pareiškeja taip pat prašo teisma ipareigoti atsakova parengti buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytos Amaliu kaime žemes ribose, kitos, natura gražintinos laisvos (neužstatytos) žemes plana ir kartu su treciaisiais suinteresuotais asmenimis (pretendentais atkurti ginco teritorijoje nuosavybes teises), laikosi pozicijos, kad ginco teritorijoje laisvos žemes yra, taciau šia aplinkybe patvirtinanciu irodymu (dokumentu) teismui nepateike, konkrecios gražintinos laisvos (neužstatytos) žemes buvimo vietos nenurode.

Pagal Atkurimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkta žeme yra valstybes išperkama, jei yra užimta pastatams, statiniams ar irenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingu žemes sklypu. Iš bylos duomenu matyti, kad ginco teritorijoje Kauno technologijos universitetui (toliau – KTU) dar 1997 m. kovo 25 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 297 buvo paskirtas 2,2 ha žemes plotas (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 13-14). 2007 m. liepos 25 d. isakymu Nr. A-2552 Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius suteike numerius nekilnojamojo turto objektams – KTU valdomiems statiniams (duomenys neskelbtini), pagrindines gatves pavadinima pakeite i (duomenys neskelbtini), nustatant naudojamo žemes sklypo koordinates (T. 2, b. l. 16-18). 2009 m. lapkricio 20 d. išduotos planavimo salygos Nr. R-5964/1 ir Nr. S-5964/1 žemes sklypo (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detaliojo planavimo dokumentams rengti (T 1, b. l. 119, 120).

Šiose planavimo salygose nurodoma, kad planavimo tikslas ir uždaviniai žemes sklypo suformavimas prie KTU valdomu pastatu. Bylos dokumentai patvirtina, kad KTU nuosavybes teise ginco teritorijoje valdo statinius (T 2, b. l. 20-24), todel visiškai naturalu, kad jiems eksploatuoti reikalingas žemes sklypas, o jis bus nustatytas rengiamu detaliuoju planu. Minetose planavimo salygose (pastabu 5 punkte) detaliojo planavimo organizatoriui nurodyta sklypa prie turimo nekilnojamojo sklypo formuoti tik pastatams eksploatuoti reikalingo dydžio ivertinat tai, kad planuojamas sklypas patenka i nuosavybes teisems atkurti iki 1940 metu tureto sklypo ribas.

Tai patvirtina, kad atsakovas, išduodamas planavimo salygas, atkreipe demesi, kad pareiškejai pretenduoja žeme susigražinti natura ir nurode sklypa suformuoti ne didesni nei reikia pastatams eksploatuoti. Taigi, žemes sklypo plotas pastatams eksploatuoti bus nustatytas detaliuoju planu. Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad ginco teritorijoje Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2010 m. lapkricio 4 d. isakymu Nr. A-3653 jau yra patvirtintas žemes sklypo prie pastatu (duomenys neskelbtini) detalusis planas (T 1, b. l. 138-142).

Šios aplinkybes rodo, kad žeme, i kuria pretenduoja pareiškejai atkurti nuosavybes teises natura, taip pat patenka ir i teritorija, kurioje vykdomas detalusis planavimas arba yra patvirtinti pastatams eksploatuoti butini detalieji planai, todel pagal Atkurimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkta, tokia žeme negali buti pažymeta laisva (neužstatyta) žeme, i kuria galetu buti atkurtos nuosavybes teises natura. Atsižvelgiant i šias bylos aplinkybes, teismas daro išvada, kad tik parengus detaliuosius planus butinus statiniams ir pastatams bei Pietrytiniam aplinkkeliui ir perspektyvinei eurostandarto geležinkelio trasai eksploatuoti, gali buti sprendžiama, ar yra ginco teritorijoje laisvos ir gražintinos natura žemes.

Todel dabartineje situacijoje nera teisinio pagrindo ipareigoti atsakova suformuoti pareiškejos norimoje teritorijoje (tušciame, plyname lauke) žemes sklypus kaip laisvus ir neužstatytus. Be to, pagal bylos duomenis matyti, kad pareiškejai ir kitiems pretendentams i nuosavybes teisiu atkurima ginco teritorijoje rengiamasi nuosavybes teises atkurti i preliminariai laisva žemes sklypa nustatyta (duomenys neskelbtini) detaliajame plane (T 1, b. l. 170; 173; 174) bei žemes sklypo prie (duomenys neskelbtini) dali (duomenys neskelbtini) (T 2, b. l. 4); i atitinkamai laisvas (neužstatytas) žemes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis, prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 101-102; 113-114; 152-153).

Tokiu budu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija A. J. iki nacionalizacijos valdytoje žemeje aktyviais veiksmais sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, siekia atkurti nuosavybes teises pareiškejai ir kitiems pretendentams i žeme esancia ginco teritorijoje, o tai reiškia, kad vykdo nuosavybes teisiu atkurimo proceduras. Akivaizdu, kad nuosavybes teisiu atkurimas yra besitesiantis procesas, todel, esant nurodytoms aplinkybems, laikyti, kad atsakovas vilkina nuosavybes teisiu atkurimo procesa, nera pagrindo.

Del to atmestini pareiškejos motyvai del atsakovo vilkinimo atlikti nuosavybes teisiu atkurimo procese jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškejos nurodyta aplinkybe, kad atsakovas nepažymi pareiškejos pageidaujamos ir pretenduojamos susigražinti teritorijos laisva (neužstatyta) žeme pagal nagrinejamos bylos faktines aplinkybes laikytina nepagrista, kadangi i dali ginco teritorijos yra nustatytas konkreciai apibrežtas, akivaizdus visuomenes poreikis, dalis teritorijos patvirtintais detaliaisiais planais yra priskirta joje esantiems pastatams eksploatuoti, dalyje teritorijos aktyviais veiksmais yra vykdomos detaliojo planavimo proceduros.

Teismas pažymi, kad pareiškeja, budama suinteresuota detaliuoju planavimu ginco teritorijoje, turi teise nustatyta tvarka dalyvauti detaliojo planavimo procedurose, reikšti savo pasiulymus, pretenzijas, apskusti atitinkamus veiksmus ar sprendimus, jei su jais nesutinka. Aptartu motyvu pagrindu ir ivertines byloje pateiktus dokumentus teismas neturi teisinio pagrindo ipareigoti atsakova atlikti teritoriju planavimo veiksmus, kuriu sprendiniai galimai prieštarautu nuosavybes teisiu atkurima i žeme reglamentuojancioms normoms ar Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajam planui, todel pareiškejos skundas negali buti tenkinamas.Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio          1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija   nusprende:

           Skunda atmesti kaip nepagrista.               Sprendimas per 14 dienu nuo jo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisejai                                                                                                                      Rimantas Giedraitis                                                                                                                Janina Vitunskiene                                                                                                                Kestutis Gudynas