f73ebfa5-61f8-4a6b-9e73-3c211804aa8a · Å iaulių apygardos teismas

               Kopija                                                                                                                                                    Â

                                                              Â

Baudžiamoji byla Nr. 1-10-210/2010

                                  Procesinio sprendimo

kategorija 1.2.3.1.

 (S)

                     Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O SÂ R E S P U B L I K O SÂ V A R D U

2010 m. vasario 26 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičiaus, sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,

gynėjai advokatams Virginijai Pluščiauskienei, Jonui Nekrašiui, kaltinamajai T. G.,

nukentėjusiajam A. G.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) k., neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Â

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

                     Faktai

T. G., veikdama bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir neperžengdama jos ribų, 2007 m. spalio 8 d., apie 20 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k., A. ir L. Č. priklausančioje lauko virtuvėje, bÅ«dama neblaivi, besigindama nuo savo sutuoktinio S. G. pavojingo kėsinimosi į jos sveikatÄ ar gyvybę, pasiprieÅ¡indama jos atžvilgiu vartojamam smurtui, tyčia virtuviniu peiliu dÅ«rė S. G. vienÄ kartÄ Ä¯ kairę blauzdÄ , padarydama jam kiauryminę durtinę – pjautinę kairės blauzdos žaizdÄ su didžiosios poodinės venos sužalojimu. Padarytas sužalojimas S. G. sukėlė Å«mų nukraujavimÄ dėl kurio nukentėjusysis S. G. mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu T. G. buvo kaltinama tyčiniu savo vyro S. G. nužudymu aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas buvo grindžiamas kilusių žalingų padarinių – S. G. smurtinės

mirties faktu; iš dalies kaltinamosios T. G. parodymais, iš dalies liudytojų L. Č., A. Č., G. Z. parodymais, bei dviem 2008-03-20

dienos Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialistų iÅ¡vadomis. Taip pat faktÄ patvirtinančiais įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktiniais įrodymais.

Įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji T. G. savo kaltės dėl S. G. nužudymo neneigė, tačiau teigė, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl gerai nepamena visų įvykio

aplinkybių. Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad 2007 m. spalio 8 d. su vyru S. G. pardavė telyčiÄ , gautus už

telyčiÄ pinigus ji parnešė į namus ir paslėpė, kad nerastų vyras S. G.. Po to su vyru nuėjo pas

kaimynus L. ir A. Č.. S. G. ir A. Č. nuvažiavo į parduotuvę, kur nupirko du butelius degtinės ir alaus, kuriÄ keturiese gėrė pas Č.. Kaltinamoji apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad gerai neprisimena, kaip susipyko su vyru, kaip jam įdÅ«rė peiliu, kaip ir kada peilį paėmė nuo stalo lauko virtuvėje, tačiau paaiÅ¡kino, kad kiek pamena – susipyko dėl pinigų, kurių reikalavo vyras norėdamas dar iÅ¡gerti, prisimena, kad vyras jÄ pradėjo muÅ¡ti rankomis, o jai parkritus spardė, kad peiliu galėjo įdurti vyrui bÅ«dama jo pargriauta, norėdama, kad jis nustotų jÄ mušęs (parodymai b.l. 128-139, t. 1). Kaltinamoji teisiamajame posėdyje atsakydama į jai pateiktus klausimus dėl

faktinių įvykio aplinkybių nurodė, kad vyras S. G. visÄ gyvenimÄ jÄ muÅ¡davo, ji su vaikais dažnai bėgdavo iÅ¡

namų, kitaip gindavosi nuo jo smurto, tačiau niekada iki to įvykio jokių įrankių nenaudojo. Vyras buvo augalotas ir stiprus, muÅ¡davo jÄ be jokios priežasties, nes buvo labai nervingas žmogus. Gerai neprisimena, tačiau mano, kad iÅ¡ Č.ų tÄ vakarÄ pirmas išėjo G., o ji iÅ¡ paskos. Ji iÅ¡miegojo tvartuke, kad nematytų G.. Dažnai taip darydavo, nes girtas G. jÄ visada muÅ¡davo. Paskutinio baigiamojo teismo posėdžio metu ji nurodė aiÅ¡kiau, - kad gynėsi nuo S. G., nes jis jÄ mušė, spardė, todėl besigindama jam įdÅ«rė.

Vertinant T. G. pateiktus duomenis apie faktines įvykio aplinkybes, svarbu jos parodymai užrašyti ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismas juos perskaitė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. G. nebuvo nuosekli, davė prieÅ¡taringus parodymus. Å tai apklausta 2007-10-09 ji apskritai nesakė, kad tÄ vakarÄ kartu su vyru buvo pas Č., kad kartu gėrė

alkoholinius gėrimus. Ji nurodė (b.l. 71, t.1), kad 2007-10-08 d. jos vyras S. G. dienÄ išėjo ir grįžo tik

vakare visiÅ¡kai girtas. JÄ sumušė suduodamas smÅ«gius ranka, o parkritusiai spyrė. Tačiau ji prieÅ¡ G. jokio smurto nevartojo, tik nuo jo pabėgo ir iÅ¡miegojo garaže. RytÄ rado vyrÄ ant laiptelių jau sustingusį ir atÅ¡alusį.

Apklausiama po sulaikymo – 2007-10-10 įtariamÄ ja, T. G. kalta prisipažino ir parodė, kad tÄ dienÄ pardavė telyčiÄ , po to su vyru (G. pirmiau, ji po to) nuėjo pas A. ir L. Č. į namus. Č. namuose vyrai sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti degtinės ir alaus. Nupirktus gėrimus gėrė keturiese: ji, S. G., L. Č., A. Č.. Alkoholinius gėrimus vartojo Č. lauko virtuvėje, gerdami susipyko su S. G., nes S.

G. prie jos pradėjo „kabinėtis“, reikalavo pinigų, kuriuos buvo gavusi už parduotÄ telyčiÄ . Tada S.

G. jiems būnant lauko virtuvėje atsistojo, norėjo jai suduoti, bet ji nepasidavė. Kur tuo metu buvo Č., neprisimena. Ji nuo stalo

paėmė peilį ir juo dÅ«rė S. G. į kairės kojos blauzdÄ . DÅ«rė dėl to, kad supyko ant S. G.. DÅ«rė jam todėl, kad jis

prie jos „kabinėjosi“, jÄ koneveikė. Kaip klostėsi įvykiai po to, kai ji dÅ«rė S. G., neprisimena. Tik prisimena,

kad jai parėjus į namus, S. G. jÄ dar mušė, todėl ji nuėjo miegoti į „pirtikę“.

T. G. apklausta po to, kai jai vėl buvo pakeista kardomoji priemonė į raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , t. y. paleista iÅ¡ suėmimo iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus (b.l. 83, t. 1), paaiÅ¡kindama, kad begeriant pas Č., S.

G. sudavė jai per veidÄ vienÄ ar du kartus, jai atrodo, kad ji S. G. nieko nedarė. Kas toliau vyko, nepamena, nes buvo „gerokai iÅ¡gėrusi“. Kai iÅ¡gėrė degtinę S. G. išėjo į

namus, ji taip pat. Parėjusi kieme sutiko S. G., susikivirčijo, dėl ko, neatsimena. Ji nepamena, ar S. G. mušė jÄ ar ne. Palikusi S. G. kieme, nuėjo miegoti į

tvartukÄ . Ryte rado S. G. „nuvirtusį

ant laiptų“, palietė jo galvÄ ir suprato, kad S. G. mirė. Naktį nejautė, kad kieme lotų Å¡unys, į sodybÄ nebuvo

užėję jokie svetimi žmonės, nes gyvena atskirai, vienkiemyje. Taip pat neatsimena, ar S. G. jÄ

buvo pargriovęs ant žemės, ar kad S. G. ji dÅ«rė į kojÄ . Pirminės apklausos metu sakė kitaip todėl,

kad tikėjosi, jog jei prisipažins, kad dÅ«rė vyrui peiliu į kojÄ , jÄ iÅ¡leis iÅ¡ areÅ¡tinės ir ji galės palaidoti vyrÄ .

Be kaltinamosios T.

G. teisme duotų parodymų apie įvykį, jo faktines aplinkybes, apie S. G. mirties smurtinį pobūdį patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrė ir pripažįsta tinkamais, gautais įstatymo nustatyta tvarka įrodymais.

Nukentėjęs A.

G. parodė, kad jis apie įvykį papasakoti nieko negali, nes nežino. Jis parodė, kad tėvas buvo žiaurus žmogus, dėl jo elgesio su Å¡eima vaikystėje ne kartÄ yra miegoję lauke, pas kaimynus. Todėl jis anksti išėjo iÅ¡ namų gyventi savarankiÅ¡kai. Mama taip pat buvo išėjusi, bet tėvas jÄ susigražino, mano, kad mama jo bijojo. Tėvas dažnai girtaudavo, iÅ¡gėręs mėgo Å¡vaistytis peiliu, muÅ¡tis. Mama iÅ¡gerdavo retai, rÅ«pinosi vaikais ir namais. Tėvai kartu iÅ¡gyveno daug metų, gal todėl ir nesiskyrė.

2008-10-09 apie 6.30 valandÄ pas jį į namus atėjo motina ir pasakė, kad mirė tėvas. Po to kartu su mama parėjo į tėvų namus

ir ant laiptų rado gulintį mirusį tėvÄ . Mama sakė, kad 2008-10-08 jÄ sumušė S. G.. Ant laiptų, kur gulėjo

tėvas, buvo daug kraujo, jo koja taip pat buvo kruvina. Civilinio ieškinio nereiškia, niekam jokių pretenzijų neturi. Mamos prašo nebausti.

Liudytoja J. L. parodė, kad, kiek ji pamena, jos mama T. G. visÄ gyvenimÄ nuo savo vyro kentėjo, ji vaikščiodavo su mėlynėmis. Kodėl tėvas mušė mamÄ , nežino. Jis labai girtaudavo, o prisigėręs muÅ¡davo jÄ be jokios priežasties. Tėvai prie tokio gyvenimo buvo pripratę ir su tuo susitaikę gyveno. Tėvas buvo labai stiprus fiziÅ¡kai, o mama smulkaus kÅ«no sudėjimo, todėl jam mamÄ nuskriausti, jÄ sumuÅ¡ti, buvo nesunku.

Liudytoja D. S. parodė, kad tėvas nuolat girtaudavo, abu nevengdavo alkoholio, tik mama rečiau. Tėvas buvo labai agresyvus, todėl pas jį važiuodavo retai, muÅ¡davo net anÅ«kus. Apie tėvo mirtį sužinojo iÅ¡ brolis A. G.. IÅ¡ manos sužinojo, kad tėvas 2008-10-08 jÄ sumušė, praskėlė galva, kad ji nuėjo miegoti į Å«kinį pastatÄ , o tėvÄ paliko ant laiptų.

Liudytoja L. Č. parodė, jos vyras bei S. ir T. G. gyvulių supirkėjams pardavė gyvulius. Vėliau į namus

atėjo S. G.. Abu su jos vyru A. sutarė išgerti. Parsivežė du 0,5 litro talpos degtinės butelius

bei 2 litrus alaus. Alkoholinius gėrimus gėrė lauko virtuvėje. Atėjus T. G. jos vyras S. G. iÅ¡ jos pareikalavo pinigų už parduotÄ telyčiÄ . Ji

atsakė, kad pinigus atiduos, kai grįš namo. Tuomet lauke, prie lauko virtuvės, S. G. griebė rankomis T. G. už

plaukų ir parvertęs jÄ ant žemės sudavė smÅ«gius rankomis į veidÄ bei spardė kojomis jai galvÄ bei kÅ«nÄ . Kiek tiksliai buvo suduota smÅ«gių T. G., negali pasakyti. Tai pamačiusi ji G. iÅ¡skyrė. Tačiau G. jai liepė nesikiÅ¡ti. Tada ji nuėjo į kambarį, visus palikusi. S.

G. pirma sudavė smÅ«gius G. į veidÄ , galvÄ virtuvėje, po to iÅ¡tempė jÄ Ä¯ laukÄ ir ten dar mušė, spardė parkritusiÄ , kas buvo toliau

ji nematė, nes nuėjo į virtuvė. Nepagalvojo kviesti policijÄ , nes S. G. dažnai muÅ¡davo T. G.. Jos vyras

tuo metu miegojo vasarinėje virtuvėje, o kitÄ dienÄ ji sužinojo apie S. G. mirtį. Savo virtuvėje rado kruvinÄ peilį matė kraujo

pėdsakus.

Nuėjusi pas G. ji matė S. G. gulintį ant laiptelių, T. G. veidas buvo sumuštas. T.

G. nieko negalėjo prisiminti, gal dėl to, kad jai galva buvo sutrenkta.

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2007-10-08 gyvulių supirkėjams pardavė gyvulių. Pardavę gyvulius nutarė ta proga išgerti. Jis kartu su S. G. nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko degtinės, S. G. taip pat nusipirko degtinės ir alaus. Grįžę alkoholinius gėrimus gėrė lauko virtuvėje keturiese: jis, L. Č., S. G. ir

T. G.. Begeriant tarp S. ir T. G. kilo konfliktas, jie koliojosi. Daugiau jis nieko nepamena, nes apsvaigo nuo išgerto alkoholio kiekio ir užmigo. Naktį

pabudęs virtuvėje nieko nerado, nieko įtartino nepastebėjęs nuėjo į gyvenamÄ jį namÄ miegoti. Ryte nuėjęs į lauko

virtuvę, ant betoninių grindų pamatė pritaÅ¡kyta kraujo, ant viduje esančio stalo matė padėta kruvinÄ jiems priklausantį peilį. Jis paėmė peilį, jį apžiÅ«rėjo ir padėjo atgal ant stalo, po to dviračiu nuvažiavo į

G. namus. IÅ¡važiavęs į keliÄ , ant kelio matė kraujo laÅ¡us, kurie vedė link

G. namų. Atvažiavęs į G. namus, prie namo, ant laiptų pamatė A. G. lavonÄ , aplink matėsi kraujo žymių. Jis suprato, kad konfliktas įvyko jo namų lauko virtuvėje, tačiau kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo S. G. jis nežino, nes buvo girtas. S. G. mušė T. G., nes ji

buvo sužalota. Supranta, kad T. G. nenorėjo nužudyti S. G., tik norėjo, kad jis jos nemuštų, mano, kad ji gynėsi.

Liudytoja G. Z. parodė, kad gyvena kaimynystėje su Č., gal penkios minutės kelio ir maždaug už puse kilometro, vienkiemyje gyvena T. G., kuriÄ ji pažįsta nuo vaikystės, jų santykiai yra geri, tačiau su ja nebendrauja, nes T. G. dažnai iÅ¡gėrinėja. 2007 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 23 valandÄ bÅ«dama savo namuose iÅ¡girdo lojant Å¡unį, todėl nusprendė nueiti į laukÄ ir pasižiÅ«rėti, kas atėjo. Išėjusi į laukÄ , prie kieme stovinčios

lauko virtuvės pastebėjo po eglute gulintį žmogų. Iš balso pažino T. G., kuri pabandė atsikelti, nuo gyvenamojo namo sklindanti šviesa apšvietė T.

G. veidÄ , jis buvo kruvinas. Pastebėjo, kad jos striukė yra nutaÅ¡kyta laÅ¡eliais, jos skara buvo iÅ¡tepta krauju. IÅ¡sigando, padėjo T.

G. atsikelti, jÄ palydėjo iki pagrindinio kelio. Kitos dienos rytÄ Ä¯ namus atvažiavo T. G. sÅ«nus A. G. ir paprašė jos vyro padėti iÅ¡kasti duobę. Jis pasakė, kad prie savo namų rado mirusį savo tėvÄ S. G..

Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 11–18) liudija apie S.

G. sužalojimo vietÄ â€“ A. ir L. Č. lauko virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini) k., kur apžiÅ«rint nusikaltimo vietÄ 2007-10-09 09 val. 40 min., rastas galimai nusikaltimo padarymo įrankis, juodos spalvos peilis su rusvomis dėmėmis. Nukentėjusiojo S. G. lavonas su sužalojimais kairėje kojoje ant blauzdos rastas

S. ir T. G. kieme, ant laiptų, aplink lavonÄ didelės kraujo dėmės.

Teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 26–29,) liudija apie tai, kad nukentėjusysis S. G. mirė nuo kiauryminės

durtinės - pjautinės kairės blauzdos žaizdos kairėje blauzdoje su didžiosios

poodinės kojos venos sužalojimu, sukėlusios Å«mų nukraujavimÄ . S. G. kraujyje rasta 2,64 promilės

etilo alkoholio. Tikėtina, kad S. G. kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta apžiūrėjimui pateiktu peiliu, į tai nurodo mirusiojo blauzdoje rastas žaizdos matmenų ir apžiūrėjimui pateikto peilio geležtės matmenų panašumas. S. G. kairėje blauzdoje esančiai žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiu - pjaunančiu įrankiu. Visi sužalojimai padaryti prieš nukentėjusiojo mirtį.

VieÅ¡osios įstaigos Kelmės rajono psichikos sveikatos centro medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (t. 1, b. l. 30), taip pat ir Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 34) liudija, jog kitÄ dienÄ po įvykio T. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje konstatuota (t. 1,

b. l. 54–58) tikimybė, jog tyrimui pateiktos S. G. kairės blauzdos odos žaizdos buvo padarytos tyrimui

pateiktu peiliu.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos gauta specialisto išvada (t. 1, b. l. 40-41), liudija, kad ant dviejų megztinių, striukės, skarelės yra T. G. kraujas su 99,9999 tikimybe.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vadoje nurodyta (t. 1, b. l. 97), jog T. G. galimai įvykio metu ir aplinkybėmis padaryti sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda galvoje, nubrozdinimas nosyje. Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje Nr. H 2606: 2007-10-09, 12 valandÄ Ä¯raÅ¡yta: primušė vyras, sudavė į virÅ¡ugalvį, prakirto virÅ¡ugalvį, nubrozdino nosį. Be sÄ monės nebuvo. Kortelėje atžymėta: vyzdžiai lygÅ«s, į Å¡viesÄ reaguoja, nistagmo nestebima. Nosies pagrinde nubrozdinimas. PakauÅ¡yje muÅ¡ta žaizda apie 1,5 cm x 0,3 cm, kraujuoja. Nustatyta diagnozė: pakauÅ¡io muÅ¡tinė žaizda. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais tiesioginių smÅ«ginių kontaktų poveikyje, atitinka įvykio aplinkybes, griuviminei traumai nebÅ«dingi, T. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kadangi bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji T. G. du kartus buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, buvo paskirtos dvi teismo psichiatrijos psichologinės ekspertizės. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK – 37 konstatuota, kad T. G. iki įvykio ir po jo nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti(b.l. 176-180, t.1).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK – 223 (b.l. 36, t. 2 nurodyta, kad ir vėliau, t.y. po antrojo gydymo, t.y. šiuo metu T. G. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, gali teisingai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.. Kartu pažymėta, kad ji įvykio metu nebuvo pataloginio girtumo būsenos, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos

valdyti. Abiejų ekspertizių aktų aprašomosiose dalyse nurodyta, kad T. G. atpasakodama įvykį nurodė,

jog S. G. jjjai sudavė į veidÄ , tuo metu ji paėmusi peilį jam dÅ«rė vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ . Tuo metu jautė G. pyktį.

Įrodymų analizė ir teisinis vertinimas.

Vertinant įvykio faktines aplinkybes pagal byloje teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, bei atkuriant tikruosius, artimus objektyviai tiesai įvykį ir faktus, teismui abejonių nekyla tik dėl

padarinių ir juos sukėlusio asmens – T. G.. Tačiau šioje byloje to nepakanka, nes kilę padariniai

nenulemia kaltės ir padarytos veikos baudžiamumo. Nepakanka vien pagal padarinius, kuriuos sukėlė kaltinamoji konstatuoti T.

G. veksmų kriminalinį (nusikalstamÄ ) pobÅ«dį ir kad jį nulemia padariniai – kito asmens mirtis. Å ioje byloje itin svarbu kaltinamosios veiksmų motyvas ir paskatos. Kartu pažymėtina, kad Å¡iuos tyčios turinio elementus atskleidžia visuma bylos duomenų, bet ne vien tik kaltinamosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji iÅ¡ esmės nieko neatskleidė. Siekiant atkurti įvykio vaizdÄ , teismas visų įvykio dalyvių parodymus vertina kaip atskirus įrodymų Å¡altinius, sujungdamas juos į vieningÄ visumÄ , atskleidžiančiÄ ne tiek patį faktÄ , kiek vidines kaltinamosios padarytų tyčinių veiksmų paskatas, kurių iÅ¡ esmės pati kaltinamoji aiÅ¡kiai savo

parodymuose ikiteisminio tyrimo metu neatskleidė. Iš visumos kaltinamosios T. G. parodymų, kuriuos ji davė

įvairiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad jie visumoje, nors iš esmės ir atspindi

įvykių, kurių metu smurtine mirtimi mirė S. G. sekÄ , tačiau nėra nuosekliai tikslÅ«s ir pakankamai

informatyvÅ«s, kad vien iÅ¡ jų bÅ«tų galima susidaryti objektyvų įvykio vaizdÄ . Jų nenuoseklumas akivaizdžiai liudija apie kaltinamosios baimę ir dėl savo atsakomybės, ir dėl galimos bausmės už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ , kartu juntamas siekis nutylėti tam tikras aplinkybes, akivaizdų savo smurto – dÅ«rimo peiliu fakto nepripažinimÄ , kurį nepaisant faktinių aplinkybių laiko blogiu, koncentruojant savo parodymus į įvykių, kuriais galima jÄ apkaltinti neigimÄ arba „neprisiminimÄ dėl girtumo“. Kartu galima teigti, kad jos parodymų kaita ir nenuoseklumas Å¡ioje byloje nesietinas vien tik su noru iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, bet sietinas su kaltinamosios intelekto, iÅ¡silavinomo lygiu, socialumu, bei su jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ypatumais.

Å tai vienaip aplinkybes ir savo bei nukentėjusiojo veiksmus ji aiÅ¡kino iÅ¡ karto po įvykio; jau kitaip po jos sulaikymo esant kaltinamajai areÅ¡tinėje; dar kitaip po paleidimo iÅ¡ areÅ¡tinės ir vėl kiek skirtingai teisme, juos vis papildydama. Pažymėtina, kad pagal tai, kaip jai užduodami klausimai, kaltinamoji gana lengvai pasiduoda įtakai ir priklausomai nuo jos apklausos akcentų aiÅ¡kina įvykio aplinkybės. Å iuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡alutiniai įvykio liudytojai aiÅ¡kiau ir suprantamiau bei juridiÅ¡kai tiksliau apibÅ«dina pačiÄ faktinę situacijÄ . Å tai liudytoja L. Č. parodė, kad S. G., jau bÅ«damas stipriai girtas reikalavo iÅ¡ T. G. pinigų ir už tai, kad ji jų nedavė, vartojo agresyvų smurtÄ prieÅ¡ T. G. – jÄ pradėjo muÅ¡ti kumščiu, o jai mėginant iÅ¡skirti, sudrausti – liepė nesikiÅ¡ti ir smurtÄ vartojo toliau iÅ¡tempęs T. G. į kiemÄ , jÄ spardydamas kojomis. Kas vyko toliau, ji nematė, nes muÅ¡amÄ T. G. paliko su S. G. dviese. Kaltinamoji teisme apklausiama ir atsakydama į užduodamus klausimus, nors tiksliai ir negalėjo paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių ir savo veiksmų apimtį, visgi nurodė, kad jos vienintelis tikslas buvo iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ S. G.. Å ie parodymai, juos sugretinus tarpusavyje ir

vertinant sÄ veikoje su kitais duomenimis apie ankstesnįjį nukentėjusiojo S. G. elgesį su T. G., sistemingÄ smurto prieÅ¡ jÄ

vartojimÄ , kaltinamosios sužalojimÄ Å¡io įvykio metu, pagaliau aplinkybes ir T. G. veiksmus po įvykio, kai

kaltinamoji, bijodama S. G. parėjo į namus atskirai, atsilikusi, paaiÅ¡kindama to priežastį, bei nenakvojo namuose, leidžia daryti bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios veiksmus – pasiprieÅ¡inimÄ S.

G. agresyviam ir pavojingam kaltinamosios sveikatai ar gyvybei smurtui, nulėmė ne tikslas nužudyti ar kitaip sužaloti iš keršto ar dėl kitų paskatų, bet noras apsiginti nuo pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi, išvengti tolesnio mušimo.

Nors kaltinamoji T.

G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sÄ vokos „apsiginti“, nevartojo, tačiau jos parodymų turinys ir faktinės aplinkybės kurias atskleidžia kiti įrodymai liudija, kad ji gynėsi nuo nukentėjusiojo –

smurtÄ prieÅ¡ jÄ vartojančio savo sutuoktinio S. G., kuris buvo fiziÅ¡kai už jÄ Å¾ymiai ir stipresnis, ir

galingesnio kÅ«no sudėjimo, bei pranaÅ¡esnis psichologiÅ¡kai dėl nuolat vartojamo smurto. Kartu bylos aplinkybės ir pati situacija liudija (nesant kitų tai paneigiančių duomenų), kad pavojingas kėsinimasis, kai kaltinamoji dÅ«rė nukentėjusiajam peilių į kojÄ nebuvo pasibaigęs, be to ir pati sužalojimo vieta, pobÅ«dis patvirtina, kelis svarbius momentus:

pirma – kaltinamoji pagal savo kÅ«no sudėjimÄ ir įvykio aplinkybės, durdama nukentėjusiajam buvo arba turėjo bÅ«ti parkritusi ant žemės po nukentėjusiojo pavartoto smurto. Tai iÅ¡ dalies nurodė ir pati kaltinamoji, bei liudytoja L. Č., ir

antra – kaltinamoji akivaizdžiai nesiekė nei sunkiai sužaloti nei nužudyti nukentėjusįjį, nes dÅ«rė jam į kojÄ blauzdos srityje, t. y. ne į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ . Tai, vertinant įrodymų visumos kontekste, patvirtina jos tyčios turinį ir motyvÄ bei tikslÄ â€“ tokiu bÅ«du apsiginti nuo agresyviai smurtaujančio S. G..

Vertinant kaltinamosios parodymuose, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu vartojamas sÄ vokas „dÅ«riau tyčia“, „iÅ¡

pykčio“, „iš keršto“, „kilo konfliktas“, „užėjo nervai“, akivaizdu, kad viso

įvykio, kurį atskleidžia visuma bylos duomenų, kontekste Å¡ios sÄ vokos turi kiek kitokiÄ â€“ žymiai platesnę reikÅ¡mę ir negali bÅ«ti tiesiogiai siejamos su kaltinamosios vidinėmis paskatomis, apibrėžiančios jos veiksmų motyvÄ . Jos negali bÅ«ti vertinamos grynai lingvistiniu požiÅ«riu, atitrauktai nuo pačios kaltinamosios iÅ¡silavinimo ir suvokimo lygio, bei viso įvykio vyksmo (užuomazgos, pradžios, trukmės ir jos dalyvių tarpusavio ligtolinių santykių) Kartu jos negali bÅ«ti suprantamos ir vertinamos tik pažodine prasme, kaip visiÅ¡kas savo kaltės kriminaline prasme pripažinimas. Pažymėtina, kad aptariamame kontekste Å¡ios sÄ vokos daugiau atspindi santykį tarp kaltinamosios ir jos vyro – nukentėjusiojo S. G. apskritai, apibÅ«dina kaltinamosios padėtį įvykio metu, tačiau nenuneigia situacijos, kuriÄ savo neteisėtais veiksmais sukÅ«rė nukentėjusysis S. G., kurioje pačiai kaltinamajai, jos sveikatai iÅ¡kilo realus pavojus ir kurioje kaltinamoji turėjo teisę gintis nuo nukentėjusiojo pavojingų jos sveikatai ar gyvybei veiksmų. Å iuo atveju besiginančiojo asmens teisė gintis nuo neteisėtų veiksmų buvo svarbesnė ir nulėmė dėl gynybos veiksmų ir panaudotų priemonių kilusius žalingus padarinius bei apraÅ¡ytas kaltinamajame akte Å¡alutines, nelemiančias nei įvykio, nei jo padarinių paskatas – natÅ«raliai kilusį pyktį, susinervinimÄ , baimę. Savisaugos jausmas buvo natÅ«ralus, iÅ¡Å¡auktas situacijos ir visiÅ¡kai pateisinamas ne tik moraline, bet ir teisine prasme. Kaltinamoji turėjo teisę gintis. Å iÄ teisę jai garantuoja ir Konstitucija, ir kiti teisės aktai.

Dėl BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalį, bÅ«tinoji gintis – tai situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos. Tokia veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, nelaikoma nusikaltimu ir nėra uždrausta. Teismas aprašęs, iÅ¡tyręs ir iÅ¡analizavęs bylos duomenų, atskleidžiančių faktines aplinkybes visumÄ , sugretinęs kaltinamosios ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, nustatė, kad nesant tai paneigiančių įrodymų, apraÅ¡ytoje situacijoje, prieÅ¡ingai nei teigiama kaltinime, nukentėjusiojo S. G. veiksmai įvykio, kai jis buvo sunkiai sužalotas, metu buvo neteisėti, akivaizdžiai ir realiai pavojingi kaltinamajai ir dėl savo kėsinimosi pobÅ«džio, jėgų santykio kėlė nukentėjusiajai pavojų jos sveikatai ar gyvybei. Kėsinimosi pradžia ir pabaiga sutapo su kaltinamosios pasiprieÅ¡inimo ir gynybos pradžia ir baigėsi tik po kaltinamosios dÅ«rimo nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdÄ . Teismas jau anksčiau nurodė ir pakartoja dar kartÄ , kad nukentėjusiojo veiksmų prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ intensyvumas, pavojingumas, atsižvelgiant į jėgų ir kitokio jo pranaÅ¡umo prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ santykį, nulėmė kaltinamosios veiksmus, o jos veiksmų pobÅ«dis, panaudotos gynybai priemonės, atitiko kėsinimosi pobÅ«dį, buvo proporcingas nukentėjusiojo veiksmams. Taigi konstatuotina, kad apraÅ¡ytoje situacijoje kaltinamoji T.

G. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė.

Grįžtant prie bylos faktų konstatuotina, kad S. G. mirė nuo sužalojimo peiliu į kairės kojos blauzdÄ , pažeidus didžiÄ jÄ poodinę venÄ , kurios sužalojimas sukėlė Å«mų nukraujavimÄ . Nukentėjusįjį peiliu sužalojo kaltinamoji T. G.. Bylos duomenimis nustatyta,

kad konfliktinė situacija, aprašyta kaltinime, kilo dėl to, kad nukentėjusysis S. G., būdamas neblaivus, pradėjo

vartoti prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ T. G. fizinį smurtÄ , kurį vartojo netgi sudraustas paÅ¡alinio asmens – namų Å¡eimininkės L. Č.. Kartu pažymėtina, kad bylos aplinkybės liudija apie tai, jog kaltinamoji sistemingai ir iki Å¡io įvykio kentė nukentėjusiojo fizinį smurtÄ , buvo „jo valdžioje“, fiziÅ¡kai silpnesnė, priklausanti nuo nukentėjusiojo valios. Tai suformavo nukentėjusiojo požiÅ«rį į kaltinamÄ jÄ â€“ savo sutuoktinę T. G., iÅ¡ dalies nulėmė nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, nesiskaitymÄ su kito žmogaus orumu, savigarba, o kaltinamajai – paskatas bet kokiomis priemonėmis apsiginti nuo tokių veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji įvykio metu buvo sumuÅ¡ta, jai nežymiai sutrikdyta sveikata. Tačiau Å¡iuo atveju kaltinamosios sužalojimo laipsnis negali bÅ«ti lemiančiu argumentu sprendžiant bÅ«tinosios ginties ribų klausimÄ . Jau buvo minėta, kad konfliktinę situacijÄ smurtiniais, neteisėtai veiksmais sukėlė nukentėjusysis, kuris buvo ir fiziÅ¡kai stipresnis, ir pranaÅ¡esnis prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ . Jo veiksmų pobÅ«dis buvo ne tik intensyvus, bet ir trunkantis, nenuspėjamas, o smurtas, nors Å¡iuo atveju ir nesukėlė T. G. rimtesnių padarinių, buvo pavojingas. Be to, pagal susiformavusius nukentėjusiojo ir kaltinamosios asmeninius santykius, jėgų santykį ir kitus požymius, kaltinamoji negalėjo visiÅ¡kai suvokti kėsinimosi prieÅ¡ jÄ galimų padarinių ir savo veiksmų galimų padarinių, nes ji peiliu nukentėjusiajam dÅ«rė į kojÄ , siekdama, kad pastarasis paliktų jÄ atstotų ir nemuÅ¡tų, t. y. tokiomis priemonėmis ji siekė vienintelio tikslo – apsiginti, nesiekdama padarinių, kurie kilo. Teismas atkreipia dėmesį, kad peilio panaudojimas Å¡iuo atveju buvo vienintelė atsvara nukentėjusiojo fizinei jėgai ir jis buvo panaudotas vieninteliam tikslui – apsiginti, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji bÅ«tų atlikusi kitus smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, kad jos tyčia buvo nukreipta nužudyti ar sunkiai sužaloti nukentėjusįjį dėl kerÅ¡to.

Teismas, konstatuodamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygas, įvertina ir tÄ faktÄ , kad įvykio metu ir nukentėjusysis ir kaltinamoji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Taigi ir kėsinimosi pobÅ«dis ir pasiprieÅ¡inimas jam iÅ¡ dalies buvo ribotai kontroliuojami. Tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai, ir kaltinamajai ir kitiems buvusiems įvykio pradžioje asmenims kėlė baimę. Visos Å¡ios apraÅ¡ytos ir iÅ¡analizuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji panaudodama peilį ir mirtinai sužalodama nukentėjusįjį Å¡ioje situacijoje neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų.

Todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad T. G., veikdama bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ji iÅ¡teisintina (BPK 3 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 303 straipsnis). IÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas nes pastaroji aplinkybė, Å¡alinanti baudžiamosios atsakomybės pagrindÄ paaiÅ¡kėjo tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisme, iÅ¡tyrus ir iÅ¡analizavus įrodymus, todėl bylos procesas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti ir yra užbaigiamas teisingumo aktu – iÅ¡teisinamuoju teismo nuosprendžiu.     Â

Â

                     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str, 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

                     T. G. dėl jai pareikšto kaltinimo nusikalstama veika,

numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (dėl S. G. tyčinio nužudymo), išteisinti, nes nepadaryta veika,

turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

                     T. G. kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti,

nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

                     Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėjas                                               Â

                                                                Vytautas

Kursevičius

Kopija tikra

Teisėjas

Vytautas Kursevičius