Legislator Case Law & Legislation
f73e1c2e-43d6-4eda-bd3d-3094fed5aa2d AI generated

f73e1c2e-43d6-4eda-bd3d-3094fed5aa2d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f73e1c2e-43d6-4eda-bd3d-3094fed5aa2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nutraukti 2001-04-25 tarp sutuoktinio N. P. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)) ir vaikaitės D. A. (buvusios K.) pasiraÅ¡ytÄ sutartį dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 27/100 dalies perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos ir perleistÄ turtÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei;

Legislator headnote

AI generated

f73e1c2e-43d6-4eda-bd3d-3094fed5aa2d · Vilniaus apygardos teismas: O be to ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, kadangi rentos gavėju laikomas asmuo, kuris perleidžia nekilnojamÄ jį turtÄ . Ginčijamoje sutartyje rentos gavėju laikytinas ieÅ¡kovės sutuoktinis. Pati ieÅ¡kovė nelaikytina rentos davėju, ji laikytina asmeniu, kurį rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Po rentos gavėjo mirties baigiasi prievolė iÅ¡laikyti asmenį iki gyvos galvos, o reikalauti nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį taip pat gali tik rentos gavėjas (CK 6.464 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1235-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37615-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.4;3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. P. ieÅ¡kinį atsakovei D. A. dėl buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties dalies nutraukimo, teisinės registracijos panaikinimo bei turto areÅ¡to panaikinimo; tretieji asmenys: VÄ® „Registrų centras“, UAB ,,Ūkio banko lizingas“, R. J., D. K. ir O. K.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė J.

P. patikslintu ieškiniu prašė:

1) nutraukti 2001-04-25 tarp sutuoktinio N. P. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)) ir vaikaitės D. A. (buvusios K.) pasiraÅ¡ytÄ sutartį dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 27/100 dalies perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos ir perleistÄ turtÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei;

2) panaikinti pagal 2001-04-25 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį atsakovės nuosavybėn perleistų 27/100 dalių keturių kambarių buto su rÅ«siu teisinę registracijÄ ;

3) panaikinti visus areštus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti atsakovės vardu atsakovės buto daliai;

4) priteisti patirtas iÅ¡laidas valstybei teikiant antrinę teisinę pagalbÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad jÄ ir jos sutuoktinį, kol jis buvo gyvas, nuo 2001 metų iÅ¡laikė, prižiÅ«rėjo, slaugė bei rÅ«pinosi ieÅ¡kovės vaikaitis D. K., o nuo 2010 m. ieÅ¡kovę nuolat prižiÅ«ri ir slaugo O. K., vaikaičio D. K. sutuoktinė, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi yra paskirta ir ieÅ¡kovės rÅ«pintoja. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nevykdo Sutarties sÄ lygų, numatytų 3 punkte, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neteikia jokios pagalbos ieÅ¡kovei.

Nurodo, kad atsakovė jau kelis metus negyvena nurodytu adresu ir nemoka už komunalines paslaugas bei už jai perleistÄ buto dalies iÅ¡laikymÄ . Taigi atsakovė nesirÅ«pina patikėtu turtu, netinkamai jį valdo bei disponuoja juo. Tokiu bÅ«du atsakovė aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė esmines iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sÄ lygas (T. 1, b. l. 1-3; t. b. l. 123-124).Atsakovė D. A. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Tretieji asmenys D. ir O. K. pateikė atsiliepimÄ , prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad atsakovė nevykdo Sutarties sÄ lygų, neprižiÅ«ri ir neiÅ¡laiko savo senelės. Senelę Å¡iuo metu prižiÅ«ri bei ja rÅ«pinasi O. K., kuri teismo nutartimi yra paskirta ieÅ¡kovės rÅ«pintoja. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra nuolat paduodama į teismÄ dėl atsakovės skolų už komunalines paslaugas. Papildomai nurodė, jog nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo nebuvo įtrauktas į teisminį procesÄ , kuriame atsakovė buvo D. A. R. J. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ be jų žinios ir sutikimo paskolino pinigus, todėl nepagrįstai pretenduoja į turto dalį (T. 1, b. l. 42-43, 118-119).

Trečiasis asmuo R. J. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, jog su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl sutarties nutraukimo, veikdama bendrai su atsakove ir trečiaisiais asmenimis D. K. bei O. K., siekiant atsakovei padėti iÅ¡vengti atsiskaitymo su savo kreditoriais, kurių viena yra ji – R. J. Atsakovė R. J. yra įsiskolinusi 8 109,36 € (28 000 Lt) dydžio sumÄ , kurios nėra grÄ Å¾inusi. Atsakovės atžvilgiu yra pradėti vykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-10-21 taikos sutarties pagrindu, t. y. 2010-06-01 buvo areÅ¡tuotos atsakovei priklausančios 27/100 ginčo buto dalys.

Būtent po vykdymo veiksmų inicijavimo atsakovė su ieškove ir trečiaisiais asmenimis pradėjo rūpintis atsakovei priklausančios buto dalies išsaugojimu. Ieškovės elgesys neadekvatus esamoms aplinkybėms ir paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes: ieškovė tik po 13 metų jos žodžiais tariamo atsakovės pareigų nevykdymo pateikė ieškinį Tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys D. K. ir O. K. yra suinteresuoti, kad atsakovei priklausanti buto dalis nebūtų parduota iš varžytinių.

Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo D. K. yra buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, juos visus sieja artimos giminystės ryšys. Trečio asmens įsitikinimu, visi minėti proceso dalyviai yra suinteresuoti tuo, kad nebūtų dalies buto praradimo grėsmės. D. K. taip pat kaip ir atsakovė neapmoka komunalinių paslaugų, tačiau ieškovė nereikalauja nutraukti sutartį D. K. atžvilgiu. Vien tai, kad ieškovė kartu negyvena, nelaikoma sutarties pažeidimu ar prisiimtų pareigų nevykdymu.

O be to ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, kadangi rentos gavėju laikomas asmuo, kuris perleidžia nekilnojamÄ jį turtÄ . Ginčijamoje sutartyje rentos gavėju laikytinas ieÅ¡kovės sutuoktinis. Pati ieÅ¡kovė nelaikytina rentos davėju, ji laikytina asmeniu, kurį rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Po rentos gavėjo mirties baigiasi prievolė iÅ¡laikyti asmenį iki gyvos galvos, o reikalauti nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį taip pat gali tik rentos gavėjas (CK 6.464 straipsnis).

Teisiniams santykiams pagal Å¡iÄ sutartį turi bÅ«ti taikomos 1964 m. CK normos, pagal 1964 m. CK 289 str. sutartis dėl turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos gali bÅ«ti nutraukta tik turto perleidėjo arba perleisto turto įgijėjo reikalavimu. IeÅ¡kovė nėra turto perleidėja pagal ginčijamÄ sutartį, t. y. ieÅ¡kovė nebuvo ginčijamos sutarties Å¡alimi, Å¡ioje sutartyje ji buvo įraÅ¡yta kaip asmuo, gaunantis iÅ¡laikymÄ pagal Å¡iÄ sutartį (T. 1, b. l. 66-69; 158-160).

Trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė 2008 m. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartis su UAB „Ūkio banko lizingu“, prieÅ¡ kurias sudarydama pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, turtÄ . Å iuo metu atsakovei nevykdant prievolės kreditoriui ir esant skolingai dideles pinigų sumas, atsakovės turima turto dalis yra areÅ¡tuota. Nutraukus Sutartį ir grÄ Å¾inus ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų stipriai pažeistos kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingo“ teisės. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos Sutartį privalo įrodyti, kad atsakovė Sutartį pažeidė iÅ¡ esmės, t. y.

įrodyti CK 6.217 straipsnyje numatytų aplinkybių egzistavimÄ (T. 1, b. l. 51-52). Trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog nėra Å¡io ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankiÅ¡kÄ teisinį suinteresuotumÄ dėl ginčo dalyko, o tik įstatymų nustatyta tvarka vykdo nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimÄ Nekilnojamojo turto registre pateiktų dokumentų pagrindu, prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (T. 1, b. l. 55-56, 166-167).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas N. P., D. A. ir D. K. Ieškovė rentos gavėjo buvo nurodyta kaip asmuo, kuriam taip pat turėtų būti teikiamas išlaikymas, tačiau Sutarties šalimi ji nebuvo ir nekilnojamojo daikto rentos mokėtojams neperdavė. Teismas sprendė, kad ieškovė nelaikytina rentos gavėja CK 6.460 str. 1 d. prasme.

Aplinkybė, jog ji buvo rentos gavėjo sutuoktinė, taip pat nesudaro pagrindo laikyti ieÅ¡kovę rentos gavėja. IÅ¡ nurodytų aplinkybių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės reikÅ¡ti reikalavimus panaikinti Sutartį ir grÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį daiktÄ , o reikalavimo įvykdyti prievolę natÅ«ra nereiÅ¡kė. Netenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimų nutraukti Sutartį bei grÄ Å¾inti turtÄ , teismas netenkino ir kitų, iÅ¡vestinių, ieÅ¡kovės reikalavimų (dėl teisinės registracijos panaikinimo bei turto areÅ¡tų panaikinimo).

Teismas nurodė, jog nors atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡laikymo ir neteikė, tačiau ieÅ¡kovė pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė, jÄ tenkino tai, kad iÅ¡laikymÄ ir priežiÅ«rÄ teikė tretieji asmenys O. ir D. K. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo R. J. pradėjo priverstinio vykdymo procedÅ«ras dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, pagrindo panaikinti Sutartį savaime nesudaro. Juo labiau, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal R. J. skundÄ dėl antstolio atsisakymo patenkinti praÅ¡ymÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkei D.

A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 27/100 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2014-12-12 nutarė R. J. atskirojo skundo netenkinti. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens D. K. ir atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo apimties klausimai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, o ir objektyvių duomenų, jog dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir/ar jo patirtų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų atlyginimo bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas, trečiasis asmuo nepateikė.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės ir kreditorės R. J. sudaryta taikos sutartis taip pat nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Trečiasis asmuo D. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) padarydamas nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nebuvo Sutartimi perleisto buto bendrasavininkė, teismas ignoravo CK 3.88 str. 2 d.

įtvirtintÄ prezumpcijÄ , pagal kuriÄ turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Butas buvo įgytas ieÅ¡kovei gyvenant santuokoje su N. P. Aplinkybę, kad ginčo butas buvo ieÅ¡kovės ir N. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors turtas buvo įregistruotas ieÅ¡kovės sutuoktinio vardu, patvirtina ir tai, kad po N. P. mirties ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas. Todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti perleistÄ buto dalį, kurios savininke ji buvo, nors nuosavybė buvo įregistruota tik sutuoktinio vardu;2) ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti pripažinta Sutarties Å¡alimi analogiÅ¡kai kaip ir buto bendrasavininke.

N. P. mirus, rentos gavėja liko ieÅ¡kovė;             3) CK 6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė sutartį nutraukti, jei rentos mokėtojas jÄ iÅ¡ esmės pažeidžia. Teismas be jokio teisinio pagrindo atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės teisę Sutartį su atsakove, kuri nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukti. Tai, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis, kuris pasirašė Sutartį, mirė, nesuteikia atsakovei teisės Sutarties sÄ lygų ieÅ¡kovės atžvilgiu nevykdyti;             4) teismas iÅ¡kreipė liudytojų duotų parodymų esmę, kadangi nei viena iÅ¡ jų nenurodė, jog ieÅ¡kovė atsakovei nereiÅ¡kė jokių pretenzijų.

IeÅ¡kovė neturėjo jokių galimybių atsakovei pareikÅ¡ti pretenzijas, nes neturi jokių duomenų apie atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė patenkinta D. K. ir O. K. teikiama priežiÅ«ra, atsakovės nuo savo įsipareigojimų vykdymo neatleidžia;             5) ieÅ¡kovė be jokio pagrindo buvo įpareigota įtraukti į bylÄ trečiuosius asmenis. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymus prijungti prie Å¡ios civilinės bylos civilines bylas, kuriose yra įrodymai, kad atsakovė skolinga tretiesiems asmenims dideles pinigų sumas.

IeÅ¡kovė apie tai informuota nebuvo ir sutikimo nedavė. Jai perleistÄ buto dalį atsakovė faktiÅ¡kai pardavė, kadangi ji yra areÅ¡tuota trečiųjų asmenų naudai, nors neturėjo teisės (CK 6.463 str.). Atsakovės skolos įrodo Sutarties sÄ lygų ieÅ¡kovės atžvilgiu nevykdymÄ . IeÅ¡kovė už atsakovės skolas nėra atsakinga, todėl jos teisė Sutartį su jo nevykdančiu asmeniu nutraukti apribota be jokio pagrindo;             6) ieÅ¡kovė yra 90 metų amžiaus, ne teisininkė.

Sutartį tinkamai suformuluoti privalėjo notarė, o ieÅ¡kinio reikalavimus – advokatas. IeÅ¡kovė nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už kitų asmenų (notarės ir advokato) klaidas bei nesugebėjimÄ tinkamai atlikti savo pareigas. IeÅ¡kovė teismui aiÅ¡kiai nurodė, kad atsakovė jos niekada neprižiÅ«rėjo, neteikė jokios pagalbos, todėl nori Sutartį nutraukti ir susigrÄ Å¾inti perleistÄ buto dalį. Teismas be jokio pagrindo visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkėlė ieÅ¡kovei.

Nors byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė Sutartį vykdė bent iš dalies, tačiau teismas nusprendė, jog atsakovės veiksmai ieškovės teisių nepažeidžia, ir Sutartis vykdoma tinkamai. Dėl nesuprantamų motyvų atsižvelgta tik į trečiųjų asmenų, kurie su Sutartimi nesusiję, interesus.              Ieškovė J. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) kartu su savo sutuoktiniu N. P. ieÅ¡kovė buvo sutartimi perleisto buto savininkė, todėl ji turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus panaikinti Sutartį ir grÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį daiktÄ (buto dalį);             2) Sutartis buvo pasiraÅ¡yta N. P., tačiau jis atstovavo abiejų sutuoktinių interesus, todėl ieÅ¡kovė taip pat yra rentos gavėja;             3) CK 6.464 str. 2 d.

įtvirtinta rentos gavėjo teisė sutartį nutraukti, jei rentos mokėtojas jÄ iÅ¡ esmės pažeidžia;             4) teismas be pagrindo nustatė, kad ieÅ¡kovė atsakovei pretenzijų dėl jos pareigų nevykdymo nereiÅ¡kia; ieÅ¡kovė nurodė, kad neturi jokių duomenų apie atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl pareikÅ¡ti pretenzijas neturi jokios galimybės;             5) ieÅ¡kovės nuomone, ji be pagrindo buvo įpareigota įtraukti į bylÄ atsakovės kreditorius trečiaisiais asmenimis, kadangi ji nėra atsakinga už atsakovės skolas; be to, atsakovės kreditoriai nėra Sutarties Å¡alys;             6) suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus yra ieÅ¡kovei paskirto advokato pareiga, ir ieÅ¡kovė nėra atsakinga už kitų asmenų klaidas bei nesugebėjimÄ tinkamai atlikti savo pareigas.Trečiasis asmuo R.

J. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Sutartyje nenurodyta, kad ja perleidžiamos buto dalys priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nuosavybės teisės liudijimas ieÅ¡kovei iÅ¡duotas ne į tas buto dalis, kurios buvo perleistos Sutartimi, todėl aplinkybės, kad Sutarties sudarymo metu perleistos buto dalys priklausė ir ieÅ¡kovei, jis neįrodo. Perleistos buto dalys galėjo priklausyti N. P. asmeninės nuosavybės teise;             2) rentos gavėju laikytina sutarties Å¡alis, perdavusi rentos mokėtojui jai priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 6.460 str. 1 d.).

Nekilnojamojo daikto rentos mokėtojams ieÅ¡kovė neperdavė, todėl laikyti jÄ rentos gavėja nėra pagrindo;             3) sutarties Å¡alimis laikytini sutartį sudarantys asmenys. Sudarant Sutartį, ieÅ¡kovė nedalyvavo, Sutarties nepasirašė, teismui nenurodė jokių aplinkybių, kad ji tarėsi dėl Sutarties sudarymo ir atitinkamų teisinių santykių sukÅ«rimo, pripažinti sandorio Å¡alimi teismo neprašė. Todėl spręsti ieÅ¡kovės pripažinimo Sutarties Å¡alimi klausimÄ teismui nebuvo jokio pagrindo;             4) byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė buvo įgaliojusi savo sutuoktinį, sudarant Sutartį, jai atstovauti, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis jai atstovavo, ir ieÅ¡kovė yra Sutarties Å¡alis, veikusi per atstovÄ ;

             5) galimai pažeistas savo teises ieÅ¡kovė gali ginti teismo nurodytu bÅ«tu – reiÅ¡kiant reikalavimÄ Ä¯vykdyti prievolę natÅ«ra;             6) liudytojos ir teismas nenurodė, kad ieÅ¡kovė pretenzijų atsakovei nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovė teismui nenurodė, kad nori sutartį su atsakove nutraukti ir susigrÄ Å¾inti perleistÄ buto dalį. Tuo labiausiai suinteresuotas apeliantas D. K., kuris kartu su atsakove yra perleisto buto bendrasavininkiai, todėl jo parodymai bei paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai.

Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė sutartį su atsakove siekia nutraukti savo valia, ir kad atsakovė ieÅ¡kovės neiÅ¡laiko, byloje nėra;7) ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių įrodinėjimas yra procesinė ieÅ¡kovo pareiga;             8) pagal Sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovė laikytina asmeniu, kurį rentos mokėtojai įsipareigojo iÅ¡laikyti. Toks asmuo negali reikalauti grÄ Å¾inti daiktÄ , kadangi jis jo neperdavė. Prievolė iÅ¡laikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties (CK 6.464 str. 1 d.).

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ rentos gavėjo teisės nėra paveldimos;             9) apelianto procesinė padėtis – trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje. Apeliacinio skundo ieÅ¡kovė nepateikė, taigi su teismo sprendimu sutinka. Todėl apelianto apeliacinis skundas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės interesams ir negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 47 str. 4 d.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis iÅ¡siskiria socialine reikÅ¡me (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v.

A. Å ., bylos Nr. 3K-3-207/2006). Pagal Å¡iÄ sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , žemės sklypÄ ar kitokį nekilnojamÄ jį daiktÄ rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ ir (arba) Å¡io nurodytÄ asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam bÅ«dingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentÄ perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens iÅ¡laikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natÅ«ra: aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos bÅ«klė reikalauja, – ir jo priežiÅ«ra (CK 6.461 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v.

E. P., bylos Nr. 3K-3-511/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones bÅ«tiniausiems, gyvybiÅ¡kai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas iÅ¡laikymo prievolę pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomÄ Å¾alÄ rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja Å¡iÄ prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v.

E. P., bylos Nr. 3K-3-511/2013). CK 6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. Č. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-425/2011; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007; kt.). Sprendžiant, ar konkretus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iÅ¡ esmės pažeidžia iÅ¡laikymo įsipareigojimus (CK 6.464 str. 2 d.), atsižvelgtina ne tik į CK 6.217 str. 2 d.

įtvirtintus bendruosius esminių sutarties pažeidimų nustatymo kriterijus, bet ir į pirmiau nurodytus tokio pobÅ«džio sutarties ypatumus. Vertindamas Å¡alių sudarytos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymÄ , teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios iÅ¡laikymo turinį, vykdymo ir visų reikÅ¡mingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymÄ , vertinimo, remdamasis ne vien formalaus sutarties teksto analize ir vadovaudamasis ne vienos ar kitos Å¡alies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas iÅ¡laikymas, o sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo aspektu (CK 6.461 str. 3 d.) vertindamas Å¡iuos kriterijus atitinkančius vienos sandorio Å¡alies (rentos gavėjo) poreikius ir bÅ«tent tokių poreikių tenkinimÄ , taip pat kitos sandorio Å¡alies (rentos mokėtojo) elgesį ir realias galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas iÅ¡laikymo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007).             Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. P. ir N. P. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 1 t.). Esant santuokoje sutuoktiniai J. P. ir N. P. 1992-02-25 privatizavo keturių kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registre buvo registruotas vieno sutuoktinio – N. P. vardu (b.l. 11, 1 t.), pagrindas – 1992-02-25 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 21-696 pagal LR 1991.05.28 Ä®statymÄ Nr.I-1374.2001-04-25 Vilniaus m. 19-jame notarų biure ieÅ¡kovės sutuoktinis N. P. su vaikaičiais – atsakove D.

A. (K.) ir trečiuoju asmeniu D. K. sudarė Buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ N. P. perleido atsakovei D. A. 27/100 dalis ir trečiajam asmeniui 50/100 dalių keturių kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovė D. A. ir trečiasis asmuo D. K. įsipareigojo iÅ¡laikyti nedarbingus N. P. ir jo sutuoktinę J. P. iki jų gyvos galvos, slaugyti sergančius, aprÅ«pinti medicinine pagalba, vaistais, maistu, drabužiais, suteikti kitas bÅ«tinas paslaugas.

Sutartyje nurodyta, kad N. P. ir jo sutuoktinė J. P. nemokamai naudosis perleidžiamomis buto su rÅ«siu dalimis iki jų gyvos galvos (b.l. 9-10, 1 t.).IeÅ¡kovės sutuoktinis N. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 1 t.).IeÅ¡kovė J. P. ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog atsakovė D. A. sutarties visiÅ¡kai nevykdė, jos neiÅ¡laikė, nelankė. Apklausta teisėjo ieÅ¡kovė J. P. nurodė, kad iki vyro mirties ji iÅ¡laikė save pati, jai pagalbos nereikėjo. Vėliau jÄ slaugė ir prižiÅ«rėjo anÅ«kas D.

K. su žmona O. K. Å iuo metu ji yra viskuo aprÅ«pinta, o anÅ«kė D. A. neateina, jos nelanko, kada buvo atėjusi nepamena. PaaiÅ¡kino, kad butÄ ji nori atsiimti kad jai bÅ«tų, kad jos niekas neiÅ¡varytų. Tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų, tiek iÅ¡ jos tiesioginės apklausos jos gyvenamoje vietoje, tiek iÅ¡ trečiojo asmens O. K. paaiÅ¡kinimų bei iÅ¡ pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų (garso įraÅ¡as) susiformavo kolegijos nuomonė, jog yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovė, kaip rentos mokėtoja, neužtikrino ieÅ¡kovės, kaip rentos gavėjos, teisės į iÅ¡laikymÄ ir priežiÅ«rÄ , į bÅ«stÄ ir tuo atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė sutartį.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys susidariusias atsakovės skolas už jai nuosavybės teise perleistos buto dalies paslaugų neapmokėjimÄ Â (b.l. 17-21, 1 t.), o taip pat ieÅ¡kovės teismo apklausos metu duoti paaiÅ¡kinimai, kad vaikaitė jos nelaiko, jÄ prižiÅ«ri vaikaitis ir jo žmona. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymų visetÄ pagrįstai nustatė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų vykdžiusi įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, nes nėra rentos gavėja CK 6.460 str. 1 d. prasme, kadangi savo turto rentos mokėtojai neperdavė.

Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Tiek ginčo buto įgijimo metu, tiek ginčo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir Å¡eimos kodekso (LR SÅ K) 21 str. nustatė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu.

Å i įstatymo nustatyta prezumpcija byloje nebuvo nuginčyta, todėl kolegija sprendžia, jog ginčo butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių N. P. ir J. P. nuosavybė. Pagal minimÄ LR SÅ Kodekso straipsnį, sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariÅ¡kas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu. Nors toks raÅ¡ytinis ieÅ¡kovės sutikimas perleisti buto dalį vaikaičiams už iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos nebuvo pateiktas (notarės patvirtintoje ginčo sutartyje nėra įvardintas), yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieÅ¡kovė pritarė tokiam sandoriui vėliau, sandorio neginčijo.

Buto perleidimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR SÅ Kodekso 23 str. nustatė, jog padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Kadangi turtas, įgytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. nei vienas nežino, kuri dalis kiekvienam iÅ¡ jų priklauso (Butų privatizavimo įstatymo 5 str., SÅ K 21 str.), ta dalis gali bÅ«ti nustatyta vienam arba abiem sutuoktiniams reikalaujant. Tačiau byloje nebuvo pateikta faktų, jog iki ginčo sutarties sudarymo bÅ«tų buvusi nustatyta ieÅ¡kovės ar mirusio jos sutuoktinio turto ar konkrečiai Å¡io buto dalys.Taigi, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog 2001-04-25 ginčo sutartimi, esant abipusei sutuoktinių valiai, vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu įregistruoto bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausančio, buto 77/100 dalys buvo perduotos vaikaičiams (atsakovei ir apeliantui) už rentos mokėjimÄ â€“ abiejų sutuoktinių iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos.Byloje buvo nustatyta, jog iki ieÅ¡kovės sutuoktinio 2006 m. mirties ieÅ¡kovei nereikėjo parmos ar iÅ¡laikymo, ji pati savimi galėjo pasirÅ«pinti.

Vėliau ieškovės J. P. sveikatos būklė labai pablogėjo, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ieškovė yra gulinti ligonė, negalinti savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė globa (b.l. 13, 1 t.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-09 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-28329-863/2014 ieškovės rūpintoja paskirta antrojo rentos mokėtojo D. K. sutuoktinė O. K. (b.l. 13-14, 1 t.). Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovė serga mišria kraujagysline demencia, nevaikšto.

Nutartyje nurodyta, kad rÅ«pybos nustatymo metu ieÅ¡kovė viskÄ supranta, kalba, tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisėjo ieÅ¡kovės apklausos matyti, kad ieÅ¡kovės atmintis silpsta, ji nurodo daug ko neprisimenanti, Å¡iuo metu jos amžius devyniasdeÅ¡imt vieneri metai, bÅ«klė po iÅ¡eminio insulto, Å¡lapimo nelaikymas, įtariamos kitos sunkios ligos (b.l. 195, 1 t.).Taigi, rentos poreikis ieÅ¡kovei kilo po 2001-07-01 įsigaliojus naujajam CK, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčui spręsti taikytinos galiojančio CK normos.CK 6.464 str. reglamentuoja iÅ¡laikymo iki gyvos galvos nutraukimo atvejus.

Pagal Å¡io Kodekso straipsnio 1 d., prievolė iÅ¡laikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Pagal Å¡io Kodekso straipsnio 2 d. jeigu rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ rentos mokėtojo, kad Å¡is grÄ Å¾intų perduotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (arba sumokėtų daikto iÅ¡perkamÄ jÄ kainÄ Å¡io kodekso 6.454 str. nustatytomis sÄ lygomis). Å iuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam iÅ¡laidas, susijusias su rentos gavėjo iÅ¡laikymu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo metu yra tinkamai iÅ¡laikoma, tačiau kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡laikoma trečiojo asmens D.

K. ir jo sutuoktines (ir rÅ«pintojos) O. K., nesudaro prielaidų ignoruoti aplinkybę, jog atsakovė ieÅ¡kovės iÅ¡laikymo pareigos visiÅ¡kai nevykdė. Kai rentos mokėtojų yra daugiau negu vienas, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl kiekvieno iÅ¡ sutartinių prievolių vykdymo ir atitinkamai vertinti atsakovės veiksmus pagal sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus. PrieÅ¡ingu atveju prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ bÅ«tų įteisinta neatitinkanti teisės ir geros moralės padėtis, kai atsakovės turtinė padėtis pagerėtų ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų sÄ skaita, nors ji iÅ¡ esmės pažeidė sutartį.

Esant pripažintam esminiam atsakovės kaip rentos mokėtojos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimui, ieÅ¡kovė kaip rentos gavėja turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jai daiktÄ . Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieÅ¡kovė nėra rentos gavėja CK 6.460 str. 1 d. prasme, kadangi formaliai įvertinęs bylos įrodymus, tik nurodė, jog ieÅ¡kovė sudarant ginčo sutartį nedalyvavo, turto neperdavė. Tačiau, kaip jau minėta, rentos mokėtojams buvo perduotas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis daiktas (ginčo buto dalys), todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės principui, kuris, kaip jau minėta, byloje nuginčytas nebuvo.Kaip jau minėta, atsakovei iÅ¡ esmės pažeidus sutartį, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti perduotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ jai grÄ Å¾inti (CK 6. 464 str. 2 d.), tačiau ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkinamas tik iÅ¡ dalies.CK 6.464 str.

įtvirtinti du skirtingi iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 d. nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus iÅ¡laikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 d. nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia prievolę teikti iÅ¡laikymÄ . Tais atvejais, kai rentos gavėjas mirÅ¡ta, rentos mokėtojo prievolė jį iÅ¡laikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog CK 6.464 str. 1 d. įtvirtinta imperatyvioji nuostata, jog prievolė iÅ¡laikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties, o CK 6.462 str. nustatyta, kad kai sutarties dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos Å¡alys iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos natÅ«ra savo susitarimu pakeičia periodinėmis piniginėmis įmokomis, Å¡ios įmokos mokamos iki rentos gavėjo gyvos galvos (LAT 2013 m. spalio 25 d. Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2013 E. R. V E. P. dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo).

Taigi, net jei byloje bÅ«tų įrodyta, kad atsakovė pažeidė sutartį taip pat ir mirusio ieÅ¡kovės sutuoktinio atžvilgiu, ieÅ¡kovė neperėmė mirusiojo sutuoktinio reikalavimo teisės ir turi teisę reikalauti tik jai priklausančios perduotos daikto dalies.Kadangi nėra duomenų, jog iki 2001-04-25 Buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties sudarymo bÅ«tų buvusios nustatytos sutuoktinių turto realiosios dalys, o pačioje sutartyje taip pat nenurodoma ar atsakovei perduodama ieÅ¡kovės daikto dalis ar mirusio jos sutuoktinio N. P. dalis, ir kokiomis dalimis vaikaičiai – atsakovė ir trečiasis asmuo iÅ¡laikymÄ sutuoktiniams teiks, darytina iÅ¡vada, jog sutuoktinių nuosavybė vaikaičiams buvo perduota proporcingai, lygiomis dalimis.

TokiÄ kolegijos iÅ¡vadÄ patvirtina bendrosios jungtinės sutuoktinių turto prezumpcijos buvimas ir tai, kad ieÅ¡kovė po sutuoktinio mirties paveldėjo jiems likusios ginčo buto 23/100 dalių pusę, tai yra 23/200 dalis (b.l. 4-6, 1 t.).Kadangi N. P. iÅ¡klaikymo iki gyvos galvos sutartis baigėsi jam mirus, o ieÅ¡kovė jo reikalavimo teisės nepaveldėjo, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas dalyje dėl jos nuosavybės, tai yra 27/200 dalių buto grÄ Å¾inimo (CPK 178 str.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės kreditorių reikalavimai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, o taip pat atmeta trečiojo asmens R.

J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytÄ argumentÄ , jog trečiasis asmuo D. K. apeliacinis skundas negali bÅ«ti patenkintas dėl to, kad ieÅ¡kovė skundo nepateikė, o trečiasis asmuo neturi teisės  veikti procese prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Tiek iÅ¡ procesinio elgesio pirmosios instancijos teisme, tiek iÅ¡ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ (b.l. 100-102, 2 t.) matyti, jog ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens interesas sutampa. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės garbų amžių ir jos ribotÄ gebėjimÄ savimi pasirÅ«pinti, kolegijos nuomone procesinės teisės normos Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti taikomos vien formaliai.

Kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybes sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies – nutraukti 2001-04-25 patvirtintÄ Buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį Nr.1746 dėl 27/200 dalių (patalpos, plane pažymėtos: kambario 24-4, turinčio 13,23 kv.m ir 1/3 dalies bendro naudojimo patalpų, viso 20,65 kv.m) buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo D.

K. / A. ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ bei grÄ Å¾inti 27/200 dalis buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės D. A. ieÅ¡kovei J. P. (CK 6.222 str.).IeÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovės nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo nėra savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi vieÅ¡ame registre įraÅ¡ai bus atlikti ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovės reikalavimas dėl areÅ¡tų panaikinimo nagrinėtinas ir tenkintinas dalyje, kadangi ieÅ¡kovas turi teisę sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str. 1 d.), o pagal CPK 603 str. kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma, priklausymu.Byloje nustatyta, jog atsakovės D.

A. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomuosiuose procesuose jos turto daliai buvo taikyti areÅ¡tai: kreditorių – byloje dalyvaujančių asmenų Ūkio banko lizingas, UAB „SB lizingas“ ir R. J. naudai: atsakovei priklausiusios 27/100 buto dalys tris kartus areÅ¡tuotos atsakovės D. A. prievolėms įvykdyti - areÅ¡tai registruoti antstolės Aurelijos Puodžiukaitienės Turto areÅ¡to aktų registro praneÅ¡imas apie turto areÅ¡to įregistravimÄ , 2010-06-01 Nr.0110-003196, PraneÅ¡imo Nr.608702; antstolės Neringos Lipeikienės Turto areÅ¡to aktų registro praneÅ¡imas apie turto areÅ¡to įregistravimÄ , 2010-08-13 Nr.0410-004425, PraneÅ¡imo Nr.632486;

Ingos Karalienės, Turto areÅ¡to aktų registro praneÅ¡imas apie turto areÅ¡to įregistravimÄ , 2015-02-17, Nr.2015-008174; PraneÅ¡imo Nr.4647751 (b.l. 24-26,168-170, 1 t.). Teisėjų kolegijai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies ir perdavus minimo ginčo buto areÅ¡tuotų dalių 27/200 dalis ieÅ¡kovės nuosavybėn, areÅ¡tui taikyti Å¡ioje dalyje neliko teisinio pagrindo, kadangi niekas negali paimti iÅ¡ savininko nuosavybės prievarta nesant įstatyminio pagrindo, todėl areÅ¡tai naikintini (CK 4.93, CPK 306 str. 1 d.).

             Bylinėjimosi iÅ¡laidos             Byloje mokėtinas žyminis mokestis už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ 350,00 Eur. IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista. Už apeliacinio skundo pareiÅ¡kimÄ mokėtina 350,00 Eur žyminio mokesčio suma atidėta apeliantui mokėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (b.l. 94-95, 2 t.). Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas 50 proc., viso valstybės naudai iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotina 350,00 Eur žyminio mokesčio ir 165,00 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b.l. 129, 1 t.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notarės Teresos Nonievič 2001-04-25 patvirtintÄ Buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį Nr.1746 dalyje dėl 27/200 dalių (patalpos, plane pažymėtos: kambario 24-4, turinčio 13,23 kv.m ir 1/3 dalies bendro naudojimo patalpų, viso 20,65 kv.m, dalies) buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo D.

K. / A. (a. k. (duomenys neskelbtini)).Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti 27/200 dalis buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)).Panaikinti J. P. perduotų buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/200 dalių areÅ¡tus taikytus D. A. prievolių vykdymui pagal antstolės Aurelijos Puodžiukaitienės Turto areÅ¡to aktų registro praneÅ¡imÄ apie turto areÅ¡to įregistravimÄ , 2010-06-01 Nr.0110-003196, PraneÅ¡imo Nr.608702; antstolės Neringos Lipeikienės Turto areÅ¡to aktų registro praneÅ¡imÄ apie turto areÅ¡to įregistravimÄ , 2010-08-13 Nr.0410-004425, PraneÅ¡imo Nr.632486;

Ingos Karalienės, Turto areÅ¡to aktų registro praneÅ¡imÄ apie turto areÅ¡to įregistravimÄ , 2015-02-17, Nr.2015-008174; PraneÅ¡imo Nr.4647751.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 350,00 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės D. 165,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .              Teisėjai                                                                                                         Henrichas Jaglinskis Eglė Surgailienė Aldona Tilindienė