f73e136c-e0fc-4bd5-b136-b78dc1ab89bd · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-801-538/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00359-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.18.4. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau-Inspekcija) 2018-05-08 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-08 privalomÄ jį nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-14 privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Inspekcija neturi ir neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti statinio statybos teisėtumo klausimo, nes statinio statybos darbai užbaigti anksčiau nei prieÅ¡ 10 metų, todėl Inspekcija praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ 10 metų terminÄ . Inspekcija nepateikė jokių įrodymų dėl nustatytų faktų apie nukrypimus nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuriais yra grindžiamos skundžiamų aktų iÅ¡vados.

Be to, Inspekcija nustatė nukrypimus nuo statinio projekto sprendinių nepagrįstai, nes skundžiamuose aktuose Inspekcija pateikė tik apytikslius duomenis apie statinio matmenis, todėl skundžiami aktai yra grindžiami prielaidomis, o ne nustatytais faktais; Inspekcija nepateikė jokių įrodymų, kuo ji grindžia skundžiamuose aktuose nurodytus apytikslius duomenis apie Statinio matmenis. Teigia, kad statinio kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad statinio ilgis atitinka teisės aktų leidžiamÄ statinio matmenų paklaidÄ , statinio žemės sklypas nėra sutvarkytas (nėra atlikti sklypo gerbÅ«vio darbai), todėl Inspekcija negalėjo nustatyti statinio aukščio Å¡ioje statybų stadijoje.

Pažymėjo, kad pagal Statybos procedÅ«rų reglamentÄ â€žSTR 1.05.01:201712“ faktinis statinio iÅ¡orės matmenų nukrypimas iki 1 metro nuo suprojektuoto statinio ilgio ir aukščio nėra laikomas esminiu statinio projekto sprendinių pakeitimu ir tam nereikia gauti naujo statybÄ leidžiančio dokumento. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2018-12-20 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismo motyvai: 3.1. S. V. B. nėra iÅ¡duotas statybos užbaigimo dokumentas, todėl spręstina, kad statyba nėra oficialiai pripažinta kaip baigta, t. y. statytojas gali vykdyti statybos darbus pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , o Inspekcija turi ir turėjo teisę vertinti statybos atitiktį statinio projektui, kuriam iÅ¡duotas statybos leidimas. 3.2.

IeÅ¡kovo argumentas, jog kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys, užfiksuoti 2007-03-21 patvirtina statybos užbaigimo faktÄ 2007 m., nepagrįstas, nes kadastriniai duomenys patvirtina, jog tuo metu statinio baigtumas siekė tik 43 procentus. Aplinkybę, kad statybos 2007 m. nebuvo užbaigtos, patvirtina ir statinio nuotraukos, esančios minėtoje kadastro duomenų byloje, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, jog statinio dviejų butų gyvenamojo namo iÅ¡mÅ«ryti tik pamatai. 3.3. Esminiai statinio projekto sprendiniai nebuvo įgyvendinti laikantis projekte numatytų sprendinių, Å¡iai dienai statinio matmenys yra didesni nei numatyti statinio projekte, todėl konstatuotini esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, nukrypimai nuo esminių projekto sprendinių neginčijamai vertinami kaip savavaliÅ¡ka statyba. 3.4.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieÅ¡kovas vykdo savavaliÅ¡kÄ statybÄ , todėl konstatavus savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , atsakovė 2018-05-08 ieÅ¡kovui pagrįstai ir teisėtai surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti 2018-12-20 Plungės apylinkės teismo sprendimÄ ; priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas visiÅ¡kai; priteisti apelianto V.

B. naudai iÅ¡ atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 4.1. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau-Ä®statymas) 25 straipsnio 8 dalį, nes sprendė, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo oficialios statinio statybos pabaigos. 4.2. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Ä®statymo 25 straipsnio 8 daliai, nes ginčo statinio parametrai (ilgis ir sÄ lyginai aukÅ¡tis) buvo aiÅ¡kÅ«s jau daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų, todėl senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pačių statybos darbų atlikimo momento. 4.3.

Teismas netinkamai vertino byloje ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus dėl ginčo statinio aukščio, todėl priėmė iÅ¡ esmės neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . 4.4. Teismo posėdžio metu atsakovė nepaaiÅ¡kino, kaip buvo atliekami ginčo statinio matavimai, kokie prietaisai buvo naudojami, todėl nebuvo jokio pagrindo teismui sutikti su Inspekcijos skaičiavimais. 4.5. Teismas sprendė, kad ginčo statinio statybos nebaigtos, tačiau tuo pačiu nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad dėl atliekamų žemės sklypo darbų keisis ginčo statinio aukÅ¡tis. 4.6.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip buvo atliekami ginčo statinio parametrų matavimai. Inspekcija atliko matavimus, tikėtina, ne metrologiÅ¡kai patvirtintomis matavimo priemonėmis, nors privalo tÄ daryti, jeigu nuo Å¡ių matavimų rezultatų priklauso bylos baigtis ir ieÅ¡kovo žalos dydis. 4.7. Pažymi, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu statinio rangovo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, kadangi ginčo baigtis turės tiesioginės įtakos rangovo interesams.

5. Atsiliepime į apeliacinį atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 5.1. IeÅ¡kovas/statytojas gali vykdyti statybos darbus pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , o Inspekcija turi teisę vertinti statybos atitiktį statinio projektui, kuriam iÅ¡duotas statybos leidimas. 5.2. IeÅ¡kovo teiginį, jog statybos darbai buvo užbaigti 2007 m., t.y. anksčiau nei prieÅ¡ 10 metų, paneigia byloje esantys kadastrinių matavimų duomenys (duomenys užfiksuoti 2007-03-21), iÅ¡ kurių matyti, jog minėtu laikotarpiu statinio baigtumas tesiekė 43 procentų, šį neginčijamÄ faktÄ patvirtina statinio nuotraukos, esančios minėtoje kadastro duomenų byloje (darytos 2007-03-21), iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, jog statinio - dviejų butų gyvenamojo namo iÅ¡mÅ«ryti tik pamatai. 5.3.

Atliktų darbų aktus pasirašė užsakovas UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, rangovas UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, tačiau ieÅ¡kovas, pateikdamas praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ Ä¯traukti trečiuoju asmeniu UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ nurodė tik minėtÄ bendrovę kaip rangovÄ . 5.4. Nesutikdami su ieÅ¡kovo pozicija, jog statinio ilgio parametrai galėjo pasikeisti dėl įrengtos apÅ¡iltinimo medžiagos storio, pažymi, kad Inspekcijos specialistai atliko statinio iÅ¡orės matmenų iÅ¡matavimÄ , o bet kokie galimi apÅ¡iltinimo darbai statinio viduje neturi jokios įtakos vertinant statinio iÅ¡orės parametrus. 5.5.

IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių matavimų, kurie patvirtintų jo pozicijÄ bei fiksuotų Å¡ios dienos statinio iÅ¡orės matmenis. IeÅ¡kovas turėjo realiÄ galimybę, įrodinėjant savo pozicijÄ dėl statinio parametrų atlikti geodezinius matavimus, tokiu bÅ«du galimai paneigti Inspekcijos atliktų matavimų objektyvumÄ . 5.6. Projektinis aukÅ¡tis matuojamas nuo pamato virÅ¡aus, žemės pavirÅ¡iaus aukščio svyravimai dėl ateityje numatomų žemės sklypo sutvarkymo darbų, negali turėti įtakos aukščio skaičiavimui. 5.7.

Skundžiami administraciniai aktai atitinka visas aktui keliamas sÄ lygas, yra teisėti ir pagrįsti, juose nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis priėmimo pagrindas, gautas atlikus statybos patikrinimÄ . 5.8. Teismas pagrįstai neįtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, kadangi ginčo dalykas nesusijęs su minėtu juridiniu asmeniu, teismo priimtas sprendimas neturi tiesioginės įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

7. IÅ¡nagrinėjus ir iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ statinio rangovÄ UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. Patvirtindamas Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovas pateikė statybos darbų aktus, tačiau teismas atsisakė įtraukti UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ trečiuoju asmeniu motyvuodamas tuo, kad bylos baigtis neturės įtakos UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ teisėms ir pareigoms, o ieÅ¡kovas ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ galės spręsti savo ginÄÄ kitoje byloje. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.

9. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Tiek tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintÄ galimybę šį interesÄ Ä¯gyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginÄÄ . Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiÅ¡kų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus turi savarankiÅ¡kÄ , ginčo Å¡alims prieÅ¡pastatomÄ , materialinę teisę į ginčo dalykÄ , todėl jÄ gali ginti naudodamiesi visomis Å¡alių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo bÅ«dÄ (pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naujÄ procesÄ ).

Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

Ä®statymo draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), Å¡is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ . CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“.

Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Ä®statyminės sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).

10. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, gali bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo Å¡iam asmeniui ir nė viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡o įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylÄ savo iniciatyva.

11. Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalie 1 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas privalo tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ , kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinkÄ ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai.

12. Taigi jeigu ieškovui nepalankaus teismo sprendimo atveju būtų konstatuota, kad statybos darbai buvo atlikti nesilaikant techninio projekto ir reikėtų šalinti trūkumus, ieškovas įgytų teisę tiek iš rangovo, tiek iš statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, todėl darytina išvada, kad bylos baigtis turės įtakos rangovo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir ginčo statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisėms ir pareigoms, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas neįtraukdamas trečiaisiais asmenimis rangovo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir ginčo statinio statybos techninio prižiūrėtojo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ trečiųjų asmenų, t. y. Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios rangovo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo.

Ä®traukus UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojÄ Ä¯ bylÄ trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie įgytų Å¡alies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

14. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo nurodytų atsikirtimų pagrįstumÄ , turi iÅ¡nagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) 16. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Danutė Žvinklytė