f73dbe67-0378-49d0-bf70-c8fdc0021883 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-532-734-2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18975-2016- Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.; 2.2.1.8(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2019 m. sausio 31d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant ieÅ¡kovei R. A., jos atstovei advokatei M. G., atsakovei I. S., jos atstovui advokatui G. V., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atsakovei I. S. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, teismas n u s t a t ė: Patikslintu ieÅ¡kiniu (I t., e. b. l. 20-25 ) ieÅ¡kovė praÅ¡o:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės 3 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 2) įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius paskleistus duomenis (informacijÄ ) masinės informavimo priemonėse apie R. A., o bÅ«tent dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ patalpinti tokio turinio tekstÄ : „AÅ¡, I. S., atsipraÅ¡au R. A., darželio „Dobilėlis“ direktorės dėl pateiktos Å¡meižiančios informacijos 2016-03-28 „tv.lrytas.lt“ televizijoje parodytame reportaže. PareiÅ¡kiu, kad R. A. niekada nenaudojo smurto prieÅ¡ darželio auklėtinę“;

3) priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė palaikė patikslinto ieÅ¡kinio argumentus ir nurodė, jog 2016-03-28 18.00 val. internetiniame tinklapyje tv.lrytas.lt buvo patalpintas ir paskelbtas reportažas: „AuklėtojÄ sumuÅ¡usi direktorė toliau vadovauja darželiui“, kuriame dalis pateikiamos informacijos yra Å¡meižiančio pobÅ«džio. O bÅ«tent, reportažui iÅ¡ atsakovės 2016-03-21 buvo imamas interviu, kurio metu ji teigė, kad „smurtas buvo reiÅ¡kia toks, kad viena mergaitė, jinai (direktorė) jai nešė vaistus ir ta mergaitė tuos vaistus iÅ¡spjovė.

Tai jinai (direktorė) jai trenkė per veidÄ â€œ. Atsakovė melagingai teigė, kad Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorė R. A. naudojo smurtÄ prieÅ¡ darželio auklėtinę. 2016-06-30 UAB „Lietuvos ryto“ televizijai buvo pateiktas praÅ¡ymas panaikinti tv.lrytas.lt tinklapyje patalpintÄ reportaÅ¾Ä , tačiau Å¡i atsisakė tai padaryti. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovė per masinio informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovę, jog neva Å¡i smurtavo prieÅ¡ darželio auklėtinę, taip pažemindama ieÅ¡kovę bei pakirsdama pasitikėjimÄ ja, kaip tinkama darželio direktore, dėl ko visuomenėje susiformavo neigiamas požiÅ«ris į jÄ .

Atsakovė dar nuo 2013 m. stengėsi pakenkti ieÅ¡kovės reputacijai, raÅ¡ydama skundus bei raÅ¡tus įvairioms institucijoms, kuriuose teigė apie ieÅ¡kovės smurtÄ prieÅ¡ vaikus. Dėl minėto reportažo ieÅ¡kovė sulaukė neigiamų komentarų, aplinkinių pasmerkimo, buvo sumenkintas ieÅ¡kovės, kaip aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistės, vardas bei įvaizdis, ji nuolat patiria stresÄ , pablogėjo jos sveikatos bÅ«klė. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3 000,00 EUR suma.

Atsakovė palaikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus ( t.1, el.b. l. 80-82) , prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, jog taikus ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das neįmanomas, nes ji nesutiks paneigti ieÅ¡kovės reikalaujamos informacijos visuomenės informavimo priemonėse, nes tai bÅ«tų netiesa. 2011 metų lapkričio 10 dienÄ ieÅ¡kovė panaudojo smurtÄ prieÅ¡ darželio auklėtinę M. M.. TÄ dienÄ slaugytoja L. K. nedirbo, vaistus M. M. atnešė direktorė. Mergaitė iÅ¡spjovė vaistus, direktorė trenkė jai per veidÄ , kai direktorė pakartotinai mergaitei davė vaistus, ji vėl juos iÅ¡spjovė, direktorė vėl jai trenkė per veidÄ .

Mergaitei po akimis ir ant smilkinio atsirado mėlynės. Šį įvykį matė darželio darbuotojos. Smurto prieÅ¡ auklėtinę faktas buvo patvirtintas ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. BK-368-271/2014, kurioje ieÅ¡kovė buvo teisiama dėl smurto prieÅ¡ darželio auklėtojÄ . Duodama interviu žurnalistei, atsakovė nors ir neminėjo darželio auklėtinės pavardės, tačiau ji omenyje turėjo prieÅ¡ M. M. panaudotÄ smurtÄ . IeÅ¡kovė turi teistumÄ , buvo bausta drausminėmis nuobaudos, dėl ko jos reputacija nėra nepriekaiÅ¡tinga.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų pablogėjo ieÅ¡kovės reputacija, sveikata, todėl reikalavimas priteisti 3000 Eur neturtinę žalÄ atmestinas, kaip nepagrįstas. L. M. nurodė, kad jos dukra Miglė lankė darželį „Dobilėlis“, kuriam vadovavo R. A.. Dukra turi neįgalumÄ , jai gydytojo paskirti tris kartus per dienÄ gerti vaistus. DienÄ vaistus ji gerdavo darželyje, sugirdydavo darželio medicinos darbuotoja, arba direktorė. IÅ¡ darželio dukrÄ paimdavo kas vakarÄ , po darbo, niekada nematė, kad dukra bÅ«tų buvus su sumuÅ¡imo žymėmis.

Taip pat nurodė, kad dukra dėl savo neįgalumo, nemoka spjauti, todėl netiesa, kad ji galėjo iÅ¡spjauti sugirdytus vaistus. Jeigu bÅ«tų buvęs įvykis, kurio metu bÅ«tų buvę smurtaujama prieÅ¡ jos dukrÄ , tokio darželio paslaugų bÅ«tų atsisakę ir bÅ«tų reikalavę kaltųjų atsakomybės. L. B. nurodė, kad iÅ¡ T. P. girdėjo, kad direktorė sudavė per veidÄ M. M., pati įvykio nematė. Å iÄ Å¾iniÄ iÅ¡ T. P. sužinojo, kai bylos buvo įsisukusios teisme. L. T.

Pacyno nurodė, kad ji dirbo darželyje „Dobilėlis“ auklėtoja. 2011-11-10 ryte ji matė, kaip direktorė atnešė vaistus M. M., kuri sugirdytus vaistus iÅ¡spjovė, direktorė sudavė mergaitei per veidÄ . Tada direktorė pakartotinai atnešė vaistus, kuriuos mergaitė vėl iÅ¡spjovė, direktorė sudavė mergaitei per kitÄ Å¾andÄ . Ä®vykį matė darželio darbuotojos –Ž. J., virėja N. L., atsakovė I. S. Dėl tokio direktorės elgesio darbuotojos buvo Å¡okiruotos.

Direktorė buvo labai valdinga, dėl bet kokios smulkmenos grasindavo atleisti. Apie smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ niekam nepranešė, pagalbos mergaitei nesuteikė, nes bijojo direktorės. Mergaitei po akimis atsirado kraujosrÅ«vos, kurios buvo matomos ir kitÄ dienÄ . L. N. Liovina nurodė, kad darželyje „Dobilėlis“ dirbo virėja nuo 2010 metų. Ji matė, kaip direktorė sudavė M. M. per veidÄ už tai, kad pastaroji iÅ¡spjovė jai sugirdytus vaistus. Kai mergaitė pakartotinai suduotus vaistus iÅ¡spjovė, direktorė vėl sudavė mergaitei per veidÄ .

Mergaitei paakiuose atsirado mėlynės, kurios buvo matyti ir kitÄ dienÄ . Darbuotojos, kurios matė šį įvykį, buvo Å¡okiruotos, tačiau, bijodamos prarasti darbÄ , niekam nepranešė. Mama, teikdama, kad vaikas niekada nebuvo sumuÅ¡tas, meluoja. Liudytoja D. B., dirbusi darželyje auklėtoja-Å«kvede, nurodė, kad auklėtinė MeÅ¡kaitė buvo jos grupėje. Incidento su auklėtine, apie kurį nurodo atsakovė, ji nematė. Direktorė sugirdydavo auklėtinei vaistus, kai darželyje nebÅ«davo L.

K.. Teismo posėdyje atsakovės atstovas atsisakė kviesti į teismo posėdį liudytojÄ Å½. J.. IeÅ¡kinys tenkintinas. IeÅ¡kovė dėl garbės ir orumo pažeidimo kreipėsi dėl 2016-03-28 18.00 val. internetiniame tinklapyje tv.lrytas.lt paskelbto reportažo: „AuklėtojÄ sumuÅ¡usi direktorė toliau vadovauja darželiui“, kuriame atsakovė 2016-03-21 duodama interviu žurnalistei, pasakė, kad „smurtas buvo reiÅ¡kia toks, kad viena mergaitė, jinai (direktorė) jai nešė vaistus ir ta mergaitė tuos vaistus iÅ¡spjovė.

Tai jinai (direktorė) jai trenkė per veidÄ â€œ. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovės paskleista informacija per visuomenės informavimo priemonę apie tai, kad ieÅ¡kovė smurtavo prieÅ¡ darželio auklėtinę, yra pramanyta, Å¡i paskleista žinia žemina jos garbę ir orumÄ , reikalauja įpareigoti atsakovę paneigti jos paskleistÄ informacijÄ bei priteisti neturtinę žalÄ . LR CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Å ios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnį ginami nustačius Å¡ių faktų visumÄ :

1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

4) faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ : faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami.

Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali bÅ«ti tikra arba klaidinga (netiksli), iÅ¡galvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiÅ¡kinių nebuvo arba bÅ«ta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Å . v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiÅ¡kai pateikiama informacija, kuria iÅ¡kraipomos arba nutylimos įvykių, reiÅ¡kinių sÄ sajos, priežastiniai ryÅ¡iai su kitais įvykiais ir reiÅ¡kiniais. Teismo posėdyje iÅ¡klausytas bei pažiÅ«rėtas įraÅ¡as leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i atsakovės paskleista žinia per visuomenės informavimo priemones yra žinios paskleidimo faktas, kuris yra apie ieÅ¡kovę, Å¡i žinia turi bÅ«ti grindžiama tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Taigi, iÅ¡ 2016-03-28 reportažo „AuklėtojÄ sumuÅ¡usi direktorė toliau vadovauja darželiui“ įraÅ¡o (e. b. priedo l.

58) turinio matyti, kad reportažas skirtas darželio „Dobilėlis“ direktorei R. A.. Reportaže nurodoma, kad ji vadovauja darželiui, nors yra nuteista už smurtÄ prieÅ¡ minėto darželio auklėtojÄ . Reportaže aptariama susidariusi situacija, jog teisinis reglamentavimas nedraudžia teistam asmeniui vadovauti Å¡vietimo įstaigai, kadangi toks draudimas numatytas tik mokytojams. Dėl esamos situacijos pasisakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas bei vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Reportaže apie įvykį, dėl kurio darželio direktorė buvo nuteista, smurtÄ patyrusi auklėtoja, t.y. atsakovė, teigia, kad „rankÄ direktorė kelia ir prieÅ¡ vaikus, tačiau bijodamos prarasti darbÄ apie direktorės smurto protrÅ«kius niekam nepasakoja“.

Po to rodoma atsakovė, kuri pasakoja, kad „smurtas buvo reiÅ¡kia toks, kad viena mergaitė, jinai (direktorė) jai nešė vaistus ir ta mergaitė tuos vaistus iÅ¡spjovė. Tai jinai (direktorė) jai trenkė per veidÄ â€œ. IÅ¡ reportažo turinio, matyti, kad kalbama apie Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R. A., rodomos jos kabineto durys su jos vardu bei pavarde bei pokalbis su ieÅ¡kove telefonu. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog ji, duodama interviu žurnalistei apie direktorės panaudotÄ smurtÄ prie darželio auklėtinę, turėjo omenyje M.

M., kuriai 2011-11-10 per veidÄ sudavė direktorė už tai, kad Miglė iÅ¡spjovė sugirdytus vaistus. Å ios bylos nagrinėjimo teismo posėdyje Å¡is įvykis tirtas apklausiant darželio darbuotojus. L. T. Pocyno ir N. L. teigė, jog jos matė, kaip direktorė sudavė mergaitei per veidÄ . Teismas Å¡ių liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å¡ios darbuotojos jau kurį laikÄ konfliktavo su ieÅ¡kove, kaip su darželio direktore, tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, jog konfliktinė situacija su Å¡iais asmenimis kilo dėl ieÅ¡kovės, kaip direktorės, keliamų reikalavimų darbe atsakovei, : byloje esantys Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas kuriuo atmesti ieÅ¡kovės I.

S. ieÅ¡kiniai dėl jai skirtų drausminių nuobaudų, tame tarpe ir dėl atleidimo iÅ¡ darbo ( t.1, el.b.l. 45-53-69), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-368-271/2014 ( t.1 el.b.l. 101- 119), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas į skundÄ N. L. ( t.1 el.b.l. 120), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas I. S. ( t.1 el.b.l. 122-124), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymas T. P. ( t.1 el.b.l. 124-126), Komisijos Vilniaus specialiojo vaikų darželio „Dobilėlis“ direktorės R.

A. veiklai patikrinti pažyma ( t.1 el.b.l. 30), kurioje nurodyta, jog direktorės veikla tikrinama pagal I. S. ir T. P. skunduose nurodytus faktus, pažymos iÅ¡vadoje nurodyta, kad skunduose nurodyti faktai nepasitvirtino. Vertinant Å¡iuos įrodymus, patvirtinančius, kad dėl direktorės veiklos T. P., N. L., atsakovė įvairioms institucijoms rašė skundus, Å¡ių asmenų teiginiai teismo posėdyje, kad niekam apie smurtÄ prieÅ¡ darželio auklėtinę nepranešė, bijodamos, kad direktorė jas atleis iÅ¡ darbo, vertintini taip pat kritiÅ¡kai.

Ginčo Å¡alių konfliktinius santykius patvirtina ir prie Å¡ios civilinės bylos prijungta baudžiamoji byla Nr. PK-368-271/2014, kurioje R. A. nukentėjusiosios T. P. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktore, 2013 metais vieÅ¡ai jÄ , minėto darželio auklėtojÄ , įžeidė ir pažemino. PrieÅ¡prieÅ¡iniu privataus kaltinimo skundu, R. A. kaltino ir prašė patraukti T. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. už tai, kad T.

P. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. nuolat skleidžia apie R. A. Å¡meižiančiÄ ir pakertančiÄ pasitikėjimÄ ja informacijÄ . Atsakovė, teigdama, kad ieÅ¡kovė smurtavo prieÅ¡ darželio auklėtinę, remiasi byloje esančiu raÅ¡tu „Smurtas prieÅ¡ vaikus Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ ( t.1 el.b.l. 44), kuriame nurodyta, jog 2011-11-10 įvyko smurtas prieÅ¡ M. M., kad direktorė sudavė mergaitei du kartus ir kitÄ dienÄ ant jos veido buvo mėlynės, pasiraÅ¡ytas T.

P., Ž. J. bei N. L., t.y. tų pačių asmenų, kurie teigia kad smurtas prieš auklėtinę buvo. Pažymėtina, jog šis raštas yra be datos, todėl negalima nustatyti, kada jis surašytas, atsakovė ir liudytojos T. P., N. L. nepaaiškino, kodėl šiam raštui nedavė eigos, t.y. neinformavo vaiko teisių apsaugos tarnybas ir pnš. Todėl darytina išvada, jog šis raštas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų pagal LR CPK 178 str. nuostatas, yra prieštaraujantis kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

L. T. Pacyno ir N. L. teiginius apie darželio auklėtinės sumuÅ¡imÄ paneigia jos motina R. M., kuri teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja. Ji teigė, kad jos dukra dėl neįgalumo nemoka spjauti, ir vaistų ji niekaip negalėjo iÅ¡spjauti, taigi R. M. paneigė T. P., N. L. bei atsakovės teiginius, kad direktorė sudavė mergaitei už tai, kad ji iÅ¡spjovė vaistus. Taip pat liudytoja R. M. nurodė, jog ji ir vyras kas vakarÄ dukrÄ pasiimdavo iÅ¡ darželio ir niekada nematė, kad dukrai ant veido bÅ«tų buvę kraujosrÅ«vos ar kiti kokie nors sumuÅ¡imo požymiai.

Jeigu bÅ«tų pastebėję - nei ji, nei mergaitės tėvas nebÅ«tų tokių dalykų toleravę. Tokius pačius parodymus R. M. davė ir baudžiamojoje byloje Nr. PK-368-271/2014, tai patvirtina baudžiamosios bylos teismo posėdžio garso įraÅ¡o iÅ¡klotinė, kurioje nurodytas liudytojos R. M. parodymai ( t.1 el.b.l. 168-173), kurie yra tokie patys, kaip ir apklausus Å¡ioje byloje, t.y. paneigiantys aukščiau nurodytų liudytojų parodymus dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ M. M.. Atsakovės teiginiai, jog Å¡i liudytoja tokius parodymus duoda teismui ieÅ¡kovės papraÅ¡yta, atmetami, kaip niekuo nepagrįsti ir nesuprantami teismui, kaip motina galėtų dangstyti asmenį, kuris panaudojo smurtÄ prieÅ¡ jos vaikÄ .

Apibendrinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė neįrodė fakto, kad ieÅ¡kovė smurtavo prieÅ¡ M. M.. Å ios kategorijos bylose dėl garbės ir orumo gynimo, atsakovė turėjo įrodyti, jog jos paskleisti duomenys atitinka tikrovę. LR CK 2.24 str. 1 d. nurodyta: preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Pažymėtina, jog atsakovė yra asmuo, turintis pedagoginį iÅ¡silavinimÄ , todėl ji turėjo suprasti, ar paskleisdama žiniÄ visuomenei apie direktorę, kuri smurtavo prieÅ¡ darželio auklėtinę, elgėsi sÄ Å¾iningai.

Atsakovės nurodyti argumentai, jog reportaže ji neminėjo pavardžių, ir todėl ši paskleista žinia neturėtų sukelti pasekmių ieškovei, atmestini, nes kaip nurodyta aukščiau, iš reportaže parodytų darželio patalpų su direktorės kabinetu, ant kurio durų buvo ieškovės pavardė ir vardas, viso reportažo turinys skirtas darželio „Dobilėlis“ direktorei R. A., kuri, nuteista, toliau vadovauja darželiui, rodo, jog atsakovės paskleista žinia dėl smurto prieš auklėtinę, yra apie ieškovę R.

A.. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad buvo žinių paskleidimo faktas, jog paskleistos žinios yra apie jÄ , paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir kad paskleistos žinios žemina jos garbę ir orumÄ . Pagal LR CK 2.24 str. nuostatas, paskleisti duomenys turi bÅ«ti paneigti tokiu pačiu bÅ«du, kokiu jie buvo paskleisti, ar analogiÅ¡ku ieÅ¡kovei priimtinu bÅ«du, o bÅ«tent per masinio informavimo priemones. Todėl tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovę I.

S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis (informacijÄ ), paskleistus 2016-03-28 per visuomenės informavimo priemonę apie R. A., o bÅ«tent dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ patalpinti tokio turinio tekstÄ : „AÅ¡, I. S., atsipraÅ¡au R. A., darželio „Dobilėlis“ direktorės dėl pateiktos Å¡meižiančios informacijos 2016-03-28 „tv.lrytas.lt“ televizijoje parodytame reportaže. PareiÅ¡kiu, kad R. A. niekada nenaudojo smurto prieÅ¡ darželio auklėtinę“.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje 3K-3-417/2013 nurodyta: „BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti, tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų nepagrįstai iÅ¡plėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sÄ lygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali Å¡iandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra bÅ«tinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises“-citatos pabaiga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ veiksnių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D. v.R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008). Nagrinėjamu atveju konstatuotina tai, jog atsakovė tikrovės neatitinkančiÄ Å¾iniÄ paskleidė didelių mastu, nes reportažas patalpintas populiaraus UAB „Lietuvos ryto“ televizijos tv.lrytas.lt tinklapyje, atsakovės paskleista žinia yra apie pedagogÄ , kuris smurtavo prieÅ¡ savo auklėtinę, t.y. apie asmenį, kurio profesinė misija yra ugdyti vaikus.

Be abejo, tokia žinia yra aktuali Å¡iandieninėje visuomenėje, ir jei ji yra iÅ¡galvota, savaime suprantama, kad tokia paskleista žinia žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , pakertamas pasitikėjimas ja, kaip darželio direktore, pedagoge, savaime suprantama, kad visuomenėje suformuojamas neigiamas požiÅ«ris į tokį smurtaujantį pedagogÄ , be abejo tai sukelia stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę įtampÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . IeÅ¡kovės pateikti gydytojo įraÅ¡ai iÅ¡ medicininės kortelės (I t., e. b. l. 178), kuriuose nurodyta, kad 2016-03-31, t. y. po trijų dienų po reportažo, ieÅ¡kovei pasireiÅ¡kė nerimas, baimė, jai paskirtas medikamentinis gydymas.

Taip pat 2016-12-27 ieÅ¡kovė lankėsi pas okulistÄ (2 t., e. b. l. 3), 2017-01-02 iÅ¡raÅ¡e (2 t., e. b. l.

4) nurodoma, jog ieÅ¡kovė yra susijaudinusi, jÄ kamuoja nemiga bei nerimas, 2017-01-05 ji vėl lankėsi gydymo įstaigoje (2 t., e. b. l. 5). Sprendžiant dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo patenkinimo, vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovė, pati dirbdama pedagoginį darbÄ , negalėjo nesuprasti, kokį atgarsį visuomenėje sukels paskleista žinia apie smurtaujančiÄ darželio direktorę. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 3000 Eur dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo ir kriterijų Å¡iÄ sumÄ sumažinti, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal LR CK 6.210 str. nuostatas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis LR CPK 93 str., iš atsakovės ieškovės naudai priteistina ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: už advokato paslaugas -2531 Eur ( t.2 el.b.l. 7,8,77,131,132,135), žyminis mokestis už ieškinį 99 Eur ( t.1 el.b.l. 7, 26) – iš viso 2630 Eur.

IeÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ , įvertinus bylos pobÅ«dį, jos trukmę, laikytinos atitinkančiomis protingumo teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Pagal įstatymÄ , iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur.

Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 9,32 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, jos priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai ( LR CPK 96 str. ). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 273, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : įpareigoti atsakovę I. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis (informacijÄ ), paskleistus 2016-03-28 per visuomenės informavimo priemonę apie R. A., o bÅ«tent dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ patalpinti tokio turinio tekstÄ :

„Aš, I. S., atsiprašau R. A., darželio „Dobilėlis“ direktorės dėl pateiktos šmeižiančios informacijos 2016-03-28 „tv.lrytas.lt“ televizijoje parodytame reportaže. Pareiškiu, kad R. A. niekada nenaudojo smurto prieš darželio auklėtinę“. Priteisti iš atsakovės I. S. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2630 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R.

A. naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. S. 9,32 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Raimonda Vansevičienė