f73c7ea9-22de-40af-b77f-affee3cd5bd5 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-677-945/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00409-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.18.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Robertai JaneliÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ atstovui advokatui Rinaldui ViliuÅ¡iui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ atstovams advokatui Jurgiui KauÅ¡iniui, advokato padėjėjai Linai RumÅ¡evičienei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ atstovei advokato padėjėjai Laurai Kardelienei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybos procesų valdymas“ direktoriui E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egilis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ dėl sutarties kainos sumažinimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos procesų valdymas“.

Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir atsiliepimu į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 203 129,36 Eur skolÄ ir 24 709,43 Eur palÅ«kanas, 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2018 m. vasario 7 d. Å¡alys sudarė Generalinės statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria ieÅ¡kovė, kaip generalinis rangovas, įsipareigojo iki 2018 m. spalio 7 d. atlikti sandėliavimo – logistikos paskirties pastato statybos darbus. 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimu, konstatavę, kad ne visi darbai atlikti tinkamai ir laiku, bei aptarę pasekmes (dalies darbų atsisakymÄ , netesybas), Å¡alys galutinį terminÄ objekto statybai užbaigti pratęsė iki 2018 m. gruodžio 21 d.

Kartu Å¡alys patvirtino, kad dalies darbų, neįtrauktų į atliktinų darbų sÄ raÅ¡Ä , vykdymo tvarka bus aptarta atskirame susitarime, pagal kurį visi darbai turės bÅ«ti atlikti iki 2019 m. balandžio 1 d. Sudarant susitarimÄ darbai buvo iÅ¡ esmės baigti, reikėjo sutvarkyti dokumentus, Å¡alys 2018 m. gruodžio 5 d. pasirašė baigiamÄ jį darbų atlikimo aktÄ , 2018 m. gruodžio 6 d. buvo iÅ¡duotas ir 2018 m. gruodžio 16 d. atsakovei perduotas garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raÅ¡tas (toliau – Garantinis raÅ¡tas). 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pasiraÅ¡ytas statybos užbaigimo aktas.

TÄ pačiÄ dienÄ atsakovės vadovas patvirtino, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimÄ , ir informavo statybvietės perdavimo – priėmimo aktÄ pasiraÅ¡ysiantis bei statybvietę perimsiantis 2019 m. sausio 2–3 d. Dalis patalpų jų nuomininkams buvo perduotos dar 2018 m. pabaigoje, objekto dokumentacija atsakovei perduota 2019 m. sausio 3 d., raktai – 2019 m. sausio 9 d. Poreikio dar kartÄ pasiraÅ¡yti baigiamÄ jį aktÄ nebuvo, atsakovė naudojasi jai perduotu objektu pagal paskirtį, ieÅ¡kovė, vykdydama garantinius įsipareigojimus, atliko po darbų perdavimo nustatytų smulkių defektų Å¡alinimo darbus.

Nors ieÅ¡kovė yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus, atsakovė be pagrindo atsisako sumokėti darbų kainos likutį – 203 129,36 Eur (161 557,65 Eur pagal 2018 m. spalio 31 d. sÄ skaitÄ ir 41 571,71 Eur pagal 2018 m. gruodžio 5 d. sÄ skaitÄ ). Kadangi objektas užbaigtas 2018 m. gruodžio 5 d., o Garantinis raÅ¡tas perduotas 2018 m. gruodžio 16 d., Rangos sutarties 14.5.1 punkte nustatytas 30 dienų atsiskaitymo terminas suėjo 2019 m. sausio 15 d. Atsakovė ne tik atsisako atsiskaityti, bet ir pradėjo nepagrįstai reikalauti pasiraÅ¡yti baigiamÄ jį aktÄ , reikÅ¡ti pretenzijas dėl netinkamos objekte įrengtų grindų kokybės ir Rangos sutarties kainos sumažinimo, informavo skaičiuojanti netesybas.

Paaiškėję darbų trūkumai turi būtų šalinami vadovaujantis sutartinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis garantiniu laikotarpiu ieškovės prisiimtus įsipareigojimus, bet negali būti pagrindu vengti atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus. Kadangi atsiskaityti atsakovė atsisako nesant tam jokio pagrindo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas – 24 709,43 Eur.

Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė papildomai nurodo, kad atsakovės įvardijamas remontuotinų grindų plotas sudaro vos 1,17 proc. viso grindų ploto, reali defektų Å¡alinimo kaina tesudaro 4 722,30 Eur. Teisės aktai dispersinio plieniniu plauÅ¡u armuoto betono nereglamentuoja, pagal plačiai praktikoje naudojamÄ metodinę literatÅ«rÄ , skirtÄ bÅ«tent dispersinio armuoto betono grindų įrengimui, taisytini tik platesni nei 0,5 mm įtrÅ«kimai. Mikro įtrÅ«kimai betone yra normali tokios technologijos pasekmė.

2. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, sumažinti Rangos sutarties kainÄ 267 445,73 Eur suma, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 64 316,37 Eur skolÄ (permokÄ ) ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė nurodo, kad 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimas buvo sudarytas dėl to, jog ieÅ¡kovė laiku neįvykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nors statybvietė perduota laiku, dar darbų atlikimo metu atsakovė kėlė terminų laikymosi klausimÄ .

Suėjus galutiniam Rangos sutartyje nurodytam objekto perdavimo terminui, buvo konstatuotas esminis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, užfiksuoti neatlikti darbai. IeÅ¡kovė darbų neužbaigė ir per jos pačios nurodytÄ papildomÄ terminÄ (iki 2018 m. lapkričio 19 d.). Atsakovei 2018 m. lapkričio mėn. iniciavus Garantiniame raÅ¡te nurodytų prievolių vykdymÄ , tarp Å¡alių kilo teisminis ginčas, kurį pavyko iÅ¡spręsti kompromisų bÅ«du, Å¡alims sudarius 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimÄ .

Susitarime konstatuojama, kad darbai neužbaigti, prie susitarimo pridėtas neatliktų darbų sÄ raÅ¡as, Å¡alys susitarė pratęsti darbų atlikimo terminÄ , aiÅ¡kiai nurodė, jog ieÅ¡kovei įvykdžius visus įsipareigojimus turės bÅ«ti pasiraÅ¡omas objekto statybos užbaigimo aktas ir tik tada atsiras atsakovės pareiga atsiskaityti. BÅ«tent Å¡io susitarimo pagrindu atsakovė atÅ¡aukė reikalavimÄ draudikui iÅ¡mokėti garantinę iÅ¡mokÄ ir informavo apie tinkamÄ darbų atlikimÄ .

Tačiau darbai tuo metu nebuvo užbaigti, dokumentai perimti 2019 m. sausio 3 d., nuosavybės teisės į objektÄ Ä¯registruotos 2019 m. sausio 7 d., o baigiamasis darbų atlikimo aktas vis dar nepasiraÅ¡ytas. Pačios ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktame trÅ«kumų fiksavimo dokumente, taip pat atsakovės su atsiliepimu į ieÅ¡kinį teikiamuose antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyti defektai (neatlikti darbai), egzistavę ir po nuosavybės teisių įregistravimo. Kad darbai atlikti su trÅ«kumais, kurie nėra paÅ¡alinti, užfiksuota Kauno technologijos universiteto 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje, kurioje nurodyta, jog grindų danga nėra tinkama eksploatacijai, jÄ Ä¯renginėjant panaudotas plieninio plauÅ¡o kiekis yra per mažas (neatitinka projektinių sprendinių).

Nors Å¡alys tarėsi dėl nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo, ieÅ¡kovė nepasiÅ«lė jokių bÅ«dų, kaip gali bÅ«ti iÅ¡taisytas grindų dangos trÅ«kumas – nepakankamas plieninio plauÅ¡o kiekis. Net ir ieÅ¡kovei 2019 m. gegužės 9 d. informavus apie grindų dangos trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ , Kauno technologijos universiteto specialistai, įvertinę padėtį, konstatavo, kad iÅ¡lieka tikimybė, jog tolesnės eksploatacijos metu trÅ«kumai vėl iÅ¡ryÅ¡kės, todėl bÅ«tina vykdyti grindų stebėsenÄ ilgesnį laikotarpį.

Be to, atsakovei kreipusis į betonÄ tiekusiÄ bendrovę UAB „Betono centras“ paaiÅ¡kėjo, kad Å¡i bendrovė plieninio plauÅ¡o grindis įrenginėjusiai subrangovei nepardavė, kas kelia abejonių dėl technologinių reikalavimų laikymosi. Kadangi vis dar nėra pasiraÅ¡ytas galutinis darbų užbaigimo aktas, ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti visiÅ¡ko atsiskaitymo. Be to, atsakovės nurodyti grindų trÅ«kumai, vadovaujantis su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikta specialistų konsultacine iÅ¡vada, gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik visiÅ¡kai perdarant grindis, tačiau atsakovė sutinka ir su kita iÅ¡vadoje nurodyta trÅ«kumų Å¡alinimo alternatyva – virÅ¡utinės grindų betono sluoksnio dalies perdarymu intensyviausiai naudojamoje grindų dalyje (6 300 m2), kuris kainuotų 267 445,73 Eur.

BÅ«tent tokia suma turėtų bÅ«ti mažinama Rangos sutarties kaina, o iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti neapmokėtų darbų kainÄ , gaunama prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti permoka (267 445,73 Eur – 203 129,36 Eur = 64 316,37 Eur).

3. Atsiliepimais į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Trečiasis asmuo akcentuoja su ieÅ¡kove 2018 m. rugsėjo 18 d. sudariusi statybos subrangos sutartį, kuria įsipareigojo atlikti grindų, dėl kurių kokybės kilo ginčas, įrengimo darbus. Nors darbai atlikti, už juos ieÅ¡kovė nėra atsiskaičiusi, motyvuodama tuo, kad su ieÅ¡kove neatsiskaito atsakovė.

Net ir trečiajam asmeniui nesutinkant su atsakovės pretenzija dėl grindų trūkumų, Kauno technologijos universiteto specialistų nurodyti trūkumai buvo pašalinti pagal jų pateiktas rekomendacijas. Atsakovės pretenzijos dėl nepakankamo plieninio plaušo kiekio grindyse yra nepagrįstos, nes nei Rangos sutartyje, nei techniniame projekte ar kituose dokumentuose nėra reikalavimo dėl tam tikro plaušo kiekio. Vienintelis šalių aptartas reikalavimas – kad grindys išlaikytų techniniame projekte nustatytas apkrovas.

Be to, trečiojo asmens iniciatyva parengtoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų ataskaitoje akcentuojama, kad grindų betonavimui naudotas betonas, armuotas plieniniu plauÅ¡u HE 75/50 35 kg/m3, atitinka projekto reikalavimus, o atsiradę mikro plyÅ¡iai ir nedideli virÅ¡utinio sukietinamojo sluoksnio atÅ¡okimai neturi įtakos grindų galiai. Darbų rezultatas yra perimtas, atsakovė juo naudojasi, trečiasis asmuo pripažįsta pareigÄ garantinio laikotarpio metu iÅ¡aiÅ¡kėjusius trÅ«kumus Å¡alinti, tačiau tokie trÅ«kumai (net jeigu ir atsirastų), nesukuria teisės atsakovei vengti atsiskaityti už atliktus darbus.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo UAB „Statybos procesų valdymas“, vykdžiusi objekto statybos darbų techninę priežiÅ«rÄ , nurodo, kad objektas užbaigtas 2018 m. gruodžio 21 d., statinys registruotas Nekilnojamojo turto registre, naudojamas pagal paskirtį. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad pradiniame projekte buvo numatyta grindyse įrengti du armatÅ«ros tinklus, tačiau darbų vykdymo eigoje taupumo tikslais vienas tinklas buvo pakeistas plieniniu plauÅ¡u.

Dispersinio armuoto betono konstrukcijoms netaikomas statybos techninis reglamentas, kuriuo grindžiama atsakovės su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikta konsultacinė iÅ¡vada. Esant tokiai technologijai įtrÅ«kimai, kurių plotis iki 0,5 mm, pripažįstami natÅ«raliais, nepriskiriami Å¡alintiniems defektams. Be to, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė darbo projektÄ rengusios UAB „Mitnija“ skaičiavimus, kad mažesnis plauÅ¡o kiekis neturi įtakos grindų stiprumui. Nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo praÅ¡o vertinti kaip pagrindÄ ieÅ¡kiniui tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kiniui atmesti.

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetamas 5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Rangos sutartimi Å¡alys susitarė dėl sandėliavimo – logistikos paskirties pastato statybos darbų atlikimo. Ä® bylÄ su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė pateikė duomenis, kad statybvietė ieÅ¡kovei buvo perduota 2018 m. vasario 9 d., jau 2018 m. gegužės ir liepos mėn. Å¡alys susiraÅ¡inėjo dėl darbų grafiko nesilaikymo, 2018 m. spalio 12 d. atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie esminį sutarties pažeidimÄ ir netesybų skaičiavimÄ , 2018 m. spalio ir lapkričio mėn. su antstole fiksavo, kokie darbai nėra atlikti, 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi dėl iÅ¡mokos pagal Garantinį raÅ¡tÄ iÅ¡mokėjimo, dėl ko tarp Å¡alių buvo kilęs teisminis ginčas.

Å is ginčas buvo iÅ¡spręstas su ieÅ¡kiniu pateiktu 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimu, kuriuo Å¡alys susitarė dėl termino darbams atlikti ir dokumentacijai sutvarkyti pratęsimo iki 2018 m. gruodžio 21 d. Nors atsakovė, vadovaudamasi prie 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo pridėtu atliktinų darbų sÄ raÅ¡u ir nuoroda susitarime, kad Å¡alys atskirai susitars dėl papildomų darbų, kurie turės bÅ«ti atlikti iki 2019 m. balandžio 1 d., tvirtino, jog 2018 m. gruodžio 5 d. ieÅ¡kovė nebuvo įvykdžiusi visų savo sutartinių įsipareigojimų, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad darbai, už kuriuos ieÅ¡kovė reikalauja atsiskaityti, nėra atlikti.

PrieÅ¡ingai, įvertinęs su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateiktas 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. sÄ skaitas, atsakovės atstovas 2020 m. spalio 12 d. teismo posėdyje patvirtino, kad sÄ skaitose nurodyti darbai yra atlikti (o ir vėliau viso proceso metu nekėlė klausimo dėl to, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o atlygio už neatliktus darbus), tačiau, vadovaudamasis Rangos sutarties 14.5 punktu, akcentavo, kad 10 proc. sÄ skaitose nurodytos darbų kainos nevirÅ¡ijančių sumų iÅ¡mokėjimas yra sustabdytas, kadangi Å¡alys vis dar nėra pasiraÅ¡iusios baigiamojo darbų akto, be to, dalis darbų, susijusių su grindų įrengimu, buvo atlikta nekokybiÅ¡kai, dėl ko trÅ«kumų Å¡alinimui reikalinga suma turi bÅ«ti mažinama Rangos sutarties kaina.

Dėl ieškovės teisės reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys Rangos sutarties 14.3 punktu susitarė, kad atsakovė už darbus apmokės per 30 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo ir tarpinio darbų priėmimo – perdavimo akto patvirtinimo.

Kartu Å¡alys susitarė dėl 10 proc. sÄ skaitos sumos sulaikymo ir iÅ¡mokėjimo per 30 kalendorinių dienų po objekto baigiamojo darbų atlikimo akto pasiraÅ¡ymo ir garantinio draudimo raÅ¡to originalo užsakovei pateikimo.

7. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė duomenis apie jai 2018 m. gruodžio 6 d. iÅ¡duotÄ Garantinį raÅ¡tÄ , taip pat akcentavo, kad Garantinis raÅ¡tas atsakovei perduotas 2018 m. gruodžio 16 d. Å ios aplinkybės atsakovė neginčijo. Nors 2018 m. gruodžio 5 d. susitarime Å¡alys nurodė, kad baigiamasis aktas bus pasiraÅ¡omas po to, kai bus atlikti papildomi darbai, dėl kurių Å¡alys susitars atskirai ir kuriems atlikti terminas nustatytas iki 2019 m. balandžio 1 d., pažymėtina, jog atsakovė ne tik, kaip minėta sprendimo 5 punkte, neįrodinėjo aplinkybių, kad yra likę neatliktų darbų pagal Rangos sutartį, už kuriuos praÅ¡oma atsiskaityti, bet ir tÄ pačiÄ dienÄ (2018 m. gruodžio 5 d.) pasirašė baigiamÄ jį statybos darbų atlikimo aktÄ , kuriuo konstatavo, jog visi darbai pagal Rangos sutartį yra atlikti, atsakovė ieÅ¡kovei neturi jokių pretenzijų ar pastabų dėl darbų kokybės. Akte taip pat įvardijama atsakovės pripažįstama darbų kaina.

Aplinkybių, kad Å¡i kaina nurodyta į jÄ neįtraukiant tuo metu egzistavusio įsiskolinimo (sulaikytos) sumos, atsakovė neįrodinėjo. Toks pat patvirtinimas nurodomas ir su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikiamame atsakovės 2018 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te Garantinį raÅ¡tÄ iÅ¡davusiam draudikui.

8. Be to, ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikė ir 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. paskutinę 2018 m. gruodžio 5 d. susitarime nurodyto termino darbams užbaigti ir dokumentams sutvarkyti dienÄ , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡duotÄ Statybos užbaigimo aktÄ ir atsakovės vadovo 2018 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovei el. paÅ¡tu siųstÄ patvirtinimÄ apie tinkamÄ 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimu prisiimtų įsipareigojimų užbaigti darbus pagal Rangos sutartį įvykdymÄ bei kvietimÄ statybvietės perdavimo – priėmimo aktÄ pasiraÅ¡yti 2019 m. sausio 2–3 d.

Su ieÅ¡kiniu buvo pateikti ir duomenys apie dokumentacijos perdavimÄ 2019 m. sausio 3 d. bei raktų perdavimÄ 2019 m. sausio 9 d., taip pat aktai, kuriuose užfiksuotas dalies patalpų perdavimas atsakovės nuomininkams 2018 m. pabaigoje. Pati atsakovė su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose užfiksuota baigto statybos objekto įregistravimo data – 2019 m. sausio 7 d. Atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad objektas ne tik yra perduotas atsakovei, bet ir naudojamas pagal paskirtį.

9. Nors aiÅ¡kindamas statybos rangos sutarties sampratÄ , taip pat darbų perdavimÄ ir priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas (CK 6.681 straipsnio 1 dalį, 6.694 straipsnį) kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovÄ vykdyti jo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ â€“ sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas, tokio akto nebuvimas neturėtų bÅ«ti suabsoliutinamas, kaip paneigiantis rangovo teisę į atlyginimÄ už atliktus darbus, jei darbų perdavimÄ galima nustatyti kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

RaÅ¡ytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besÄ lygiÅ¡ka prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatÄ pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog Å¡alys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia Å¡alių nuo prievolių, kylančių iÅ¡ sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamÄ darbo rezultatÄ bÅ«tų sumokama sulygta kaina, vykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra perėmusi objektÄ , įregistravusi nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , kaip baigtÄ statyti, pasiraÅ¡iusi dokumentÄ , kuriuo patvirtino visų darbų pagal Rangos sutartį atlikimÄ . Be to, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad dėl ne visų darbų atlikimo ar kokybės trÅ«kumų yra ribojamos galimybės naudotis objektu ar kokia nors jo dalimi pagal tÄ paskirtį, kurios buvo siekiama sudarant Rangos sutartį. IeÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu teikti duomenys apie objekto techninę priežiÅ«rÄ vykdžiusio trečiojo asmens UAB „Statybos procesų valdymas“ iki 2019 m. balandžio 1 d. fiksuotus darbų defektus (defektai fiksuoti ir atsakovės su atsiliepimu į ieÅ¡kinį teiktuose 2019 m. vasario mėn. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose bei ieÅ¡kovės atstovo techniniam prižiÅ«rėtojui siųstame 2019 m. kovo 22 d. elektroniniame laiÅ¡ke) bei ieÅ¡kovės veiksmus defektus Å¡alinant, nesant po 2018 m. gruodžio 5 d. pasiraÅ¡yto tokių darbų perdavimo priėmimo akto, kaip ir baigiamojo akto, kuris pagal 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimÄ turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas atlikus visus papildomus darbus, gali bÅ«ti pagrindu kelti klausimÄ dėl to, kada tiksliai darbai buvo baigti ir ar jie visi atlikti kokybiÅ¡kai, tačiau patys savaime nepaneigia ieÅ¡kovės įrodinėjamos aplinkybės, kad visi darbai yra atlikti, atsakovei perduoti ir naudojami pagal paskirtį, darbų rezultatas įteisintas, todėl atsisakymas atsiskaityti už atliktus darbus negali bÅ«ti grindžiamas formaliu baigiamojo akto nepasiraÅ¡ymo faktu.

Dėl statybos darbų defektų, kaip pagrindo reikalauti darbų kainos sumažinimo 11. Kaip matyti iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio, atsisakymÄ visiÅ¡kai apmokėti jai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už atliktus darbus atsakovė grindžia ir aplinkybe, kad dalis darbų, susijusių su grindų įrengimu, atlikta nekokybiÅ¡kai. Su trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikta 2018 m. rugsėjo 18 d. subrangos sutartis patvirtina, kad grindis įrenginėjo bÅ«tent trečiasis asmuo.

Atsakovė su 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė techninės projekto dalies aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kurio dalyje, skirtoje grindų įrengimui, nurodoma, kad grindų konstrukcija – monolitinė 180 mm storio betono plokÅ¡tė, armuota dviem tinklais, naudojant specialius betonui priedus, įmaiÅ¡as, 3 metrų pločio zonoje pagal iÅ¡orinį perimetrÄ Ä¯rengiama Å¡ilumos izoliacija, taip pat įrengiamos deformacinės siÅ«lės, grindys turi atlaikyti visas veikiančias apkrovas bei atitikti STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos.

Grindys“ reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad jau Rangos sutartyje aptariant techninio projekto ir darbo projekto sÄ vokas, taip pat darbų apimtis, pobÅ«dį ir vykdymo tvarkÄ buvo akcentuojama galimybė projektinius sprendinius tikslinti, koreguoti (Rangos sutarties 1.4, 1.28, 2.2, 5.2, 5.3 punktai). BÅ«tent projektuotojai UAB „Mitnija“ rengiant darbo projektÄ , kurio dalis, skirta konstrukcijoms aptarti, bei grindų detalių planas į bylÄ pateikti su atsakovės 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, jame numatytas esminis pakeitimas – vienas armuotas tinklas pakeistas į 35 kg/m3 plieninį plauÅ¡Ä HE 75/50.

Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu akcentavo tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, vizualiniai ir estetiniai reikalavimai statinio grindims projektiniuose sprendiniuose nebuvo nurodyti.

12. Ginčas tarp Å¡alių dėl grindų kokybės kilo dar 2019 m. balandžio mėn., kai atsakovė užfiksavo betono įtrÅ«kimus ir pavirÅ¡iaus aptrupėjimus. Su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė pateikė Kauno technologijos universiteto 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitÄ , kurioje užfiksuota, kad plieninio plauÅ¡o kiekio vidurkis (28,4 kg/m3) yra mažesnis už numatytÄ jį darbo projekte (35 kg/m3), kas yra viena iÅ¡ grindų įtrÅ«kimų priežasčių. Kita priežastimi specialistai įvardijo netinkamai įrengtas deformacines siÅ«les.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad grindų gniuždymo stiprio klasė, o taip pat pavirÅ¡iaus atplėšimo nuo pagrindo stipris tose vietose, kur nėra aptrupėjimų, atitinka projektinę dokumentacijÄ ir teisės aktų reikalavimus. Å ios ataskaitos pagrindu atsakovė dar 2019 m. balandžio 26 d. pateikė pretenzijÄ dėl sutarties kainos sumažinimo (pretenzija į bylÄ pateikta su ieÅ¡kiniu). Su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 2 d.

Å¡alys suderino defektų Å¡alinimo grafikÄ , 2019 m. gegužės 9 d. atsakovei pateikta informacija apie defektų Å¡alinimÄ , 2019 m. gegužės 15 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į Kauno technologijos universiteto specialistus, kurie pateikė atsakymÄ , jog grindų pavirÅ¡ius sutvarkytas, o giluminiai pažeidimai turi bÅ«ti stebimi.

13. Sprendimo 12 punkte aptartos aplinkybės atskleidžia, kad net ir atsakovės iniciatyva tyrimÄ atlikę specialistai nekonstatavo grindų trÅ«kumų, kurie galėtų turėti įtakos jų stiprumui, galiai, t. y. esminiam projektiniam reikalavimui dėl apkrovų atlaikymo. Kauno technologijos universiteto specialistams konstatavus, kad grindų dangoje atsiradusiems įtrÅ«kimams, pavirÅ¡iaus aptrupėjimams įtakos galėjo turėti per mažas plieninio plauÅ¡o kiekis, su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį, 2020 m. spalio 9 d. atsakovės raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, UAB „Kauno gelžbetonis 2020 m. spalio 19 d. raÅ¡tu ir UAB „Betono centras“ 2020 m. spalio 22 d. raÅ¡tu buvo pateikti betonÄ tiekusių bendrovių (UAB „Betono centras“, UAB „Kauno gelžbetonis“) paaiÅ¡kinimai, kad betonas su plieniniu plauÅ¡u UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ į nurodytÄ objektÄ nebuvo parduodamas, o atsakovės su 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktose eksploatacinių savybių deklaracijose įraÅ¡ai apie panaudoto plieninio plauÅ¡o kiekį yra atlikti ne betono tiekėjų.

Atsikirsdama į nurodytus argumentus trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. kovo 29 d. pateikė į bylÄ elektroninių užsakymų pavyzdžius, kuriuose fiksuojamas reikalavimas betono tiekėjui į betonÄ Ä¯dėti plieninį plauÅ¡Ä , taip pat plauÅ¡o įsigijimo ir transportavimo dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad trečiojo asmens perkamÄ plieninį plauÅ¡Ä pardavėjas pristatydavo tiesiogiai betono tiekėjams. Å i aplinkybė, kartu su faktu, kad betono tiekėjams paruoÅ¡tÄ betonÄ pristačius į objektÄ ir jį panaudojus pagal paskirtį buvo įrengtos grindys su plieniniu plauÅ¡u, kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2021 m. kovo 8 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ir trečiojo asmens bei ieÅ¡kovės atstovų teismo posėdžiuose nurodytÄ pozicijÄ , jog betono tiekėjų atsakymus dėl plauÅ¡o naudojimo jų gaminiuose galėjo nulemti faktas, kad plauÅ¡Ä tiekė užsakovė UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, tačiau abejoti tuo, jog plauÅ¡as į betonÄ buvo įdėtas atsakovės su 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktoje technologinėje kortelėje nustatyta tvarka (betono mazge), nėra pagrindo.

14. Vertinant atsakovės argumentus, kad Kauno technologijos universiteto specialistai 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje nustatė per maÅ¾Ä plieninio plauÅ¡o kiekį (28,4 kg/m3 vietoje 35 kg/m3), pažymėtinos kelios reikÅ¡mingos aplinkybės: 14.1. Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu akcentavo tiek ieÅ¡kovės, tiek ir trečiųjų asmenų UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovai, su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktoje ataskaitoje matoma, kad betono pavyzdžiai (kernai) tyrimams buvo paimti iÅ¡ nedidelio grindų ploto pasienyje, todėl iÅ¡ nurodytos informacijos spręsti, jog bÅ«tent specialistų nustatytas plieninio plauÅ¡o kiekis yra visose itin didelio ploto grindyse, nėra pagrindo.

Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje proceso dalyviams buvo suteiktos galimybės teikti įrodymus, susijusius tiek su ginčo grindų bÅ«kle, tiek ir su jų savybėmis, tokia galimybe buvo aktyviai naudojamasi, tačiau nei skirti byloje ekspertizę, nei teikti papildomus įrodymus, kuriuose bÅ«tų užfiksuoti skirtingų grindų vietų tyrimai, proceso dalyviai nepageidavo. 14.2. Sprendimo 14.1 punkte pateiktÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir su trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų analizė, kad esant 0,3–0,6 proc. plieninio plauÅ¡o tÅ«riui (23,4–46,8 kg/m3) betone, plauÅ¡o kiekio pasiskirstymo variacijos koeficientas net laboratorinėmis sÄ lygomis svyruoja nuo 22 proc. iki 35 proc.

Specialistų vertinimu, net ir taikant minimalų variacijos koeficientÄ (22 proc.), nukrypimas gali sudaryti iki 6,75 kg/m3, todėl 28,4 kg/m3 kiekis negali bÅ«ti vertinamas kaip neatitinkantis projektinių reikalavimų (35 kg/m3 – 6,75 kg/m3 = 28,25 kg/m3). 14.3. Pabrėžtina, kad, net ir tuo atveju, jeigu iÅ¡ tikrųjų plieninio plauÅ¡o kiekis grindyse yra mažesnis bei sudaro 28,4 kg/m3, kaip matyti iÅ¡ Kauno technologijos universiteto specialistų 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje apraÅ¡ytų tyrimų rezultatų, grindų stiprumo savybės atitinka projektinę dokumentacijÄ .

Tokia pati iÅ¡vada yra pateikta ir darbo projektÄ rengusios UAB „Mitnija“ atliktuose skaičiavimuose, kurie į bylÄ pateikti su trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2020 m. lapkričio 11 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Su tais pačiais paaiÅ¡kinimais buvo pateikta ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų 2019 m. rugsėjo 13 d. iÅ¡vada, kad plieninio plauÅ¡o kiekio sumažinimas nuo 35 kg/m3 iki 28,4 kg/m3 galėtų turėti įtakos grindų stiprumui tik tuo atveju, jeigu apkrova dvigubai virÅ¡ytų nurodytÄ jÄ projektinėje dokumentacijoje, o pavirÅ¡iaus pleišėjimasis grindų galiai įtakos neturi.

Tokį patį tyrimo rezultatÄ nurodė ir T. M. su ieÅ¡kovės atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį į bylÄ pateiktoje ekspertinėje iÅ¡vadoje. 14.4. Atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikė UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinę iÅ¡vadÄ , o su 2021 m. vasario 19 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais – papildytÄ konsultacinę iÅ¡vadÄ . Tiek Å¡iuose dokumentuose, tiek ir vienam iÅ¡ jÄ pateikusių ekspertų dr. S. M. teikiant parodymus 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje buvo akcentuojamas per mažo plieninio plauÅ¡o kiekio faktas, grindžiamas Kauno technologijos universiteto atlikto tyrimo, aptarto sprendimo 14.1 punkte, rezultatais.

Tačiau paklaustas dėl konsultacinėje iÅ¡vadoje pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo apie defektų Å¡alinimÄ dr. S. M. posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡vada dėl bÅ«tinybės keisti grindų dangÄ buvo sÄ lygota fakto, jog padidinti plieninio plauÅ¡o kiekį jau įrengtose grindyse yra technologiÅ¡kai neįmanoma. Konsultacinėje iÅ¡vadoje buvo vertinamos galimos grindų įtrÅ«kimų bei pavirÅ¡iaus pleišėjimo priežastys, kartu akcentuojant, kad nurodyti defektai ateityje gali turėti įtakos grindų naudojimo ilgalaikiÅ¡kumui, tačiau neneigiami sprendimo 14.2–14.3 punktuose aptariamuose dokumentuose nurodyti tyrimų rezultatai, jog dėl aptariamų defektų grindų galia nesumažėja taip, kad neatitiktų jai keliamų reikalavimų.

15. Vertindama sprendimo 14 punkte aptartas T. M. ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto iÅ¡vadas, atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje papildomai akcentavo, kad iÅ¡vados yra pateiktos atsižvelgiant į darbo projekte nurodytÄ plieninio plauÅ¡o rūšį – HE 75/50, o trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ su 2020 m. lapkričio 11 d., 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė duomenis apie naudotÄ kito tiekėjo ir kitokių matmenų plieninį plauÅ¡Ä .

Pažymėtina, kad teikdama formalų argumentÄ dėl plauÅ¡o matmenų (projektinio ir faktiÅ¡kai panaudoto plauÅ¡o ilgis sutapo (50 mm), o skersmuo projekte numatytas – 0,75 mm, faktiÅ¡kai panaudotas – 1 mm) atsakovė neįvardijo jokių argumentų, kurie leistų spręsti, jog toks pakeitimas galėjo turėti kokios nors neigiamos įtakos grindų bÅ«klei ir savybėms. Kaip teisingai 2021 m. kovo 29 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose akcentavo trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ ir 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje patvirtino trečiojo asmens UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovas, projektinėje dokumentacijoje nebuvo nurodyta esminė naudotino plieninio plauÅ¡o savybė – stiprumas tempiant.

Su UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų nuomonėje akcentuojama, kad panaudoto plieninio plauÅ¡o rÅ«Å¡is ir kiekis (net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų vadovaujamasi 28,4 kg/m3 kiekiu pagal Kauno technologijos universiteto specialistų iÅ¡vadÄ ), nepaneigia fakto, jog grindų konstrukcija yra pajėgi atlaikyti projekte numatytas apkrovas ir tenkina projekte numatytus saugos ribinio bÅ«vio reikalavimus.

16. Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad būtent faktiškai panaudoto plieninio plaušo charakteristikas atitinkantis plaušas buvo nurodytas ir su prie trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2021 m. kovo 29 d. rašytinių paaiškinimų pridėtuose ieškovės atsakovei 2018 m. rugpjūčio mėn. teiktuose komerciniuose pasiūlymuose, būtent toks plaušas minimas ir su techninės priežiūros specialistu, UAB „Statybos tyrimų institutas“ darbuotoju M.

Å ., suderintoje technologinėje kortelėje, kuri taip pat pateikta su UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2021 m. kovo 29 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Nors UAB „Statybos tyrimų institutas“ specialistų patikslintoje konsultacinėje iÅ¡vadoje akcentuojama, kad technologine kortele techninis projektas ar darbo projektas negali bÅ«ti keičiami, byloje nekilo ginčo dėl to, jog projektinė dokumentacija darbų atlikimo eigoje buvo koreguojama (darbo projektu buvo iÅ¡ esmės pakeista betoninių grindų įrengimo technologija, duomenys apie techninio projekto keitimÄ pateikti su ieÅ¡kiniu, su ieÅ¡kovės atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateiktoje projektinėje užduotyje taip pat fiksuojami įvairÅ«s pakeitimai), naudojamo plieninio plauÅ¡o rÅ«Å¡is buvo suderinta su techninę priežiÅ«rÄ vykdančiu subjektu ir jo patvirtinta kaip tinkama.

17. Pažymėtina, kad visose į bylÄ pateiktose specialistų (Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, T. M., UAB „Statybos tyrimų institutas“) iÅ¡vadose akcentuojama, jog didžiausi iÅ¡tisiniai dangos įtrÅ«kimai yra susiję su deformacinių siÅ«lių neįrengimu ar netinkamu įrengimu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų iÅ¡vadoje akcentuojama, kad nurodyti plyÅ¡iai susiformavo lygiagrečiai iÅ¡orinių sienų perimetro 3 metrų atstumu dėl pagal projektinę dokumentacijÄ panaudoto skirtingo tamprumo medžiagų.

Net ir Å¡iuos trÅ«kumus pripažinus defektais, kaip teisingai nurodė tiek ieÅ¡kovė, tiek ir trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, Å¡ie defektai turėtų bÅ«ti Å¡alinami taikant garantinį laikotarpį reglamentuojančias Rangos sutarties sÄ lygas. Be to, kaip matyti iÅ¡ su ieÅ¡kiniu ir atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį teiktų dokumentų, atsakovei reiÅ¡kiant pretenzijas, nustatyti trÅ«kumai buvo Å¡alinami, trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ patvirtino savo valiÄ Å¡alinti galimus defektus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio ir atsakovės atstovų bylos nagrinėjimo metu pasirinktos procesinės pozicijos, atsakovė nesutiko su nurodytų priemonių taikymu, įrodinėdama bÅ«tinybę pakeisti ženkliÄ dalį grindų dangos ir atsakovės pareigÄ atlyginti su tuo susijusias iÅ¡laidas (sÄ lygų tokių iÅ¡laidų suma sumažinti Rangos sutarties kainÄ egzistavimÄ ).

18. Dar vienas specialistų konstatuotas trÅ«kumas – grindų dangos pavirÅ¡iaus pleišėjimas – tiek Kauno technologijos universiteto, tiek ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų iÅ¡vadoje įvertintas kaip paÅ¡alinamas atnaujinant plonÄ (iki 10 mm) grindų dangos pavirÅ¡iaus sluoksnį. Pažymėtina, kad su ieÅ¡kovės atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateiktoje T. M. ekspertinėje iÅ¡vadoje yra detaliai aptartas dispersinės armuotos grindų dangos teisinis reglamentavimas, arba, tiksliau tokio reglamentavimo nebuvimas nei Lietuvoje, nei Europoje, akcentuojant, jog tokio tipo grindims netaikomas nei statybos techninis reglamentas STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, nei LST EN 1992-1-1 Eurokodas 2 „Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, o rekomendacinio pobÅ«džio dokumente Technical report 34:

Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys) nurodoma, kad betoninių grindų pavirÅ¡iui yra bÅ«dingas mikro pleišėjimas (netaisyklingi smulkÅ«s įtrÅ«kimai), kurie turi tik vaizdinį efektÄ , bet nėra konstrukcinė problema. Kartu minėtame dokumente akcentuojama, kad tikrosios pleišėjimo priežastys nėra žinomos, todėl neaiÅ¡kios ir priemonės, kurios padėtų jo iÅ¡vengti, pažymima, jog pleišėjimas vyksta dėl betono susitraukimo, plieninis plauÅ¡as tam kelio neužkerta, tik padaro betonÄ elastingesniu ir įtrÅ«kimų atveju sumažina tarpus.

Kaip minėta sprendimo 11 punkte, vizualiniai ir estetiniai reikalavimai statinio grindims projektiniuose sprendiniuose nebuvo nurodyti, paviršiaus pleišėjimas neturi įtakos grindų laikomajai galiai, jo sieti su plieninio plaušo kiekiu ar rūšimi nėra pakankamo pagrindo.

19. Tas pats pasakytina ir apie grindų dangoje fiksuotus mikro įtrūkimus. Atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje akcentavus, kad mikro įtrūkimais gali būti pripažįstami tik siauresni nei 0,3 mm pločio įtrūkimai, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ prašė tokiais pripažinti ir 0,5 mm pločio įtrūkimus. Kaip matyti iš trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ su 2020 m. lapkričio 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos LST EN 1992-1-1 Eurokodas 2 „Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ ištraukos ir su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį pateiktoje T.

M. ekspertinėje iÅ¡vadoje pateiktos Å¡io teisės akto analizės, grindims, priskiriamoms XC1 klasei, gali bÅ«ti taikomas ir didesnis, nei įprastas 0,3–0,4 mm dydžio įtrÅ«kimų tolerancijos standartas. Kitaip tariant, net ir minimaliai iki 0,5 mm padidinto pločio įtrÅ«kimai pagal nurodytÄ teisės aktÄ , jį taikant pagal analogijÄ , neturi įtakos grindų ilgaamžiÅ¡kumui, nepripažįstami defektais, kuriuos reikėtų remontuoti. Tokio paties pločio įtrÅ«kimai (iki 0,5 mm) nepripažįstami defektu ir pagal Technical report 34:

Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys).

20. Nors didžioji dalis su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateiktoje Kauno technologijos universiteto 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje užfiksuotų grindų dangos įtrūkimų yra būtent iki 0,5 mm pločio, pasitaikė ir įtrūkimų, kurių plotis buvo nuo 0,5 mm iki 1,5 mm, o taip pat ir 1,5 mm plotį viršijančių įtrūkimų. Dėl tokių didesnio pločio išilginių įtrūkimų, kurių atsiradimo priežastimi įvardintas deformacinių siūlių neįrengimas ar netinkamas įrengimas, pasisakyti sprendimo 17 punkte.

Vertinant kitus, nesimetriÅ¡kus 0,5 mm plotį virÅ¡ijančius įtrÅ«kimus, su ieÅ¡kovės atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateiktoje T. M. ekspertinėje iÅ¡vadoje akcentuojama, kad Technical report 34: Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys) patariama įtrÅ«kimų iÅ¡ karto neremontuoti, stebėti, kiek jie plečiasi ir, jeigu tai netrukdo grindų naudoti pagal paskirtį, jų užtaisymo imtis tik įtrÅ«kimui nustojus plėstis. Tokia rekomendacija ne tik paneigia atsakovės argumentus dėl bÅ«tinybės didžiÄ jÄ dalį grindų įrenginėti iÅ¡ naujo, bet ir leidžia spręsti, kad trečiajam asmeniui jau 2019 m. balandžio mėn. atlikus įtrÅ«kimo užtaisymo darbus, vėlesnis papildomų ir/ar už užtaisymų ribų prasitęsusių įtrÅ«kimų, užfiksuotų atsakovės su 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktuose Kauno technologijos universiteto specialistų 2020 m. spalio 2 d. matavimų protokole bei antstolės 2020 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nepatvirtina reikÅ¡mingesnio, didesnę įtakÄ grindų eksploatacinėms savybėms turinčio įtrÅ«kimų pobÅ«džio.

21. Teismas taip pat pažymi, kad su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovės pateiktoje Kauno technologijos universiteto 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje, taip pat su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktoje UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinėje iÅ¡vadoje ir su 2021 m. vasario 19 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktoje papildytoje konsultacinėje iÅ¡vadoje, vertinant grindų įtrÅ«kimus bei darant prielaidÄ dėl galimo įtrÅ«kimo atsiradimo ryÅ¡io su panaudoto plieninio plauÅ¡o kiekiu, nebuvo detaliai analizuojama faktinė aplinkybė, jog toje grindų dangos dalyje, kurioje nebuvo įrengtas Å¡ildymas, pleišėjimų ir įtrÅ«kimų mastas yra minimalus, absoliuti dauguma dangos pakitimų fiksuota zonoje, kurioje grindinis Å¡ildymas yra įrengtas.

Å iÄ aplinkybę įvertinęs kartu su sprendimo 18 punkte aptartais duomenimis, kad, pagal Technical report 34: Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys), tikrosios pleišėjimo priežastys nėra žinomos, pleišėjimas vyksta dėl betono susitraukimo, plieninis plauÅ¡as tam kelio neužkerta, tik padaro betonÄ elastingesniu ir įtrÅ«kimų atveju sumažina tarpus, leido T. M. pateikti pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad įtrÅ«kimų kiekį ir mastÄ nulėmė grindų džiÅ«vimo procesas, bet ne plieninio plauÅ¡o kiekis, trÅ«kumai yra mažareikÅ¡miai, neturi įtakos nei grindų stiprumui, nei jų ilgaamžiÅ¡kumui.

Tokia pati pozicija yra įtvirtinta ir su trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ atsiliepimu į ieškinį pateiktoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvadoje.

22. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl bÅ«tinybės grindų trÅ«kumus Å¡alinti intensyviausiai naudojamoje grindų dalyje (6 300 m2) perdarant virÅ¡utinį betono sluoksnį, kas kainuotų 267 445,73 Eur, vertinti kaip nepagrįstÄ , bei atmesti reikalavimÄ nurodyta suma sumažinti Rangos sutarties kainÄ . Kartu teismas pažymi, kad, nors CK 6.658 straipsnio 5 dalyje yra numatyta užsakovo teisė tuo atveju, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trÅ«kumai, atskaityti iÅ¡ sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumÄ , reikalingÄ tiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, kartu įtvirtinamas ir tokios teisės ribojimas, kai rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymÄ .

23. Net ir Rangos sutarties 14.5, 15.2, 15.8 punktų nuostatos, kad galutinai atsiskaitoma po baigiamojo akto pasiraÅ¡ymo, aktas pasiraÅ¡omas po visų trÅ«kumų iÅ¡taisymo, o sulaikyta mokėjimų suma (iki 10 proc.) gali bÅ«ti naudojama trÅ«kumų Å¡alinimui, nagrinėjamu atveju vertintinos atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusį teisinių santykių kontekstÄ . Pirma, atsakovė jau daugiau nei du metus yra sulaikiusi ženklios 203 129,36 Eur sumos mokėjimÄ . Antra, kaip nurodė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ atstovai bylos nagrinėjimo metu, trečiasis asmuo yra pasiruošęs Å¡alinti garantiniu laikotarpiu iÅ¡ryÅ¡kėjusius defektus, tačiau, kaip patvirtino atsakovės atstovas, atsakovė nesutinka su grindų dangos įtrÅ«kimų ir pleišėjimo užtaisymu, reikalauja iÅ¡ esmės perdaryti virÅ¡utinę grindų dangos dalį, dėl ko yra sustabdžiusi garantinių darbų vykdymÄ .

Trečia, atsakovei yra iÅ¡duotas Garantinis raÅ¡tas, užtikrinantis jos interesų apsaugÄ Å¾enkliai didesnei, nei jos pačios nurodoma defektų Å¡alinimo kaina, sumai. Ketvirta, pripažinus nepagrįstu atsakovės nurodomÄ defektų Å¡alinimo bÅ«dÄ bei jos reikalavimÄ potencialiomis tokio bÅ«do įgyvendinimo iÅ¡laidomis mažinti Rangos sutarties kainÄ , pažymėtina, kad su ieÅ¡kovės atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateiktoje T. M. ekspertinėje iÅ¡vadoje nurodoma galima įtrÅ«kimų užtaisymų, supleišėjusio pavirÅ¡iaus sutvarkymo ir deformacinių siÅ«lių įrengimo kaina nesiekia 5 000 Eur.

Duomenų, paneigiančių tokius skaičiavimus, atsakovė nepateikė. Grėsmė ateityje atsirasti tokio dydžio iÅ¡laidoms, jeigu ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nevykdys garantinių įsipareigojimų, viena vertus, vertintina kaip teorinė prielaida, kita vertus, nepateisina atsakovės vengimo atsiskaityti už jai perduotÄ statybos darbų rezultatÄ . Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 24. Pripažinęs nepagrįstais atsakovės argumentus dėl sÄ lygų Rangos sutarties kainos sumažinimui egzistavimo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl sumažinus sutarties kainÄ priskaičiuotos permokos priteisimo, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetamas, o ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 203 129,36 Eur skolos priteisimo tenkinamas.

25. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už skolos sumÄ nuo 2019 m. sausio 15 d. Kaip minėta sprendimo 7, 10 punktuose, sudarydamos 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimÄ Å¡alys nurodė, kad baigiamasis aktas bus pasiraÅ¡ytas po to, kai bus baigti papildomi darbai, dėl kurių Å¡alys turės susitarti ir kurioms numatytas terminas iki 2019 m. balandžio 1 d. Sprendimo 10 punkte taip pat akcentuota, kad UAB „Statybos procesų valdymas“ iki 2019 m. balandžio 1 d. fiksavo darbų defektus bei ieÅ¡kovės veiksmus defektus Å¡alinant.

Nors, kaip konstatuota sprendimo 9–10 punktuose, baigiamojo akto nepasirašymas nepaneigia ieškovės teisės reikalauti apmokėti už atliktus darbus, aptartų aplinkybių kontekste spręstina, kad tokia teisė atsirado praėjus 30 kalendorinių dienų po 2019 m. balandžio 1 d., t. y. 2019 m. gegužės 1 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2020 m. liepos 27 d., todėl palūkanos skaičiuotinos už 453 dienas. Atsakovei vėluojant atsiskaityti, ieškovės prašymu jai iš atsakovės priteitinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu apskaičiuotinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, kurių dydis už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo – 20 168,24 Eur (203 129,36 Eur × 8 proc.

÷ 365 d. × 453 d.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, tenkinamas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl 8 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už 223 297,60 Eur (203 129,36 Eur + 20 168,24 Eur) sumÄ priteisimo už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

26. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, o ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 2 684 Eur žyminį mokestį. Už patenkintÄ ieÅ¡kinio dalį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas taip: (2 300 Eur + (123 297,60 Eur × 1 proc.)) × 75 proc. = 2 650 Eur. Å i suma ieÅ¡kovei priteisiama iÅ¡ atsakovės. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, todėl už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamas.

27. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 227 838,79 Eur (203 129,36 Eur + 24 709,43 Eur), teismo sprendimu ieÅ¡kovei priteisiama 223 297,60 Eur, t. y. patenkinta ieÅ¡kinio dalis sudaro 98 proc. (223 297,60 Eur ÷227 838,79 Eur × 100 proc.). Nors atmesta ieÅ¡kinio dalis susijusi su palÅ«kanų priteisimu, teismas pažymi, kad priteisiamam palÅ«kanų dydžiui turėjo įtakos tarp Å¡alių kilusio ginčo dėl pareigos atsakovei su ieÅ¡kove atsiskaityti atsiradimo momento, spręsti, jog proceso Å¡alių iÅ¡laidos nėra susijusios su nurodyto ginčo sprendimu, nėra pagrindo, todėl iÅ¡laidos skirstytinos bÅ«tent taikant proporcijÄ 98/2.

28. IeÅ¡kovė su 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. praÅ¡ymais pateikė į bylÄ duomenis apie 13 794 Eur iÅ¡laidas ekspertinei iÅ¡vadai ir faktinių aplinkybių konstatavimui. Abejoti Å¡ių iÅ¡laidų realumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės 10 351,06 Eur iÅ¡laidas ekspertinėms iÅ¡vadoms ruoÅ¡ti ir faktinių aplinkybių konstatavimui, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. praÅ¡ymais.

29. IeÅ¡kovė taip pat pateikė duomenis apie 20 514,96 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, o atsakovė – apie 22 990 Eur atstovavimo iÅ¡laidos. Vien aplinkybė, kad Å¡alių iÅ¡laidų dydžiai yra panaÅ¡Å«s, pati savaime leidžia spręsti, kad abi Å¡alys vienodai vertino ginčo sudėtingumÄ , teisinių paslaugų poreikį ir turėtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ . IÅ¡laidų pagrįstumÄ taip pat patvirtina ir keltų klausimų pobÅ«dis, aplinkybė, kad byloje buvo teikiamas ir ieÅ¡kinys, ir prieÅ¡ieÅ¡kinis, taip pat atsiliepimai į Å¡iuos dokumentus, praÅ¡ymai dėl įrodymų iÅ¡reikalavimų, pakartotiniai raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, Å¡alių atstovai dalyvavo ne tik teismo posėdžiuose, bet ir atliekant įvairius su įrodymų rinkimu ir pateikimu teismui susijusius veiksmus.

30. Kadangi bendra ieškovės turėtų išlaidų suma, neskaitant žyminio mokesčio, sudaro 34 308,96 Eur (13 794 Eur + 20 514,96 Eur), ieškovei priteisiamas 33 622,78 Eur (34 308,96 Eur × 98 proc.) išlaidų atlyginimas. Bendra su žyminiu mokesčiu ieškovei priteisiama suma – 36 272,78 Eur (33 622,78 Eur + 2 650 Eur). Atsakovei iš ieškovės priteisiama suma apskaičiuojama taip: (10 351,06 Eur + 22 990 Eur) × 2 proc. = 666,82 Eur. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 35 605,96 Eur (36 272,78 Eur – 666,82 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

31. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ procese dalyvavo ieÅ¡kovės pusėje ir visiÅ¡kai palaikė ieÅ¡kovės pozicijÄ , trečiojo asmens turėtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas spręstinas taikant sprendimo 27 punkte nurodytÄ proporcijÄ , atlygintina 5 600 Eur iÅ¡laidų, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti su 2021 m. gegužės 11 d. praÅ¡ymu ir kuri, vadovaujantis sprendimo 29 punkte nurodytais argumentais, taip pat pripažintina pagrįsta, dalis, priteistina iÅ¡ atsakovės, apskaičiuojama taip: 5 600 Eur × 98 proc. = 5 488 Eur.

32. Vadovaujantis sprendimo 27 punkte pateikta proporcija, iš atsakovės valstybei priteisiamas 98 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 19,30 Eur (19,69 Eur × 98 proc.) (CPK 96 straipsnis). Kita išlaidų dalis iš ieškovės valstybei nepriteisiama, nes neviršija minimalios pagal teisės aktus skirstytinos sumos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, juridinio asmens kodas 234029740, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“, juridinio asmens kodas 301074533, 203 129,36 Eur (dviejų Å¡imtų trijų tÅ«kstančių Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų 36 ct) skolÄ , 20 168,24 Eur (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 24 ct) palÅ«kanas, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (223 297,60 Eur) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 35 605,96 Eur (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus 96 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, juridinio asmens kodas 149937378, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“, juridinio asmens kodas 301074533, 5 488 Eur (penkių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“, juridinio asmens kodas 301074533, 19,30 Eur (devyniolikos eurų 30 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ ).

Dėl Å¡io sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Marius Bartninkas