2022-03-02 Nr. AB-5253-3-61-3-04254-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1340-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04254-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. A. A.-S., D. A. R. A.-S., O. D. A. A.-S., A.A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. A. A.-S., D. A. R. A.S., O. D. A. A.-S., A. A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1408 (toliau – Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21M34108 (toliau – Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjas D.A. R. A. S. ir jo šeima (žmona – A. A. H. H. bei vaikai – A. D. A. A. S., ir O. D. A. A. S.) pateikė rašytinį prašymą suteikti jiems prieglobstį, tačiau atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir uždraudė pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu Sprendimu, jį skundė atsakovui, tačiau jų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

2.2. Prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas D. A. R. A. S. aiškiai įvardino aplinkybes, kad savo kilmės šalyje dirbo siuvėju ir siuvo uniformas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) nariams, – tai sužinojo (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir iškvietė jį apklausoms, kurių metu sumušė. Pareiškėjas norėjo nutraukti savo siuvimo veiklą, tačiau (duomenys neskelbtini) pareikalavo ir toliau siūti jiems uniformas, nes kitaip bus susidorota su visa asmens šeima. Pabrėžė, kad pareiškėjas visada buvo visuomeniškai aktyvus, organizuodavo protesto akcijas.

2.3. Nesutinka su atsakovo manymu, jog tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

2.4. Pareiškėjams turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas. Pareiškėjai prašė, kad jų sprendimo nagrinėjimo procedūra būtų organizuota taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas bei teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Šiuo atveju atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.5. Nors atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas D. A. R. A. S. suprato, jog užsiimdamas nelegalia veikla rizikuoja susilaukti teisėtos bausmės, tačiau tai nėra pagrindas nesuteikti jam ir jo šeimai prieglobstį. Pareiškėjas D. A. R. A. S. atsakomybės nevengia, tačiau būdai, su kuriais jis susidurtų (duomenys neskelbtini), nėra suderinami su žmogaus teisių gynimu bei užtikrinimu. Apklausų metu pareiškėjas D. A. R. A. S. buvo sumuštas ir jam nebuvo pasiūlyta apsauga nuo (duomenys neskelbtini) persekiojimo, taigi atsakovas visiškai netinkamai vertino esamą situaciją, atsisakydamas suteikti prieglobstį.

2.6. Nesutinka su tuo, kad neidentifikuotas tikėtinas persekiotojas. Dėl savo veiklos pareiškėjas nė iš vienos pusės negali sulaukti apsaugos, yra persekiojamas, buvo sumuštas. Be to, pareiškėjas, norėdamas nutraukti veiklą, susilaukė grasinimų, o kilmės valstybės institucijos jam nesuteikė jokios pagalbos.

2.7. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, nes, anot pareiškėjų, protestuotojai (pareiškėjas organizuodavo protestus) ir asmenys, kaltinami padarius nusikaltimą (pareiškėjas D. A. R. A. S. užsiėmė neteisėta veikla) patenka į šią grupę, todėl šiuo atveju nepagrįstai atsisakyta suteikti papildomą apsaugą.

2.8. Nesutinka su atsakovu dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaitos taikymo ir nurodo, kad 2021 m. EPPB ataskaitoje teigiama, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Anot pareiškėjų, EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, o atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją.

2.9. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien tokie pareiškėjų veiksmai neturėtų sukelti didžiausių sankcijų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikė savo poziciją, grįstą tokiais argumentais:

3.1. Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Vertinant prieglobsčio prašytojo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje pareiškėjai asmeniškai susidurs su persekiojimo veiksmais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlių statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojų tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

3.2. Pareiškėjų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiško smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

3.3. Dėl pareiškėjų argumento, kad Migracijos departamentas jų skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad tokie argumentai atmestini, nes Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjų pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjai savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.4. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovas netinkamai įvertino jų situaciją. Atsakovo teigimu, įvertinus pareiškėjų apklausą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas D. A. R. A. S. žinojo savo krašto ir miesto politinę situaciją, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) gali būti pripažįstamas kaip nelegali veikla, už kurią baudžiama. Pareiškėją 3 kartus buvo sulaikę šalies saugumo pajėgos, kurios būtent ir reikalavo, kad pareiškėjas nutrauktų bendradarbiavimą su teroristine (duomenys neskelbtini) grupuote. Toks reikalavimas buvo teisėta šalies pozicija. Taigi, užsiimdamas nelegalia veikla, pareiškėjas rizikavo susilaukti teisėtos bausmės, todėl vengimas atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, nėra pagrindas suteikti jam ir jo šeimai prieglobstį.

3.5. Nesutinka su pareiškėjais, kad jie patenka į tą grupę asmenų, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, nes jų pasakojimas buvo vertinamas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu, dėl ko atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

3.6. 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis, vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), juolab, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl EPPB įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

3.7. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjams poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiams D. A. R. A.-S. ir A. A. H. H. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiams D. A. R. A.-S. ir A. A. H. H. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkami pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pareiškėjai teigė, kad iš kilmės šalies jie išvyko, nes jiems grasinama dėl to, jog pareiškėjas siuvo uniformas (duomenys neskelbtini) nariams, dėl šios veiklos turėjo įspėjimų, buvo apklausiamas ir sumuštas, grasinama susidorojimu visai šeimai. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus bei visą Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas pasakojimas nėra sąlygotas konvencinių priežasčių, o pareiškėjo persekiotojai nėra valstybiniai subjektai. Teismo vertinimu, pareiškėjų išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis nėra apsaugos nuo konvencinio persekiojimo ieškojimas.

6. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų pasakojimas, kaip teisingai nustatė atsakovas, labiau vertintinas kaip siekis ir / ar noras saugesnio gyvenimo. Gyvendami (duomenys neskelbtini) mieste, pareiškėjai turėjo 2 rūbų parduotuves, kuriose gamino uniformas (duomenys neskelbtini) nariams, jie važinėjo prabangiu automobiliu, t. y. dėl tokios savo veiklos pelnėsi. Pagal apklausos metu pateiktą informaciją pareiškėjui (D. A. R. A.-S.) buvo žinoma esama miesto politinė situacija, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas sutiko su išvada, kad valdžios institucijų reikalavimas nutraukti tokią veiklą buvo objektyviai pateisinama pozicija (pareiškėjo teigimu, 3 kartus jį buvo sulaikę šalies saugumo pajėgos, kurios reikalavo, kad jis nutrauktų bendradarbiavimą su teroristine (duomenys neskelbtini)). Apklausų metu patvirtinta, kad pareiškėjas buvo sulaikytas 3 kartus ir paleistas į laisvę su sąlyga, kad nutrauks bendradarbiavimą (duomenys neskelbtini), taigi, kaip nurodė teismas, jo nuogąstavimai, jog šalies saugumo pajėgos gali jį suimti ir įkalinti iki gyvos galvos, kaip, pasak jo, nutiko daugeliui, yra labai abejotinas. Net jeigu pareiškėjui gresia atsakomybė dėl jo veiklos, susijusios su (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, tai nebūtų pagrindas suteikti prieglobstį, nes tokios atsakomybės taikymas nebūtų laikomas konvencine priežastimi, t. y. tai nėra pareiškėjo persekiojimas dėl rasės, religijos ar jo įsitikinimų ar kitų konvencinių priežasčių.

7. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų pasakojime galima įžvelgti jų suvokiamą grėsmę, kylančią iš (duomenys neskelbtini). Tačiau apklausų metu nei pats pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nepateikė jokios informacijos, kad jie kreipėsi į valstybines institucijas su prašymu apsaugoti juos nuo (duomenys neskelbtini) grasinimų ir jiems buvo atsakyta. Atvirkščiai, teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyti valdžios veiksmai prieš juos dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) rodo, kad valdžios institucijos veikia prieš (duomenys neskelbtini), jos netoleruoja. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjas D. A. R. A. S. paaiškino, kad telefonu susilaukė grasinimu iš (duomenys neskelbtini) pusės, kurie, pasak jo, tęsėsi nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. gegužės, tačiau jokių susidorojimo veiksmų nebuvo atlikta. Todėl teismas nusprendė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjams kyla reali grėsmė iš (duomenys neskelbtini) pusės (kaip persekiotojo) ir valdžios institucijos atsisako juos ginti.

8. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų vienintelis tikslas buvo išvykti iš kilmės valstybės į Europos Sąjungą. Tai, kad yra siekis patekti į (duomenys neskelbtini), pareiškėja N. A. H. patvirtino apklausos metu. Šiame aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad pareiškėjai keliavo per (duomenys neskelbtini), tačiau jose nepasiliko ir prieglobsčio neprašė, tokį apsisprendimą grindė abstrakčiu teiginiu, kad šiose šalyse negerbiamos žmogaus teisės, tačiau konkrečių pažeidimų jų atžvilgiu nenurodė. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš (duomenys neskelbtini) (pavojingos gyvenimo sąlygos, suėmimo ir / ar įkalinimo grėsmė), vertintinos kritiškai ir nelaikytinos patikimu įrodymu. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjų paaiškinimų ir apklausų negalima nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenis, o grėsmę jie labiau įvardino, remdamiesi kitų asmenų patirtimi ir prielaidomis. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas galimai netgi siekia išvengti kilsiančios atsakomybės už jo nelegaliai vykdytą veiklą.

9. Pareiškėjai tvirtino, kad Migracijos departamentas jų skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas pritarė atsakovo padarytai išvadai, jog pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d.) 222 punkte įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą prašymą jų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas. Teismas pabrėžė, kad teisme vyko žodinis pareiškėjų bylos nagrinėjimas ir pareiškėjai turėjo teisę savo paaiškinimus išsakyti teisminio nagrinėjimo metu, todėl šiuo atveju pareiškėjų teisė būti išklausytiems nebuvo pažeista.

10. Teismas pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Ši informacija, teismo vertinimu, yra visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, tuo tarpu pareiškėjai nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai. Taigi, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad esant padidintai persekiojimo grėsmei dėl priklausymo tam tikrai asmenų grupei, jiems turėtų būti suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga.

11. Byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėjus į kilmės valstybę, jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

12. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai rėmėsi naujausia EPPB pateikiama informacija, o skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjų pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojams grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, tačiau šioje situacijoje, teismo vertinimu, penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Nagrinėjamu atveju, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje padaryta išvada, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgęs į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, teismas nusprendė, kad būtų proporcinga pareiškėjams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos. Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarę kokių nors teisės pažeidimų, todėl pareiškėjams taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtiną taisyklę ir nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjai buvo išsiųsti ir jų pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

14. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinta iki dvejų metų, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams D. A. R. A.-S. ir A. A. H. H. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi.

17. Pareiškėjai nurodo, kad Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai buvo priimti neįvertinus jų paaiškinimų, neišklausius, nedalyvaujant pareiškėjams procese – buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisių į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjai prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas bei dalyvavimas procese. Prašė atsakovo, kad skundo nagrinėjimo procedūra būtų organizuota taip, jog būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

18. Pareiškėjų vienintelis tikslas buvo išvykti iš kilmės valstybės į Europos Sąjungą. Pareiškėjų pasakojimas, dėl ko išvyko iš kilmės valstybės, vertintinas pagrįstu motyvu išvykti iš grėsmę gyvybei keliančios kilmės šalies. Taip pat iš pareiškėjų paaiškinimų ir apklausų galima identifikuoti tikėtiną persekiotoją, o grėsmę pareiškėjai įvardino tiek kitų, tiek savo asmenine patirtimi.

19. Pareiškėjai iš savo kilmės šalies buvo priversti išvykti dėl vyriausybės prievartos taikymo ir dėl (duomenys neskelbtini) grasinimų už teikiamų paslaugų nutraukimą. Jei pareiškėjai būtų nutraukę paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) nariams, būtų susilaukę žiaurios prievartos, tačiau nenutraukus paslaugų, jiems grėsė kilmės šalies įstatymų sankcijos. Taigi, pareiškėjai neturėjo išeities ir išvyko iš kilmės šalies.

20. Pareiškėjai apibendrina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos proceso teisės normos, žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie kilmės šalį, neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatliko esminių keliamų kriterijų, o bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, šis trūkumas nepagrįstai nebuvo pašalintas, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti atsakovui.

21. Atsakovas prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

22. Teigia, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

26. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

29. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

30. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvas – pareiškėjai turėjo dvi rūbų parduotuves, kuriose siuvo uniformas (duomenys neskelbtini) nariams. Tuomet, kai pareiškėjas nustojo siūti (duomenys neskelbtini) nariams uniformas, sulaukė grasinimų. Teigia, kad pareiškėjui gresia įkalinimas arba nužudymas.

31. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš (duomenys neskelbtini) (pavojingas gyvenimas, suėmimas, įkalinimo grėsmė), vertintinas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenis, o grėsmę pareiškėjai įvardino remdamiesi kitų asmenų patirtimis. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

33. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

34. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad Migracijos departamentas jų skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 222 punktą ir įvertinęs pareiškėjų pateiktą prašymą jų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pagrįstai priėjo prie išvados, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių yra būtinas žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teisė būti išklausytiems pažeista nebuvo.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o jų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos sprendimai (be kita ko, apeliacinio skundo argumentų kontekste) priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. D. A. A.-S., D. A. R. A.-S., O. D. A. A.-S., A. A. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė