2023-01-30 Nr. BB-660-1-05-2-00193-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinis skundas Nr. DOK-261/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00193-2018-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d. nuosprendį, panaikinant šio nuosprendžio dalį, kuria I. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ir nuteistojo I. B. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

Prokurorė kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas I. B. buvo nuteisęs ne tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bet ir 300 straipsnio 1 dalį už suklastoto dokumento panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad nuteistasis I. B. pats pagamino netikrą dokumentą. Tuo pačiu šis teismas pažymėjo, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog I. B. panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir tai buvo sudėtinė dalis nusikalstamo sukčiavimo, įgyjant MB „Pastatų griovimas“ priklausančius pinigus. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tokiais sukčiavimo nusikalstamų atvejais veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnį. Prokurorė pritaria tokiems apeliacinės instancijos teismo argumentams, tačiau nesutinka su priimtu sprendimu išteisinti I. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir mano, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas I. B. turėjo ne išteisinti, o jam inkriminuotas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Prokurorės paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde nenurodoma kokia konkrečiai BPK nuostata buvo pažeista. Kasacinio pagrindo nurodymas kasaciniame skunde yra formalus, kasatorės nurodomi pakeitimai, kuriuos, jos manymu, būtina padaryti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, yra neesminiai, nekeičiantys nuteistojo teisinės padėties, neturintys jokios įtakos kitiems proceso dalyviams, niekaip nekeičiantys teismų priimtų sprendimų vykdymo, nesvarbūs įgyvendinant baudžiamojo proceso ir BK paskirtį. Būtina pažymėti, kad kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi, bylos procesas kasacinės instancijos teisme inicijuojamas, siekiant pakeisti nuteistojo, išteisintojo, nukentėjusiojo ar kitų proceso dalyvių teisinę padėtį. Nesant tokio tikslo, kuris turi atsispindėti kasatoriaus prašyme, nes prašymas pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį, yra būtina kasacinio skundo dalis, nėra pagrindo pripažinti, kad kasacinis skundas atitinka jam keliamus reikalavimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas