f7383671-e93c-4f10-9720-c3ffc77bf049 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2757-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00873-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė:

PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) teisių ir pareigų perėmėjos), priteisti 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 16 d., buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sÄ lygas, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ , emocinę depresijÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, nežmoniÅ¡kos kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Taip pat nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl netinkamai izoliuoto sanitarinio mazgo pareiÅ¡kėjas buvo stebimas kito kameroje gyvenančio asmens, o pro gyvenamojoje kameroje įrengtÄ stebėjimo akutę jį nuolat stebėjo ir prižiÅ«rėtojai. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 20 d. skirtingose kamerose. Kameros, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio.

Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Nurodo, kad pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Taip siekiama užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę įgyvendinant nustatytus reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pažymi, jog įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Skundas netenkintinas Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais (iÅ¡ esmės minimalus gyvenamasis plotas, privatumas naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu ir sanitarinio mazgo įrengimas) atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad žalÄ patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 16 d. Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kalėjo nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus pataisos namai teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę. Å iuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais objektyvais duomenimis, todėl ginčo laikotarpiu laikytinas laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki birželio 20 d.

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus (neveikimÄ ) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistÄ jį Å¡ioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimÄ , nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sÄ lygas), institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos palengvinimas pareiÅ¡kėjui nereiÅ¡kia, kad atsakovui gali bÅ«ti perkeliama pareiÅ¡kėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindÄ , nurodant konkrečias, aiÅ¡kiai, detalias kalinimo sÄ lygas, apibÅ«dinti konkrečiÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikÅ¡mingus įrodymus, jų buvimo vietÄ (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). PareiÅ¡kėjui įvykdžius Å¡iuos reikalavimus, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sÄ lygų, o tik hipotetiÅ¡kai, teoriÅ¡kai svarstant, pateikiant bendro pobÅ«džio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sÄ lygas, nėra galimybės prieÅ¡ingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikÅ¡tus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat Å¡io pobÅ«džio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiÅ¡kėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos SÄ jungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro bÅ«tinÄ jį bausmės elementÄ , tačiau turi bÅ«ti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie bÅ«tini ir bÅ«dingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sÄ lygotos priemonės, įpareigojimai turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki birželio 20 d. laikotarpiui LukiÅ¡kių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo. Dėl minimalaus ploto užtikrinimo PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, įskaitant sanitarinio mazgo plotÄ , bÅ«tų mažesnis nei 3,6 kv. m. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Remiantis PN pateiktais duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra apie 0,56 kv. m (b. l. 26). Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki birželio 20 d. buvo laikomas Å¡iose kamerose: 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 117 (1 asmuo), 7,84 kv. m ploto kameroje Nr. 274 (1–2 asmenys), 7,23 kv. m ploto kameroje Nr. 372 (2 asmenys), 7,25 kv. m ploto kameroje Nr. 382 (1–2 asmenys). Atsižvelgiant į atsakovės atstovo pateiktus duomenis darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su juo buvusių asmenų skaičių), neiÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo užimamo ploto (0,56 kv. m), svyravo nuo 3,61 kv. m iki 7,84 kv. m, o iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , kameros plotas svyravo nuo 3,35 kv. m iki 7,28 kv. m.

Taigi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio (minimalus plotas 3 kv. m, o pareiÅ¡kėjui atitekęs minimalus plotas buvo 3,35 kv. m), taip pat nepažeidžiant ir nacionalinės teisės aktų nuostatų (minimalus plotas 3,6 kv. m, o pareiÅ¡kėjui atitekęs pats mažiausias plotas buvo 3,61 kv. m). Teismas, atsižvelgęs į faktinius duomenis, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas gyvenamosiose kamerose buvo laikomas nepažeidžiant Konvencijoje bei nacionalinėje teisėje nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normos.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas subjektyviai galėjo jaustis gyvenÄ s per mažo ploto kameroje, neduoda pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo juo naudojantis PareiÅ¡kėjas teigia, kad nėra užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl netinkamai izoliuoto sanitarinio mazgo jis buvo stebimas kito kameroje gyvenančio asmens, o pro gyvenamojoje kameroje įrengtÄ stebėjimo akutę jį nuolat stebėjo ir prižiÅ«rėtojai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojanti akto redakcija nuo 2016 m. sausio 28 d.), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ , 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodo, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir pakabinta užuolaida, kuriÄ užsitraukti turi patys nuteistieji. Užuolaidos buvo visose kamerose pakabintos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., t. y. iÅ¡ esmės iki Å¡ioje byloje aptariamo ginčo laikotarpio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais dėl užuolaidų pakabinimo, patvirtintais ir fotonuotraukomis. Be to, ne kartÄ teismų praktikoje buvo analizuojamas ir vertinamas ginčo laikotarpis ir nustatyta, kad užuolaidos LukiÅ¡kių TI-K visose kamerose buvo įrengtos iki 2017 m. vidurio. Teisės aktuose nėra numatytas visiÅ¡kas sanitarinio mazgo kamerose izoliavimas. Gali bÅ«ti, esant techninėms galimybėms, kamerose įrengiama duÅ¡o kabina, kuri, panaÅ¡iai kaip duÅ¡o užuolaida, iÅ¡ esmės atlieka tÄ pačiÄ funkcijÄ â€“ laikinos izoliacijos atliekant Å¡varinimosi procedÅ«ras užtikrinimÄ .

PareiÅ¡kėjas neteigė, kad kamerose esantis sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas dienele ir užuolaida, todėl atsakovui pateikus duomenis apie jų tinkamÄ Ä¯rengimÄ , nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad jo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad per kameros duryse esančiÄ akutę prižiÅ«rėtojai nuolat stebėdavo kalinius kamerose. Kaip nurodyta aukščiau nuteistieji turi specifinį teisinį statusÄ atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar bÅ«dami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos SÄ jungos teisės kontekste.

Be to, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (galiojanti redakcija nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. liepos 9 d.) 14.2 papunktyje nustatyta, kad viršutinėje durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, privalo būti įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas.

Be to, nėra byloje duomenų, kad pareigÅ«nai nuolat stebėtų kamerų patalpas, o be to, net ir atliekant stebėjimÄ pareigÅ«nams taikomi etikos reikalavimai. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nėra teikęs nė vieno skundo dėl galimai neetiÅ¡ko pareigÅ«nų elgesio, į kÄ bÅ«tų galėjusi įstaigos administracija sureaguoti. Dėl to, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, nekonstatavus neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nekyla ir valstybės civilinė atsakomybė, nes, kaip minėta, bÅ«tinas visų trijų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymas (egzistavimas) siekiant priteisti laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui žalos atlyginimÄ .

Neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip neįrodytas. Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: Atmesti pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jovita Einikienė