f738103e-e4c0-46bf-89c4-e0f111a978ad · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1511-565/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32924-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.18.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2019 m. lapkričio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės B. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Julianus Inkaso“ ieÅ¡kinį atsakovei B.

K. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės B. K. priteisti 373,67 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 312,81 Eur sutartines palÅ«kanas nuo kredito suteikimo atsakovei dienos iki ieÅ¡kinio parengimo teismui (2018-10-18); 39,28 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾into kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-10-19 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo; 18,12 Eur delspinigius; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2016-08-31 atsakovė B. K. ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum“, naudodami nuotolinio ryÅ¡io priemones, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP353190 (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį atsakovei buvo suteiktas 500,00 Eur kreditas 48 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti 39,28 proc. metines palÅ«kanas. Atsakovė gera valia savo įsipareigojimų nevykdė, todėl Sutartis 2018-07-13 buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Tarp pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovės 2017-06-01 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ . Apie reikalavimo teisių perleidimÄ ir kreditorės pasikeitimÄ atsakovė buvo informuota. Atsakovės negrÄ Å¾into kredito suma sudaro 373,67 Eur, Sutartimi taip pat nustatytos 39,28 proc. metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visÄ pradelsimo laikÄ iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo.

Nuo kredito suteikimo dienos (2016-08-31) iki ieÅ¡kinio parengimo teismui (2018-10-18) kreditu buvo naudojamasi 25 mėnesius ir 18 dienų. 39,28 proc. metinės palÅ«kanos atitinka 3,27 proc. mėnesio palÅ«kanas (39,28 / 12), taigi nesumokėtos palÅ«kanos sudaro 312,81 Eur (373,67 Eur x 3,27 : 100 x 25,60 mėn.). Atsakovė taip pat privalo sumokėti 39,28 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2018-10-19 (kita diena po ieÅ¡kinio teismui parengimo dienos) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

Pagal Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 5.4, 8.3 punktus, nutraukus Sutartį, atsakovė įsipareigojo mokėti kreditorei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimo sumos už kiekvienÄ pradelstÄ kalendorinę dienÄ , todėl atsakovės mokėtini delspinigiai sudaro 18,12 Eur (373,67 Eur x 0,05 proc. : 100 x 97 d.).

3. Atsakovė B. K. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepimu prašė: įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti dokumentus, kurie buvo bÅ«tini įvertinti B. K. ir jos sutuoktinio kreditingumÄ ir galimybę sugrÄ Å¾inti kreditÄ pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymÄ (toliau – ir VKÄ®)); jeigu kreditorė netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , taikyti VKÄ® 8 straipsnio 7 dalį ir netaikyti palÅ«kanų, netesybų ir kitų mokesčių.

4. Atsiliepime nurodė, jog pagal VKÄ® 8 straipsnį 1 dalį prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ kitais įrodymais. Jeigu kredito gavėjas yra vedęs, privaloma įsitikinti ir kredito gavėjo sutuoktinio kreditingumų atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės B. K. 373,67 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 312,81 Eur sutartines palÅ«kanas, 18,12 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (704,60 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018-10-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 116,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės UAB „Julianus Inkaso“ naudai.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 5.1. atsakovė netinkamai vykdė sutartinę pareigÄ grÄ Å¾inti 500 Eur kreditÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 373,67 Eur negrÄ Å¾intÄ kredito dalį ir 312,81 Eur palÅ«kanas už naudojimÄ si kredito suma pagrįstas ir tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873, 6.886 straipsniai); 5.2. VKÄ® 8 straipsnio 6 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1684 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumÄ ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iÅ¡ esmės lėmė pavėluotÄ Ä¯mokų mokėjimÄ .

Nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančioje VKÄ® 8 straipsnio 7 dalyje (2015 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XII-1989 redakcija) nustatyta, kad palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ . Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta pateikti papildomų argumentų ir (arba) įrodymų dėl VKÄ® 8 straipsnio 6 dalies taikymo ar netaikymo.

IeÅ¡kovė per nustatytÄ terminÄ pateikė papildomus argumentus. Nurodė, jog sudarant su atsakove vartojimo kredito sutartį ir suteikiant jai vartojimo kreditÄ , buvo įvertintas atsakovės ir jos vyro E. K. pajamų tvarumas, taip pat patikrintos ir kitos duomenų bazės; 5.3. pradinės kreditorės ir atsakovės pasiraÅ¡ytos Sutarties 5.4, 8.3 punktuose numatyta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

IeÅ¡kovė priskaičiavo ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 18,12 Eur delspinigius už 97 kalendorines dienas, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas tenkinamas. Sutartyje nuostatų, kuriose bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas Å¡alių susitarimas dėl 39,28 proc. metinių palÅ«kanų mokėjimo esant Sutarties pažeidimui, nėra, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 39,28 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2016-08-31 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Atsakovė B. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus ir į VKÄ® bei Lietuvos Banko atsakingo skolinimosi nuostatas laikyti, kad kreditorė neteisingai įvertino B. K. ir jos sutuoktinio E. K. kreditingumÄ ir pagal VKÄ® netaikyti palÅ«kanų, netesybų ir kitų mokesčių Å¡io kredito atveju.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant apeliantės teisę į teisingÄ teismo spendimÄ bei priimtas netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apeliantės praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus. Apeliantė prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės dokumentus, kuriais remiantis buvo įvertintas apeliantės ir jos sutuoktinio kreditingumas.

Ieškovė pateikė tik duomenis, kurie buvo reikalingi kreditingumui įvertinti, bet nepateikė jokių konkrečių dokumentų, kuriuos turėjo gauti iš Lietuvos Banko ir UAB „Creditinfo Lietuva“; 6.2. apeliantės ir jos sutuoktinio mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė: būsto paskola kredito unijai „Sostinės Kreditas“ (dabar – kredito unija „Mano Unija“), įmoka kas mėnesį 294,30 Eur + vartojimo kredito paskola SEB banke, mėnesinė įmoka 99,53 Eur + automobilio lizingas bendrovei UAB „mogo LT“, mėnesinė įmoka 151,88 Eur.

Tuo tarpu gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos (pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis) sudarė 1 142,00 Eur; įsipareigojimų ir pajamų santykis – 545,71 / 1142 x 100 = 48%. Pagal VKÄ® ir Lietuvos Banko iÅ¡leistus atsakingojo skolinimosi nuostatas, įsipareigojimų ir pajamų santykis neturi virÅ¡yti 40%, todėl kreditorė neteisingai įvertino atsakovės ir jos sutuoktinio gebėjimÄ grÄ Å¾inti kreditÄ ; 6.3. ieÅ¡kovė netinkamai įvertinimo apeliantės mokumÄ , todėl palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi (VKÄ® 8 straipsnio 7 dalis).

7. IeÅ¡kovė UAB „Julianus Inkaso“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. sudarant 2016-08-31 vartojimo kredito sutartį Nr. SP353190, kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 500,00 Eur paskola su 39,28 proc. metinėmis palÅ«kanomis, iÅ¡dėstant mokėjimus 48 įmokoms kas 30 dienų po 20,80 Eur, pradinė kreditorė įvertino apeliantės ir jos vyro pajamų tvarumÄ , taip pat patikrino kitas duomenų bazes.

Buvo nustatyta, jog apeliantės darbovietė – (duomenys neskelbtini), darbo pradžia 2015-10-01; apeliantės vyro darbovietė – (duomenys neskelbtini), darbo pradžia 2015-06-16; DTI apskaičiavimas: turimas vid. mėn. finansinis įsipareigojimas (20,80 Eur), viso – 311,65 Eur, gaunamos vid. mėn. pajamos – 1142,00 Eur, DTI – 27,29 Eur; GRT – iÅ¡tekėjusi, iÅ¡laikytinių skaičius – 1; informacija apie bankrotÄ â€“ nėra; „Creditinfo Lietuva“ SAIS skolos: pavėluota – 0, NAR rezultatas – 0;

NASIS (apribojimai LB registre) – įrašų nėra. Pradinė kreditorė nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų ir apeliantės mokumÄ Ä¯vertino tinkamai bei kreditÄ iÅ¡davė teisėtai; 7.2. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. SP353190 metinės palÅ«kanos yra 39,28 proc. Kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) – 47,98 proc. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka VKÄ® (galiojusio iki 2016 m. vasario 1 d.) nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus, t. y. pagal VKÄ® 21 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palÅ«kanų norma yra ne didesnė kaip 200 procentų.

Taigi 39,28 proc. metinių palÅ«kanų norma buvo nustatyta pagal tuo metu galiojantį VKÄ®. Be to, Sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma buvo ženkliai mažesnė už 200 proc. Taigi pradinė kreditorė veikė sÄ Å¾iningai apeliantės atžvilgiu; 7.3. apeliantė sutarties sudarymo metu neginčijo nustatytos metinės palÅ«kanų normos. Vadinasi, apeliantė buvo susipažinusi su visomis Sutarties sÄ lygomis ir laisva valia su jomis sutiko, užtikrino, kad pagal turimas finansines galimybes galės įvykdyti prievolę.

Aplinkybė, kad viena Sutarties Å¡alis yra vartotojas, nesiderėjęs dėl susitarimo sÄ lygų, nesudaro pagrindo pripažinti pradinės kreditorės veiksmų neatitinkančiais sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų, pažeidžiančiais Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Sutarties nuostatos dėl palÅ«kanų dydžio ir mokėjimo termino buvo informatyvios, aiÅ¡kios, lengvai suprantamos vartotojui, net ir neturinčiam patirties Å¡ioje srityje. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, bÅ«tina turėti omenyje, kad:

Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palÅ«kanų norma bus taikoma, su tokiu palÅ«kanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo laisva valia patvirtino, kad su ja sutinka. Taigi 39,28 proc. metinės palÅ«kanos ir 47,98 proc. BVKKMN yra nustatytos sÄ Å¾iningai, teisėtai bei pagrįstai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atsakingo skolinimosi principÄ ir įrodymų vertinimÄ .

11. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-08-31 atsakovė B. K. ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum“, naudodami nuotolinio ryÅ¡io priemones, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP353190. Pagal Sutartį pradinė kreditorė atsakovei suteikė 500,00 Eur kreditÄ 48 mėnesių laikotarpiui (mėnesinė įmoka – 20,80 Eur), o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti 39,28 proc. metines palÅ«kanas, kredito BVKKMN – 47,98 proc. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl Sutartis buvo nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovės 2017-06-01 sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo teisę į atsakovės skolÄ . Apie reikalavimo teisių perleidimÄ ir kreditoriaus pasikeitimÄ atsakovė informuota praneÅ¡imu.

12. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės. Atsakovė su jai pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko, praÅ¡ydama teismo iÅ¡tirti, ar kredito davėjas tinkamai įvykdė savo pareigÄ Ä¯vertinti kredito gavėjo kreditingumÄ , ir tuo atveju, jeigu kreditingumas buvo įvertintas netinkamai, – taikyti VKÄ® 8 straipsnio 7 dalį. Dėl naujų įrodymų priėmimo 13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

14. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2015-05-26 Kredito unijos ,,Sostinės kreditas“ ir E. K. sudarytos sutarties Nr. S0019540/15 44 300,00 Eur (152 959,04 Lt) sumai mokėjimo grafiko kopijÄ , mokėjimų datos: 2015-07-15 – 2017-03-15, mėnesinė įmoka – 294,30 Eur; AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31, paieÅ¡kos fragmentas – ,,unija“, patvirtinantį 10 244,07 Eur iÅ¡laidas pagal kredito sutartį; 2016-04-30 Vartojimo kredito sutarties Nr. 15A1618051527-H3, sudarytos tarp apeliantės ir AB SEB bankas, 3 945,15 Eur sumai ir skirtos refinansuoti du greitus kreditus ir automobilio pirkimui (mėnesinė įmoka – 99,53 Eur) kopijÄ ; 2018-12-20 AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä nuo 2016-04-01 iki 2018-12-20, paieÅ¡kos fragmentas ,,(duomenys neskelbtini)”, patvirtinantį apeliantės 3 069,71 Eur dydžio mokėjimus pagal kredito sutartį; 2015-03-05 atgalinio lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutarties Nr. FLG10092014/0008-N1, sudarytos tarp E. K. ir UAB ,,mogo LT“, lizingo (finansavimo) suma – 4 095,62 Eur, lizingo pabaiga – 2019-11-04 (mėnesinė įmoka – 151,88 Eur), kopijÄ ; 2018-12-19 AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä nuo 2015-03-04 iki 2018-12-19, paieÅ¡kos fragmentas ,,mogo lt“, patvirtinantį apeliantės sutuoktinio E. K. 6676,48 Eur dydžio mokėjimus UAB ,,Mogo LT“ (e. b. l. 79-109).

15. Naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę apeliacinės instancijos teismui apeliantė grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės teiktus praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, o byloje nesant pakankamai įrodymų priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Todėl apeliantė teikia jos pačios surinktus įrodymus, nurodydama, jog Å¡ie įrodymai paneigia ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes apie atsakovės pajamų tvarumÄ .

16. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus, įvardintus kaip apeliantės ir jos sutuoktinio kreditingumo vertinimo dokumentas (e. b. l. 131-132). Nurodė, jog Å¡is pradinės kreditorės UAB ,,Nordecum“ siųstas dokumentas patvirtina, kad buvo įvertintas apeliantės ir jos vyro pajamų tvarumas, taip pat patikrintos kitos duomenų bazės.

17. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti teismui dokumentus, kurie buvo bÅ«tini įvertinti B. K. ir jos sutuoktinio kreditingumÄ ir galimybę sugrÄ Å¾inti kreditÄ pagal VKÄ® (e. b. l. 58-59; 68-69). Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė teismo posėdį raÅ¡ytinio proceso tvarka 2018 m. lapkričio 27 d., nustatydamas Å¡alims terminÄ iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikti turimus papildomus įrodymus, praÅ¡ymus ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti papildomų argumentų ir (arba) įrodymų, nurodant, jog ieÅ¡kovei nepateikus papildomų įrodymų reikÅ¡mingų VKÄ® nuostatų taikymui, byla bus nagrinėjama pagal tuo metu į bylÄ pateiktÄ medžiagÄ .

Nustatyta, jog ieÅ¡kovė į bylÄ papildomų dokumentų nepateikė, tačiau 2018-11-22 atsiliepimu į atsakovės atsiliepimÄ nurodė, jog atsakovės ir jos sutuoktinio kreditingumas buvo įvertintas tinkamai – patikrinus jų pajamų tvarumÄ ir atitinkamas duomenų bazes. 2018 m. lapkričio 26 d. pirmosios instancijos teisme užregistruotas atsakovės praÅ¡ymas dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo (DOK-276206), kuriuo atsakovė dar kartÄ prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės įrodymus iÅ¡ UAB „Creditinfo Lietuva“ bei Lietuvos Banko, aktualius kredito suteikimo dienai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Å¡io praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismas niekaip neiÅ¡sprendė, 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ dėl pateikto praÅ¡ymo nepasisakydamas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti CPK 314 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusį bÅ«tinumÄ teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma ir kiekviena iÅ¡ Å¡alių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei naujai pateiktais įrodymais. Å ios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principų laikymÄ si (CPK 7 straipsnis), todėl abiejų Å¡alių naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo veiksmų įrodinėjimo procese 19. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ä®statymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 2 000 Eur (CPK 441 straipsnis).

CPK 441 straipsnio prasme sÄ voka „forma“ reiÅ¡kia žodinį arba raÅ¡ytinį bylos nagrinėjimÄ (CPK 153 straipsnis), o sÄ voka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos bÅ«tinumo, o jį pasirinkus – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui bÅ«do: paruoÅ¡iamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio bÅ«du arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį.

Ä®gyvendindamas diskrecijos teisę kokia forma nagrinėti bylÄ (žodine ar raÅ¡ytine), teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės pažeidimo aplinkybes ir kt.), atsižvelgti į Å¡ių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamÄ Å¾odinį bylos nagrinėjimÄ (CPK 153 straipsnio 3 dalis).

20. CPK 441 straipsnyje numatytais atvejais teismui suteikta teisė nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka yra tik viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi bÅ«ti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti.

Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai). Esant įrodymų nepakankamumui, o taip pat prieÅ¡taringiems ir neiÅ¡samiems įrodymams, teismas turi bylos aplinkybes tirti iÅ¡ esmės, o ne formaliai, tai yra vartojimo kredito bylose, kuriose teismui taikoma didesnė aktyvumo pareiga, gali bÅ«ti reikalaujama įrodymų, kurie paÅ¡alintų byloje esančių įrodymų fragmentiÅ¡kumÄ , prieÅ¡taringumÄ , netikslumus ar kitokius jų esminius trÅ«kumus arba bylos aplinkybių neaiÅ¡kumÄ , trukdančius teismui apsispręsti ir iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės.

21. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ ir ginčo pobÅ«dį (ginčas kilęs iÅ¡ vartojimo kredito teisinių santykių), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesiekiant paÅ¡alinti įrodymų nepakankamumo, galėjo turėti reikÅ¡mės pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakingo skolinimo principo 22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pradinė kreditorė neteisingai įvertino apeliantės ir jos sutuoktinio gebėjimÄ grÄ Å¾inti kreditÄ , nes pagal VKÄ® ir Lietuvos Banko iÅ¡leistus atsakingojo skolinimosi nuostatus, kredito gavėjų įsipareigojimų ir pajamų santykis neturi virÅ¡yti 40 proc., tuo tarpu bendri apeliantės ir jos sutuoktinio mėnesinių įsipareigojimų ir mėnesinių pajamų santykis 2016-08-31 (vartojimo kredito suteikimo metu) sudarė 48 proc.

Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo netaikyti jai palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių pagal VKĮ.

23. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-02-01 iki 2016-10-31, tai yra kredito suteikimo metu) 8 straipsnio 1 dalis numatė, jog prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ .

24. Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte (akto redakcija nuo 2016-12-01 – 2017-02-28, galiojusi vartojimo kredito suteikimo metu) įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

25. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Nuostatai) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-06-10 iki 2017-01-26, tai yra vartojimo kredito suteikimo metu) 9 punkte nustatyta, jog sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grÄ Å¾inimo ir kredito kainos sumÄ iÅ¡ kredito trukmės pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, iÅ¡skyrus Nuostatų 91 punkte nurodytÄ iÅ¡imtį.

Kreditų, kurių daliniai grÄ Å¾inimai nenumatyti, vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas padalijus kredito grÄ Å¾inimo ir kredito kainos sumÄ iÅ¡ likusios kredito trukmės. Pagal Nuostatų 91 punktÄ didesnis nei Nuostatų 9 punkte nustatytas vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grÄ Å¾inimo ir kredito kainos sumÄ iÅ¡ kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis gali bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų.

26. Laikoma, kad vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, jeigu vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino pakankamos informacijos ir įrodymų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, arba vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito davėjui ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, nesilaikantiems Nuostatuose nustatytų reikalavimų, gali būti taikoma atsakomybė VKĮ nustatyta tvarka (Nuostatų 22, 23 punktai).

27. AiÅ¡kinant atsakingo skolinimo principÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad priimant sprendimÄ skolinti nebÅ«tų pažeisti tiek paties skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Bankams ir kitiems subjektams, kurie teikia kreditavimo paslaugas, pažeisdami kitų asmenų teises ir saugomus interesus, gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Tokia banko atsakomybė gali atsirasti kliento (skolininko) arba trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

Bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir, prieÅ¡ suteikdamas kreditÄ , turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditÄ , turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grÄ Å¾inti kreditÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014).

28. Civilinės atsakomybės pagrindas gali bÅ«ti banko elgesys, kuris aiÅ¡kiai nukrypsta nuo rÅ«pestingo bankininko standartų iÅ¡duodant kreditÄ , atsisakant jį iÅ¡duoti, tęsiant ar nutraukiant kreditavimÄ , teikiant informacijÄ , naudojantis įkaito turėtojo teisėmis ir kt. Jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumÄ , bet nesitikėdamas, kad paskola bus grÄ Å¾inta, jis atlieka neteisėtus veiksmus.

Tarp neteisėto kredito iÅ¡davimo ir kilusios žalos turi egzistuoti priežastinis ryÅ¡ys. Be to, banko atsakomybei atsirasti bÅ«tina banko kaltė. Banko atsakomybė negali bÅ«ti taikoma už bet kurį žalÄ sukėlusį sprendimÄ dėl kreditavimo ar paskolos suteikimo, nes kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika. Priimdamas su kreditavimu susijusius sprendimus bankas turi tam tikrÄ diskrecijÄ , kuriÄ Ä¯gyvendindamas turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikydamasis rÅ«pestingo bankininko standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2014).

29. Kadangi Å¡iuo atveju pradinė kreditorė UAB „Nordecum“, suteikusi vartojimo kreditÄ atsakovei, yra finansų įstaiga (Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 punktas, 3 - 4 straipsniai), kuriai taikomas Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimosi principas, tai nurodyti Nuostatai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju.

30. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme apeliantė prašė teismo tirti aplinkybę, ar suteikiant kreditÄ buvo tinkamai įvertintas jos ir jos sutuoktinio kreditingumas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių argumentų nepasisakė ir nenustatinėjo fakto, kokio dydžio buvo kredito gavėjo vidutinės įmokos pagal Nuostatų 9 punktÄ dydis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesiaiÅ¡kino, kokius veiksmus atliko kredito davėja, siekdama patikrinti atsakovės mokumÄ , o tik formaliai atkartojo ieÅ¡kovės atsiliepime į atsakovės praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo nurodytus argumentus, tai yra, kad ieÅ¡kovė, sudarydama su atsakove vartojimo kredito sutartį ir suteikdama jai vartojimo kreditÄ , įvertino atsakovės ir jos vyro E. K. pajamų tvarumÄ .

Nenustačius Nuostatų 9 punkte nurodomo dydžio, negalima vertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeistas atsakingo skolinimo principas ir rÅ«pestingumo pareiga, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nagrinėjamu atveju buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai. Tuo atveju, jeigu atsakingo skolinimo principas buvo pažeistas, svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra kitos sÄ lygos taikyti civilinę atsakomybę kredito davėjui. Dėl procesinės bylos baigties 31. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis).

CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

32. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, net ir priėmus Å¡alių naujai teikiamus įrodymus, Å¡ie įrodymai nėra pakankami byloje kilusio ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi iÅ¡samių duomenų apie apeliantės ir jos sutuoktinio ginčo kredito suteikimo dienai turėtus skolinius įsipareigojimus, o taip pat patvirtinančių realias atsakovės ir jos sutuoktinio tuo metu turėtas pajamas bei kreditingumÄ , todėl visų pirma naujai nustatytinos aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę duoti teismui paaiÅ¡kinimus, teikti savo argumentus (CPK 42, 47 straipsniai).

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ypač atkreiptinas dėmesys tiriant aplinkybes ir reikalaujant įrodymų, ar suteikiant apeliantei kreditÄ nebuvo pažeistas atsakingo skolinimo principas, tai yra kokius duomenis apie savo finansinę padėtį atsakovė pateikė kredito davėjui, praÅ¡ydama jai suteikti kreditÄ bei kokie atsakovės ir jos sutuoktinio duomenys buvo tikrinti kredito davėjo prieÅ¡ priimant sprendimÄ suteikti atsakovei vartojimo kreditÄ . Pagal aukščiau Å¡ioje nutartyje nurodytų Nuostatų 12 punktÄ vartojimo kredito davėjas privalo saugoti kreditingumo vertinimo metu surinktÄ (vertintÄ ) informacijÄ , duomenis ir dokumentus.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat suteikiant ginčo Å¡alims galimybę pasinaudoti teise į apeliacijÄ , skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad pirmosios instancijos teismas nustatytų, koks buvo kredito gavėjų vidutinės įmokos pagal Nuostatų 9 punktÄ dydis, taip pat iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, spręstų, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti kredito davėjui civilinę atsakomybę pagal VKÄ®.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti Å¡iam teismui (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja RÅ«ta Burdulienė