Legislator Case Law & Legislation
f73663d5-4d9b-4295-81c8-bab584f3825d AI generated

f73663d5-4d9b-4295-81c8-bab584f3825d · Kauno apygardos teismas

Case Number f73663d5-4d9b-4295-81c8-bab584f3825d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir E. K. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai A. K. ir E. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti jų santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Irkutsko miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti pavardes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

f73663d5-4d9b-4295-81c8-bab584f3825d · Kauno apygardos teismas: Tokia teisinė situacija, kai teisminis procesas užbaigiamas taikiu Å¡alių susitarimu, o vienai iÅ¡ Å¡alių vis tiek yra nustatoma pareiga atlyginti valstybei patirtas iÅ¡laidas, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, neskatina Å¡alių susitarti taikiai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1303-775/2022 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02022-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Å liumpienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1972-217/2022 pagal pareiÅ¡kėjų A.

K. ir E. K. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai A. K. ir E. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti jų santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Irkutsko miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti pavardes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ tenkino: nutraukė pareiÅ¡kėjų santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. K. valstybės naudai 514,94 Eur iÅ¡laidų, patirtų už pareiÅ¡kėjai E. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2781-9376 pagrindu suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3. PareiÅ¡kėjas A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. K. valstybės naudai priteista 514,94 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pastarųjų iÅ¡laidų nepriteisti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Å alys praÅ¡yme dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nebuvo susitariusios dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, neprašė jų priteisti. 3.2.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiÄ procesinės teisės normÄ taikė priimdamas skundžiamÄ sprendimo dalį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, teismas turėjo atsižvelgti į tinkamÄ pareiÅ¡kėjo elgesį viso teisminio bylos nagrinėjimo proceso metu: pareiÅ¡kėjas operatyviai atsiliepė į E. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį, inicijavo taikų bylos užbaigimÄ , praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių rengė jo atstovas tam, kad nesusidarytų papildomos iÅ¡laidos valstybei.

Å ios aplinkybės, pareiÅ¡kėjo teigimu, sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjo procesinį elgesį vertinti kaip tinkamÄ ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, reglamentuotų Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 straipsnyje. 3.3. PareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat patyrė iÅ¡laidų už teisines paslaugas, tačiau Å¡alims ginÄÄ baigus taikiu bÅ«du, reikalavimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo nereiÅ¡kė.

Tokia teisinė situacija, kai teisminis procesas užbaigiamas taikiu Å¡alių susitarimu, o vienai iÅ¡ Å¡alių vis tiek yra nustatoma pareiga atlyginti valstybei patirtas iÅ¡laidas, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, neskatina Å¡alių susitarti taikiai.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš pareiškėjo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal bendrÄ jÄ CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinÄ normÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patekintai ieÅ¡kinio daliai.

8. Apeliantas nurodo, kad Å¡alys praÅ¡yme dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu neprašė joms priteisti jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso bÅ«du atrenka antrinę teisinę pagalbÄ teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o Å¡io straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ mokamas užmokestis ir Å¡iam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos.

Taigi Å¡iuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieÅ¡kovei valstybės garantuojamÄ 100 proc. apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir paskyrus ieÅ¡kovei advokatÄ , iÅ¡laidas patyrė valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys. Todėl ieÅ¡kovė, sudarydama taikų susitarimÄ , negalėjo spręsti klausimo dėl valstybės iÅ¡laidų, kadangi ji jų nepatyrė. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs įrodymus apie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, turėjo spręsti jų priteisimo klausimÄ .

9. Tačiau, kaip teisingai pažymi apeliantas, CPK 96 straipsnio 5 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

10. Formuodamas teismų praktikÄ , sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimus, kasacinis teismas pabrėžia bÅ«tinumÄ vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais ne tik vertinant materialiuosius teisinius santykius, bet ir taikant CPK 96 straipsnio nuostatas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

11. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. liepos 27 d., Å¡alys naudojosi neteismine mediacija, tačiau ji pasibaigė nesudarius taikos sutarties, mediatorė pažymoje nurodė, jog nebuvo požymių, kad Å¡alys naudotųsi mediacija nesÄ Å¾iningai ar kad reikÅ¡tų jos metu nesÄ Å¾iningus praÅ¡ymus. 2021 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . 2021 m. gruodžio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2781-9376 ieÅ¡kovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. 2022 m. sausio 19 d. atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog neprieÅ¡tarauja dėl taikaus susitarimo. 2022 m. gegužės 24 d. teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ atsakovo procesinį elgesį vertinti kaip tinkamÄ ir nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių.

12. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad Å¡alims nesusitarus taikiai mediacijos metu, ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis ieÅ¡kiniu į teismÄ , dėl ko buvo patirtos Å¡io procesinio dokumento parengimo iÅ¡laidos, ieÅ¡kovei buvo teiktos konsultacijos, atstovas ieÅ¡kovę atstovavo penkiuose posėdžiuose, jau buvo pereita į teisminį nagrinėjimÄ , bylos nagrinėjimas tęsėsi apie penkis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo veiksmai taip pat įtakojo bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ ir dėl to atsakovas turėtų iÅ¡ dalies kompensuoti ieÅ¡kovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos metu patirtas iÅ¡laidas valstybei. Pripažintina, kad Å¡iuo atveju egzistavo pagrindas iÅ¡ atsakovo valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti 50 proc. iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos ieÅ¡kovei suteikimÄ , t. y. 257,47 Eur. Toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

13. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo procesinio elgesio, bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežasčių, nepasisakė dėl galimybės nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, tinkamai nepritaikė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei nustatančios CPK 96 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keičiama, iÅ¡ atsakovo priteistas 514,94 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sumažinant iki 257,47 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ , iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistÄ 514,94 (penkių Å¡imtų keturiolikos eurų 94 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki 257,47 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt septynių eurų 47 ct) Eur. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė