f734b7f5-5bbe-4f56-963f-c8b7ea4a6e37 · Vilniaus apygardos teismas

AdmAdm. byla Nr. AN2-9-211/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01507-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. Š., jo atstovei adv. E. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Å . (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK):

- ANK 415 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda;

- ANK 423 straipsnio 1 dalį 350 Eur bauda;

- ANK 426 straipsnio 2 dalį 1600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 ir 3 dalimis, V. Š. paskirtos baudos dalis - 800 Eur bauda pakeista 160 valandų trukmės viešaisiais darbais. Nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos viešiesiems darbams atlikti,

n u s t a t ė :

1. V. Š. teismo nubaustas už tai, kad jis 2018 m. sausio 8 d., apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, išvažiavo iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos V. Š. pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles. Taip V. Š. padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimÄ panaikinti iÅ¡ dalies paliekant galioti dalyje, kad V. Å . padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 415 str. 1 d., kitoje dalyje administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

2.1. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai vertino A. B. parodymus. A. B. parodymai, kad V. Å . trumpai pristabdė, o kai vilkikui iki iÅ¡važiavimo buvo likę 3m., iÅ¡ Å¡alutinio kelio lengvasis automobilis pradėjo važiuoti, prieÅ¡tarauja policijos braižytos įvykio schemos rodmenys. Nurodo, kad 2018-01-08 policijos pareigÅ«nas nubraižė schemÄ , kurioje nurodyta, kad atstumas nuo Å¡alutinio kelio briaunos pabaigos iki vilkiko galo yra 40 m. PareigÅ«no brėžinyje apskaičiuota, kad vilkikas pradėjo stabdyti nuo Å¡alutinio kelio vidurio, t.y. nuo tos vietos kur iÅ¡važiavo V. Å .. Pagal schemÄ pareigÅ«nų apskaičiuota, kad nuo vietos kur iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiavo V. Å . iki vilkiko galo yra 44 m. PareigÅ«nų apskaičiuotas atstumas byloje yra nustatytas kaip vilkiko stabdymo kelias. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad schemoje nurodytas atstumas 44 m. yra iki vilkiko galo, tačiau įvykio metu sÄ lyčio taÅ¡kas buvo vilkiko priekio ir V. Å . automobilio galo. Nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino vilkiko ilgio, kuris turėtų bÅ«ti įtrauktas į stabdymo keliÄ . Nurodo ir tai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad V. Å . pasukęs į pagrindinį keliÄ visiÅ¡kai užbaigė manevrÄ ir tik po to į jį atsitrenkė vilkikas. Teigia esant svarbu ir tai, kad duodant parodymus A. B. pripažino, kad matė V. Å . vairuojamÄ automobilį iÅ¡ tolo.

2.2. Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad nors teismo posėdžio metu A. B. teigė, kad jo vairuojamas vilkikas buvo pakrautas smėliu, todėl sunkvežimio svoris su kroviniu buvo 39,3 tonos, tačiau iÅ¡ byloje turimų dokumentų nėra nei vieno dokumento patvirtinančio, kad vilkikas buvo pakrautas. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ bendrovės dokumentus, patvirtinančius, ar tikrai tuo metu vilkikas buvo pakrautas, nors pagal policijos pareigÅ«no paaiÅ¡kinimus, svoris turi esminę reikÅ¡mę stabdymo keliui. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatžvelgė ir į tai, kad iÅ¡reikalauti tachografo duomenys turi neatitikimų su įvykio eiga – kada vilkikas važiavo, o kada ilsėjosi. Be to, apeliantas nurodo, kad tachografo greičio grafike įvykio dienÄ buvo vilkiko greitis užfiksuotas apie 80 krn/h, ko teismas taip pat nevertino, kad vilkiko vairuotojas, veždamas krovinį, turėjo atsižvelgti į tai, kad turi važiuoti lėčiau, nes stabdymo kelias su kroviniu ilgėja, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaisė. Teigia, kad teismas, priimdamas nutarimÄ , nepagrįstai rėmėsi ir policijos pareigÅ«no, paaiÅ¡kinimais, kuris V. Å . pažeidimÄ nustatė tik iÅ¡ savo praktikos, jokių konkrečių aplinkybių ir konkrečių nustatymo metodikų pakomentuoti negalėjo. Pasak apelianto, kilus abejonei ar neaiÅ¡kumams, bÅ«tina skirti ekspertizę su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar turėjo galimybę vairuotojas sustabdyti vilkikÄ . Kita vertus, iÅ¡naudojus visas galimybes surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau nepaÅ¡alinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti, nagrinėjamoje byloje nėra V. Å . veiksmuose tyčios, todėl pagal ANK 591 straipsnį teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

2.3. Apeliantas ginčija ir pastarojo nubaudimÄ pagal ANK 426 straipsnį, kadangi teigia po susidÅ«rimo sustojęs, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, įvertinęs aplinkybes, buvo susisiekęs su asmeniu patikėjusiu jam automobilį, įformino įvykio faktÄ Ä¯vykio deklaracijoje, kurioje nurodė rekvizitus, t. y. vardÄ , pavardę, adresÄ , telefonÄ , automobilio modelį, valstybinį numerį, ir kt. Užpildęs abiejų įvykio Å¡alių rekvizitus, vienÄ Ä¯vykio deklaracijos egzempliorių įteikė vilkiko vairuotojui ir tik tada iÅ¡važiavo, nes turėjo pateisinamÄ priežastį – paimti nepilnamečius vaikus. Tokiu bÅ«du teigia, kad jo veiksmų sekos ir elgesio negalima vertinti kaip pabėgimo.

2.4. Skunde teigiama ir tai, kad nesant administracinio nusižengimo, nėra pagrindo apeliantui taikyti specialios teisės – atimti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat apeliantas praÅ¡o tuo atveju, jeigu pastarojo skundas nebus patenkintas, bent jau sumažinti paskirtÄ baudÄ su teise atlikti vieÅ¡ais darbais, nes nurodo manantis, kad ir baudos paskyrimas, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra per daug griežta priemonė jo atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu nedirba, neturi jokio turto, privalo iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ .

Skundas netenkinamas.

3. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

4. Kadangi skunde apeliantas nesutinka su jo nubaudimu tik pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį, o dėl bylos nutraukimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas V. Å . administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėja skundo ribose.

5. Pažymėtina, kad V. Š. nubaustas už tai, kad 2018 m. sausio 8 d., apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, išvažiavo iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos V. Š. pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Tiek iÅ¡ apeliacinio skundo, tiek iÅ¡ teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu dėl eismo įvykio kilimo dėl jo neteisėtų veiksmų bei pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos neprisipažino, nurodė, kad tai vilkiko vairuotojas laiku nestabdė automobilio. Taip pat teigė iÅ¡ eismo įvykio iÅ¡važiavęs tik tuomet, kai užpildė įvykio deklaracijÄ .

8. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, juos tinkamai įvertino.

9. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog apeliantas 2018 m. sausio 8 d., apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidÅ«rė, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. IÅ¡ eismo įvykio vietos V. Å . pasiÅ¡alino pažeisdamas kelių eismo taisykles. Pastarojo keliama versija, kad tai vilkiko vairuotojas nesilaikė kelių eismo taisyklių, vertintina kritiÅ¡kai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

10. Teisme liudytoju apklaustas vilkiko vairuotojas A. B. paaiÅ¡kino, kad jis važiavo pagrindiniu keliu su krovininiu automobiliu, iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiavo automobilis, pradžioje truputį pristabdė, o kai jis privažiavo arčiau, automobilis iÅ¡ Å¡alutinio kelio pradėjo važiuoti ir jo sunkvežimio nepraleido. Jam nebuvo kur trauktis, jis automobilį stabdė, sustabdyti nepavyko, nes buvo per mažas tarpas, ir užkabino kitÄ automobilį. Jo automobilis buvo pilnai pakrautas, jis vežė smėlį. Greičio jis tuo metu nevirÅ¡ijo. Ä®vykus įvykiui jis ir kitas vairuotojas iÅ¡lipo, jie užpildė deklaracijÄ , V. Å . atidavė jam vienÄ egzempliorių. Po įvykio atvažiavo jo vadovas ir pasakė, kad reikia kviesti policijÄ . Jie pasakė V. Å ., kad iÅ¡kvietė policijÄ ir reikia laukti, V. Å . atsakė, kad neturi laiko ir nelauks, ir iÅ¡važiavo (b.l. 82-83).

11. Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas vyr. patrulis D. A. nurodė, kad atvykęs į įvykio vietÄ rado tik sudaužytÄ sunkvežimį, vairuotojas nurodė, kad kaltininkas ne iki galo užpildė deklaracijÄ ir, sužinojęs, kad atvažiuos policija, pasiÅ¡alino. Abejonių, kas kaltas dėl eismo įvykio, nekilo, iÅ¡ nustatytų aplinkybių buvo matyti, kad kitas automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir sunkvežimiui nebuvo galimybės sustabdyti, kadangi pakrauto vilkiko stabdymo kelias yra dvigubai ilgesnis nei tuščio, 44 metrai yra normalus stabdymo kelias pakrautam vilkikui. Eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta dalinai, jis skambino joje nurodytu numeriu, atsiliepė vyriÅ¡kis, kuris atsakė, kad į įvykio vietÄ nevažiuos. Asmuo buvo informuotas, kad bus įformintas pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos (b.l. 83-85).

12. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 4).

13. Pagrįstai teismas vadovavosi Å¡ių liudytojų parodymais, kadangi jie nuoseklÅ«s bei neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai bÅ«tų siekę apkalbėti apeliantÄ ar suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi anksčiau pažįstami nebuvo, įvykio metu matė jį pirmÄ kartÄ .

14. Apeliaciniame skunde buvo teigiama ir tai, kad apylinkės teisme apelianto atstovė du kartus prašė teismo skirti autoįvykio mechanizmo ekspertizę, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tikslu objektyviai nustatyti tiesÄ , buvo atliktas įrodymų tyrimas bei 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi paskirta nagrinėjamoje administracinėje byloje eismo įvykio ekspertizė, užduodant ekspertams atitinkamus klausimus. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2756(18) Vilniaus apygardos teisme gautas 2019-04-10.

15. IÅ¡ 2019-04-03 ekspertizės akto Nr. 11-2756(18) matyti, kad buvo nustatyta, kad prieÅ¡ pat stabdymÄ vilkiko „MAN“ su puspriekabe greitis buvo apie 70 km/h. nustatyti, ar vilkiko „MAN“ vairuotojas A. B., važiuodamas apie 70 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „VW Passat“, t.y. sumažinti vilkiko važiavimo greitį iki priekyje važiavusio automobilio „VW Passat“ greičio, iÅ¡ tirti pateiktos medžiagos negalima. Ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo V. Å . veiksmai – įvažiavęs į pagrindinį keliÄ , sudarė kliÅ«tį pagrindiniu keliu judančiam vilkikui „MAN“ su puspriekabe, – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Akte taip pat teigiama, kad apskaičiuota, kad vilkiko vairuotojas, važiuodamas apie 70 km/h greičiu, reagavo stabdyti, neprivažiavęs stabdymo pėdsakų pradžios (b.l. 139-143).

16. Taip pat apeliacinės instancijos teismui užsiklausus, iš UAB „R“ buvo atsiųstas automobilio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-01-08 važtaraštis, iš kurio matyti, kad A. B. vairuojamu vilkiku buvo vežamas smėlis, kiekis 27,100 t (b.l. 122).

17. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. Å . parodymus, matyti, kad jų nepatvirtina kitos byloje nustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, akivaizdu, kad apelianto versija buvo paneigta. Nors skunde apeliantas teigia, esÄ vilkiko vairuotojas pažeidė KET ir todėl laiku nespėjo sustabdyti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju vilkikas „MAN“ buvo pakrautas 27 tonomis smėlio, paties vilkiko svoris be krovinio yra 13,3 tonų. Tokiu bÅ«du, akivaizdu, kad pakrauto vilkiko stabdymo kelias yra dvigubai ilgesnis nei tuščio, todėl vairuotojas A. B., nors ir pastebėjęs iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiuojantį lengvÄ jį apelianto automobilį, stabdė, tačiau atstumas buvo per mažas ir jis atsitrenkė į „VW Passat“ automobilį. Vilkiko vairuotojas Å¡ioje situacijoje nurodęs, kad matė apelianto automobilį Å¡alutiniame kelyje, kuris pristabdė, negalėjo tikėtis, kad kai jis privažiuos arčiau, automobilis iÅ¡ Å¡alutinio kelio pradės važiuoti ir jo sunkvežimio nepraleis.

18. Skunde ginčijamas ir kitas apeliantui inkriminuotas pažeidimas, t.y., kad pastarasis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (ANK 426 straipsnio 2 dalis), nurodo iÅ¡važiavęs tik tada, kai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , be to, Å¡ioje deklaracijoje paliko visus kontaktinius duomenis. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ vilkiko vairuotojo A. B. parodymų, po eismo įvykio nors jiedu su apeliantu ir užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau po įvykio atvažiavo vilkiko vairuotojo vadovas ir pasakė, kad reikia kviesti policijÄ . V. Å . atsakė, kad neturi laiko ir nelauks, ir iÅ¡važiavo. Teisme apklausto policijos pareigÅ«no paaiÅ¡kinimais eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta tik dalinai, tada jis skambino joje nurodytu numeriu, atsiliepė vyriÅ¡kis, kuris atsakė, kad į įvykio vietÄ nevažiuos. Asmuo buvo informuotas, kad bus įformintas pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad V. Å . siekė kuo greičiau iÅ¡važiuoti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kol neatvyko policijos pareigÅ«nai. Be to, tiek ir pats apeliantas pripažino eismo įvykio deklaracijÄ pildęs ne savo, o darbdavio R. P. vardu, kuris liepė jam iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos, kol neatvažiavo policija. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

19. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad V. Å . administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra visiÅ¡kai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nubaustasis, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 2 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

20. Apeliaciniame skunde V. Å . taip pat teigia, jog jam skirta neteisinga – aiÅ¡kiai per griežta nuobauda, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ administracinės nuobaudos skyrimo apsektu, konstatuoja, jog teismas, skirdamas nuobaudas už atskirus nusižengimus, o taip pat ir galutinę nuobaudÄ , administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl jÄ keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2dalys).

21. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas už jo padarytus administracinius nusižengimus, įvertino ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, tačiau byloje nustatytos aplinkybės minėtų lengvatų taikyti teismui neleido. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi) tik dėl vieno administracinio nusižengimo (ANK 415 straipsnio 1 dalis), nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė ir į padarytų nusižengimų pobÅ«dį (jie kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, yra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s – V. Å . vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ji yra atimta už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, eismo įvykio deklaracijÄ užpildęs ne savo vardu), į pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius apeliantÄ â€“ V. Å . anksčiau baustas administracine tvarka, teisės vairuoti transporto priemones neteko prieÅ¡ beveik 2,5 metų vairuodamas automobilį bÅ«damas neblaivus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra suėjęs, tačiau V. Å . nesiėmė įstatyme numatytų veiksmų vairuotojo pažymėjimui atgauti. Taip pat matyti, kad buvo įvertinta teismo ir tai, kad apeliantas nedirba, turto neturi, turi iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ . Nustatęs Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas apeliantui paskyrė: minimaliÄ baudÄ pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį bei kiek didesnes nei minimalias pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatyme numatytam terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, galutinė nuobauda apeliantui paskirta tokia, kuri skirta už sunkiausiÄ (ANK 426 straipsnio 2 dalis) iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytų nusižengimų sunkumÄ ir pavojingumÄ , darytina iÅ¡vada, kad skirtoji nuobauda nelaikytina akivaizdžiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga.

22. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir V. Å . apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta Ulbienė