f7319069-e434-49b9-a56b-bbeaf243da8f · Klaipėdos apygardos teismas

Apylinkės teismo teisėja LPranešėja A. Sadauskaitė                           Baudž. byla Nr. 1A-20-380/2015Teisėja L. Venckuvienė                                                      Proceso Nr. 1-31-1-01539-2012-9                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                          1.2.26.2.1.; 2.1.14.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. sausio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,teisėjų Lino Pauliukėno, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistajam D. N., nuteistųjų D. N., D. R. gynėjui advokatui Robertui Skėriui,nuteistojo A. J. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,nukentėjusiojo M.

D., D. M., R. P., R. P. (D.) atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. N., D. R., A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir jam paskirta 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda.D. R. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., ir jam paskirta 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda.A.

J. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., ir jam paskirta 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda. Iš D. N., D. R., A. J. solidariai priteista 86,78 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nukentėjusiajam M. D. 2420 Lt jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiajam R. P. 605 Lt jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiajai D. M. 605 Lt jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiajai R. P. (D.) 605 Lt jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: D. N., D. R., A. J. nuteisti už tai, kad bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ : 2012 m. spalio 14 d., apie 04.00 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra, D. N. vartodamas necenzÅ«rinius žodžius ir konfliktuodamas su R.

D., D. M., M. D. ir R. P., pastÅ«mė R. D., kuri nuo smÅ«gio pargriuvo, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ . Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2012-10-14 apie 4.45 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, konflikto su M. D. ir R. P. metu, D. N. pastÅ«mė R. D., kuri nuo smÅ«gio atsitrenkė į sienÄ , taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ , po ko D. N. su D. R. ir A. J. pradėjo spardyti pargriautÄ M. D. ir R. P. į įvairias kÅ«no vietas, taip R.

P. sukeldami fizinį skausmÄ , o M. D. padarydami poodines kraujosruvas kaktos ir deÅ¡inės akies srityje, virÅ¡utinio žandikaulio abiejų dantų nuskėlimÄ , kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Po ko D. N., kuriam D. M. gindama nukentėjusiuosius, mineralinio vandens buteliu trenkė į galvÄ , pastÅ«mė pastarÄ jÄ Ä¯ sienÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo.

PrieÅ¡ingu atveju panaikinti minėtÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir nustačius, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, Å¡iÄ bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Su tokiu teismo nuosprendžiu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinimo pozicijÄ grindžiantiems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, o dalies įrodymų tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , arba apskritai nevertino, arba vadovaudamasis prielaidomis bei iÅ¡ankstiniu nusistatymu atmetė kaip nepagrįstus.

Esminės teismo iÅ¡vados dėl kaltės yra pagrįstos ne objektyviais bylos įrodymais, o vien subjektyviais nukentėjusiųjų parodymais bei Å¡aliÅ¡kos pirmosios instancijos teismo teisėjos prielaidomis ir samprotavimais, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , nes dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo iÅ¡vados neatitinka realių faktinių bylos aplinkybių.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, jog trÅ«kstant duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų buvę galima objektyviai nustatyti, kad apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas net tris kartus. Be to, teismas neįvertino sunkų nukentėjusiųjų asmenų (iÅ¡skyrus D. M.) girtumo laipsnį, bei kitų liudytojų parodymus, paneigiančius arba nei patvirtinančius, nei paneigiančius, jog bÅ«tent apeliantas ir kiti nuteistieji inicijavo konfliktinę situacijÄ su nukentėjusiaisiais.

Teigia, kad Å¡ių aplinkybių visuma iÅ¡ esmės įtakojo klaidingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti naikintinas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas, Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-262-282-2014, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006 ir kt., ir teigiama, kad įvertinus Å¡iÄ teismų praktikÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismas privalėjo kruopščiai iÅ¡tirti visos byloje esančias aplinkybes, surinkti, iÅ¡tirti bei įvertinti tiek kaltinančius, tiek ir apeliantÄ teisinančius įrodymus, tačiau nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas tiesiogiai neiÅ¡tyrė visų bylos įrodymų (BPK 242 straipsnio 1 dalis), vertino juos neobjektyviai.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas atmetė apelianto ir nuteistųjų D. N. ir A. J. parodymus kaip neatitinkančius byloje nustatytų faktinių aplinkybių, traktavo juos kaip neįtikinančius bei paprasčiausiÄ siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nurodydamas, jog nukentėjusiųjų parodymai neva nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taravo tarpusavyje <..> todėl nėra pagrindo netikėti tokiais parodymais.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog priimdamas sprendimÄ dėl apelianto ir kitų nuteistųjų kaltės teismas turėjo vadovautis tik objektyviais duomenimis, kurie yra Å¡ioje byloje. Tokiais duomenimis gali bÅ«ti laikomi tik liudytojų parodymai ir specialisto iÅ¡vadų duomenys apie M. D. ir apelianto sužalojimus. Tik jų pagrindų teismas turėjo daryti iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai laikytini objektyviais, lygiai taip kaip specialistų pateiktos iÅ¡vados dėl sužalojimų.

Teigia, kad nukentėjusieji taip pat buvo suinteresuoti bylos baigtimi: siekė nuslėpti M. D. girtumÄ , agresyvų jo elgesį ir iÅ¡ to kilusias pasekmes, siekė apginti reputacijÄ dėl netinkamo jo elgesio, dėl to apÅ¡meižti nuteistuosius. Teismas neįvertino tai, kad prokuratÅ«ra ikiteisminį tyrimÄ buvo nutraukusį kelis kartus, viena iÅ¡ priežasčių buvo minima nukentėjusiųjų parodymų neatitikimas liudytojų parodymams. Liudytojai nepatvirtino tos aplinkybės, kad nuteistieji neva spardė gulinčius nukentėjusiuosius.

Nukentėjusiųjų teigimu liudytojai tai turėjo matyti. Liudytojai D. G. ir E. B. to nepatvirtino, nes taip ir nebuvo, o jie davė objektyvius parodymus, kad abi konflikto Å¡alys tik Å¡aukė vieni ant kitų, niekas nesimušė, jie nematė sužalotų asmenų. Teismas nevertino nei apelianto, nei kitų nuteistųjų asmenybės, tai, kad jie neteisti, jų atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminio tyrimo bylų. Tuo tarpu, vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų, bÅ«tent M. D. buvo teistas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kas apelianto nuomone, teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų kaltės. M.

D. ankstesnis teistumas patvirtina tÄ faktÄ , kad jis elgėsi agresyviai ir yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumÄ , ignoravo faktÄ , jog nukentėjusieji, kurie ir buvo tikrieji konflikto iniciatoriai, buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, M. D. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - net 2.96 promilės, atitinkamai R. P. - 2,25 promilės, o R. D. - 1,59 promilės. PrieÅ¡ingai nei nukentėjusieji, D. N. per visÄ vakarÄ iÅ¡gėrė tik vienÄ bokalÄ alaus, apeliantui buvo nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis - 0,43 promilės girtumas, o A.

J. - 1.05 promilės. Teigia, kad iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės, teismas grindė praktiÅ¡kai visiÅ¡kai girtų asmenų parodymais, kurie pagal savo stovį, visiÅ¡kai nesiorientavo nei laike nei erdvėje. Vienintelio iÅ¡ nukentėjusiųjų kompanijos buvusio blaivaus asmens D. M. parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, t. y. kaip parodymus Å¡aliÅ¡ko, subjektyvaus asmens, siekusio nuslėpti savo artimo draugo agresyvų elgesį. Teigia, kad nuteistieji buvo blaivÅ«s, galėjo adekvačiai įvertinti konfliktinę situacijÄ , puikiai suprato savo veiksmų esmę bei galimas pasekmes.

Naktinio klubo darbuotojai E. B. bei D. G. teigė, jog bÅ«tent nukentėjusysis M. D. 2012 m. spalio 14 d. vakarÄ bÅ«damas akivaizdžiai girtas elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, provokavo muÅ¡tis, svirduliuodamas po naktinį klubÄ užkabinėjo kitus žmones, o prasilenkdamas pro apeliantÄ pastÅ«mė pečiu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų iÅ¡ esmės prieÅ¡ingus parodymus, jų iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė bei nepaÅ¡alino esančių prieÅ¡taravimų ir visų pirma padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl įvykių (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai ignoravo nuteistųjų duotus parodymus, visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir nesiaiÅ¡kino kokiu konkrečiu bÅ«du nukentėjusioji R.

D. neiÅ¡laikiusi pusiausvyros pargriuvo. Mano, jog R. D. mėgino raminti įsikarščiavusį M. D. ir pačiu nukentėjusiųjų galėjo bÅ«ti netyčia pargriauta siekiant jÄ atitraukti nuo bandymo iÅ¡skirti konfliktuoti pradėjusias Å¡alis. Pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių neiÅ¡siaiÅ¡kino bei priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį visiÅ¡kai nepasisakė dėl nukentėjusiųjų motyvų eiti į tÄ patį naktinį klubÄ kaip ir nuteistieji, net ir po kilusios konflikto (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nuteistieji neva buvo (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje kilusio žodinio konflikto iniciatoriai. Teigia, kad klaidingos ir neobjektyvios teismo iÅ¡vados ir dėl kilusio konflikto naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. BÅ«tent nukentėjusysis M. D. naktiniame klube elgėsi agresyviai, svirduliuodamas po naktinį klubÄ užkabinėjo kitus žmones, o prasilenkdamas pastÅ«mė apeliantÄ pečiu. Matydami tokį M. D. elgesį bei norėdami iÅ¡vengti pasikartojančio konflikto, nusprendė vykti namo, iÅ¡ rÅ«binės pasiėmė virÅ¡utinius drabužius ir patraukė link išėjimo - į lifto fojė.

Nusprendę palikti naktinį klubÄ ir leistis liftu į laukÄ Å¾emyn, nuteistieji tikrai nesiekė pamokyti ar sumuÅ¡ti M. D. ir drauge su juo buvusius asmenis, o atvirkščiai - siekė iÅ¡vengti konflikto su neadekvačiu ir neblaiviu asmeniu, nesuprantančiu savo veiksmų. Teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, jog apeliantas su kitais nuteistaisiais neva laukė nukentėjusiųjų lifto fojė su tikslu juos sumuÅ¡ti nepasiėmę iÅ¡ rÅ«binės virÅ¡utinių rÅ«bų. Teigia, kad iÅ¡ karto po įvykusio konflikto lifto fojė, apeliantas kartu su kitais nuteistaisiais buvo palydėti naktinio klubo darbuotojų laiptais žemyn į laukÄ , todėl akivaizdu, jog jau eidami iÅ¡ naktinio klubo išėjimo link į lifto fojė buvo su striukėmis ir tikrai nesiruošė veltis į kokius nors konfliktus su nukentėjusiaisiais, nes jų ten net nesitikėjo sutikti.

D. M. neva supratusi, jog artėja neiÅ¡vengiamas konfliktas, turėdama galimybę nepasuko atgal kartu su nukentėjusiaisiais. Teismas neįvertino įvykio vietos specifikos, jog įvykio vieta buvo matoma pro langÄ , visi klubo lankytojai bÅ«tų nuteistuosius matę, jeigu jie bÅ«tų laukę nukentėjusiųjų. Teisme nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų negalėjo tikslai nurodyti kas, kur konkrečiai iÅ¡ nuteistųjų sudavė nukentėjusiesiems, kur ir kokius sužalojimus, keliais smÅ«giais padarė, į kurias kÅ«no vietas bei kaip sudavė.

Å ios svarbios detales taip ir liko teismo neįvertintos, neiÅ¡tirtos, nors duodami kitus parodymus apie įvykius (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje ir bare prieÅ¡ įvykį, teisme nukentėjusieji aiÅ¡kiai, su visomis detalėmis nurodė įvykio aplinkybes. Apeliantas teigia, kad atsižvelgdamas į Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos L. Venckuvienės priimtus procesinius sprendimus byloje bei kilus pagrįstoms abejonėms dėl teisėjos elgesio teismo posėdžio metu ir prieÅ¡ jį, vadovaudamasis BPK 57-59 str., 2014 m. gegužės 22 d. praÅ¡ymu kartu su kitais nuteistaisiais pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjai L.

Venckuvienei, nes kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjos neutralumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo. Tačiau teisėja šį praÅ¡ymÄ atmetė bei iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės priimdama apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismo posėdžio metu teisėja L. Venckuvienė ne kartÄ uždavė dviprasmiÅ¡kus klausimus apeliantui bei kitiems nuteistiesiems, iÅ¡ kurių buvo akivaizdu, jog teisėja užėmė neobjektyviÄ pozicijÄ , neslėpdama to rodė palankumÄ nukentėjusiesiems, kas leido suabejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. 2013 m. kovo 24 d. teisiamajame posėdyje teisėja papriekaiÅ¡tavo, kodėl apeliantas neatsiėmė Å¡aukimo į teismo posėdį, nepaisant to, jog teisėja dar prieÅ¡ teisiamÄ jį posėdį buvo informuota paÅ¡to kurjerio, kad pastarasis negalėjo patekti į pastatÄ , kuriame apeliantas gyvena ir įteikti Å¡aukimo, nes nežinojo laiptinės kodo.

Taigi teisėja klausė apelianto kodėl Å¡is neatsiėmė teismo Å¡aukimo jau žinodama tikrÄ jÄ priežastį kodėl Å¡aukimas neįteiktas. Be to, 2014 m. kovo 21 d., 09.00 val., į darbovietę buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie neradę apelianto darbo vietoje informavo kolegas, kad jis yra ieÅ¡komas, o policijos pareigÅ«nai atvyko apeliantÄ atvesdinti į teisiamÄ jį posėdį, nors bylos nagrinėjimas buvo paskirtas tik 2014 m. kovo 24 d. Apeliantas telefonu buvo informuotas, kad vengia atvykti į teismo posėdį ir neva slapstosi, todėl teisėja nurodė atvesdinti jį į teisiamÄ jį posėdį.

Tokiu bÅ«du, dar nenustačiusi fakto, kad apeliantas vengia atvykti į teismo posėdį, dar net neįvykus 2014 m. kovo 24 d. paskirtam teisiamajam posėdžiui teisėja buvo užėmusi neobjektyviÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ pozicijÄ apelianto atžvilgiu. Teisėja neturėdama jokių objektyvių duomenų apie galima neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, pavedė policijos pareigÅ«nams taikyti procesines prievartos priemones jo atžvilgiu ir jėga atvesdinti į teismo posėdį. Å ie neetiÅ¡ki ir nesuprantami teisėjos veiksmai pažemino apeliantÄ darbo kolektyvo ir klientų akyse ir padarė didelę moralinę žalÄ .

Teisiamojo posėdžio metu teisėja paklausė nuteistųjų kodėl jie nesusitaikė su nukentėjusiaisiais, vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis, ir neapmokėjo Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 86,78 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad teisėja negalėjo priekaištauti apeliantams ir kitiems nuteistiesiems bei klausti dėl susitaikymo procedūros ir civilinės žalos atlyginimo, nes šie klausimai gali būti keliami tik įtariamiems nusikalstamos veikos padarymu asmenims prisipažįstant savo kaltę.

Kadangi jokio nusikaltimo nei apeliantas, nei nuteistieji nepadarė, kaltės nepripažino, teisėja negalėjo primygtinai siÅ«lyti susitaikyti ir atlyginti civilinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu teisėja nuteistųjų paklausdama, kur yra liudytojai, t. y. naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai E. B. ir D. G., vėlgi parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , jog nuteistieji neva pažįstami su liudytojais E. B. ir D. G., bendrauja su jais, turi žinoti kur jie yra ir kodėl pastarieji neatvyko į teismo posėdį.

Teigia, kad su Å¡iais liudytojais nėra pažįstami, todėl negalėjo žinoti Å¡ių asmenų buvimo vietos ir neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, ar bÅ«ti laikomi atsakingais už Å¡ių asmenų nedalyvavimÄ bylos nagrinėjime. Teigia, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismo nepriklausomumo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principai nebuvo užtikrinti, nes nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas yra tik toks teisėjas, kuris nėra iÅ¡ anksto nusistatęs dėl konkrečios bylos baigties ar vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Apelianto nuomone nenusiÅ¡alinusi nuo bylos nagrinėjimo ir iÅ¡ anksto užėmusi kaltinamÄ jÄ pozicijÄ teisėja L. Venckuvienė pažeidė teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , kas laikoma absoliučiu teismo nuosprendžio negaliojimo pagrindu.Nuteistasis D. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo. PrieÅ¡ingu atveju panaikinti minėtÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir nustačius, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, Å¡iÄ bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Su tokiu teismo nuosprendžiu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinimo pozicijÄ grindžiantiems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, o dalies įrodymų tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , arba apskritai nevertino, arba vadovaudamasis prielaidomis bei iÅ¡ankstiniu nusistatymu atmetė kaip nepagrįstus. Esminės teismo iÅ¡vados dėl kaltės yra pagrįstos ne objektyviais bylos įrodymais, o vien subjektyviais nukentėjusiųjų parodymais bei Å¡aliÅ¡kos pirmosios instancijos teismo teisėjos prielaidomis ir samprotavimais, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , nes dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo iÅ¡vados neatitinka realių faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, jog trÅ«kstant duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų buvę galima objektyviai nustatyti, kad apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas net tris kartus.

Be to, teismas neįvertino sunkų nukentėjusiųjų asmenų (iÅ¡skyrus D. M.) girtumo laipsnį, bei kitų liudytojų parodymus, paneigiančius arba nei patvirtinančius, nei paneigiančius, jog bÅ«tent apeliantas ir kiti nuteistieji inicijavo konfliktinę situacijÄ su nukentėjusiaisiais. Teigia, kad Å¡ių aplinkybių visuma iÅ¡ esmės įtakojo klaidingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti naikintinas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas, Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-262-282-2014, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006 ir kt., ir teigiama, kad įvertinus Å¡iÄ teismų praktikÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismas privalėjo kruopščiai iÅ¡tirti visos byloje esančias aplinkybes, surinkti, iÅ¡tirti bei įvertinti tiek kaltinančius, tiek ir apeliantÄ teisinančius įrodymus, tačiau nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas tiesiogiai neiÅ¡tyrė visų bylos įrodymų (BPK 242 straipsnio 1 dalis), vertino juos neobjektyviai.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas atmetė apelianto ir nuteistųjų D. R. ir A. J. parodymus kaip neatitinkančius byloje nustatytų faktinių aplinkybių, traktavo juos kaip neįtikinančius bei paprasčiausiÄ siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Apeliaciniame skunde teigiama, jog priimdamas sprendimÄ dėl apelianto ir kitų nuteistųjų kaltės teismas turėjo vadovautis tik objektyviais duomenimis, kurie yra Å¡ioje byloje.

Tokiais duomenimis gali bÅ«ti laikomi tik liudytojų parodymai ir specialisto iÅ¡vadų duomenys apie M. D. ir apelianto sužalojimus. Tik jų pagrindų teismas turėjo daryti iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai laikytini objektyviais. Teigia, kad nukentėjusieji taip pat buvo suinteresuoti bylos baigtimi: siekė nuslėpti M. D. girtumÄ , agresyvų jo elgesį ir iÅ¡ to kilusias pasekmes, siekė apginti reputacijÄ dėl netinkamo jo elgesio, dėl to apÅ¡meižti nuteistuosius.

Teismas neįvertino tai, kad prokuratÅ«ra ikiteisminį tyrimÄ buvo nutraukusį kelis kartus, viena iÅ¡ priežasčių buvo minima nukentėjusiųjų parodymų neatitikimas liudytojų parodymams. Liudytojai nepatvirtino tos aplinkybės, kad nuteistieji neva spardė gulinčius nukentėjusiuosius. Nukentėjusiųjų teigimu liudytojai tai turėjo matyti. Liudytojai D. G. ir E. B. to nepatvirtino, nes taip ir nebuvo, o jie davė objektyvius parodymus, kad abi konflikto Å¡alys tik Å¡aukė vieni ant kitų, niekas nesimušė, jie nematė sužalotų asmenų.

Teismas nevertino nei apelianto, nei kitų nuteistųjų asmenybės, tai, kad jie neteisti, jų atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminio tyrimo bylų. Tuo tarpu, vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų, bÅ«tent M. D. buvo teistas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kas apelianto nuomone, teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų kaltės. Apelianto nuomone, M. D. ankstesnis teistumas patvirtina tÄ faktÄ , kad jis elgėsi agresyviai ir yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumÄ , ignoravo faktÄ , jog nukentėjusieji, kurie ir buvo tikrieji konflikto iniciatoriai, buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, tuo tarpu D. N. per visÄ vakarÄ iÅ¡gėrė tik vienÄ bokalÄ alaus, apeliantui buvo nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis - 0,43 promilės girtumas, o A. J. - 1.05 promilės. Teigia, kad iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės, teismas grindė praktiÅ¡kai visiÅ¡kai girtų asmenų parodymais, kurie pagal savo stovį, visiÅ¡kai nesiorientavo nei laike nei erdvėje.

Vienintelio iÅ¡ nukentėjusiųjų kompanijos buvusio blaivaus asmens D. M. parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, t. y. kaip parodymus Å¡aliÅ¡ko, subjektyvaus asmens, siekusio nuslėpti savo artimo draugo agresyvų elgesį. Nuteistieji buvo blaivÅ«s, galėjo adekvačiai įvertinti konfliktinę situacijÄ , puikiai suprato savo veiksmų esmę bei galimas pasekmes. Naktinio klubo darbuotojai E. B. bei D. G. teigė, jog bÅ«tent nukentėjusysis M. D. 2012 m. spalio 14 d. vakarÄ bÅ«damas akivaizdžiai girtas elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, provokavo muÅ¡tis, svirduliuodamas po naktinį klubÄ užkabinėjo kitus žmones, o prasilenkdamas pro apeliantÄ pastÅ«mė pečiu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų iš esmės priešingus parodymus, jų išsamiai neištyrė bei nepašalino esančių prieštaravimų ir visų pirma padarė klaidingas išvadas dėl įvykių (duomenys neskelbtini), visiškai ignoravo nuteistųjų duotus parodymus, visapusiškai neištyrė ir nesiaiškino kokiu konkrečiu būdu nukentėjusioji R. D. neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvo. Mano, jog R. D. mėgino raminti įsikarščiavusį M.

D. ir pačiu nukentėjusiųjų galėjo bÅ«ti netyčia pargriauta siekiant jÄ atitraukti nuo bandymo iÅ¡skirti konfliktuoti pradėjusias Å¡alis. Pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių neiÅ¡siaiÅ¡kino bei priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį visiÅ¡kai nepasisakė dėl nukentėjusiųjų motyvų eiti į tÄ patį naktinį klubÄ kaip ir nuteistieji, net ir po kilusios konflikto (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nuteistieji neva buvo (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje kilusio žodinio konflikto iniciatoriai.

Teigia, kad klaidingos ir neobjektyvios teismo iÅ¡vados ir dėl kilusio konflikto naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. BÅ«tent nukentėjusysis M. D. naktiniame klube elgėsi agresyviai, svirduliuodamas po naktinį klubÄ užkabinėjo kitus žmones, o prasilenkdamas pastÅ«mė nuteistÄ jį D. R. pečiu. Matydami tokį M. D. elgesį bei norėdami iÅ¡vengti pasikartojančio konflikto, nusprendė vykti namo, iÅ¡ rÅ«binės pasiėmė virÅ¡utinius drabužius ir patraukė link išėjimo - į lifto fojė.

Nusprendę palikti naktinį klubÄ ir leistis liftu į laukÄ Å¾emyn, nuteistieji tikrai nesiekė pamokyti ar sumuÅ¡ti M. D. ir drauge su juo buvusius asmenis, o atvirkščiai - siekė iÅ¡vengti konflikto su neadekvačiu ir neblaiviu asmeniu, nesuprantančiu savo veiksmų. Teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, jog apeliantas su kitais nuteistaisiais neva laukė nukentėjusiųjų lifto fojė su tikslu juos sumuÅ¡ti nepasiėmę iÅ¡ rÅ«binės virÅ¡utinių rÅ«bų. Teigia, kad iÅ¡ karto po įvykusio konflikto lifto fojė, apeliantas kartu su kitais nuteistaisiais buvo palydėti naktinio klubo darbuotojų laiptais žemyn į laukÄ , todėl akivaizdu, jog jau eidami iÅ¡ naktinio klubo išėjimo link į lifto fojė buvo su striukėmis ir tikrai nesiruošė veltis į kokius nors konfliktus su nukentėjusiaisiais, nes jų ten net nesitikėjo sutikti.

Be to, nesuprantamas D. M. elgesys, nes neva supratusi, jog artėja neiÅ¡vengiamas konfliktas, turėdama galimybę nepasuko atgal kartu su nukentėjusiaisiais. Teismas neįvertino įvykio vietos specifikos, jog įvykio vieta buvo matoma pro langÄ , visi klubo lankytojai bÅ«tų nuteistuosius matę, jeigu jie bÅ«tų laukę nukentėjusiųjų. Teisme nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų negalėjo tikslai nurodyti kas, kur konkrečiai iÅ¡ nuteistųjų sudavė nukentėjusiesiems, kur ir kokius sužalojimus, keliais smÅ«giais padarė, į kurias kÅ«no vietas bei kaip sudavė.

Å ios svarbios detales taip ir liko teismo neįvertintos, neiÅ¡tirtos, nors duodami kitus parodymus apie įvykius (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje ir bare prieÅ¡ įvykį, teisme nukentėjusieji aiÅ¡kiai, su visomis detalėmis nurodė įvykio aplinkybes. Apeliantas teigia, kad atsižvelgdamas į Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos L. Venckuvienės priimtus procesinius sprendimus byloje bei kilus pagrįstoms abejonėms dėl teisėjos elgesio teismo posėdžio metu ir prieÅ¡ jį, vadovaudamasis BPK 57-59 str., 2014 m. gegužės 22 d. praÅ¡ymu kartu su kitais nuteistaisiais pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjai L.

Venckuvienei, nes kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjos neutralumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo. Tačiau teisėja šį praÅ¡ymÄ atmetė bei iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės priimdama apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismo posėdžio metu teisėja L. Venckuvienė ne kartÄ uždavė dviprasmiÅ¡kus klausimus apeliantui bei kitiems nuteistiesiems, iÅ¡ kurių buvo akivaizdu, jog teisėja užėmė neobjektyviÄ pozicijÄ , neslėpdama to rodė palankumÄ nukentėjusiesiems, kas leido suabejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. 2013 m. kovo 24 d. teisiamajame posėdyje teisėja papriekaiÅ¡tavo nuteistajam D.

R., kodėl jis neatsiėmė Å¡aukimo į teismo posėdį, nepaisant to, jog teisėja dar prieÅ¡ teisiamÄ jį posėdį buvo informuota paÅ¡to kurjerio, kad pastarasis negalėjo patekti į pastatÄ , kuriame D. R. gyvena ir įteikti Å¡aukimo, nes nežinojo laiptinės kodo. Taigi teisėja klausė nuteistojo kodėl Å¡is neatsiėmė teismo Å¡aukimo jau žinodama tikrÄ jÄ priežastį kodėl Å¡aukimas neįteiktas. Be to, 2014 m. kovo 21 d., 09.00 val., į nuteistojo D. R. darbovietę buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie neradę jo darbo vietoje informavo kolegas, kad jis yra ieÅ¡komas, o policijos pareigÅ«nai atvyko D.

R. atvesdinti į teisiamÄ jį posėdį, nors bylos nagrinėjimas buvo paskirtas tik 2014 m. kovo 24 d. Nuteistasis D. R. telefonu buvo informuotas, kad vengia atvykti į teismo posėdį ir neva slapstosi, todėl teisėja nurodė atvesdinti jį į teisiamÄ jį posėdį. Tokiu bÅ«du, dar nenustačiusi fakto, kad nuteistasis vengia atvykti į teismo posėdį, dar net neįvykus 2014 m. kovo 24 d. paskirtam teisiamajam posėdžiui teisėja buvo užėmusi neobjektyviÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ pozicijÄ D.

R. atžvilgiu. Teisėja neturėdama jokių objektyvių duomenų apie galima neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, pavedė policijos pareigÅ«nams taikyti procesines prievartos priemones jo atžvilgiu ir jėga atvesdinti į teismo posėdį. Å ie neetiÅ¡ki ir nesuprantami teisėjos veiksmai pažemino nuteistÄ jį D. R. darbo kolektyvo ir klientų akyse ir padarė didelę moralinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu teisėja paklausė apelianto ir kitų nuteistųjų kodėl jie nesusitaikė su nukentėjusiaisiais, vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis, ir neapmokėjo Valstybinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio dėl 86,78 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teigia, kad teisėja negalėjo priekaiÅ¡tauti apeliantui ir kitiems nuteistiesiems bei klausti dėl susitaikymo procedÅ«ros ir civilinės žalos atlyginimo, nes Å¡ie klausimai gali bÅ«ti keliami tik įtariamiems nusikalstamos veikos padarymu asmenims prisipažįstant savo kaltę. Kadangi jokio nusikaltimo nei apeliantas, nei nuteistieji nepadarė, kaltės nepripažino, teisėja negalėjo primygtinai siÅ«lyti susitaikyti ir atlyginti civilinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu teisėja nuteistųjų paklausdama, kur yra liudytojai, t. y. naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai E. B. ir D.

G., vėlgi parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , jog nuteistieji neva pažįstami su liudytojais E. B. ir D. G., bendrauja su jais, turi žinoti kur jie yra ir kodėl pastarieji neatvyko į teismo posėdį. Teigia, kad su Å¡iais liudytojais nėra pažįstami, todėl negalėjo žinoti Å¡ių asmenų buvimo vietos ir neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, ar bÅ«ti laikomi atsakingais už Å¡ių asmenų nedalyvavimÄ bylos nagrinėjime. Teigia, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismo nepriklausomumo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principai nebuvo užtikrinti, nes nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas yra tik toks teisėjas, kuris nėra iÅ¡ anksto nusistatęs dėl konkrečios bylos baigties ar vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Apelianto nuomone nenusiÅ¡alinusi nuo bylos nagrinėjimo ir iÅ¡ anksto užėmusi kaltinamÄ jÄ pozicijÄ teisėja L. Venckuvienė pažeidė teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , kas laikoma absoliučiu teismo nuosprendžio negaliojimo pagrindu.Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo. Netenkinus praÅ¡ymÄ panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir nustačius, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, Å¡iÄ bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nevertino bylos aplinkybių viseto, dėl to atliktas įrodymų vertinimas turėjo loginių spragų, kas nulėmė teismo iÅ¡vadų, neatitinkančių bylos aplinkybėms, padarymÄ . Be to, teismas nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimo apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes - jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį apelianto atžvilgiu rėmėsi ne bylos duomenimis, o tik pažodžiui atkartojo kaltinamÄ jį aktÄ .

Skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, jog apeliantas bendrininkavo su D. N. ir D. R. dar (duomenys neskelbtini), tačiau visiÅ¡kai nenurodyta, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė jo bendrininkavimas - kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus atliko, kurie veiksmai ir kokiÄ Ä¯takÄ turėjo D. N. inkriminuotam veiksmui - R. D. pastÅ«mimui, tuo pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 1 p. Kaltinamajam aktui dalyje, reglamentuojančioje nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ , keliamas reikalavimas nurodyti nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ (padarytos veikos vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius ir kitas svarbias aplinkybes - BPK 219 str. 3 p.), yra akivaizdu, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitiko įstatymo reikalavimų, tokiu bÅ«du varžė apelianto teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Esant minėtiems esminiams kaltinamojo akto trÅ«kumams pirmos instancijos teismas turėjo bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui BPK 254 str. 3 d. pagrindais. Teismas visiÅ¡kai neanalizavęs jokių įrodymų dėl tariamai konstatuotų apelianto kažkokių tai neįvardintų nuosprendyje bendrininkavimo veiksmų (duomenys neskelbtini), todėl padarytos iÅ¡vados dėl to, kad apeliantas su bendrininkais D. R. ir D. N. panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra neatitinkančios bylos duomenų.

Teismas atmetęs apelianto ir nuteistųjų D. N. ir D. R. parodymus, kad konflikto iniciatoriai buvo nukentėjusieji, kad (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje nuteistieji tik draugiÅ¡kai užkalbino merginas, dėl to nukentėjusiųjų buvo užpulti. Nuteistieji atsitiktinai buvę toje pačioje vietoje, patys nukentėjo nuo M. D. ir R. P. ir D. M. smÅ«gių; nukentėjusieji, ypač M. D., buvo agresyviai nusiteikę, be jokios priežasties priekabiavo prie kitų klubo lankytojų. Byloje esanti specialisto iÅ¡vada Å¡iÄ kaltinamųjų versijÄ paneigia.

Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatyto sužalojimus nukentėjusysis M. D. galėjo patirti iki ar po Å¡io įvykio. 2012-10-15 M. D. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jam padarytos fizinės ir moralinės žalos. PareiÅ¡kime jis nurodė, kad jis ir jo draugai buvo sumuÅ¡ti trijų nepažįstamų vaikinų. Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymų patikimumÄ , neatsižvelgė ir nutylėjo kai kuriuos esminius bylos duomenis, paneigiančius nukentėjusiųjų ir patvirtinančius apelianto ir nuteistųjų D.

R. ir D. N. parodymus, o kai kuriuos bylos duomenis iÅ¡imtinai vertino kaip nukentėjusiųjų versijÄ pagrindžiančius įrodymus, nors tie patys duomenys neprieÅ¡taravo apelianto ir kitų nuteistųjų parodymams. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo tos aplinkybės, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur įvyko žodinis konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų, pirmieji pasiÅ¡alino bÅ«tent apeliantas su D. R. ir D. N., prieÅ¡ tai kvietę nukentėjusiÄ sias eiti į klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kas rodo, jog niekas iÅ¡ nuteistųjų nesiekė tęsti konflikto ar smurtauti nukentėjusiųjų atžvilgiu, be to ir tai, kad nukentėjusiesiems buvo žinoma, kad nuteistieji ruoÅ¡iasi eiti į „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji Å¡io baudžiamojo proceso metu nuolat tendencingai siekdami pabrėžti, jog jie vengė galimo konflikto, aiÅ¡kino, jog iÅ¡ klubo „(duomenys neskelbtini)“ salės jie pasiÅ¡alino bÅ«tent pamatę, kad salėje yra ir nuteistieji, tačiau tokius jų aiÅ¡kinimus paneigė ne tik apelianto ir kitų nuteistųjų parodymai, liudytojų parodymai. Teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai buvo prieÅ¡taringi. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto garso įraÅ¡Ä iÅ¡ apklausos, kuriame prieÅ¡ingai, nei apklausos protokole, užfiksuoti parodymai apie du nepažįstamus asmenis.

Teismas nepagrįstai laikė paneigęs minėtų dviejų nepažįstamų asmenų buvimo aplinkybę ir liudytojų E. B. bei D. G. parodymais. Apeliantas teigia, kad teismo iÅ¡vados dėl jo ir jo bendrininkų padarytos veikos yra neatitinkančios bylos aplinkybių, nulėmusios nepagrįstÄ apelianto nuteisimÄ . Be to, mano, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimas laikomas besÄ lygiÅ¡ka vada panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Kilus pagrįstoms abejonėms dėl teisėjos L.

Venckuvienės elgesio teismo posėdžio metu ir prieÅ¡ jį, vadovaujantis BPK 57-59 str., 2014 m. gegužės 22 d. praÅ¡ymu nuteistieji pareiÅ¡kė teisėjai L. Venckuvienei nuÅ¡alinimÄ , nes kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjos neutralumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo. Tačiau iÅ¡ anksto užėmusi kaltinamÄ jÄ pozicijÄ teisėja šį praÅ¡ymÄ atmetė bei iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ priimdama apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismo posėdžio metu teisėja ne kartÄ uždavė dviprasmiÅ¡kus klausimus nuteistiesiems, iÅ¡ kurių buvo akivaizdu, jog teisėja užėmė neobjektyviÄ pozicijÄ nuteistųjų atžvilgiu, kas leido suabejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. 2013 m. kovo 24 d. teisiamajame posėdyje teisėja papriekaiÅ¡tavo nuteistajam D.

R., kodėl jis neatsiėmė Å¡aukimo į teismo posėdį, nepaisant to, jog teisėja dar prieÅ¡ teismo posėdį buvo informuota paÅ¡to kurjerio, kad Å¡is negalėjo patekti į pastatÄ , kuriame gyvena D. R. ir įteikti Å¡aukimo, nes nežinojo laiptinės kodo. Taigi teisėja klausė nuteistojo kodėl Å¡is neatsiėmė teismo Å¡aukimo jau žinodama tikrÄ jÄ priežastį kodėl Å¡aukimas neįteiktas. Apeliantui žinoma, jog 2014 m. kovo 21 d., 9 val. į nuteistojo D. R. darbovietę buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie neradę nuteistojo darbo vietoje informavo D.

R. kolegas, kad jis yra ieÅ¡komas, o policijos pareigÅ«nai atvyko jo atvesdinti į teisiamÄ jį posėdį, nors bylos nagrinėjimas buvo paskirtas tik 2014 m. kovo 24 d. Neradus nuteistojo D. R. jo darbo vietoje, vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų paskambino D. R. ir pranešė, jog vykdo teisėjos L. Venckuvienės nurodymÄ atvesdinti jį į posėdį, nes teisėjos buvo informuotas, kad D. R. vengia atvykti į tesimo posėdį ir neva slapstosi. Tokiu bÅ«du, dar nenustačius fakto, kad D. R. vengė atvykti į teismo posėdį, dar net neįvykus paskirtam teisiamajam posėdžiui teisėja buvo užėmusi neobjektyviÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ pozicijÄ kito nuteistojo D.

R. atžvilgiu. Teisėja neturėdama jokių objektyvių duomenų apie kaltinamojo D. R. galimÄ neatvykimÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį, pavedė policijos pareigÅ«nams taikyti procesines prievartos priemones D. R. atžvilgiu ir atvesdinti jį į posėdį. Be to, teisiamojo posėdžio metu, dar net nepradėjus bylos nagrinėjimo, teisėja L. Venckuvienė paklausė nuteistųjų, kodėl jie vis dar nesusitaikė su nukentėjusiaisiais bei neapmokėjo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, kas trukdė jiems tai padaryti.

Teisėja L. Venckuvienė negalėjo nežinoti, jog susitaikymo su nukentėjusiuoju procedÅ«ra galima tik tais atvejais, kai yra iÅ¡pildyti visi BK 38 str., numatyti pagrindai, tarp kurių - kai asmuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog teisėja nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios užėmė neobjektyviÄ - kaltinančiÄ pozicijÄ apelianto ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, turėdama nuomonę, jog nuteistieji yra padarę nusikalstamÄ veikÄ ir tai pripažįsta, nors tokių duomenų byloje nebuvo.

Be to, teisiamojo posėdžio metu teisėja L. Venckuvienė paklausė, kur yra liudytojai E. B. ir D. G.. Nuteistajam D. N. paklausus, kam skirtas Å¡is klausimas, teisėja atsakė, jums (t. y. nuteistiesiems). IÅ¡ Å¡io teisėjos klausimo, akivaizdu, kad teisėja liudytojus E. B. ir D. G. dar prieÅ¡ Å¡ių liudytojų apklausas buvo susiejusi su nuteistaisiais, nors byloje nebuvo ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistieji ar kuris iÅ¡ jų bÅ«tų kažkokiu bÅ«du susijęs su minėtais liudytojais ir galėtų turėti duomenų apie jų buvimo vietÄ .

Toks liudytojų susiejimas su nuteistaisiais iÅ¡ karto sukėlė abejonių tiek apeliantui, tiek kitiems Å¡ioje byloje nuteistiems asmenims, jog teisėja, nagrinėdama bylÄ , turės iÅ¡ankstinę nuomonę dėl liudytojų E. B. ir D. G. parodymų patikimumo vertinimo. Teigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje ir buvo nutylėti, apelianto nuomone, esminiai, jo ir kitų nuteistųjų parodymus patvirtinantys liudytojo E. B. parodymai. Teigia, kad įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį bei teismo padarytų iÅ¡vadų neatitikimÄ tikrosioms faktinėms bylos aplinkybėms, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisėjai L.

Venckuvienei, teismo nepriklausomumo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principai nebuvo užtikrinti, nes nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas yra tik toks teisėjas, kuris nėra iÅ¡ anksto nusistatęs dėl konkrečios bylos baigties ar vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. Apelianto nuomone teisėja pažeidė teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , kas laikoma absoliučiu teismo nuosprendžio negaliojimo pagrindu.Nuteistasis ir nuteistųjų gynėjai advokatai praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas advokatas praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus.

Nuteistųjų D. N., D. R., A. J. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas. Nuteistieji D. N., D. R., A. J. apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, aiÅ¡kina, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas vien tik suinteresuotais nukentėjusiųjų M. D., D. M., R. P. (D.), R. P. parodymais ir Å¡aliÅ¡komis Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos prielaidomis ir samprotavimais. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažindamas D.

N., D. R., A. J. kaltais pagal BK 284 str. 1 d., visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų M. D., D. M., R. P. (D.), R. P., liudytojų E. B., I. K., D. G. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis ir kita bylos medžiaga. Visi Å¡ie įrodymai buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad Å¡ie įrodymai papildo vienas kitÄ ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip D. N., D. R., A. J. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., įrodymus.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo užtikrinti teismo nepriklausomumo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principai. Visi apeliantai skunduose nurodo, kad Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, jog teisėja neturėdama objektyvių duomenų apie nuteistojo D. R. galimÄ neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, nutarė atvesdinti nuteistÄ jį į teismo posėdį ir pavedė tai padaryti policijos pareigÅ«nams, taip užėmė neobjektyviÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ pozicijÄ nuteistojo D.

R. atžvilgiu. Be to teigiama, kad pirmosios instancijos teisėja nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios užėmė neobjektyviÄ â€“ kaltinančiÄ pozicijÄ nuteistųjų atžvilgiu, t. y. teismo posėdžio metu, nepradėjus bylos nagrinėjimo, siÅ«lė taikytis su nukentėjusiaisiais ir atlyginti civilinę žalÄ . Teismo posėdžio metu paklausdama nuteistųjų kur yra liudytojai, naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, teisėja parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ .

Pabrėžtina, kad baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu. BPK 241 str. 2 d. numatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatyme numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės. Jis Å¡alina iÅ¡ nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. R. teismo Å¡aukimas apie 2014 m. kovo 24 d. įvyksiantį teisiamÄ jį posėdį buvo neįteiktas, nes nebuvo žinomas durų kodas ir gyventojai neįleido teismo kurjerio (3 t., b. l. 5). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad teismo Å¡aukimas grįžo neįteiktas nuteistajam D. R., 2014 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė atvesdinti D. R. į teisiamÄ jį posėdį ir Å¡ios nutarties vykdymÄ pavedė policijos komisariatui (3 t., b. l. 10). Tokius teismo veiksmus vertinti kaip Å¡aliÅ¡kumÄ nėra pagrindo, nes nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamojo dalyvavimas bÅ«tinas, o kaltinamajam neatvykus į teisiamÄ jį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas (BPK 247 str.), tai užtęsia bylos nagrinėjimÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiųjų M.

D., D. M. atstovo advokato H. Mackevičiaus raÅ¡tas, informuojantis, jog D. R. ir D. N. pageidauja susitaikyti su nukentėjusiaisiais ir atlyginti jiems nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , vyko derybos dėl žalos dydžio, buvo suruoÅ¡tas susitarimas dėl susitaikymo, tačiau 2014 m. kovo 21 d. D. R. ir D. N. informavo, kad taikytis su nukentėjusiaisiais neketina (3 t., b. l. 25). Todėl teismas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų atstovo raÅ¡tÄ , pagrįstai aiÅ¡kinosi ar nuteistieji susitaikė su nukentėjusiaisiais.

Be to, teisėjas turi teisę paklausti kaltinamųjų dėl susitaikymo su nukentėjusiaisiais, užduoti klausimus dėl neatvykusių liudytojų ar kitų teismui svarbių aplinkybių. Nuteistieji D. N., D. R., A. J. pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjui. PraÅ¡yme nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir apeliaciniuose skunduose, kad teisėja turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , priėmė nutartį D. R. atvesdinti dar neįvykus teisiamajam posėdžiui, pareiÅ¡kusi, jog turi informacijos dėl susitaikymo, klausdama posėdžio metu kur yra liudytojai, sudarė nuomonę, jog kaltinamieji bendrauja su liudytojais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi D. N., D. R., A. J. pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ atmetė, kaip nepagrįstÄ (3 t., b. l. 82-83). Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad nei vienai iÅ¡ proceso Å¡alių nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas, teismas nebuvo suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti.Pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, nuteistųjų D.

N., D. R., A. J. nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d., nes yra nustatyti visi minėto nusikaltimo sudėties privalomieji požymiai. Nusikalstama veika padaryta vieÅ¡oje vietoje, nuteistųjų įžūlus elgesys pasireiÅ¡kė fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius R. D., M. D., R. P., D. M.. Nukentėjusiesiems R. D., R. P., D. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, o M. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 14). Å iais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, aplinkiniams parodyta nepagarba.

IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad D. N., D. R., A. J. veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarkÄ , ir nori taip veikti, tai yra atlieka veiksmus, numatytus BK 284 str. 1 d., dispozicijoje. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje su draugais užkalbinus tris merginas, prie jų pribėgo M. D., kuris buvo agresyvus ir iÅ¡gėręs, ir du vaikinai. Tarp vaikinų prasidėjo žodinis konfliktas.

Merginos R. D. ir D. M. buvo agresyviai nusiteikusios. R. D. puolė D. N., R. P. bandė R. D. nuo jo atitraukti. R. D. užkliuvo už grindinio nukrito ant žemės. Konfliktas buvo tik žodinis. Klube „(duomenys neskelbtini)“ M. D. sÄ moningai užkliuvo D. R. petį. Matė, kad M. D. konfliktuoja su kitais klube esančiais asmenimis. Nusprendę važiuoti namo, nuėjo prie lifto, kur stovėjo dar du vyrai. Atėjo M. D. ir pradėjo konfliktuoti su nepažįstamais vyrais, apsižodžiavo ir puolė vieni kitiems į atlapus.

Atsidarius lifto durims M. D. su vienu nepažįstamu asmeniu įkrito į liftÄ . M. D. atsistojus, pajuto smÅ«gį kietu daiktu į galvos sritį ir M. D. smogė kumščiu į veidÄ . Nukrito ant žemės, pajuto 3-4 smÅ«gius kojomis ir rankomis (3 t., b. l. 126-127). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu D. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) g. užkalbinus merginas, M. D. griebė jam už striukės. M. D., norėdamas patraukti nuo vaikinų R. D., jÄ atstÅ«mė ir R. D. nukrito. Klube „(duomenys neskelbtini)“ stovint prie lifto, atėjo kompanija, kuriÄ minėjo, t. y. trys merginos, trys vaikinai.

Prie lifto stovėjo du nepažįstami vaikinai, su kuriais atėjęs M. D. pradėjo konfliktuoti. M. D. jam sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ . R. D. sudavė jam buteliu per galvÄ . Tuo pačiu metu pajuto smÅ«gius iÅ¡ nugaros į Å¡onus ir į galvÄ . Buvo suduoti trys, keturi smÅ«giai, nuo kurių prarado sÄ monę. Kai atgavo sÄ monę, buvo atėję apsaugos darbuotojai, kurie jau buvo iÅ¡skyrę vaikinus, vienas apsaugos darbuotojas laikė M. D. (1 t., b . l. 157-158). Atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal D.

N. pareiÅ¡kimÄ dėl sumuÅ¡imo, D. N. apklaustas kaip liudytojas pasakodamas apie įvykį prie (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tės, nenurodė, kad R. D. buvo nukritusi, teigė, kad trys vaikinai buvo agresyviai nusiteikę. Klube „(duomenys neskelbtini)“ prie lifto atėjo trys merginos ir trys vaikinai, kuriuos buvo susitikę (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje (1 t., b. l. 134-135). Tuo tarpu akistatos su M. D. metu D. N. teigė, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik M. D., D. M., R. D. ir R. P.. (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje R.

D. stūmė R. P. (1 t., b. l. 173-176). Akistatos su D. M. metu D. N. teigė, kad (duomenys neskelbtini) aikštėje R. D. stūmė M. D. ir ji nukrito (1 t., b. l. 165-169). Kaip matyti, nuteistasis D. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) aikštėje buvo trys merginos ir trys vaikinai. Duodamas parodymus nuteistasis nurodydavo kokius veiksmus atliko M. D., R. P., R. D. ir D. M., tačiau trečios merginos ir trečio vaikino veiksmų nenurodydavo, tik teigdavo, jog buvo įvykio vietoje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. N. apklaustas liudytoju detaliai paaiÅ¡kino, kaip atrodė M. D., R. P., tačiau apie trečiÄ jį vaikinÄ pasakė, kad vaikinas buvo panaÅ¡aus amžiaus, jo požymių neįsidėmėjo (1 t., b. l. 134-135). Nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ prie lifto atėjo trys merginos, trys vaikinai, tačiau teisiamojo posėdžio metu, akistatos su M. D. metu, įvardina tik M. D., R. P., R. D., D. M.. Be to, D. N. parodymai dėl R. D. pargriuvimo (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje skiriasi, ikiteisminio tyrimo metu D.

N. teigė, jog M. D. atstÅ«mė R. D. ir ji nukrito, teisiamojo posėdžio metu, kad R. P. bandė R. D. atitraukti nuo jo ir R. D. užkliuvusi už grindinio, nukrito. Be to akistatų metu D. N. dėl R. D. pastÅ«mimo taip pat nurodė skirtingus asmenis. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. J. parodė, kad einant į klubÄ su D. N., D. R., pamatė tris merginas, pasiÅ«lė eiti kartu į klubÄ . Prie jų pribėjo M. D., kuris buvo agresyvus, atėjo dar du vaikinai, kilo konfliktas. R. P., norėdamas atitraukti R.

D. nuo D. N., paėmė jÄ už rankos ir R. D. nugriuvo. Klube „(duomenys neskelbtini)“ pamatė tÄ pačiÄ kompanijÄ su kuria konfliktavo (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje. Prie lifto buvo du nepažįstami vaikinai. Netrukus atėjo nukentėjusieji. Tarp nukentėjusiųjų ir prie lifto laukusių dviejų vaikinų kilo konfliktas. M. D. trenkė D. N. į veidÄ . Jis sugriebė R. P., norėdamas jį nuraminti (3 t., b. l. 132-134). Nuteistasis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ kažkoks vyras eidamas pro Å¡alį su pečiu trenkė D.

R., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. D. eidamas pro Å¡alį sÄ moningai, atsitrenkdamas pečiu, kliudė D. R. (1 t., b. l. 185-186). Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje buvo trys merginos ir trys vaikinai. Tačiau, kaip ir D. N., A. J. duodamas parodymus nenurodė, kokius veiksmus atliko trečioji mergina ir trečiasis vaikinas, nors kitų nukentėjusiųjų veiksmus nupasakojo detaliai. Teisiamojo posėdžio metu. akistatos su D.

M. metu, nuteistasis A. J. teigė, kad prie lifto stovėjo du nepažįstami vaikinai, tarp nukentėjusiųjų ir jų pirmiausiai kilo konfliktas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas liudytoju nurodė, kad prie lifto paÅ¡alinių žmonių nebuvo, M. D. pamatęs juos, pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, jie pradėjo stumdytis (1 t., b. l. 136-137; 191-193). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. R. parodė, kad su draugais D. N. ir A. J. eidami į klubÄ susitiko tris merginas, kurioms pasiÅ«lė eiti kartu.

Prie jų pribėjo M. D. agresyviai nusiteikęs. IÅ¡ karto prie jų priėjo dar du vaikinai. Kilo konfliktas. M. D. susistumdė su D. N.. Jis pradėjo visus raminti. Matė, kaip R. P. bandė patraukti R. D., o ji praradusi lygsvarÄ nukrito ant grindinio. Klube „(duomenys neskelbtini)“ prie lifto stovėjo dar du vaikinai. Atėjo M. D., R. P. su merginomis. M. D. apsižodžiavo su lifto laukiančiais vaikinais ir susistumdė. M. D. smogė D. N. į veidÄ . Jis sugriebė M. D. (3 t., b. l. 129-130).

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. nurodo, jog (duomenys neskelbtini) g. buvo trys merginos ir trys vaikinai. Ä®vyko konfliktas, kurio metu M. D. paėmė R. D. už atlapų ir stipriai jÄ pastÅ«mė, dėl to ji nukrito. Klube „(duomenys neskelbtini)“ prie lifto stovėjo dar du nepažįstami vaikinai. Prie lifto atėjo M. D., dvi merginos ir vienas vaikinas (2 t., b. l. 6-7). Akistatos metu su M. D., su D. M., D. R. nurodė tokias pat aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neįvardino kas iÅ¡ vaikinų pastÅ«mė R.

D., nurodė, kad nustÅ«mė vienas iÅ¡ jos pačios vaikinų (2 t., b. l. 9-11; 13-15). Atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal D. N. pareiÅ¡kimÄ dėl sumuÅ¡imo, D. R. apklaustas liudytoju parodė, kad gatvėje buvo trys merginos, trys vaikinai. Tarp vaikinų įsiplieskė konfliktas. R. D. pastÅ«mė vienas iÅ¡ vaikinų ir ji nukrito. Klube prie lifto stovėjo du paÅ¡aliniai vaikinai. Atėjo M. D., R. D., D. M. ir dar vienas vaikinas. M. D. pamatęs juos, pradėjo vartojo necenzÅ«rinius žodžius, pripuolė prie nepažįstamų vaikinų, pradėjo su jais stumdytis, sugriuvo į liftÄ .

M. D. išėjęs iÅ¡ lifto trenkė D. N.. R. D. trenkė D. N. per galvÄ (1 t., b. l. 138-140). Kaip matyti, nuteistojo D. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu skyrėsi. Kaip ir kiti nuteistieji D. R. teigė, kad įvykio metu buvo trys merginos ir trys vaikinai, nors nenurodė jokių trečios merginos ir trečio vaikino veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu D. R. teigė, kad D. N. buteliu trenkė R. D. (3 t., b. l. 130), vėliau jau nurodė, kad D. M. (3 t., b. l. 132).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. R. teigė, kad prie lifto atėjo M. D., R. D., D. M. ir dar vienas vaikinas. Tuo tarpu akistatų su D. M. ir M. D. metu nurodė, kad klube buvo M. D. su visa savo kompanija (2 t., b. l. 9-11; 13-15). Be to, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad R. D. pastÅ«mė vienas iÅ¡ jos vaikinų, o teisiamojo posėdžio metu, kad R. P. patraukus R. D., ji prarado lygsvarÄ ir nukrito.Ä®vertinus tai, kad nuteistųjų D. N., D. R., A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, vieni parodymai prieÅ¡tarauja kitiems, darytina iÅ¡vada, jog nuteistųjų parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iais parodymais nesivadovavo.Nukentėjusysis M. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje prie merginų priėjo trys vaikinai, laikė jas apkabinę, nepaleido. Priėjęs, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti. D. N. grasino jam, pastÅ«mė R. D. ir ji nukrito. Po konflikto su merginomis ir R. P. nuėjo į klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Klube buvo D. N., D. R. ir A. J., kurie stebėjo jų kompanijÄ . D. M. pasiÅ«lė iÅ¡ klubo iÅ¡eiti.

Jiems išėjus į laiptinę, D. M. sušuko, kad juos sumuš. Merginos buvo nustumtos į šonus, D. N. mušė jį iš priekio, o kiti iš šono. Gavo ne mažiau 10 smūgių, nukrito ant žemės, buvo spardomas (3 t., b. l. 91-93). Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. N. (duomenys neskelbtini) aikštėje pastūmė R. D., kuri nukrito ant grindinio. Išeinant iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ laiptinėje, netikėtai užpuolė D. N., D. R. ir A. J..

Jis gavo stiprų smÅ«gį į Å¡onÄ , atsitrenkė į sienÄ ir nukrito, užsidengė galvÄ . Nematė kas kÄ darė (3 t., b. l. 88-89). Nukentėjusiosios R. P. (D.) ir D. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad priėję D. N., A. J., D. R. kalbino, pasakius, kad jos yra su vaikinais, pradėjo įžeidinėti. Priėjus jų vaikinams, prasidėjo stumdymasis, grasinimai. D. N. tyčia pastÅ«mė R. D.. Vėliau klubo „(duomenys neskelbtini)“ laiptinėje pamatė nuteistuosius. Vienas iÅ¡ jų pargriovė R.

D., pradėjo stumdyti R. P. ir M. D.. R. M. nubėgo į rÅ«binę kviesti pagalbÄ . Matė, kaip nuteistieji spardė gulinčius R. P. ir M. D.. D. M. trenkė buteliu D. N. per galvÄ (3 t., b. l. 115-117). Liudytojai E. B. ir D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad klube vyko muÅ¡tynes, tačiau pačių muÅ¡tynių nematė. Kas pradėjo muÅ¡tynes negali pasakyti (3 t., b. l. 114-115; 123-125). Akistatos su D. M. metu D. G. patvirtino apklausose duotus parodymus, kad konflikte dalyvavo trys vaikinai iÅ¡ vienos pusės ir du vaikinai, dvi merginos iÅ¡ kitos pusės (1 t., b. l. 115-117).

Akistatos su D. M. metu E. B. teigė, kad dvi merginos nurodė į tris juos užpuolusius vaikinus. Minėti vaikinai sakė, kad konfliktÄ sukėlė ne jie, bet kitų asmenų nenurodė (1 t., b. l. 122-124). Liudytoja I. K., dirbanti klubo „(duomenys neskelbtini)“ rÅ«binėje, parodė, kad dvi merginos ir du vaikinai pasiėmė paltus ir išėjo į patalpÄ prie lifto. Neužilgo atbėgo viena iÅ¡ merginų ir iÅ¡sigandusi paprašė iÅ¡kviesti apsaugÄ (1 t., 109-110; 3 t., b. l. 113-114).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. D. padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos ir deÅ¡inės akies srityse, virÅ¡utinio žandikaulio abiejų pirmųjų dantų nuskėlimas. Sužalojimai gavosi ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ tiesioginio kontakto kietu buku daiktu ar daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 14). Kadangi nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, juos patvirtina specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ dalies liudytojų E. B., D.

G. parodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Nors apeliantai teigia, kad nukentėjusieji buvo suinteresuoti bylos baigtimi: siekė nuslėpti M. D. girtumÄ , agresyvų jo elgesį ir iÅ¡ to kilusias pasekmes, siekė apginti reputacijÄ dėl netinkamo jo elgesio, dėl to apÅ¡meižti nuteistuosius. Tačiau M. D. neneigė, jog prieÅ¡ konfliktÄ buvo vartojęs alkoholį, nevengė pasitikrinti neblaivumÄ . Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 bÅ«rio patrulė I.

R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2012 m. spalio 14 d., apie 04.50 val., iÅ¡ budėtojų buvo gautas praneÅ¡imas, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muÅ¡tynės. Nuvykus į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nus pasitiko R. D., D. M., R. P., kurie paaiÅ¡kino, kad prie jų kabinėjosi trys vaikinai, kurie konflikto metu sumušė M. D.. D. N., D. R., A. J. buvo sulaikyti. D. N. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę (1 t., b. l. 5). IÅ¡ policijos suvestinės apie įvykius matyti, kad 2012 m. spalio 14 d., apie 05.15 val., GMP brigada į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę atvežė M.

D., kuris medikams paaiškino, kad apie 04.10 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, jį sumušė nepažįstamas. Nustatytas galvos ir veido sumušimas, viršutinio žandikaulio pirmų dantų nuskilimas (1 t., b. l. 6-7). Iš policijos suvestinės apie įvykius matyti, kad 2012 m. spalio 14 d., apie 05.30 val., GMP brigada į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę iš 1 policijos komisariato atvežė D. N., kuris medikams paaiškino, kad apie 04.10 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, jį sumušė nepažįstamas.

Nustatytas galvos sumuÅ¡imas, girtumas (1 t., b. l. 8-9). D. N. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad sumuÅ¡tas prie lifto, jis buvo praradęs sÄ monę, tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. N. nuvežtas į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę, buvo apžiÅ«rėtas gydytojos ir neurochirurgo, kuriems neužsiminė apie tai, jos buvo praradęs sÄ monę. Minėtiems gydytojams D. N. teigė, kad jam svaigsta galva, pykina, skauda kaklo sritį, jaučia, kad nuskilo virÅ¡utinis deÅ¡inysis dantis.

Neurochirurgas D. N. diagnozavo galvos sumuÅ¡imÄ (1 t., b. l. 16-17). Greitosios medicininės pagalbos ligonio siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. N. sÄ monės praradęs nebuvo, jo nepykino (1 t., b. l. 128-129). Tai tik patvirtina, jog D. N. parodymai prieÅ¡taringi ir klaidingi. Klaipėdos miesto 1 policijos komisariate 2012 m. spalio 29 d. pagal D. N. pareiÅ¡kimÄ dėl sumuÅ¡imo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2013 m. vasario 4 d. nutarimu buvo nutrauktas.

D. N. buvo paaiÅ¡kinta, kad jis dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrukdymo turi teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (1 t., b. l. 141-144). Atkreiptinas dėmesys, jog D. N. dėl 2012 m. spalio 14 d. įvykio kreipėsi tik 2012 m. spalio 25 d., t. y. po 10 d. ir po to, kai jo ir draugų atžvilgiu dėl to paties įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s, vandaliÅ¡ki veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veikÄ kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-652/2007 ir kt.).

Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ioje byloje abejonių, kad D. N., D. R., A. J. prieÅ¡ R. D., D. M., M. D. ir R. P. fizinį smurtÄ panaudojo vieÅ¡oje vietoje, nėra. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje.

Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ . Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ asmenį, neteisėtas asmens laisvės ribojimas ir kt. Smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012). Jei fizinis smurtas prieÅ¡ asmenį kilo vieÅ¡oje vietoje, jei dėl tokio smurto sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, tokie veiksmai atskirai nekvalifikuojami, juos apima BK 284 straipsnio 1 dalis.

ĮžūlÅ«s elgesys Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad D. N. vartodamas necenzÅ«rinius žodžius ir konfliktuodamas su nukentėjusiaisiais, (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje pastÅ«mė R. D., kuri nuo smÅ«gio pargriuvo. Klube „(duomenys neskelbtini)“ D. N. pastÅ«mė R. D., D. M., o kartu su D. R. ir A. J. spardė pargriautÄ M. D. ir R. P. į įvairias kÅ«no vietas. Tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų nebuvo jokio asmeninio pobÅ«džio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Be to buvo sutrikdyta ne tik visuomenės rimtis ir tvarka, bet ir nukentėjusiesiems R. D., R. P., D. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, o M. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų vieÅ¡oje vietoje yra vertinamas, kaip įžūlus elgesys. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D.

N., D. R. ir A. J. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Apeliantas A. J. teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė jo bendrininkavimas - kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus atliko, kurie veiksmai ir kokiÄ Ä¯takÄ turėjo D. N. inkriminuotam veiksmui - R. D. pastÅ«mimui. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos, 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).Nustatyta, kad D.

N., D. R. ir A. J., (duomenys neskelbtini), priėję prie nukentėjusiųjų R. D. ir D. M. kvietė jas eiti kartu į klubÄ . Merginoms atsisakius, nuteistasis D. N. pradėjo grubiai elgtis, vartoti necenzÅ«rinius žodžius, pastÅ«mė R. D., kuri nuo smÅ«gio, pargriuvo. Bendrininkavimo bÅ«tini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis:

žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Nusikaltimo bendravykdis yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdžiai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytÄ pavojingos veikos požymį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kokie nusikalstami veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo atlikti ir kokius veiksmus kiekvienas nuteistasis atliko nusikaltimo metu.

Nors A. J. nusikaltimo metu, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems nesudavė smÅ«gių, tačiau jis buvo kartu su D. N. ir D. R., ir jokiais veiksmais neparodė, kad nepritaria D. N. neteisėtiems veiksmams, nebandė jo sustabdyti. D. N. darydamas neteisėtus veiksmus suprato, kad kartu esantys draugai, t. y. R. R., A. J., jį palaiko, pritaria jo veiksmams ir pasiruošę jam padėti, todėl jautėsi užtikrintai. Nuteistasis A. J. su D. N. ir D. R. veikė bendrininkų grupe, todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra iÅ¡skiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams net ir tuo atveju, jei kiekvienas jų ir nerealizavo visų nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.Apeliantai teigia, jog konflikto iniciatoriai buvo patys nukentėjusieji, kurie buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s. Nukentėjusiosios R.

D. ir D. M. teigė, kad nuteistieji priėję kvietė eiti kartu linksmintis, joms atsisakius pradėjo elgtis grubiai, vartojo necenzūrinius žodžius. Priėjus M. D. ir R. P., D. N. M. D. grasino, liepė pasišalinti, vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusieji M. D. ir R. P. teigė, kad jie sustojo prie bankomato, o merginos buvo paėjusios į priekį. Netrukus išgirdus merginų balsus, pamatė tris agresyviai ir įžūliai besielgiančius vaikinus, kurie bandė apkabinti merginas. Nukentėjusiesiems priėjus, nuteistieji pasidarė dar agresyvesni, grasino M.

D., jog jį sumuÅ¡. Nuteistieji neneigia, kad priėjo prie merginų, pasiÅ«lė joms eiti kartu į naktinį klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, merginos atsisakė. Tačiau nuteistieji D. N., D. R., A. J. teigia, kad M. D. pribėgo prie jų, bÅ«damas agresyvus, iÅ¡gėręs. Kilo konfliktas. Nuteistieji nurodė tik, kad M. D. grasino D. N., buvo agresyvus, tuo tarpu R. P. tik paėmė už rankos R. D. ir norėjo jÄ patraukti nuo D. N., nes R. D. puolė D. N.. Nuteistųjų parodymai, kad R. D. be jokios aiÅ¡kios priežasties užpuolė gatvėje vaikinÄ , o M.

D. vienas užpuolė tris nuteistuosius, pradėjo konfliktÄ su jais, kelia abejonių. Be to, kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų parodymų, nukentėjusysis R. P. ir nenustatytas vaikinas neteisėtų veiksmų nepadarė. Nukentėjusioji D. M. įvykio metu buvo blaivi, tai patvirtina alkotesterio parodymai (1 t., b. l. 51). Ä®vertinus įvykio aplinkybes, neįtikėtina, kad D. M. be jokios priežasties klube „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų trenkusi prie lifto ramiai stovinčiam D. N. mineralinio vandens buteliu per galvÄ .

Nukentėjusioji D. M. teigė, kad nuteistieji spardė gulinčius M. D. ir R. P., todėl ji trenkė buteliu D. N. per galvÄ (3 t., b. l. 115). Tai paneigia nuteistųjų parodymus, jog M. D. smogė kumščiu D. N. į veidÄ , D. N. nukrito ir pajuto smÅ«gius. Nors apeliantai teigia, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent nukentėjusieji buvo įvykio iniciatoriai, nes ir nuteistieji įvykio metu buvo neblaivÅ«s. Be to, nukentėjusioji D.

M. buvo blaivi ir tuo pagrindu atmesti jos parodymų negalima. Nuteistųjų D. N., D. R. ir A. J. versijos, jog klube prie lifto M. D. konfliktavo su dviem nepažįstamais vaikinais, susimušė, nepatvirtino nei nukentėjusieji, nei liudytojai E. B., D. G.. Be to Å¡i versija visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, nes pagal jÄ nukentėjusieji turėjo konfliktuoti ir muÅ¡tis su dviem nepažįstamais ir tuo pačiu metu užpulti ir sumuÅ¡ti dar tris nuteistuosius. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D.

N. buvo nustatytas veido sumuÅ¡imas su virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡iniojo 11 danties kandamojo pavirÅ¡iaus atskilimu. MinimÄ sužalojimÄ D. N. galėjo patirti 2012 m. spalio 14 d. D. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 16-17). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad D. N. kreipėsi į teismÄ su skundu privataus kaltinimo tvarka, praÅ¡ydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. M. ir M. D. pagal BK 140 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ pagal D.

N. skundÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent D. N. buvo nusikalstamų veiksmų iniciatorius, dėl to ir su juo kartu buvusių asmenų veiksmų kilo konfliktas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį (3 t., b. l. 79-80). Todėl, nors D. N. ir buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent nukentėjusieji buvo įvykio iniciatoriai. Apeliacinių skundų argumentas, kad M.

D. teistumas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ turėjo sukelti abejonių dėl nuteistųjų kaltės yra atmestinas. Pažymėtina, kad asmens teistumo buvimo ar nebuvimo aplinkybė yra svarbi, kai asmeniui skiriama bausmė už padarytÄ nusikaltimÄ . Å iuo atveju negalima remiantis nukentėjusiojo ankstesniu teistumu, daryti iÅ¡vadas apie įvykio faktines aplinkybes.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino įstatymo nustatyta tvarka gautus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, motyvuotai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo iÅ¡vados ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl D.

N., D. R. ir A. J. kaltės, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., todėl apeliantų praÅ¡ymas juos iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo, atmestinas kaip nepagrįstas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų D. N., D. R. ir A. J. apeliacinius skundus. Nukentėjusiųjų M. D., D. M., R. P. ir R. P. (D.) atstovas advokatas H. Mackevičius dalyvavo 2014 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ Klaipėdos apygardos teisme. Nukentėjusiųjų M. D., D. M., R. P. ir R. P. (D.) turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina 2014 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitai Nr. 760932, 760933, 760934, 760935 (4 t., b. l. 55-62). Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl praÅ¡ymas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ nuteistųjų D.

N., D. R. ir A. J. po 105,13 Eur nukentėjusiesiems M. D., D. M., R. P. ir R. P. (D.) tenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:              Nuteistųjų D. N., D. R., A. J. apeliacinius skundus atmesti.              Priteisti iš D. N. nukentėjusiesiems M. D. 35 Eur, D. M. 35 Eur, R. P. 35 Eur, R. P. (D.) 35 Eur išlaidas už advokato atstovavimo paslaugas.              Priteisti iš D.

R. nukentėjusiesiems M. D. 35 Eur, D. M. 35 Eur, R. P. 35 Eur, R. P. (D.) 35 Eur išlaidas už advokato atstovavimo paslaugas.              Priteisti iš A. J. nukentėjusiesiems M. D. 35 Eur, D. M. 35 Eur, R. P. 35 Eur, R. P. (D.) 35 Eur išlaidas už advokato atstovavimo paslaugas. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Aurelija Sadauskaitė Teisėjai                                                                                                         Linas Pauliukėnas                                                                                                                      Eduardas Maškevičius