f730fd85-2c2d-4505-91a9-7bdcbbb679a4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-376-518/2019 Teismo proceso Nr. 1-01-1-33970-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.1; 1.2.3.1.2.2; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.4.1; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistojo V.

B. (V. B.) gynėjui advokatui Vladislavui LatuÅ¡inskiui (Vladislav LatuÅ¡inskij), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. IÅ¡ V. B. priteista: A. Z. 2 671,64 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; M. Z. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V. B. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų, o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d., 23:58 val., iki 2018 m. liepos 17 d., 01:34 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kirviu ir metaliniu strypu sudavė dėl sunkaus girtumo gulinčiam ir miegančiam, t. y. esančiam bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje, D.

Z. (D. Z.) daugiau kaip 90 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau 3 smÅ«gius kirviu į veidÄ , padarydamas dvi kirstines žaizdas veide su daugybiniais skeveldriniais visų veido ir kaukolės pamatų kaulų lūžiais ir ne mažiau kaip 87 smÅ«gius metaliniu strypu į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas D. Z. muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniame užausyje, daugybines masyvias poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krÅ«tinėje, pilve, nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, su daugybiniais krÅ«tinkaulio ir Å¡onkaulių lūžiais su plaučių sužalojimais, rankos ir kojų atvirais kaulų lūžiais, kepenų ir blužnies sužalojimais, Å¡irdies sumuÅ¡imu, Å¡ie sužalojimai komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, į krÅ«tinplėvės ertmes, Å«miniais Å¡irdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimais, nuo ko D.

Z. įvykio vietoje mirė. Taip V. B. tyčia, sukeldamas dideles fizines kančias itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės D. Z.. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Vladislavo Latušinskio apeliaciniame skunde prašoma:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį ir priimti V. B. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; arba 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį ir priimti V. B. atžvilgiu naujÄ nuosprendį pripažinus jį kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 1 dalyje.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi apkaltinamasis nuosprendis priimtas neįrodžius V. B. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pažymima, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tam, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikaltimu, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bÅ«tina neginčytinai nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvių ir subjektyvių požymių visumÄ .

Nenustačius bent vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų požymių apkaltinamasis nuosprendis asmens atžvilgiu negali bÅ«ti priimtas. 3.1. Teigiama, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog V. B. namuose praktiÅ¡kai visÄ dienÄ girtavo J. K. (J. K.), V. Bi., A. B. (A. B.), V. V. (V. V.), D. Z. ir V. B.. Pastarasis parodė, kad su D. Z. nesiginčijo, bendravo ramiai. Apklausti kiti iÅ¡gertuvių dalyviai nurodė, kad vartojant alkoholinius gėrimus atmosfera V. B. namuose buvo gera, visi bendravo tarpusavyje, buvo linksmai nusiteikę, jokių konfliktų nebuvo.

D. Z. draugė G. B., kuriai D. Z. prieÅ¡ miegÄ skambino, taip pat nurodė, jog iÅ¡ pokalbio buvo galima suprasti, kad V. B. ir D. Z. buvo iÅ¡gėrę, bet ginčų ir pykčių ji negirdėjo. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad V. B. ir D. Z. jau buvo pasikloję lovas, D. Z. rastas gulintis lovoje nusirengęs, tai taip pat liudija, jog prieÅ¡ einant miegoti nebuvo kilusi jokia konfliktinė situacija. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. neturėjo jokio tikslo ar motyvo nužudyti D. Z.. 3.2.

Gynėjas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje buvo pasirinktas paprasčiausias nusikaltimo iÅ¡tyrimo kelias. 2018 m. rugpjūčio 17 d., 01:34 val., skambučiu į BendrÄ jį pagalbos centrÄ praneÅ¡us apie nužudytÄ Å¾mogų ir atvykus policijos pareigÅ«nams, namuose buvo rastas nužudytas D. Z. ir V. B., todėl iÅ¡ karto buvo padaryta iÅ¡vada, kad žudikas yra bÅ«tent V. B., nebetikrinant jokių kitų nusikaltimo versijų. Tačiau faktas, jog pagal iÅ¡kvietimÄ atvykus policijos pareigÅ«nams namie buvo V.

B. ir nužudytasis D. Z., dar nereiÅ¡kia, kad joks kitas asmuo nebuvo patekęs į V. B. namus Å¡iems nuėjus miegoti. Visi apklausti iÅ¡gertuvėse dalyvavę asmenys nurodė, kad dėl didelio karščio namų langai ir durys buvo praktiÅ¡kai visÄ laikÄ atidaryti, V. B. ir D. Z. eidami miegoti jų neuždarė, todėl nakties metu į namų vidų galėjo patekti praktiÅ¡kai bet kas. Visgi ikiteisminio tyrimo metu versija, kad D. Z. galėjo nužudyti kitas asmuo, nebuvo net tikrinama, paÅ¡alinių žmonių pėdsakų tiek name, tiek ir aplink namÄ , prie namo langų niekas net neieÅ¡kojo. 3.3.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, V. B. buvo apsirengęs Å¡ortais, marÅ¡kinėliais ir Å¡lepetėmis. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai parodė, kad V. B. buvo visiÅ¡kai girtas, Å¡oko bÅ«senos, neadekvatus, nebuvo galima suprasti, kÄ jis nori pasakyti, kraujo dėmių nei ant drabužių, nei ant V. B. kÅ«no jie nepastebėjo. IÅ¡tyrus V. B. drabužius ir Å¡lepetes, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad ant jų kraujo nerasta. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotoms aplinkybėms, kur aplink nužudytojo kÅ«nÄ yra labai daug kraujo, krauju aptaÅ¡kytos užuolaidos ir sienos 1-2 m atstumu.

Atitinkamai V. B. taip pat turėjo bÅ«ti kruvinas, jei bÅ«tų nužudęs D. Z.. 3.4. Anot apelianto, apygardos teismas nepagrįstai V. B. kaltę patvirtinančia aplinkybe pripažino tai, kad po nužudymo V. B. skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir prisipažino nužudęs žmogų. Nors ir buvo skambinta iÅ¡ V. B. telefono, bet apklausiamas V. B. negalėjo prisiminti, ar tikrai jis skambino, o versija, kad skambinti galėjo kitas asmuo tikrinama nebuvo. Taigi, byloje nėra objektyviai nustatyta, kas iÅ¡ tikrųjų skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . 3.5.

Gynėjo nuomone, pagrįstų abejonių kyla ir dėl to, ar byloje iš tikrųjų buvo rasti nusikaltimo įrankiai. Įvykio vietos apžiūros metu iš V. B. namo buvo paimti daiktiniai įrodymai – metalinis strypas (armatūros gabalas), kirvio kotas ir kirvio galva. Visgi specialisto išvadoje nurodyta, kad ant šių daiktų kraujo nerasta. Tuo labiau kad, kaip matyti iš nuotraukų, kirvio koto galas yra lūžęs gerokai seniau, koto galas subyrėjęs, bet nei ant grindų kambaryje, nei lovoje, kurioje buvo aptiktas lavonas, medienos gabaliukų nuo kirvio koto rasta nebuvo.

IÅ¡ esmės tokiu kirviu naudotis nebuvo galima, kÄ pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau jokio kito kirvio ar kito galimo nusikaltimo įrankio nebuvo rasta. 3.6. Nesutinkama ir su tuo, kad neva V. B. kaltę patvirtina jo parodymai apie tai, jog jis atsibudo pamatęs velniÄ (velnius) ir paėmęs strypÄ pradėjo jį (juos) vyti iÅ¡ namų. Tačiau, kaip paaiÅ¡kino V. B., vydamas velniÄ jis ėjo nuo savo lovos link namo įėjimo durų, t. y. judėjo į prieÅ¡ingÄ nuo lovoje gulinčio D.

Z. pusę. 3.7. Gynėjo teigimu, visos byloje nustatytos aplinkybės paaiÅ¡kinamos logiÅ¡kai – į namÄ , kuriame miegojo V. B. ir D. Z., pro atviras duris užėjo nusikaltėlis (nusikaltėliai), V. B. miegant, nužudė D. Z., bet dar nespėjus pasiÅ¡alinti prabudęs V. B. dėl savo girtumo nusikaltėlius palaikė velniais ir paėmęs strypÄ pradėjo vyti iÅ¡ kambario, bei tik grįžęs vidun, įsijungęs Å¡viesÄ , pamatė nužudytÄ D. Z., po ko pranešė apie tai Bendrajam pagalbos centrui.

BÅ«tent tokia įvykių eiga paaiÅ¡kina, kodėl ant V. B. kÅ«no ir drabužių, o taip pat ant metalinio strypo ir kirvio dalių nebuvo rasta kraujo. Kartu tai paaiÅ¡kina, kodėl įvykio vietoje nebuvo rasta tikrojo nusikaltimo įrankio, nes šį žudikas (žudikai) iÅ¡sinešė su savimi. 3.8. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne pas vienintelį V. B. buvo rasta tam tikrų pėdsakų, galimai liudijančių dalyvavimÄ darant nusikaltimÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad ant pateiktų tirti tamponų su V.

Bi. panagių turinio nuoplovomis rasta tarpusavyje susimaiÅ¡iusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ jų ir žmogaus kraujo, ant pateiktų tirti A. B. drabužių, ant deÅ¡inės kojos bato rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tačiau brolių V. Bi. ir A. B. net nebuvo klausiama, kaip galėjo atsirasti kraujas ir kaip jie gali paaiÅ¡kinti šį faktÄ , tuo labiau kad jų parodymai dėl išėjimo iÅ¡ V. B. namų prieÅ¡taringi ir ikiteisminio tyrimo metu tikrinami nebuvo. 3.9.

Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog V. B., nužudęs D. Z., sunaikino kraujo pėdsakus ir paslėpė nusikaltimo padarymo įrankius, o pasakodamas apie matytÄ velniÄ galimai simuliuoja norėdamas pateikti save, kaip turintį tam tikrų sutrikimų. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 16 d. visÄ dienÄ V. B. kartu su kitais liudytojais vartojo alkoholinius gėrimus, 2018 m. liepos 17 d., 03:25 val., V. B. nustatytas 3,11 prom. girtumas, taigi, nusikaltimo padarymo metu ir iÅ¡ karto po jo V.

B. girtumas galėjo siekti ir 4 prom. Abejojama tuo, ar bÅ«damas toks neblaivus V. B. galėjo iÅ¡ anksto suplanuoti D. Z. nužudymÄ , apgalvoti, kaip atsikratys nusikaltimo įrankių, paslėps pėdsakus. Be to, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad bÅ«damas taip gerai viskÄ apgalvojęs V. B. ne atsikratė nusikaltimo įrankių, o tiesiog juos nuplovęs paliko namuose. Tuo labiau kad V. B. turėjo problemų su psichika po alkoholio vartojimo. Tai patvirtina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) krizių centro ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, kurie vykdo emocinę paramÄ telefonu „Vilties linija“ gauta informacija, iÅ¡ kurios matyti, jog V.

B. po kelis kartus skambino „Vilties linija“ 2018 m. birželio 10 d., 2018 m. birželio 16 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. birželio 24 d., 2018 m. liepos 5 d., pokalbių metu pasakodavo keistus dalykus ir sapnus, nurodydavo faktus, kurių jo gyvenime niekada nebuvo ir kita, o 2018 m. liepos 16 d., 23:58 val., iš V. B. telefono vėl buvo bandyta skambinti „Vilties linija“.

4. Pažymima, kad BK 129 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tyčia. Nagrinėjamu atveju tiesioginės ar netiesioginės V. B. tyčios nužudyti D. Z. nenustatyta. Visgi, net pripažinus, kad V. B. nužudė D. Z., nuteistojo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnį. Tokiu atveju, liko neįvertintas faktas, kad pats V. B. pranešė apie įvykį, kas turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir V. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

8. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tai, kad sukeldamas dideles fizines kančias itin žiauriai nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės D. Z.. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi apkaltinamasis nuosprendis priimtas neįrodžius V. B. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam V. B. inkriminuotÄ kvalifikuotÄ nužudymÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma: iÅ¡ dalies paties nuteistojo V.

B. parodymai, iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gautas 2018 m. liepos 17 d., 01:36 val., įvykusio telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas, Specialisto iÅ¡vada Nr. M 904/2018 (01), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-201/2018 bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

9. Nuteistasis V. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad negali patvirtinti, jog jis nužudė D. Z., tačiau ir negali to paneigti, nes dėl išgerto didelio kiekio alkoholinių gėrimų neprisimena visų įvykio aplinkybių. 2018 m. liepos 16-17 d. jis gėrė alkoholinius gėrimus su kitais pažįstamais. Vienu metu jie visi išsiskirstė, o vėliau vakare, apie 22 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo D. Z. ir jie dviese toliau vartojo alkoholį bei draugiškai kalbėjosi.

D. Z. pasakė, kad susipyko su mama, nenori grįžti namo bei paprašė pernakvoti pas jį. V. B. iÅ¡jungė televizorių, Å¡viesÄ ir apie 24 val. jie nuėjo miegoti. Naktį jis pabudo ir nuėjo į tualetÄ , o grįžęs pamatė D. Z. nužudytÄ . Eidamas miegoti durų neužrakino, vienas langas buvo atidarytas. Namuose buvo armatÅ«ros lazda, kuri stovėjo prie židinio, nuo jo miegojimo vietos iki jos reikėjo nueiti 2 didelius žingsnius. ArmatÅ«ros lazdÄ laikė savigynai, nes daug kas jam grasino.

Kambaryje buvo iÅ¡ardytas kirvis, kurio metalinė dalis ir kotas buvo padėti atskirai. Pamatęs nužudytÄ D. Z. jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, o jiems atvykus V. B. buvo apsirengęs tais pačiais rÅ«bais, su kuriais nuėjo miegoti. Ä®vykio dienÄ jis buvo labai daug iÅ¡gėręs. Su D. Z. santykiai buvo draugiÅ¡ki, jie nesipyko. Teismui pagarsinus V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kurioje jis pasakojo, kad miegodamas pamatė velniÄ ir jį vijo armatÅ«ros lazda, pastarasis paaiÅ¡kino, jog taip buvo, miegant jis pamatė velniÄ , paėmė strypÄ ir lyg juo pradėjo daužyti, o kai jis išėjo į laukÄ , velnias buvo dingęs (t. 3, b. l. 136-137, 176-177). 9.1.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjo V. B. parodė, kad po iÅ¡gertuvių su D. Z. jiems atsigulus miegoti pradėjo vaidentis velniai. Jis paėmė strypÄ ir pradėjo su strypu tuos velnius gainioti. Jis išėjo į laukÄ , grįžęs įjungė Å¡viesÄ ir pamatė gulintį D. Z., kurio veidas buvo stipriai sužalotas. V. B. iÅ¡ karto paskambino numeriu 112 ir pranešė, kas įvyko. Kai gainiojosi velnius, strypu judėdamas po kambarį sudavė daugiau nei 10 kartų (t. 2, b. l. 67-68).

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad jis užmigo ir po to pamatė velniÄ , kuris ėjo pro duris jo link. Jis nežino, ar velniÄ tikrai matė, ar tai buvo tik sapnas. Tada V. B. paėmė prie židinio buvusį metalinį strypÄ ir pradėjo juo muÅ¡ti velniÄ . Po to jis velniÄ iÅ¡varė ir išėjo į laukÄ , į tualetÄ . Grįžęs į namÄ V. B. įjungė kambaryje Å¡viesÄ ir pamatė ant kampinės sofos gulintį D. Z., kuris buvo visas sumuÅ¡tas. Tai pamatęs V.

B. suprato, kad vietoje velnio jis sumušė D. Z. (t. 2, b. l. 56-57). 9.2. Taigi, nuteistasis V. B. viso baudžiamojo proceso metu pripažino, kad įvykio metu atliko aktyvius veiksmus su metaliniu strypu, tačiau nurodė tai atlikęs vaikydamas ir muÅ¡damas jam pasivaidenusį velniÄ . Å iÄ nuteistojo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip gynybinę versijÄ ir galimÄ simuliacijÄ . Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-201/2018 konstatuota, kad V.

B. nustatoma: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ir simuliacija. Pagal savo psichikos būklę V. B. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. B. įtariamo nusikaltimo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo, fiziologinio afekto ar patologinio girtumo būsenoje. Polinkis fantazuoti tiriamojo V. B. amžiui nebūdingas, tiriamasis sugeba skirti realybę nuo fantazijų ir jų nepainioti. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ekspertizės atlikimo metu tiriamasis deklaravo tariamai liguistus išgyvenimus, kuriuos pateikė neapibrėžtai, be aiškaus turinio, kas yra simuliacijai būdingas požymis.

Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje ir bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tiriamojo nurodomÄ patirtÄ sunkiÄ galvos traumÄ , jo apsilankymus pas psichiatrus ir psichologus, gydymÄ si ar konsultacijas psichiatrijos ligoninėse, medikamentinį gydymÄ si raminamaisiais preparatais. Duomenų apie galvos skausmus, atsiradusius „po avarijos“, irgi nėra. Visa tai, kartu su ekspertizės metu deklaruojamomis regos haliucinacijomis leidžia kelti prielaidÄ apie sÄ moningas tiriamojo pastangas pateikti save kaip turintį tam tikrų sutrikimų, taip, galimai siekiant sumažinti savo kaltės ir atsakomybės mastus, pateisinti savo poelgius (t. 2, b. l. 154-160).

Remdamasis aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ ir konstatavo, kad V. B. smurtinius veiksmus iÅ¡ tiesų atliko prieÅ¡ D. Z.. 9.3. Tai, kad nuteistasis V. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ dalies patvirtina iÅ¡ BPC gautas 2018 m. liepos 17 d., 01:36 val., įvykusio telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurių matyti, jog į BPC paskambinęs vyras prašė atvykti policijai į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes nužudė žmogų.

Prisistatyti vyras atsisakė (t. 1, b. l. 9-13). Skambinta buvo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. B. (t. 2, b. l. 21-23). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra objektyviai nustatyta, kas iš tikrųjų skambino į BPC, tačiau nuteistasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad būtent jis skambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. G. (R. G.) ir A. B. (A.

B.) parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , Å¡alia namo juos pasitiko V. B., o kitų žmonių daugiau ten nebuvo (t. 3, b. l. 151-152, 179-180). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad į BPC skambino ir apie nužudymÄ pranešė V. B.. 9.4. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, įvykio metu nuteistojo namuose buvo tik V. B. ir D. Z., todėl niekas kitas nusikaltimo padaryti negalėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo namų langai ir durys buvo praktiÅ¡kai visÄ laikÄ atidaryti, V.

B. ir D. Z. eidami miegoti jų neuždarė, todėl nakties metu į namų vidų galėjo patekti praktiÅ¡kai bet kas. Tačiau byloje nėra duomenų, jog nuteistojo namo viduje įvykio metu, be V. B. ir D. Z., buvo kitų asmenų. Nuteistasis nenurodė, kad prieÅ¡ einant miegoti pas jį į namus daugiau kas nors bÅ«tų atvykęs. Be to, pats V. B. paaiÅ¡kino, kad naktį jis pabudo ir nuėjo į tualetÄ , esantį lauke, tačiau nenurodė namuose ar kieme matęs paÅ¡alinių asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kito žmogaus dalyvavimo nužudant D.

Z. tikimybę mažina ir vėlus nusikaltimo padarymo metas bei nedidelis laiko tarpas nuo to momento, kai V. B. nurodė nuėjęs miegoti iki skambinimo į BPC. 9.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ne pas vienintelį V. B. buvo rasta tam tikrų pėdsakų, galimai liudijančių dalyvavimÄ darant nusikaltimÄ . Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(3638)-IS1-1254 nurodyta, kad V. Bi. kairės rankos nagų ir panagių turinyje rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų (iÅ¡ jų ir žmogaus kraujo), iÅ¡ kurių vienam asmeniui priklausantis biologinis pėdsakas priklauso V.

Bi., o kam priklauso antras biologinis pėdsakas (kraujas), atsakyti negalima; ant V. Bi. marÅ¡kinėlių rasta žmogaus kraujo, netinkamo žmogaus tapatybei tiriant DNR nustatyti; ant A. B. deÅ¡inės kojos bato rasta žmogaus kraujo, netinkamo žmogaus tapatybei tiriant DNR nustatyti (t. 1, b. l. 87-98). Taigi, Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje nėra nustatyta, kad pas liudytojus V. Bi. ir A. B., kurie anksčiau įvykio dienÄ taipogi kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiuoju dalyvavo iÅ¡gertuvėse, rastas nužudytojo D.

Z. kraujas. Be to, byloje nėra įrodymų, kad įvykio metu Å¡ie liudytojai buvo pas V. B. namuose. 9.6. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad, be nuteistojo V. B., D. Z. galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas kitų asmenų. Å iuo atveju nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo D. Z. mirtį, iÅ¡skyrus nuteistojo V. B. panaudotÄ fizinį smurtÄ . Å iame kontekste svarbÅ«s ir liudytojų J. B., A. B. ir V. Bi. parodymai (t. 3, b. l. 141-144), kad V.

B. buvo nervingas, agresyvus, emocionalus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis V. B. padarė D. Z. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, yra teisinga ir pagrįsta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje kyla pagrįstų abejonių, ar byloje iÅ¡ tikrųjų buvo rasti nusikaltimo įrankiai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai, kokiais konkrečiais daiktais buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai D. Z., neturi reikÅ¡mės V.

B. padarytos veikos kvalifikavimui.

10. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o perkvalifikuoti V. B. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų į BK 132 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nenustatyta tiesioginės ar netiesioginės V. B. tyčios nužudyti D. Z.. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo gynėjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas ir atmetamas. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. BK 129 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tyčia: tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis).

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama – ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015). 10.1.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. kirviu ir metaliniu strypu sudavė dėl sunkaus girtumo gulinčiam ir miegančiam D. Z. daugiau kaip 90 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko jam buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 904/2018 (01) nustatyti sužalojimai, kurie komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, į krÅ«tinplėvės ertmes, Å«miniais Å¡irdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimais, nuo ko D. Z. įvykio vietoje mirė. Å ie V. B. veiksmai buvo valiniai, sÄ moningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo.

SmÅ«gių sudavimo vietos – galva, krÅ«tinė, nugara ir pilvas – gyvybiÅ¡kai svarbios. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant iÅ¡ to, kad D. Z. buvo padarytos daugybinės kirstinės-muÅ¡tinės žaizdos, kraujosruvos, kaulų lūžimai, darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo suduoti smÅ«giai buvo stiprÅ«s. Be to, smÅ«gius nuteistasis sudavė kirviu ir metaliniu strypu. Å ie V. B. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, bÅ«damas suaugęs, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog, kirviu ir metaliniu strypu suduodamas ne mažiau kaip 90 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tarp jų ir į gyvybiÅ¡kai svarbias (galvÄ , krÅ«tinę, nugarÄ ir pilvÄ ), kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir Å¡ių padarinių norėjo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. B. nužudė D. Z. veikdamas tiesiogine tyčia. 10.2. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvykio metu D. Z. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo rastos 3,41 prom. alkoholio, be to, jis miegojo ir negalėjo gintis ar kitaip iÅ¡vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui, todėl jis buvo bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje. Nuteistasis pasirinko itin skausmingÄ gyvybės atėmimo bÅ«dÄ , t. y. kirviu ir metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam daugiau kaip 90 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 904/2018 (01) matyti, kad sužalojimai padaryti D. Z. esant gyvam, nužudytasis po jam padarytų sužalojimų iÅ¡gyveno nuo keliolikos iki keliasdeÅ¡imt minučių iki mirties (t. 1, b. l. 61-71). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai duoda pagrindÄ manyti, kad nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmÄ ir dideles kančias, todėl toks jo gyvybės atėmimo bÅ«das vertinamas kaip itin žiaurus, kÄ neabejotinai suprato ir V. B.. 10.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V.

B. veiksmus įvertino kaip itin žiaurų bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus. Dėl bausmės.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. B. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V.

B. Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos baus­mės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – api­bÅ«dinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. 11.1. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.

NusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. V. B. iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo (t. 3, b. l. 48-50), piktnaudžiavo alkoholiu, už tai ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 41-47), jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. B. buvo tris kartus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus nuosavybei, teistumai iÅ¡nykę (t. 3, b. l. 23-40).

Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantÄ , rodo jo nenorÄ pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad V.

B. gailisi dėl padarytos veikos ir pats pranešė policijos pareigÅ«nams apie padarytÄ nusikaltimÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes. 11.2. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pats V. B. pranešė apie įvykį, kas turi bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais stengiasi užkirsti keliÄ nukentėjusiojo mirčiai. Tokie kaltininko veiksmai paprastai bÅ«na greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimas ar aplinkinių pagalbos praÅ¡ymas, bandymas gaivinti nukentėjusįjį, darant jam dirbtinį kvėpavimÄ , stabdant kraujavimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278/2009). Nagrinėjamu atveju nuteistasis V.

B. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bandydamas suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam D. Z.. Nuteistasis tik paskambino į BPC ir pranešė apie įvykdytÄ nužudymÄ . Dėl aptartų priežasčių apygardos teismas pagrįstai nepripažino V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau, kaip minėta, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad V. B. pats pranešė policijos pareigÅ«nams apie padarytÄ nusikaltimÄ . 11.3. Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajam V.

B. bausmės dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. B. už nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, paskyrė mažesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra.

12. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. B. (V. B.) gynėjo advokato Vladislavo LatuÅ¡inskio (Vladislav LatuÅ¡inskij) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Linas Žukauskas