f7309960-9bf5-4e0f-b6a0-4f403a71ba9e · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-896-394/2017Teisminio proceso numeris 3-64-3-00221-2017-1             Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. P., dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei M.

B.,dalyvaujant atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei L. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. P. skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 dalies panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja J. P. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. lapkričio 18 d.

įsakymo Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Š. ir inspektoriui J. Ž.“ 1 punkto 1.1 papunktį.Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Š. ir inspektoriui J. Ž.“ 1 punkto 1.1 papunkčiu (toliau – įsakymas), kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog ji dirba Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniÄ ja tyrėja. 2016 m. lapkričio 2 d. buvo suraÅ¡yta tarnybinio tyrimo iÅ¡vada „Dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų“ Nr. 40-IS-57-(4.2) (toliau – IÅ¡vada), kuria vadovaujantis, ginčijamu įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Su skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėja pasiraÅ¡ytinai supažindinta 2016 m. gruodžio 28 d. PareiÅ¡kėja 2016 m. spalio 17 d. tarnybÄ Å iaulių aps. VPK RadviliÅ¡kio r. PK pradėjo 8.00 val. Apie 12.55 val. jai grįžus į Å iaulių aps. VPK RadviliÅ¡kio r. PK 311 kabinetÄ , pamatė reagavimo skyriaus tyrėjÄ N. Å . su veiklos skyriaus tyrėju J. Ž. bei merginÄ (15-16 metų amžiaus) ir jaunuolį (12-13 metų amžiaus), kuriam buvo uždėti antrankiai. Mergina pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, tai – K.

A., kuri yra vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ auklėtinė. PareiÅ¡kėja žinojo, kad K. A. dažnai pabėgdavo iÅ¡ vaikų globos namų bei darydavo įvairius teisėtvarkos pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Taip pat žinojo, kad yra pradėta keletas ikiteisminių tyrimų, kuriuose ji yra įtariamoji. Jaunuolio, t. y. L. V., nepažinojo, jį matė pirmÄ kartÄ . PareiÅ¡kėjai atsisėdus prie darbo stalo dirbti su medžiagomis, tyrėjai N. Å . ir J. Ž. išėjo iÅ¡ kabineto.

Po kelių minučių jaunuolis paprašė į tualetÄ , pareiÅ¡kėjai neleidus, jis prisėdo ant kėdės. Netrukus paÅ¡oko ir pasileido bėgti per koridorių link laiptinės į apačiÄ . Pamačiusi, kad jaunuolis nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėja suÅ¡uko antrame aukÅ¡te stovėjusiam J. Ž., kad jaunuolis nubėgo link migracijos išėjimo ir J. Ž. nubėgo jam iÅ¡ paskos. PareiÅ¡kėja jaunuolio nesivijo, nes grįžo į 311 kabinetÄ , kur buvo likusi viena K. A.. Kokiu pagrindu jaunuoliai buvo laikomi darbo kabinete, pareiÅ¡kėja nežinojo, jos niekas neinformavo apie jų procesinę padėtį, jokio pavedimo saugoti sulaikytus jaunuolius tiesiogiai ji negavo, todėl darbo vietoje dirbo suplanuotus darbus.

PareiÅ¡kėja neprivalėjo vykdyti pareigybės apraÅ¡ymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktuose nurodytų funkcijų, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kadangi nebuvo informuota apie Å¡iuos sulaikytus jaunuolius, jokių nurodymų negavo, o atkreipdama dėmesį, kad jaunuolis bėga, ėmėsi priemonių jo veiksmams sukliudyti. Tiek atliekant tarnybinį patikrinimÄ , tiek suraÅ¡ant IÅ¡vadÄ , nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, suformuota teismų praktika.

IÅ¡vadoje visiÅ¡kai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aiÅ¡ku, kokiais veiksmais pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , kokius teisės aktus, imperatyviai numatančius pareigÄ veikti tik taip ir ne kitaip, ji pažeidė, kokiais teisės aktais yra grindžiamas tarnybinio nusižengimo konstatavimo faktas, nevertintas pareiÅ¡kėjos kaltės klausimas ir tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės. Vienintelis bÅ«tinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigÅ«no tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas.

PareiÅ¡kėjai paskirta nuobauda už bendro pobÅ«džio teisės normų pažeidimÄ , taip pat už teisės normų, leidžiančių pareigÅ«nui pasirinkti veikimo bÅ«dÄ vadovaujantis objektyviomis aplinkybėmis, nustatytais faktais, jo vidiniu įsitikinimu bei teisine sÄ mone, kÄ pareiÅ¡kėja, nagrinėjamu atveju ir padarė. Tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, bÅ«tina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė.

TyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas privalo ne tik surinkti informacijÄ apie tarnybinio nusižengimo aplinkybes, bet ir įvertinęs jų visumÄ , nustatyti visus tarnybinei atsakomybei kilti bÅ«tinus tarnybinio nusižengimo elementus, kurie privalo atsispindėti tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje. Nesant Å¡ių pagrindinių elementų, tarnybinis patikrinimas vertintinas kaip atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai bei neobjektyviai. TyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusiÄ situacijÄ vertino vienpusiÅ¡kai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti bÅ«tinų elementų ir neįrodė pareiÅ¡kėjos kaltės, todėl skundžiamas įsakymas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir turi bÅ«ti panaikintas.

PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad skundžiamas 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymas priimtas tuo metu, kai pareiÅ¡kėja atostogavo, po to sirgo vaikas – ji nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo, slaugos, vėliau pareiÅ¡kėja dirbo 4 dienas ir po Naujųjų metų jai buvo suteiktos likusios atostogos, į darbÄ grįžo sausio 16 d., įsakymas jai pasiraÅ¡ytinai įteiktas 17 d., t. y. jos Å¡eÅ¡tÄ darbo dienÄ po įsakymo priėmimo. PareiÅ¡kėja su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada nebuvo supažindinta, jÄ , kaip ir skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , 2016 m. gruodžio 28 d. atsispausdino iÅ¡ AVILIO sistemos.PareiÅ¡kėjos atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovė M.

B. teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kėjos skundÄ , prašė jį tenkinti ir panaikinti pareiÅ¡kėjai paskirtÄ nuobaudÄ . Nurodė, kad J. P. yra nubausta už bendro pobÅ«džio teisės aktų, pareigybės apraÅ¡ymo, įstatymo nuostatų reikalavimų nesilaikymÄ . PareiÅ¡kėja neturėjo pareigos, kaip nurodoma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, konvojuoti, saugoti, prižiÅ«rėti pabėgusio asmens – nepilnamečio. J. P., grįžusi po pietų pertraukos, atėjo į savo kabinetÄ dirbti tÄ dienÄ susiplanuotų darbų, ji vykdė savo kasdienines funkcijas, sulaikytas nepilnametis nebuvo pareiÅ¡kėjos žinioje, jai nebuvo jokių administracinių, kitų raÅ¡ytinių ar žodinių nurodymų, pavesta priimti savo žinion ar tai stebėti ar konvojuoti ar kitaip kontroliuoti sulaikyto nepilnamečio elgesį.

Tokie pavedimai iÅ¡ vadovo paprastai bÅ«na nutarimo arba rezoliucijos formos arba bent jau žodinės formos, tai nebuvo padaryta. Negalima skirti nuobaudos už bendro pobÅ«džio pareigų nesilaikymÄ . J. P. Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos jo sulaikyti ar užtverti duris. Kaip ji nurodo savo paaiÅ¡kinime ir iÅ¡vadoje minima, kad iÅ¡ tikrųjų ji tiesiog buvo įsigilinusi į savo kasdieninius darbus, tuo momentu pildė procesinius dokumentus ir objektyvios galimybės staigiai sureaguoti ji neturėjo.

Reikia atskirti du dalykus – kÄ ji privalėjo ir kÄ ji galėjo daryti. Tai Å¡iuo atveju ji neprivalėjo nei konvojuoti, nei saugoti, nei gaudyti, nei praneÅ¡ti budinčiam apie tai, kad nepilnametis asmuo pabėgo. Negalima paskirti tarnybinės nuobaudos už bendro pobÅ«džio teisės aktų nesilaikymÄ , o tai eliminuoja pareiÅ¡kėjos kaltę. Dėl darbo organizavimo pagal pareigybės apraÅ¡ymo 6.9 punktÄ paaiÅ¡kino, kad negalima sakyti, kad visi pareigÅ«nai atsako komisariate už visus į komisariatÄ ar į bendrÄ darbo kabinetÄ pristatytus asmenis.

Ta pareiga kyla tuomet, kai vadovo rezoliucija pavedama, kai pareigÅ«nas pats pasiraÅ¡o ant sulaikymo protokolo, kai pareigÅ«nas pats jį sulaiko arba priima nutarimÄ sulaikyti, pripažinti įtariamuoju ir panaÅ¡iai, tuomet jam kyla pareiga vykdyti tuos punkto reikalavimus. Turi bÅ«ti konkrečiai ir individualiai nustatyta bÅ«tent ta iÅ¡ pareigybės apraÅ¡ymo nuostatų kylanti pareiga. PareigÅ«nai Ž. ir Å . sulaikė tuos asmenis – nepilnamečius, jie atliko procesinius veiksmus ar ruošėsi juos atlikti, tÄ patvirtina ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados medžiaga, jie ir privalėjo užtikrinti konvojavimÄ , apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ .

J. P. nei viename procesiniame dokumente nefigÅ«ruoja, kad bÅ«tų susijusi su Å¡ių asmenų sulaikymu, apklausa – jie buvo tų dviejų pareigÅ«nų žinioje. Nuobauda paskirta nepagrįstai, neteisėtai, nesant pareiÅ¡kėjos kaltės. Jeigu teismas pripažintų pareiÅ¡kėjos kaltę, t. y., kad ji turėjo pareigÄ pagal bendras normas saugoti tuos asmenis, tuomet praÅ¡o suÅ¡velninti nuobaudÄ , nes pareiÅ¡kėjai paskirta nuobauda yra per griežta. PareiÅ¡kėja nebuvo bausta, jos tarnybinė veikla vertinta gerai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kartÄ tokio pobÅ«džio bylose dėl tarnybinių ginčų yra akcentavęs, kad nuobauda turi bÅ«ti skirta už konkrečių pareigų neatlikimÄ . Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja atliko savo tiesiogines funkcijas, po pietų pertraukos atėjo į savo kabinetÄ ir sėdo dirbti numatytus darbus, tai yra atliko savo tiesiogines funkcijas. Be to, yra ir procedÅ«rinių pažeidimų: pažeisti supažindinimo su įsakymu ir iÅ¡vada terminai.

Tarnybinis patikrinimas atliktas, iÅ¡vada suraÅ¡yta ir tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Jei teismas manytų, kad stebėti, konvojuoti, praneÅ¡ti, gaudyti tÄ nepilnametį asmenį, kuris pabėgo, buvo pareiÅ¡kėjos pareiga, tuomet negalima taikyti tokios pat nuobaudos ir atsakomybės kaip ir kitiems pareigÅ«nams, kurių žinioje buvo pabėgęs asmuo. Tuomet tikslinga atsižvelgti į tos nuobaudos griežtumÄ ir jÄ suÅ¡velninti. Atsakovas Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Å iaulių aps. VPK) virÅ¡ininko 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Å . ir inspektoriui J. Ž.“ yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Å iaulių aps. VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 40-IS-57-(4.2) „Dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų“ (toliau – IÅ¡vada).

Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido iÅ¡vadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja J. P., Å iaulių aps. VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, turėdama pareigÄ organizuoti ir vykdyti pristatytų į tarnybines patalpas asmenų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , taip pat užtikrinti policijos įstaigoje sulaikytų asmenų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , pagal kompetencijÄ keistis informacija, tinkamai neorganizavo ir neužtikrino sulaikyto ir pristatyto į policijos įstaigos patalpas įtariamojo priežiÅ«ros ir apsaugos, dėl to sulaikytas įtariamasis pabėgo iÅ¡ policijos įstaigos patalpų, o pabėgus įtariamajam, apie tai nedelsiant neinformavo Å iaulių aps.

VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigÅ«no. Tokiais savo veiksmais pareigÅ«nė nesilaikė Å iaulių aps. VPK virÅ¡ininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288 patvirtintų RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 6.9, 6.10, 6.15 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimÄ .

J. P. veiksmuose tyčios nenustatyta, jie vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, kurie sukėlė pasekmes, t. y. sulaikytas įtariamasis pabėgo iÅ¡ policijos įstaigos ir visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbtas straipsnis, visuomenė informuota apie nuo pareigÅ«nų pabėgusį nepilnametį, o tai menkina pasitikėjimÄ policijos darbu, tikėjimÄ policijos pasiruoÅ¡imu tinkamai ir kokybiÅ¡kai atlikti savo funkcijas. PareiÅ¡kėja 2016 m. spalio 17 d., bÅ«dama RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato patalpose, kabinete Nr. 311, 12.45 val., iÅ¡ kabineto išėjus Veiklos skyriaus tyrėjui J.

Ž. ir Reagavimo skyriaus tyrėjui N. Å ., tinkamai nestebėjo pristatyto įtariamojo veiksmų, dėl to pastarasis, iÅ¡laisvinęs rankÄ iÅ¡ vienos antrankių apyrankės, pabėgo iÅ¡ policijos komisariato patalpų, o pabėgus įtariamajam, apie tai nedelsiant neinformavo Å iaulių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigÅ«no. PareiÅ¡kėjos atlikti konkliudentiniai veiksmai (jaunuolis paprašė į tualetÄ , bet ji neleido eiti; pabėgus jaunuoliui, J. P. suÅ¡uko antrame aukÅ¡te stovėjusiam J.

Ž., kur pastarasis nubėgo; ji paskui jaunuolį nebėgo, nes grįžo į kabinetÄ , kur buvo likusi viena K. A.) bei jos pateiktas paaiÅ¡kinimas (grįžusi į kabinetÄ matė, kad jaunuoliui uždėti antrankiai; žinojo, jog K. A. atžvilgiu yra pradėtų ikiteisminių tyrimų, kur ji įtariamoji) patvirtina, kad J. P. suprato, kokia yra pristatytų jaunuolių procesinė padėtis. Be to, pareiÅ¡kėjai, turinčiai didelę darbo patirtį vidaus tarnyboje, savaime turėjo kilti klausimas, kÄ veikia jos kabinete jaunuoliai, kai vienam jų uždėti antrankiai, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti nedelsiant jų procesinę padėtį, ypač pamačius, kad tyrėjai N. Å . ir J.

Ž. iÅ¡eina iÅ¡ kabineto, o, užimdama aukÅ¡tesnes pareigas ir turėdama didesnę kompetencijÄ nei tyrėjai N. Å . ir J. Ž., įspėti juos, kad vienai užtikrinti dviejų asmenų apsaugÄ gali bÅ«ti sudėtinga. Taip pat J. P., pabėgus įtariamajam, nesiėmė veiksmų nedelsiant praneÅ¡ti apie tai Å iaulių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčiam pareigÅ«nui, kurio uždavinys yra operatyvus reagavimas į gautÄ informacijÄ apie įvykį ir policijos pajėgų veiklos koordinavimas, dėl to užkirto keliÄ skubiai organizuoti pabėgusio asmens persekiojimÄ ir sulaikymÄ .

IÅ¡vadoje yra konstatuota, jog J. P. veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, kuomet realizuoti abu kaltės struktÅ«riniai elementai, t. y. valinis (nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių pareiÅ¡kėja negalėjo tinkamai atlikti pareigų) ir intelektualinis (pareiÅ¡kėja atitinka kvalifikacinius reikalavimus, numatytus jos užimamai pareigybei vykdyti, yra susipažinusi su savo pareigybės apraÅ¡ymu, turi didelę darbo patirtį vidaus tarnyboje, tad turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumÄ ).

PareiÅ¡kėjos tarnybinis nusižengimas sukėlė ir neigiamas pasekmes – įtariamasis pabėgo iÅ¡ policijos komisariato patalpų su specialiosiomis priemonėmis – antrankiais, slapstėsi nuo pareigÅ«nų ir tik atsitiktinai jis vėl buvo sulaikytas. Be to, Å¡is pažeidimas galėjo sukelti sunkius padarinius, nes pabėgęs įtariamasis buvo nepilnametis, sulaikymo dienÄ (buvo spalio mėnuo), kaip teigia L. V., lauke buvo Å¡alta, dėl to įlipo į atokiau stovintį garvežį ir, norėdamas nusiimti antrankius nuo antros rankos, laisvÄ antrankį prikabino prie traukinyje esančios kilpos, tačiau neiÅ¡silaisvino, antrankiai pradėjo spausti rankÄ ir jis ėmė Å¡auktis pagalbos.

Ä®tariamasis tik pro Å¡alį atsitiktinai ėjusių paÅ¡alinių asmenų pagalba buvo surastas ir vėl policijos pareigÅ«nų sulaikytas. Be to, internetinėje svetainėje DELFI buvo paskelbtas straipsnis apie vagyste įtariamo paauglio sugebėjimÄ pabėgti iÅ¡ komisariato, o tokio pobÅ«džio informacija daro įtakÄ vidaus tarnybos sistemos įvaizdžiui. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad J. P. buvo didesnę patirtį turinti pareigÅ«nė ir matydama situacijÄ turėjo kolegas įspėti, kad jos nepaliktų ir kad patys pasirÅ«pintų Å¡ių jaunuolių apsauga.

Kai sulaikomas asmuo, kol užpildomi procesiniai dokumentai, pareigÅ«nai pagal bendro pobÅ«džio pareigas be atskiro pavedimo turi saugoti pristatytus asmenis, t. y. tarpusavio bendradarbiavimas. Pripažįsta, kad įsakymas pareiÅ¡kėjai įteiktas viena diena vėliau, o tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada nebuvo įteikta, tačiau nurodė, kad tokia situacija susidarė todėl, kad pareiÅ¡kėja gruodžio mėn. dirbo keturias dienas, o dėl atsakovo darbuotojų neapsižiÅ«rėjimo buvo praleistas terminas 1 diena, su iÅ¡vadomis pareigÅ«nų niekada pasiraÅ¡ytinai nesupažindina, nes jos yra įkeliamos į policijos informacinę sistemÄ .PareiÅ¡kėjos J.

P. skundas tenkintinas iš dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Š. ir inspektoriui J. Ž.“ (toliau – Įsakymas) 1 punkto 1.1 papunkčio, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtÄ teisės normÄ , tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniÄ ja tyrėja (b. l. 39), statutine valstybės tarnautoja (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas), ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės apraÅ¡ymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiÅ¡kėjos veiklÄ .Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, priėmimÄ ir mokymÄ si vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigÅ«nų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sÄ jungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybÄ vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas, Statutas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y., redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjos veikos, dėl kurios jai skirta tarnybinė nuobauda, atlikimo ir pabaigos metu). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä , kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ , kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡e (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01, toliau – Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas.

Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktÄ definicijÄ , tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip Å¡io Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu. Tai reiÅ¡kia, kad pareigÅ«no atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali bÅ«ti laikomi tam tikrų jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas pareigÅ«no elgesio modelis aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigÅ«nas Å¡io elgesio modelio nesilaikė.

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose pareigÅ«no veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigÅ«nas, kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių.Byloje nustatyta, kad laikinai einantis Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato virÅ¡ininko pareigas S. M. 2016 m. spalio 17 d. surašė Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių apskr.

VPK) virÅ¡ininkui tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 40-PR2-35000-(1.28E) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 21), kuriame nurodė, jog J. P. sėdint 311 kabinete su pristatytais į komisariatÄ L. V. ir K. A., L. V. (su uždėtais antrankiais) iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto į koridorių, po to – iÅ¡ pastato; kadangi RadviliÅ¡kio policijos komisariato tyrėjai J. Ž., N. Å . ir vyresnioji tyrėja J. P. galimai netinkamai atliko savo pareigas pristatydami bei saugodami pristatytÄ Ä¯ policijos komisariatÄ L.

V., tikslinga dėl Å¡io įvykio pradėti tarnybinį patikrinimÄ . PareiÅ¡kėja bei Å iaulių apskr. VPK RadviliÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas J. Ž. 2016 m. spalio 17 d., Å iaulių apskr. VPK RadviliÅ¡kio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas N. Å . 2016 m. spalio 18 d. pateikė tarnybinius praneÅ¡imus (b. l. 30–32). Å iaulių apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A. J. 2016 m. spalio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad 2016 m. spalio 17 d. apie 13 val. iÅ¡ RadviliÅ¡kio r.

PK patalpų pasiÅ¡alino asmuo, kuriam buvo ruoÅ¡iamasi pareikÅ¡ti įtarimus (b. l. 24). Internetinėje svetainėje 2016 m. spalio 18 d. pasirodė informacija apie tai, kad spalio 17 d. apie 13 val. RadviliÅ¡kyje iÅ¡ Å iaulių apskr. VPK RadviliÅ¡kio r. PK patalpų pasiÅ¡alino nepilnametis, kuris į policijos įstaigÄ buvo pristatytas dėl nusikaltimo procesiniams veiksmams atlikti (įtariamas vagyste); tÄ pačiÄ dienÄ apie 17 val. nepilnametis sulaikytas RadviliÅ¡kyje ir uždarytas į areÅ¡tinę (b. l. 29). 2016 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kėjai, Å iaulių apskr.

VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjui J. Ž., Reagavimo skyriaus tyrėjui N. Š. surašyti nustatytos formos ir turinio pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR1-54-(4.2), Nr. 40-PR1-55-(4.2), Nr. 40-PR1-53-(4.2) (b. l. 36–38). Pareiškėja su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo susipažino 2016 m. spalio 21 d., jame užfiksuota, kad J. P. 2016 m. spalio 17 d., būdama Šiaulių apskr. VPK Radviliškio rajono PK patalpose, kabinete Nr. 311 tinkamai neorganizavo ir neužtikrino sulaikyto ir pristatyto į policijos įstaigos patalpas įtariamojo L.

V. priežiÅ«ros ir apsaugos, tai yra 12.45 val., iÅ¡ kabineto išėjus Veiklos skyriaus tyrėjui J. Ž. ir Reagavimo skyriaus tyrėjui N. Å ., tinkamai nestebėjo įtariamojo veiksmų, dėl to sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas įtariamasis L. V., iÅ¡laisvinęs rankÄ iÅ¡ vienos antrankių apyrankės, pabėgo iÅ¡ Å iaulių apskr. VPK RadviliÅ¡kio r. PK patalpų; pabėgus įtariamajam, apie tai nedelsiant neinformavo Å iaulių apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigÅ«no; tokiais savo veiksmais galbÅ«t nesilaikė Å iaulių apskr.

VPK virÅ¡ininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288 patvirtinto RadviliÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 10 dalies 1, 4 punktų reikalavimus (b. l. 36). 2016 m. spalio 21 d. parengta pareiÅ¡kėjos tarnybinė charakteristika (b. l. 40). PareiÅ¡kėja 2016 m. spalio 24 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, nesutiko su jai inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu (b. l. 39). 2016 m. lapkričio 2 d. buvo suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 40-IS-57-(4.2) (b. l. 52–57, toliau – IÅ¡vada), kuria siÅ«loma tarnybinį patikrinimÄ baigti, taip pat pareiÅ¡kėjai už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ nesilaikant Å iaulių apskr.

VPK virÅ¡ininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288 patvirtinto RadviliÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimus, skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ . Å iaulių apskr. VPK virÅ¡ininkas 2016 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos policijos profesinę sÄ jungÄ dėl sutikimo skirti nuobaudÄ pareiÅ¡kėjai (b. l. 50), minėtos profesinės sÄ jungos pirmininkė 2016 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ prašė atsižvelgti į aplinkybes, kad ne J.

P. veiksmai kontroliuojant sulaikytÄ ir į PK pristatytÄ asmenį buvo pagrindiniai, nulėmę Å¡io asmens pabėgimÄ , ir apsvarstyti galimybę skirti Å¡velnesnę tarnybinę nuobaudÄ , nes siÅ«loma – akivaizdžiai per griežta. Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į IÅ¡vadÄ , skundžiamo 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo 1.1 papunkčiu pareiÅ¡kėjai J. P. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. PareiÅ¡kėja ginčija jai paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teigdama, jog IÅ¡vadoje visiÅ¡kai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aiÅ¡ku, kokiais veiksmais pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , kokius teisės aktus, imperatyviai numatančius pareigÄ veikti konkrečiu bÅ«du, ji pažeidė, nevertintas pareiÅ¡kėjos kaltės klausimas, tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės, kadangi pareiÅ¡kėja, nebÅ«dama informuota apie sulaikytus jaunuolius, negavusi privalomų nurodymų, neprivalėjo vykdyti pareigybės apraÅ¡ymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktuose nurodytų funkcijų bei nepažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, o jaunuoliui pradėjus bėgti iÅ¡ kabineto ėmėsi priemonių jo veiksmams sukliudyti.PareiÅ¡kėja, teigdama, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su paminėtoje tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje jos veiksmų įvertinimu.

Teigia, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra neobjektyvi, suraÅ¡yta pažeidžiant Tvarkos apraÅ¡o 26 punktÄ . Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali bÅ«ti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra bÅ«tina nustatyti pareiÅ¡kėjos konkrečius veiksmus vykdant tarnybines užduotis bei pateikti Å¡ių veiksmų įvertinimÄ pareiÅ¡kėjos veiklÄ reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytų teisės normų taikymo požiÅ«riu.Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ .

Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ . Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).Å iuo atveju, sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiÅ¡kėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiÅ¡kėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.Tvarkos apraÅ¡o 26 punkte įtvirtinta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ (toliau – iÅ¡vada), kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.Kaip minėta, ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 40-IS-57-(4.2) (b. l. 52–57), kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Å iaulių apskr.

VPK virÅ¡ininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288 patvirtinto RadviliÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktų reikalavimus. Jos veiksmai atsakovo įvertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. IÅ¡ 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 40-IS-57-(4.2) matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai paskirta už tai, jog ji, bÅ«dama statutinė valstybės tarnautoja ir turėdama pareigÄ organizuoti ir vykdyti pristatytų į tarnybines patalpas asmenų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ ir užtikrinti policijos įstaigoje sulaikytų asmenų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , 2016 m. spalio 17 d. bÅ«dama RadviliÅ¡kio r.

PK patalpose, kabinete Nr. 311, tinkamai neorganizavo ir neužtikrino sulaikyto ir pristatyto į policijos įstaigos patalpas įtariamojo L. V. priežiÅ«ros ir apsaugos ir nedelsiant neinformavo Å iaulių apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigÅ«no apie įtariamojo pabėgimÄ .Byloje nėra kvestionuojami pareiÅ¡kėjos atlikti veiksmai, t. y., kad ji neužtikrino jos kabinete esančio sulaikyto asmens priežiÅ«ros ir apsaugos ir, jam pabėgus, neinformavo Å iaulių apskrities VPK Operatyvinės veiklos skyriaus pareigÅ«nų, tačiau pareiÅ¡kėja nesutinka su jos veiksmų įvertinimu pareigybės apraÅ¡ymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų prasme.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartÄ yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbÄ ir bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio ar blanketinę teisės normÄ , ne kartÄ yra akcentavęs bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali bÅ«ti pažeistos valstybės tarnautojui padarius konkrečiai apibrėžtÄ veikÄ , t. y. pažeidus tam tikro teisės akto normÄ (straipsnį, dalį, punktÄ ). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytÄ bendrÄ jÄ pareigÄ ar blanketinę įstatymo normÄ , tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normÄ , o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečiÄ (pažeistÄ ) normÄ (LVAT 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-812-146/2016).IÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo (redakcija, patvirtinta 2016 m, rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. 40-V-288) matyti, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, pristato į policijÄ teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo asmenų, pristatytų į tarnybines patalpas, apklausÄ ir tolimesnį darbÄ su jais, organizuoja ir vykdo jų apsaugÄ (6.9 p.); vykdo asmenų konvojavimÄ , konvojuojamųjų apsaugÄ , užtikrina policijos įstaigoje laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ (6.10 p.); pagal kompetencijÄ tarnybinės veiklos srityje bendradarbiauja ir keičiasi turima informacija su kitomis policijos įstaigomis, teisėsaugos ir kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (6.15 p.).

PareiÅ¡kėja su Å¡iuo pareigybės apraÅ¡ymu pasiraÅ¡ytinai supažindinta 2016 m. rugsėjo 1 d.Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio, reglamentuojančio policijos pareigÅ«nų pareigas, 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigÅ«nas privalo, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar įtariamÄ jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai policijai;

Å¡iame punkte nustatyti reikalavimai (iÅ¡skyrus reikalavimÄ praneÅ¡ti apie tai policijai) netaikomi pareigÅ«nui tais atvejais, kai Å¡ios pareigos atlikimas iÅ¡ esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.Ä®vertinęs byloje pateiktÄ medžiagÄ ir teisinį reglamentavimÄ , teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad ji nepažeidė iÅ¡vadoje nurodytų teisės aktų nuostatų, kadangi aptariamu atveju jų vykdyti neprivalėjo, nes nebuvo tiesiogiai gavusi pavedimo saugoti jos kabinete esančius asmenis.

Teismas, įvertinęs pateiktÄ tarnybinio patikrinimo medžiagÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kėja analizuojamoje situacijoje apsiribojo tik suplanuotų darbų vykdymu savo darbo vietoje, nekreipė dėmesio į aplinkÄ , o, sulaikytam asmeniui iÅ¡bėgus iÅ¡ jos kabineto, tik žodžiu informavo kitÄ pareigÅ«nÄ apie sulaikytojo pabėgimÄ . Tokie veiksmai, vykdant vyresniajai tyrėjai pavestas funkcijas, negali bÅ«ti pripažinti pakankamais, t. y. atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėja nevykdė pareigybės apraÅ¡ymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktuose nustatytų funkcijų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, t. y. privalėjo tinkamai organizuoti ir užtikrinti sulaikyto ir pristatyto į policijos įstaigos patalpas asmens priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ bei nedelsiant informuoti budintį pareigÅ«nÄ apie sulaikyto asmens pabėgimÄ .

Tai pagrįstai buvo konstatuota ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kaltinama tarnybinį nusižengimÄ padariusi neveikimu, todėl nustatant galėjimÄ veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sÄ lygoja galimybę pareiÅ¡kėjai veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali bÅ«ti padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada, kad faktinėje situacijoje pareiÅ¡kėja dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.

Å ioje situacijoje pareigÅ«nė, savo pareigas atlikdama atidžiai, atsakingai ir profesionaliai, turėjo visas galimybes užkirsti keliÄ sulaikyto asmens pabėgimui. Sutiktina su atsakovo teiginiais, jog netgi, jei pareiÅ¡kėja nežinojo, kokia asmenų, esančių jos kabinete, procesinė padėtis, ji, bÅ«dama statutine pareigÅ«ne, turinčia didelę darbo patirtį (vidaus tarnybos sistemoje tarnauja nuo 1996 m.), turėjo pareigÄ pasidomėti apie jos kabinete sėdinčius asmenis (juolab, esančius su antrankiais). Teismo posėdžio metu pati pareiÅ¡kėja nurodė, kad pabėgusio jos darbo kabinete esančio asmens ji nesaugojo, nes tokio pavedimo nebuvo gavusi.

Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos veiksmų neteisėtumas ir pasireiÅ¡kė tuo, kad ji, likdama savo darbo kabinete su nežinomais asmenimis, jų procesine padėtimi nesidomėjo, nesiaiÅ¡kino, kodėl pareigÅ«nai N. Å . ir J. Ž. išėjo iÅ¡ kabineto, palikdami jÄ vienÄ su minėtais asmenimis, taip pat neinformavo nei tiesioginio vadovo, nei komisariato vadovybės apie jos darbo kabinete esančius nežinomus asmenis. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja neužtikrino Policijos veiklos įstatyme nustatytų uždavinių įgyvendinimo, neatliko savo tiesioginių funkcijų, apibrėžtų pareigybės apraÅ¡yme, neveikė taip, kaip teisės aktais ji buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, todėl jos veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė.Palyginęs Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjos tarnybiniu nusižengimu, ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjos nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog, kaip matyti iÅ¡ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados, yra aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiÅ¡kėjos veiksmai (neveikimas), kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenustatytas vienas iÅ¡ tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – neteisėta veika.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ . Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtakÄ valstybės tarnybos žmogiÅ¡kiesiems iÅ¡tekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimÄ ja, sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti klaidų ir sukurti profesionaliÄ valstybės tarnybos aplinkÄ (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013-06-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtakÄ Å¡ių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėja turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl sÄ moningai pasirinkto elgesio modelio, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiÅ¡kėja nenurodė (ABTÄ® 57 str. 1 d.). Kaip minėta, konstatavus, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo.

Teismo vertinimu, IÅ¡vadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė (aplaidumas), t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja, bÅ«dama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kokius veiksmus privalo atlikti esant policijos patalpose sulaikytam asmeniui ir jam pabėgus, tačiau jų neatliko dėl aplaidumo, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiÅ¡kėja taip pat nenurodė.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos veikoje yra Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje apraÅ¡yto tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiÅ¡kėjai inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus ji turėjo įgalinimus ir privalėjo veikti, pažeidimas, yra nurodyti konkretÅ«s veiksmai, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus ji privalėjo atlikti, pareiÅ¡kėjos neveikimas objektyviai prieÅ¡taravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu bÅ«du.PareiÅ¡kėja bei jos atstovė teigia, kad buvo pažeistos tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros, kadangi su skundžiamu įsakymu pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta tik 2017 m. sausio 17 d., su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada pasiraÅ¡ytinai nebuvo supažindinta – jÄ pati atsispausdino iÅ¡ policijos elektroninės informacinės sistemos.Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o 34 punkte nustatyta, kad su iÅ¡vada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nas supažindinamas pasiraÅ¡ytinai per 5 darbo dienas, neįskaitant laiko, per kurį pareigÅ«nas nebuvo tarnyboje dėl ligos, komandiruotės arba atostogavo, ir jam įteikiamos Å¡ių dokumentų kopijos; pareigÅ«nui atsisakius pasiraÅ¡yti, tai pažymima įsakymo prieraÅ¡e, kurį pasiraÅ¡o vidaus reikalų įstaigos personalo tvarkymo funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.Byloje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 40-IS-57-(4.2) suraÅ¡yta 2016 m. lapkričio 2 d., ginčijamas įsakymas priimtas 2016 m. lapkričio 18 d.

PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su įsakymu pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta 2017 m. sausio 17 d., su iÅ¡vada nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta, abu minėtus dokumentus pati atsispausdino 2016 m. gruodžio 28 d. turėdama prieigÄ prie policijos elektroninės informacinės sistemos. Bylos medžiaga (b. l. 76–77, 79–80, 82, 84) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. pareiÅ¡kėja nebuvo darbe dėl nedarbingumo vaiko slaugai, nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 13 d. pareiÅ¡kėjai suteiktos kasmetinės atostogos.

Nors Å¡iuo atveju pareigÅ«nės supažindinimo su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pažeistas (1 d.), o su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta, tačiau nagrinėjamu atveju teismas Å¡ių pažeidimų nelaiko esminiais, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – pareiÅ¡kėja buvo tinkamai informuota apie atliekamÄ tarnybinį patikrinimÄ , jai buvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiÅ¡kinimus, Å¡ia teise ji pasinaudojo, o su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada bei įsakymu pareiÅ¡kėja susipažino 2016 m. gruodžio 28 d., Å¡iuos dokumentus atsispausdindama iÅ¡ duomenų bazės, nustatyti procedÅ«ros pažeidimai neužkirto pareiÅ¡kėjai teisės ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka.

Papildomai teismas akcentuoja, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

Kaip nurodoma Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <...>, pareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į žemesnes pareigas;

6) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Å io straipsnio 6 dalis patikslina, jog už vienÄ tarnybinį nusižengimÄ galima skirti tik vienÄ tarnybinę nuobaudÄ . Vidaus tarnybos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 33 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigÅ«nui vienÄ iÅ¡ Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose iÅ¡vardytų tarnybinių nuobaudų.             PraÅ¡omo panaikinti įsakymo 1.1 punktu pareiÅ¡kėjai parenkant tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ â€“ buvo atsižvelgta į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu pareigÅ«nės J.

P. veiksmuose tyčios nenustatyta, veiksmai vertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, tiesioginio vadovo charakterizuota teigiamai – kaip didelę darbo patirtį turinti pareigÅ«nė, teisingai pasirenkanti darbo metodus, gerai besiorientuojanti įvairiose situacijose, sugebanti savarankiÅ¡kai planuoti darbÄ , vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1996 m. liepos 29 d., skatinta 11 kartų, tarnybinių nuobaudų neturinti, nenustačius jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.             Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).             Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjos asmenybę (b. l. 40), kad pareiÅ¡kėja galiojančių nuobaudų neturi, seniai dirba vidaus tarnyboje, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai ginčijamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl pareiÅ¡kėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina į Å¡velnesnę tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .             Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk v. Netherlands).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos J. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei J.

P., inspektoriui N. Å . ir inspektoriui J. Ž.“ 1 punkto 1.1 papunkčiu paskirtÄ J. P. tarnybinę nuobaudÄ griežtÄ papeikimÄ Ä¯ papeikimÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                   JarÅ«nė Sedalienė