Legislator Case Law & Legislation
2021-10-27 Nr. AB-22997-3-61-3-02980-2019-4 AI generated

2021-10-27 Nr. AB-22997-3-61-3-02980-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-10-27 Nr. AB-22997-3-61-3-02980-2019-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-10-27 Nr. AB-22997-3-61-3-02980-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas O. B. teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) priimtą individualų administracinį aktą – 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (10.34E) I-4822 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime; 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1951-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02980-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) priimtą individualų administracinį aktą – 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (10.34E) I-4822 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime; 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas jam sukelia neigiamas pasekmes, yra nepagrįstas. Atsakovas, taikydamas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, neįsigilino į pareiškėjo argumentus, nepagrįstai, siaurinamai išaiškino minėto įstatymo nuostatas. Pensijų kaupimo teisinių santykių reglamentavimas susiaurina pareiškėjo teises, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų lygybės prieš įstatymą, nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principų. Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos bei nustatyta tvarka dėl asmens dalyvavimo pensijų kaupime VSDFV sistemoje yra klaidinančios, o teisės normų struktūra dėl asmenų įtraukimo dalyvauti pensijų kaupime yra neaiški, todėl pareiškėjas priėmė klaidingą sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime.

3. Dėl neaiškaus ir klaidinančio teisinio reguliavimo pareiškėjas sąžiningai suklydo, o atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. gavo 2019 m. sausio 8 d. pranešimą apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime. Įvertinęs gautą pranešimą, nusprendė, kad nenori kaupti pensijos II pakopoje ir kaups pensiją III pakopoje. Siekdamas atsisakyti dalyvauti II pensijų pakopoje, pareiškėjas 2019 m. kovo 15 d. prisijungė prie asmeninės VSDFV paskyros, kurioje buvo nurodytas teiginys, jog pareiškėjas pensijų kaupime nedalyvauja. Kadangi VSDFV informavo pareiškėją apie įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą, tačiau prisijungus prie paskyros buvo nurodyta, kad pareiškėjas pensijų kaupime nedalyvauja, pareiškėjas manė, jog jis nėra įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą ir papildomų veiksmų atlikti nereikia. Be to, pareiškėjui nuo 2019 m. sausio 1 d. nebuvo nuskaitomi pinigai pensijos kaupimui II pakopoje.

4. Pareiškėjo suklydimas dėl dalyvavimo pensijų kaupime buvo nulemtas ne tik pareiškėjo jauno amžiaus ir nepatyrimo t. y. pareiškėjas yra studentas, neturi nei gyvenimiškos, nei profesinės patirties, tačiau ir dėl ydingo Pensijų kaupimo įstatymo taikymo bei reglamentavimo. Dalyvavimas pensijų kaupimo sisemoje sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, t. y. įsipareigojimus, kurių pareiškėjas nenorėjo ir neketino prisiimti, nors dalyvavimas pensijų kaupime turi būti laisvanoriškas veiksmas. Niekas nepaaiškino, kaip reiktų traktuoti VSDFV puslapyje esančią informaciją apie pensijų kaupimo pradžią, prisijungimą, bei vieno ar kito veiksmo teisines pasekmes. Asmeninio įsipareigojimo prisiėmimas visam likusiam profesiniam gyvenimui turi būti atliekamas ne konkliudentiniais veiksmais, t. y. nieko nedarant, kaip nurodyta VSDFV 2019 m. sausio 8 d. pranešime, o sąmoningu, valiniu sprendimu, kuomet asmuo aiškiai išreiškia savo valią. Pareiškėjas nurodė, kad jam neaišku, kokiais principais yra nustatyta, nuo kada pareiškėjas yra pensijų kaupimo sistemos dalyvis, su kuo jį sieja teisiniai santykiai. Pareiškėją su pensijų kaupimo bendrove turėtų sieti tam tikras sutartinis santykis.

5. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas pensijų kaupimo sistemos dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Būtent šia Pensijų kaupimo įstatymo nuostata pareiškėjas siekė pasinaudoti, tačiau pensijų fondo valdytojas atsisakė tenkinti tokį prašymą, motyvuojant, jog pareiškėją su pensijų fondų valdytoju sieja ne pensijų kaupimo sutartis, o tik Pensijų kaupimo įstatymas. Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos teisiškai diskriminuoja asmenis, kurie buvo įtraukti į pensijų kaupimą prieš asmenis, kurie sudarė tiesiogines sutartis su pensijų fondų valdytojais, kadangi pastarieji turi teisę per 30 dienų laikotarpį atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime, o asmenį įtraukus dalyvauti pensijų kaupime automatiškai, tokios teisės nesuteikiama. Diskriminacinio pobūdžio laikytinos ir Pensijų kaupimo 6 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos, skirtingai reglamentuojančios prisijungimo prie pensijų kaupimo mechanizmo modelį, priklausomai nuo asmenų amžiaus – jei asmeniui nėra 40 metų, jis į pensijų kaupimo sistemą įtraukiamas automatiškai, tuo tarpu iš asmenų, vyresnių, nei 40 metų, reikalaujama, kad jie savo aktyviais veiksmais išreikštų savo valią dėl dalyvavimo pensijų kaupime. Asmenims iki 40 metų jų teisės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime apribotos nesąžiningai ir neproporcingai, lyginant su kitomis asmenų kategorijomis.

6. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką aiškiai ir nedviprasmiškai nustato Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnis. Atsakovas, gavęs pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nustatė, kad 2019 m. vasario 15 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime. Pareiškėjas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (toliau – ir EGAS) 2019 m. kovo 15 d. perskaitė identiško turinio pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Pareiškėjui pranešimu buvo išaiškinta, kad jeigu iki 2019 m. birželio 30 d. nebus pateiktas atsisakymas, bus laikoma, jog pareiškėjas sutinka dalyvauti pensijų kaupime ir nuo liepos mėnesio į pensijų fondą bus pervedamos įmokos.

8. Asmenys įtraukti į dalyvavimą pensijų kaupime, tapę šios sistemos dalimi, bet dar nesantys pensijų kaupimo dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, prisijungę prie EGAS negalėjo matyti informacijos, jog dalyvauja pensijų kaupime, nes jie pensijų kaupime ir nedalyvavo. Jeigu informacija, esanti EGAS, buvo neaiški, jie turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl papildomos informacijos pateikimo į VSDFV. Atsakovas įvykdė visus teisės aktais nustatytus reikalavimus, suteikė galimybę kilus neaiškumui pasiteirauti arba įvairiomis priemonėmis atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime per Pensijų kaupimo įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių iki nustatyto termino pabaigos nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, todėl VSDFV priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl Pensijų kaupimo įstatymo nuostatų diskriminacinio pobūdžio, nes įtraukti į dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje asmenys turėjo teisę vienašališkai atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime nuo jų įtraukimo dienos iki įtraukimo metų birželio 30 d.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Luminor investicijų valdymas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. pateikė prašymą nutraukti sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį. UAB „Luminor investicijų valdymas“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakymą, kuriuo informavo pareiškėją, jog prašymai nutraukti pensijų kaupimo sutartis, kai dėl svarbių priežasčių buvo praleistas terminas, per kurį buvo galima atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi būti teikiami VSDFV. Asmenys, norintys atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, tačiau nepareiškę atsisakymo per nustatytą terminą, gali atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime tik tuo atveju, jeigu nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatytą terminą praleido dėl suklydimo ir pačios VSDFV pateikiamos klaidinančios informacijos.

11. Asmens įtraukimo į pensijų kaupimą tvarka buvo nustatyta 2018 m. birželio 29 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1360, kuris Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2018 m. liepos 5 d. Nuo oficialaus įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre dienos jis laikytinas visuotinai žinomu ir privalomu. VSDFV turėjo siųsti pranešimą su informacija apie pensijų kaupimą, toks pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. vasario 15 d., todėl apie dalyvavimą pensijų kaupime bei tokio kaupimo pradžios momentą pareiškėjas negalėjo nežinoti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš pensijų kaupimo sistemos, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti pareiškėją iš pensijų kaupimo sistemos dalyvių.

14. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad:

14.1. VSDFV 2019 m. sausio 8 d. pranešimu „Svarbi informacija apie dalyvavimą pensijų kaupime“ pranešė pareiškėjui, jog jis tapo pensijų kaupimo dalyvis, jeigu sutinka dalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikia, tuo tarpu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime gali iki 2019 m. birželio 30 d., apie tai informuojant „Sodrą“ interneto svetainėje www.sodra.lt arba asmeniškai atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį. Šiame pranešime nurodyta, kad pareiškėjui iki 2019 m. birželio 30 d. nepateikus atsisakymo, bus laikoma, jog pareiškėjas sutinka dalyvauti pensijų kaupime.

14.2. Pareiškėjas 2019 m. liepos 12 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydamas jį išbraukti iš II pakopos pensijų kaupimo pakopos, nes pareiškėjas kaupti pensijos šioje pakopoje nenori, įvyko nesusipratimas. VSDFV Sprendimu tokį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė, motyvuojant, kad 2019 m. vasario 15 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime bei 2019 m. kovo 15 d. EGAS pareiškėjas perskaitė siųstą pranešimą, tačiau prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime iki 2019 m. birželio 30 d. nepateikė.

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus priimtas nutarimas byloje Nr. 16/2018 pagal Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-18/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020, kuriuo pripažino, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“, nulėmusi pareiškėjo įtraukimą į pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime, be kita ko, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia (taip pat) iš jos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, taip pat konstitucinių socialinės darnos ir teisingumo imperatyvų, ir atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia, į valstybės materialines ir finansines galimybes, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos, rūpinantis savo gerove, kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir, užtikrinant darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, prisidėti prie visos visuomenės gerovės.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl Sprendimo panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas pranešimu informavo pareiškėją dėl įtraukimo į pensijų sistemą nuo 2019 m. liepos 1 d. Teismas neturėjo pagrindo pritarti pareiškėjo teiginiams, kad šis pranešimas nebuvo pakankamai informatyvus. Iš 2019 m. sausio 8 d. VSDFV siųsto pranešimo, kurį pareiškėjas perskaitė, teismas nustatė, jog jame aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, kad jokių veiksmų nereikia atlikti tik tuo atveju, jeigu asmenys siekia kaupti pensiją fonduose, tuo tarpu, jeigu pensijos kaupti nesiekia, reikia atlikti aktyvų veiksmą – išreikšti atisakymą arba per EGAS sistemą, arba atvykus į „Sodros“ skyrių. Teismas įvertino, kad tokia informacija buvo ir galėjo būti suprantama net ir studentui, neturinčiam nei gyvenimiškos, nei profesinės patirties, nes nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti, jeigu nenori būti įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašyme VSDFV nurodyti teiginiai, jog prisijungus prie VSDFV tinklapio, siekiant atsisakyti būti įtrauktam į pensijų kaupimo sistemą, tinklapyje buvo pažymėta, jog pareiškėjas nedalyvauja kaupime, todėl manė, kad jau yra atsisakęs kaupti pensiją, nelaikytini svarbiomis priežastimis, kurios būtų pagrindas tenkinti prašymą išbraukti iš pensijų kaupimo sistemos pasibaigus Pensijų kaupimo įstatyme nustatytam terminui (birželio 30 d.). Teismas pažymėjo, kad tokios priežastys nepagrindžia objektyvių kliūčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime laiku. VSDFV 2019 m. sausio 8 d. pranešimo turinys buvo pakankamai informatyvus, aiškus ir nedviprasmiškas, pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti jam nurodomus atlikti veiksmus tuo atveju, jeigu kaupti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje jis nesiekia. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl klaidingo jam VSDFV pranešime nurodytų atlikti veiksmų įvertinimo yra ne objektyvaus, o subjektyvaus pobūdžio, nulemtos pačio pareiškėjo manymo ar netinkamo jam siųsto pranešimo interpretavimo. Vien netinkamas VSDFV pateiktos informacijos įvertinimas, suklydimas, argumentuojant jaunu pareiškėjo amžiumi ir nepatyrimu, teigiant, kad pareiškėjas yra studentas, neturintis nei gyvenimiškos, nei profesinės patirties, nėra pakankama priežastis tenkinti pareiškėjo prašymą, ypač atsižvelgiant į tai, kad visa VSDFV pateikta informacija dėl pareiškėjo įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą buvo aiški, struktūruota, nedviprasmiška ir lengvai prieinama kiekvienam asmeniui, kuriam toks pranešimas buvo siunčiamas. Be to, teismas nustatė, kad Sprendimu atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių praleido terminą atsisakymui pateikti, tačiau atsakovas pagrįstai šių priežasčių sprendime nepripažino svarbiomis, kadangi informaciją apie pensijų kaupimą EGAS sistemoje pareiškėjas peržiūrėjo iki 2019 m. liepos 1 d., iki šios datos pareiškėjas dar ir nebuvo ir negalėjo būti pensijų kaupimo dalyvis, todėl ir atsakymas į klausimą „Ar dalyvaujate pensijų kaupime?“ buvo pateiktas atsakymas „nedalyvaujate“.

18. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo nurodytus teiginius, kad Sprendimu, VSDFV atsisakius jį išbraukti iš pensijų kaupimo sistemos, pažeistos jo teisės, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių ir teisėtos valstybės principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime konstatavo, jog Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su kitomis šio straipsnio nuostatomis, įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo jaunesni kaip 40 metų amžiaus pilnamečiai asmenys, kurių duomenys apie draustumą yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, įtraukiami į pensijų kaupimą siekiant paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, kad kuo didesniam skaičiui gyventojų būtų užtikrintas efektyvesnis pensijų kaupimas ir didesnės pajamos senatvėje, kartu suteikiant pateiktos informacijos pagrindu šiems asmenims teisę priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime, intel alia (be kita ko), atsisakyti jame dalyvauti, nelaikytinas diskriminuojančiu dėl amžiaus, varžančiu šių asmenų sutarčių sudarymo laisvę, ribojančiu jų kaip vartotojų teises. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl jo teisių pažeidimo įtraukiant jį į pensijų kaupimo sistemą. Teismas apibendrino, kad pareiškėjo teisė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos nebuvo paneigta, jis turėjo teisę atsisakyti kaupti pensiją, tačiau šia teise nepasinaudojo ne dėl kitų asmenų veiksmų, bet dėl savo netinkamo ir subjektyvaus pateiktos informacijos supratimo.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

III. 20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime.

21. Pareiškėjas vertina, kad Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos savaime nepaneigia ir negali paneigti sutartinių santykių, tai yra, jei egzistuoja pasiūlymas (net įpareigojimas) „automatiškai“ sudaryti sutartį (ofertą), o dalyvis aktyviais veiksmais neišreiškė nesutikimo (tylėjimu tariamai akceptavo ofertą), tai niekaip nepakeičia santykio (sutartinio) esmės. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, o konkrečiai – atsakovo suklaidinimą, dėl kurio pareiškėjas suklydo ir laiku neatsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Šis suklydimas šioje situacijoje buvo esminis. Taip pat teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų visapusiškai, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, ir tai yra vienas iš pagrindų teismo sprendimo panaikinimui.

22. Pažymi, kad iš teismo sprendimo matyti, jog atsakovas pripažino, kad pareiškėjui iki 2019 m. liepos 1 d. buvo pateiktas atsakymas, jog jis pensijų kaupime nedalyvauja: „iki 2019 m. liepos 1 dienos Jūs dar nebuvote pensijų kaupimo dalyvis, todėl į klausimą „Ar dalyvaujate pensijų kaupime“ buvo pateiktas atsakymas „Nedalyvaujate“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. sausio 8 d. atsakovas savo pranešime nedviprasmiškai parašė: „Mielas Kliente, pranešame, kad Jūs tapote pensijų kaupimo sistemos dalyviu“. Akivaizdu, kad tokia situacija, kai atsakovas iš pradžių sako, jog asmuo tapo pensijų kaupimo sistemos dalyviu, o po to teigia, kad jis nebuvo pensijų kaupimo sistemos dalyviu, suklaidino pareiškėją (tikėtina, ir daugelį kitų asmenų).

23. Pareiškėjas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, vienareikšmiškai patvirtinusių sandorio ydingumą dėl valios trūkumo. Pareiškėjo vertinimu, esminis suklydimas konstatuotinas, nes, suvokdamas, kad bus įtrauktas į pensijų kaupimą, jeigu iki 2019 m. liepos 1 d. nebus pateiktas atsisakymas, pareiškėjas tokio sandorio savo valia nebūtų sudaręs. Taigi, pareiškėjo įtraukimas į pensijų kaupimą jam už akių, neišreiškia jo tikrosios valios, atliktas pareiškėjui iš esmės suklydus, tiksliau, atsakovui suklaidinus pareiškėją dėl sandorio esmės ir teisinių padarinių.

24. Pareiškėjo įsitikinimu, „automatinis“ asmenų iki 40 metų įtraukimas pažeidžia konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo ir vartotojų teisių apsaugos principus. Pirma, Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsniu apibrėžtas „automatinis“ asmenų iki 40 metų, kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, įtraukimas į pensijų kaupimą laikytinas viešojoje teisėje įtvirtinamu valstybės, atstovaujamos VSDF valdybos, įpareigojimu privatiems tretiesiems asmenims – pensijų fondo dalyviui ir pensijų kaupimo bendrovei – sudaryti pensijų kaupimo sutartį, kas neatitinka sutarties šalių laisvės principo. Diskriminacinėmis laikytinos ir Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos, skirtingai reglamentuojančios prisijungimo prie pensijų kaupimo mechanizmo modelį, priklausomai nuo asmenų amžiaus – jei asmeniui nėra 40 metų, jis į pensijų kaupimo sistemą įtraukiamas automatiškai, tuo tarpu iš asmenų, vyresnių, nei 40 metų, reikalaujama, kad jie savo aktyviais veiksmais išreikštų savo valią dėl dalyvavimo pensijų kaupime. Asmenims iki 40 metų jų teisės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime apribotos nesąžiningai ir neproporcingai, lyginant su kitomis asmenų kategorijomis.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad diskriminacijos atvejai turi būti aiškinami plačiąja prasme. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Pareiškėjo nuomone, Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos yra pažeidžiančios konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės, neliečiamumo, lygiateisiškumo ir vartotojų teisių apsaugos principus – neproporcingai varžančios asmenų (vartotojų), kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą pradėti dalyvauti ar ne pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis. Nurodo, kad Sodros internetiniame puslapyje įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą apibūdinamas kaip viena veiksmingiausių priemonių, norint paskatint kaupti, jeigu jie iki šiol dar nekaupė, ir teigiama, kad tai nėra prievartinis mechanizmas, nes bet kuris dirbantysis turi teisę atsisakyti kaupti, jeigu to nenori ar turi kitų prioritetų. Pareiškėjo vertinimu, šie teiginiai neatitinka tikrovės ir atsakovo puslapyje pateikta informacija yra akivaizdžiai klaidinanti. Situacija, kuomet asmuo priverstinai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, pareiškėjo požiūriu turi būti vertinama ir laikoma prievartiniu mechanizmu, o ne taupymo / kaupimo veiksmingiausia priemone

26. Nurodo, kad, įtraukiant pareiškėją į pensijų kaupimą, jis neišreiškė savo valios, jog pensijų kaupime dalyvauti nori, tuo tarpu jo tylėjimas / atsisakymo nepateikimas buvo laikomas kaip sutikimas, kas, pareiškėjo nuomone, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka visuotinai žinomų teisės principų.

27. Teismas nepagrindė, kokį viešąjį, konstitucinį interesą gina tokia Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, kad be objektyviai išreikšto asmens sutikimo ir valios iš pareiškėjo paimama nuosavybė (darbo užmokesčio dalis). Atskaitant asmens darbo užmokesčio dalį į pensijų fondą, asmuo daugiau nei 40 metų negalės naudotis savo sukauptu turtu, o ir vėliau tai galės daryti ribotai, kas paneigia ir pačią nuosavybės teisės esmę.

28. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

29. VSDFV laikosi pozicijos, kad įvykdė visus teisės aktais nustatytus reikalavimus. Atsakovas priėmė Sprendimą netenkinti O. B. prašymo, kadangi pareiškėjui 2019 m. vasario 15 d. buvo įteiktas registruotu paštu siųstas pranešimas apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime ir EGAS 2019 m. kovo 12 d. perskaitė tokio pačio turinio pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą, o VSDFV sudarė visas sąlygas konsultacijoms, jeigu įtrauktam į dalyvavimą pensijų kaupime asmeniui kiltų klausimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime.

31. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjo Prašyme VSDFV nurodyti teiginiai nelaikytini svarbiomis priežastimis, kurios būtų pagrindas tenkinti prašymą išbraukti iš pensijų kaupimo sistemos pasibaigus Pensijų kaupimo įstatyme nustatytam terminui (birželio 30 d.). Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimu ir atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl jo teisių pažeidimo įtraukiant jį į pensijų kaupimo sistemą.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame pateikia argumentus dėl: (1) atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime; (2) suklydimo; (3) netinkamo reglamentavimo ir diskriminacijos dėl amžiaus; (4) valios išraiškos būdų ir terminų; (5) nuosavybės teisių gynimo.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

35. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.).

36. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per VSDF elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą.

37. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu.

38. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį VSDF valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.

39. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios.

40. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas per EGAS 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjui išsiuntė pranešimą (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas tapo pensijų kaupimo dalyviu ir Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka atsitiktiniu būdu paskirta pensijų kaupimo bendrovė UAB „Luminor investicijų valdymas“. Taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas sutinka dalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikia, o atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime gali iki 2019 m. birželio 30 d. apie tai informuojant Sodrą (atsisakymą galima pateikti interneto svetainėje www.sodra.lt arba asmeniškai atvykus į bet kurį Sodros priimamąjį). Pranešime, be kita ko, nurodyta, kad jei pareiškėjas iki 2019 m. birželio 30 d. nepateiks savo atsisakymo, bus laikoma, kad jis sutinka dalyvauti pensijų kaupime ir nuo liepos mėnesio į pensijų fondą bus pervedamos pareiškėjo įmokos. Pabrėžta, kad dalyvavimas pensijų kaupime prasidės nuo 2019 m. liepos 1 d.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, nepateikdamas atsisakymo kaupti pensiją, buvo klaidingai įsitikinęs, jog jis pensijų kaupime nedalyvauja, iki 2019 m. birželio 30 d. pagrindiniame Sodros interneto puslapio savitarnos ekrane buvo pateiktas atsakymas, kad pensijų kaupime pareiškėjas nedalyvauja („Ar dalyvaujate pensijų kaupime? NEDALYVAUJATE“).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsakovas, išsiųsdamas pareiškėjui 2019 m. sausio 8 d. pranešimą per EGAS, tinkamai įgyvendino Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą informuoti asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove arba ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Pranešime pateiktą informaciją vidutiniam vartotojui galėjo ir turėjo būti aišku, jog dalyvavimas pensijų kaupime prasidės 2019 m. liepos 1 d., todėl VSDFV sistemoje iki 2019 m. birželio 30 d. buvo rodoma, jog pensijų kaupimo sistemoje pareiškėjas nedalyvauja. Teisėjų kolegija, be kita ko, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, jog jokių veiksmų nereikia atlikti tik tuo atveju, jeigu asmenys siekia kaupti pensiją fonduose, tuo tarpu, jeigu pensijos kaupti nesiekia, reikia atlikti aktyvų veiksmą – išreikšti atisakymą arba per EGAS sistemą, arba atvykus į „Sodros“ skyrių.

43. Pareiškėjas, be kita ko, pateikia argumentus, kad jo artimiesiems nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo automatiškai pradėti nuskaityti pinigai II pensijų pakopos kaupimui, o pareiškėjui jokie papildomi nuskaitymai nebuvo taikomi, todėl manė, jog jis nėra įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą ir jokių papildomų aktyvių veiksmų atlikti nereikia. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos argumentus, visų pirma pažymi tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjui kilo abejonių dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įforminimo, jis galėjo kreiptis į atsakovo teritorinį skyrių ir gauti konsultaciją, paskambinti Sodros informacijos centro (SIC) bendru informaciniu telefonu Nr. 1883 arba pateikti paklausimą / laisvos formos prašymą prisijungus EGAS (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1535-552/2021). Byloje nėra patikimų duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas iki 2019 m. birželio 30 d. siekė pateikti atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, tačiau to jam nepavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių.

44. Pasibaigus Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam terminui, 2019 m. liepos 17 d. pareiškėjas VSDFV pateikė prašymą „Dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime“ (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad prisijungus prie Sodros tinklalapio, norėdamas atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, tinklalapyje raudonu kryžiuku buvo pažymėta, jog pareiškėjas „nekaupia“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas manė, jog yra atsisakęs dalyvauti pensijų kaupime, papildomai daryti nieko nereikia, todėl, įvykus nesusipratimui, prašė išbraukti iš kaupiančiųjų antroje pakopoje sąrašų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nepagrindžia objektyvių kliūčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime laiku. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nepripažintinos svarbiomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis priežastimis Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti VSDFV Sprendimą.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos yra pažeidžiančios konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės, neliečiamumo, lygiateisiškumo ir vartotojų teisių apsaugos principus – neproporcingai varžančios asmenų (vartotojų), kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą pradėti dalyvauti ar ne pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis.

46. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime Nr. KT23-N2/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, jog: „Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytu ginčijamu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, derindamas asmens ir visuomenės interesus, siekė paskatinti tam tikro amžiaus visuomenės narių grupę (jaunesnius kaip 40 metų amžiaus pilnamečius asmenis) kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu siekiama kiekvienam asmeniui ir visai visuomenei reikšmingų, konstituciškai pagrįstų tikslų – sudaryti prielaidas ir paskatas visuomenės nariams patiems pasirūpinti savo gerove ir taip prisidėti prie visuomenės gerovės.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo tam tikro amžiaus grupės asmenys (jaunesni kaip 40 metų) skatinami kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime, nepažeidžiami iš Konstitucijos 29 straipsnio kylantys asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo imperatyvai, 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarčių sudarymo laisvė, šio straipsnio 5 dalyje nustatytas vartotojų teisių apsaugos imperatyvas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjo teisė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos nebuvo paneigta, jis turėjo teisę atsisakyti kaupti pensiją, tačiau šia teise nepasinaudojo ne dėl kitų asmenų veiksmų, bet dėl savo netinkamo ir subjektyvaus pateiktos informacijos supratimo, pareiškėjo argumentus, susijusius su diskriminacija dėl amžiaus, atmeta kaip nepagrįstus.

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė