2023-06-21 Nr. AB-12562-3-61-3-04553-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-557-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04553-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21R-708 (AG-608/03-2021) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento (toliau – ir atsakovas, NVSC) 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr) 2-100786 teiktą atsakymą (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti NVSC 2021 m. balandžio 19 d. skundą nagrinėti iš naujo, atliekant triukšmo lygio matavimus pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esant visiškai atidarytam langui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. 2021 m. liepos 15 d. buvo atlikti laboratoriniai triukšmo matavimai, kurių metu buvo nustatyta, kad visuminio garso (t. y. visų garso šaltinių) ekvivalentinis garso slėgio lygis bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekė 34 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir HN 33:2011) 7 punkto nustatyto 35 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio, taikomo gyvenamosioms patalpoms nakties metu. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atliekant šiuos matavimus, NVSC atstovų reikalavimu langas buvo tik vertikaliai pravertas, o ne visiškai atidarytas ir tai turėjo esminę įtaką garso slėgio lygio matavimo rezultatams.

2.2. NVSC atlikti triukšmo kontrolės veiksmai, kuriais iš esmės buvo laikomasis pozicijos, kad atidarius langus gyvenamojoje patalpoje didžiausi leisti triukšmo ribiniai dydžiai gali būti viršijami, tiesiogiai pažeidžia kertinius žmogaus apsaugos nuo triukšmo ir žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimo principus, teisės principus.

2.3. LAGK Sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad patalpose girdimas triukšmas turi būti matuojamas tokiomis sąlygomis, kokiomis patalpų naudojimas yra statistiškai tipinis, tačiau, taip interpretuodama HN 33:2011, LAGK nepagrįstai rėmėsi LST ISO 1996-2 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“ (toliau – ir LST ISO 1996-2) nurodymais, kurie taikomi ne triukšmo veikiamų patalpų naudojimo sąlygoms, o triukšmo šaltinio veikimo sąlygoms.

2.4. LAGK taip pat darė išvadą, kad triukšmo matavimas patalpoje visiškai atvėrus langus prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ , patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 (toliau – ir STR) nuostatoms. Tačiau STR normos nenustato jokių reikalavimų patalpų naudojimui. STR numato reikalavimus šildomų gyvenamųjų pastatų langams projektuoti ir statyti, bet nenurodo jokių apribojimų, draudimų ar rekomendacijų, kaip gyventojai turėtų naudoti langus, kada juos atidaryti ar uždaryti.

2.5. LST ISO 1996-2 7.1 punkte aprašoma, kokiomis sąlygomis turi veikti triukšmo šaltinis, kai atliekami matavimai, tačiau šiame punkte nėra jokių nurodymų dėl pačios aplinkos, kurią veikia triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas, t. y. nėra reikalaujama atsižvelgti į kokį nors tipinį ar statistinį gyventojų elgesį triukšmo veikiamoje aplinkoje ir pagal tai adaptuoti aplinką, kurioje skleidžiamas triukšmas būtų matuojamas (pvz., uždaryti ar priverti langus). LAGK Sprendime daroma išvada apie tai, kad tipinės turi būti matavimo sąlygos, o ne pats triukšmo šaltinio veikimo pobūdis, yra visiškai nepagrįsta ir nesiderina su LST ISO 1996-2 7.1 p. reikalavimais. LST ISO 1996-2 7.5 p. nenustato jokių reikalavimų ar apribojimų, kaip žmonės turi elgtis triukšmo veikiamoje aplinkoje – atidaryti langus ar juos uždaryti.

2.6. LAGK, taikydama STR normas, iš esmės ginčui taikė tokias teisės normas, kurios teisinių santykių apskritai nereguliuoja. STR teisės normos nenustato jokių ribojimų, reikalavimų ar rekomendacijų atliekant garso slėgio lygio matavimus patalpose. LAGK, Sprendime teigdama, kad „langai negali plačiai atveriami tiek dėl šilumos išsaugojimo, tiek dėl kitų reikalavimų, nustatytų Reglamente“, nesirėmė jokia egzistuojančia teisės norma. STR nėra jokios taisyklės, kuri draustų gyventojams plačiai atverti langus ar rekomenduotų to nedaryti. LAGK Sprendimas, kuris grindžiamas abstrakčia nuoroda į teisės aktą (neįvardijant konkrečios teisės normos, STR konkretaus punkto), negali būti laikomas teisėtu.

2.7. HN 33:2011 numatyti didžiausi leidžiami ribiniai triukšmo lygiai taikomi visą numatytą laiką ir be jokių išimčių. HN 33:2011 nėra nustatyta, kad ribiniai dydžiai galėtų būti netaikomi, kai langai yra pilnai ir iš dalies atidaryti, be to, HN 33:2011 normoje nenustatyta, kad didžiausi ribiniai dydžiai būtų taikomi tik tokio patalpų naudojimo metu, kuris būtų statistiškai dažniausias ar tipinis.

2.8. Kadangi atliekant aplinkos triukšmo tyrimą 2021 m. liepos 15 d. buvo karštasis metų laikotarpis, vidaus patalpas, kuriose neįrengti oro kondicionavimo įrenginiai, atvėsinti vakare ir nakties metu įmanoma tik kuo plačiau atidarius langus. Pažymi, kad patalpose, kuriose buvo atliekami matavimai, vidaus temperatūra siekė net 29 °C ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 42:2009 "Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nustatytą ribinę, maksimalią normą šiltuoju metų laikotarpiu, kuri yra 28 °C. Esant tokioms aplinkybėms, lango atidarymas plačiai buvo ne tik tipinis ir įprastas, bet ir būtinas, siekiant sumažinti higienos normų nebeatitinkančią temperatūrą gyvenamųjų patalpų viduje. Kadangi vėjas lauke buvo itin silpnas ir nebuvo jokių kritulių, lango platus atidarymas visiškai atitiko ir meteorologines lauko sąlygas.

2.9. NVSC paskelbtose rekomendacijose dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo nurodoma, kad patalpos turi būti vėdinamos kelis kartus per dieną atidarant langus bent 10-15 minučių. Triukšmo lygio matavimų atlikimas esant tik pravertam langui prieštarauja NVSC rekomendacijoms, kuriomis ypatingai svarbu vadovautis COVID-19 pandemijos laikotarpiu. NVSC atsiliepime į skundą LAGK pateiktas teiginys, kad patalpoje vėdinimo metu neturi būti žmonių yra siejamas ne su vėdinimu apskritai, o tada, kai sukeliamas skersvėjis. Patalpų vėdinimas atidarius langą kelis kartus per dieną ypatingai aktualus šaltuoju metų laikotarpiu, kadangi jeigu patalpos būtų vėdinamos naudojant orlaidės funkciją ir ilgą laiką, tai lemtų didelius šilumos nuostoliu.

2.10. Paprastai garso slėgio lygio skirtumas tarp praverto ir atidaryto lango yra apie 5 dBA, tad visuminio triukšmo lygis bute atidarius langą viršijo nustatytas normas 2021 m. liepos 15 d. atliktų matavimų metu, nes išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis buvo 34 dBA, tuo tarpu visiškai atidarius langą jis būtų apie 39 dBA. NVSC padarytas pažeidimas lėmė neteisingas išvadas dėl to, kad triukšmas neviršija nustatytų ribų, o LAGK Sprendimu neteisėtą Raštą nepagrįstai paliko galioti.

2.11. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių poskyrio 2021 m. liepos 19 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-264/2021 (toliau – ir Protokolas) matyti, kad, siekiant įvertini, ar iš pramoninės teritorijos skleidžiamas triukšmas atitinka toninio triukšmo požymius buvo vadovaujamasi LST ISO 1996-2 K priedu. Tačiau toniniam triukšmo pobūdžiui įvertinti turi būti taikomas LST ISO 1996-2 J priede numatytas inžinerinis metodas, kai matavimai atliekami imisijos vietoje, t. y. toje vietoje, į kurią garsas patenka. Matavimai buvo atliekami būtent gyvenamojoje patalpoje, į kurią triukšmas patenka. Be to, nustačius toninį triukšmą pagal LST ISO 1996-2 K priedo nuostatas, turėtų būti taikoma maksimali Standarte numatyta 6 dB pataisa (pridedant šį dydį prie išmatuoto ekvivalentinio garso slėgio lygio). Tuo tarpu J priedo metodas leidžia tiksliau įvertinti toninio triukšmo lygį ir, pvz., nustačius toninio triukšmo vidutinio girdimumo (angl. „mean audibility“) ΔL reikšmę didesnę negu 2 dB, turėtų būti taikoma pataisa 3 dB. Tai reikštų, kad matavimų metu išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis 34 dBA, pridėjus 3 dB pataisą, viršijo HN 33:2011 nustatytą ribinę 35 dBA vertę ir siekė 37 dBA.

2.12. Neteisingas LST ISO 1996-2 reikalavimų taikymas įvertinant matavimų rezultatus, lėmė ir neteisingą NVSC išvadą, kad triukšmo lygis matuojamoje patalpoje neviršijo nustatytų ribinių dydžių.

3. Atsakovas NVSC atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. NVSC Vilniaus departamentas gavo pareiškėjo 2021 m. balandžio 19 d. skundą (NVSC reg. Nr. 1-41293) dėl pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, girdimo įrenginių triukšmo, sklindančio iš gamybinėje teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių įmonių. Nagrinėdamas Pareiškėjo 2021 m. balandžio 19 d. skundą, NVSC Vilniaus departamentas 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (10-12 4.80 E)2-74841 „Dėl gauto skundo ir informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją apie teisės aktais suteiktus NVSC įgaliojimus ir galimybę organizuoti laboratorinius triukšmo matavimus pareiškėjui pateikus šių matavimų organizavimui būtiną informaciją. Šiuo raštu NVSC Vilniaus departamentas pareiškėjo skundo dalį dėl triukšmo stebėsenos Baltupių tyliojoje viešojoje zonoje persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nagrinėti pagal Triukšmo valdymo įstatyme nustatytą kompetenciją.

4.2. Pareiškėjui 2021 m. gegužės 10 d. el. paštu (NVSC reg. Nr. 1-48510) pateikus informaciją dėl galimybės sudaryti sąlygas matavimų atlikimui, laboratoriniai triukšmo matavimai buvo atlikti pareiškėjo bute artimiausiu pagal galimybes laiku esant matavimams tinkamoms meteorologinėms sąlygoms (nesant kritulių) – 2021 m. birželio 9 d. nuo 20.50 val. Šiuo laiku atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis, visų buto aplinką veikiančių tolimų ir artimų šaltinių garsų skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis bute siekė 37 dBA ir neviršijo HN 33:2011 7 punkte nustatyto 40 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio, taikomo gyvenamosioms patalpoms vakaro metu. Informacija apie atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus pareiškėjui buvo pateikta NVSC Vilniaus departamento 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (10- 12 4.80 Mr)2-92706 „Dėl atliktų laboratorinių matavimų rezultatų“. NVSC Vilniaus departamente gavus pareiškėjo 2021 m. liepos 1 d. prašymą (NVSC reg. Nr. 1-62933) atlikti laboratorinius triukšmo matavimus nakties metu (nuo 22 val.), 2021 m. liepos 15 d. nuo 22.15 val. buvo atlikti laboratoriniai triukšmo matavimai pareiškėjo bute. Šiuo laiku atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis, visų buto aplinką veikiančių tolimų ir artimų šaltinių garsų skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis bute siekė 34 dBA ir neviršijo HN 33:2011 7 punktu nustatyto 35 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio, taikomo gyvenamosioms patalpoms nakties metu. Informacija apie atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus pareiškėjui buvo pateikta NVSC Vilniaus departamento 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-100786 „Dėl atliktų laboratorinių matavimų rezultatų ir aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-155/2021 pateikimo“. Taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą šiuo raštu pareiškėjui buvo pateiktas 2021 m. birželio 9 d. vakaro metu atliktų laboratorinių triukšmo matavimų protokolas Nr. F-AT-155/2021.

4.3. Vadovaujantis LST ISO 1996-2 7.1 punktu, nagrinėjamos triukšmingos aplinkos atžvilgiu šaltinio veikimo sąlygos turi būti statistiškai tipinės. Pagal NVSC taikomą praktiką, LST ISO 1996-2 7.1 punkto nuostata taikoma ir triukšmingos aplinkos gyvenamųjų patalpų naudojimo atžvilgiu, t. y. matavimų metu triukšmo šaltinio veikimo sąlygos nagrinėjamų gyvenamųjų patalpų atžvilgiu turi atitikti tikrovę. Pareiškėjo prašymas atlikti triukšmo matavimus plačiai atvėrus langą, neatitiktų tipinių matavimo sąlygų reikalavimo, nes langai negali būti plačiai atveriami tiek dėl šilumos išsaugojimo, tiek dėl kitų reikalavimų, nustatytų STR. STR nustato tokius reikalavimus langams, kad jie užtikrintų šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikius. Langų – oro garso izoliavimas yra vienas iš statybos produktų akustines savybes išreiškiančių rodiklių pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-132, nustatančio apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, 18.1 punkto nuostatas.

4.4. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė oro temperatūra Lietuvoje vasaros periodu nesiekia 25°C. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimybės vėdinti patalpas plačiai pravėrus langus šiltuoju metų periodu esant karščiui ar kaitrai (meteorologiniai reiškiniai, kai aukščiausia oro temperatūra 30°C ir aukštesnė) negali būti laikomos tipinėmis patalpų eksploatavimo sąlygomis, kadangi kaitros ar karščio metu oro temperatūra yra aukštesnė nei vidutinė oro temperatūra Lietuvoje vasaros periodu (netipinės lauko oro sąlygos).

4.5. NVSC tinklalapyje 2020 m. gruodžio 21 d. skelbtoje rekomendacijoje dėl patalpų vėdinimo pateikiama informacija kaip greitai ir efektyviai išvėdinti patalpas: „patariama reguliariai keletą kartų per dieną langus palikti atidarytus bent 10–15 minučių. Žinoma tokioje patalpoje vėdinimo metu neturėtų būti žmonių“. Dėl trumpalaikio poveikio patalpai, o ne žmogui, šis patarimas negali būti siejamas su tipinėmis vėdinimo sąlygomis.

4.6. Atsakovas pabrėžė, jog patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas pravėrus, o ne atidarius langus dėl langams keliamų reikalavimų (šilumos išsaugojimo ir pralaidumo, oro garso izoliavimo (apsaugos nuo triukšmo), atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo), todėl NVSC Vilniaus departamento organizuotų laboratorinių matavimų tiek vakaro, tiek nakties metu pareiškėjo buto langas, orientuotas į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gamybinę teritoriją, buvo pravertas, o ne visiškai atidarytas kaip nurodo ir (ar) pageidauja pareiškėjas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 19 d. su skundu kreipėsi į NVSC dėl stacionaraus triukšmo šaltinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (adresas tikslintinas) kenksmingo poveikio asmenų sveikatai ir gamtai. Reikalavo užtikrinti, kad būtų skubiai nutrauktas šiame skunde aprašytų triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai bei informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus.

6.2. NVSC 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-74841 be kita ko nurodė, kad jeigu pareiškėjas sutinka sudaryti sąlygas laboratorinių matavimų atlikimui jo bute, prašo apie tai informuoti NVSC Vilniaus departamentą elektroniniu paštu.

6.3. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. elektroniniu paštu informavo NVSC, kad sutinka sudaryti sąlygas laboratorinių tyrimų atlikimui jo bute.

6.4. NVSC 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-76362 nurodė pareiškėjui, kad NVSC kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją bei pranešė pareiškėjui apie planuojamų tyrimų atlikimo laiką.

6.5. NVSC 2021 m. birželio 14 raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-92706 informavo pareiškėją, kad matavimai buvo atlikti su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija suderinti laiku – 2021 m. birželio 9 d. nuo 20.50 val. Atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis, ekvivalentinis garso slėgio lygis bute siekė 37 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos norma HN33:2011 7 punktu (1 lentelė 1 punktas) nustatyto 40 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio, taikomo gyvenamosioms patalpoms vakaro metu.

6.6. Pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. prašymu kreipėsi į NVSC prašydamas atlikti pareiškėjo bute laboratorinius matavimus nakties metu nuo 22 val. ir persiųsti pareiškėjui Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2021 m. birželio 10 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-AT-155/2021.

6.7. NVSC 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2100786 informavo pareiškėją, kad matavimai buvo vykdomi su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos suderintu artimiausiu pagal galimybes laiku – 2021 m. liepos 15 d. nuo 22.15 val. Šiuo laiku buvo atlikti visuminio garso (nurodytoje vietoje ir laike viską supančio garso, susidedančio iš daugybės tolimų ir artimų šaltinių garsų) matavimai bute. Informavo, kad 2021 m. liepos 15 d. nakties metu atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis, visų buto aplinką veikiančių tolimų ir artimų šaltinių garsų skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis bute siekė 34 dBA ir neviršijo HN 33:2011 7 punktu (1 lentelė 1 punktas) nustatyto 35 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio, taikomo gyvenamosioms patalpoms nakties metu. Remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pateikto Aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-264/2021 duomenimis, visuminio triukšmo veikiamame pareiškėjo bute toninis garsas nebuvo nustatytas.

6.8. Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu 2021 m. rugpjūčio 30 d. su skundu kreipėsi į LAGK.

6.9. NVSC 2021 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-118613 pareiškėjui pagal jo 2021 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2021 m. liepos 19 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-AT-264/2021.

6.10. LAGK Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Rašto.

7. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnį, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatas (1 str. 2 d., 2 str. 3 p., 28 p., 3 str. 1 d. 1–2 p.), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas (15 str. 2 p.), HN 33:2011 (1 p., 7 punkto 1 lentelės 1 punktą), Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 nuostatas (1 p., 11 p., 13.3.2 p., 44 p., 48 p., 49 p.).

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutikimą su LAGK Sprendimu ir NVSC Raštu iš esmės grindžia tuo, kad nagrinėjant jo skundą atliekant laboratorinius triukšmo matavimus turėjo būti visiškai atidarytas langas, pareiškėjo nuomone, LAGK nepagrįstai rėmėsi LST ISO 1996-2 nurodymais, kurie taikomi ne triukšmo veikiamų patalpų naudojimo sąlygoms, o triukšmo šaltinio veikimo sąlygoms.

9. Teismas, įvertinęs LST ISO 1996-2 nuostatas (7.1 p.), nurodė, kad minėtas standartas nurodo ne tik kokiomis sąlygomis turi veikti triukšmo šaltinis, bet ir kaip turi būti vertinama aplinka, kurią veikia triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas, t. y. aplinka turėtų būti tipinė, ir todėl laboratorinių triukšmo matavimų atlikimas kitomis, nei įprastomis šaltinio veikimo nagrinėjamų gyvenamųjų patalpų atžvilgiu sąlygomis, neatspindėtų tikrovės.

10. Teismas nurodė, kad labiau įprasta, kad Lietuvos klimato sąlygomis gyvenamųjų namų langai nebūtų visiškai atidaryti, o patalpų vėdinimas būtų užtikrintas langus pravėrus vertikaliai. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, vidutinė oro temperatūra Lietuvoje vasaros metu nesiekia 25°C. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad laboratorinių matavimų atlikimo dieną, pareiškėjo gyvenamosiose patalpose temperatūra 20 val. buvo 29 °C, nelaikytina tipinėmis sąlygomis. 2022 m. liepos 15 d. tyrimas pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo pradėtas 22:15 val., kai temperatūrą pareiškėjo bute siekė apie 25°C, t. y. neviršijo Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 nustatytos ribinės normos šiltuoju metų laikotarpių, kuri yra 28 °C. Teismas pažymėjo, kad, net ir padarius prielaida, kad tam tikru paros metu temperatūra pareiškėjo bute viršijo maksimalias vidaus temperatūros normas (pareiškėjas teigia, kad 20 val. Jo bute temperatūra siekė 29 °C), tai nelaikytina tipinėmis sąlygomis, kurios patvirtintų, kad matavimai turėtų būti atliekami visiškai atidarius langus.

11. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad STR numato reikalavimus šildomų gyvenamųjų pastatų langams projektuoti ir statyti, bet nenurodo jokių apribojimų, draudimų ar rekomendacijų, kaip gyventojai turėtų naudoti langus, kada juos atidaryti ar uždaryti, tačiau, pažymėtina, kad vien tai, kad LAGK Sprendime rėmėsi STR nuostatomis nedaro Sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu.

12. Teismas vertino, kad dėl trumpalaikio poveikio patalpai, visiškas lango atidarymas vėdinimui 10-15 min. kelis kartus per dieną, negali būti vertinamas kaip tipinės vėdinimo sąlygos, be to, patalpų vėdinimo metu ten nerekomenduojama būti žmonėms.

13. Teismas nurodė, kad toninis garsas nebuvo nustatytas, todėl pareiškėjo samprotavimai kuris metodas yra teisingesnis niekaip nedaro įtakos matavimo tikslumui.

14. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Raštą ir Sprendimą, todėl atmetė ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NVSC pareiškėjo 2021 m. balandžio 19 d. skundą nagrinėti iš naujo, atliekant triukšmo lygio matavimus pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esant visiškai atidarytam langui.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo žyminį mokestį. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti naujus įrodymus: duomenis apie tai, kokios vidutinio garso slėgio lygio reikšmės buvo nustatytos 1/3 oktavų ruožuose, kurių nominalūs centriniai dažniai yra 630 Hz (17 ruožas), 800 Hz (18 ruošas), 1 000 Hz (19 ruožas), taikant tyrimo metodą, aprašytą LST ISO 1996-2:2017 K priede, atliekant triukšmo matavimus 2021 m. liepos15 d. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių rezultatai užfiksuoti aplinkos triukšmo tyrimo 2021 m. liepos 19 d. protokole Nr. F-AT-264/2021; garso įrašą, padarytą atliekant triukšmo matavimus 2021 m. liepos 15 d. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių rezultatai užfiksuoti aplinkos triukšmo tyrimo 2021-07-19 protokole Nr. F-AT-264/2021;

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tais atvejais, kai gyvenamosiose patalpose pilnai atidaromi langai, į patalpas patenkantis triukšmas gali viršyti HN 33:2011 nustatytas triukšmo ribas. Toks teismo sprendimas aiškiai prieštarauja HN 33:2011 tikslui – užtikrinti triukšmo neigiamo poveikio žmonių sveikatai valdymą. Neteisingas HN 33:2011 taisyklių aiškinimas ir taikymas taip pat lemia ir Triukšmo valdymo įstatymo tikslų neįgyvendinimą bei pagrindinių reguliavimo principų pažeidimą.

16.2. Siekiant tinkamai interpretuoti ir tinkamai įgyvendinti žmogaus apsaugos nuo triukšmo ir žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimo principus turi būti atsižvelgiama į Pasaulio sveikatos organizacijos gaires.

16.3. Nei HN 33:2011, nei kiti teisės aktai nenustato jokių išimčių, kurioms esant gyvenamosiose patalpose girdimo triukšmo leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai būtų netaikomi.

16.4. Teismas savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad patalpose girdimas triukšmas turi būti matuojamas tokiomis sąlygomis, kokiomis patalpų naudojimas yra statistiškai tipinis, tačiau taip interpretuodama HN 33:2011, LAGK nepagrįstai rėmėsi LST ISO 1996-2 nurodymais, kurie taikomi ne triukšmo veikiamų patalpų naudojimo sąlygoms, o triukšmo šaltinio veikimo sąlygoms.

16.5. LST ISO 1996-2 nėra jokių nurodymų dėl pačios aplinkos, kurią veikia triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas, nėra reikalaujama atsižvelgti į kokį nors tipinį ar statistinį gyventojų elgesį triukšmo veikiamoje aplinkoje ir pagal tai adaptuoti aplinką, kurioje skleidžiamas triukšmas būtų matuojamas (pvz., uždaryti ar priverti langus).

16.6. Teismo išvada apie tai, kad tipinės turi būti matavimo sąlygos, o ne pats triukšmo šaltinio veikimo pobūdis, yra visiškai nepagrįsta ir nesiderina su LST ISO 1996-2 7.1 punkto. reikalavimais. LST ISO 1996-2 7.5 punktas specialiai numato, kokiomis sąlygomis turi veikti pramonės įrenginiai, kad ekvivalentinio garso slėgio lygio matavimai būtų atlikti tinkamai. Kai triukšmo šaltiniai yra pramonės įrenginiai, tokių įrenginių veikimo sąlygoms taikomas reikalavimas išmatuoti triukšmo veikimą 5 – 10 minučių, nuotolis nuo triukšmo šaltinio turi būti pakankamai ilgas, kad būtų apimti kiti pagrindiniai triukšmo šaltiniai ir pakankamai trumpas, kad būtų minimizuotas oro sąlygų meteorologinis efektas. LST ISO 1996-2 7.5 punktas nenustato jokių reikalavimų ar apribojimų, kaip žmonės turi elgtis triukšmo veikiamoje aplinkoje – atidaryti langus ar juos uždaryti.

16.7. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad bent jau 10 proc. gyventojų, kas sudarytų Lietuvoje apie 280 tūkstančių žmonių, nakvoja atidarius langus pusiau arba visiškai. Toks kiekis žmonių niekaip negali būti vertinamas kaip statistiškai nereikšmingas, nes tai nėra vienas kitas, išsišokantis ar kažkokių neeilinių norų turintis gyventojas. Jokių kitų tyrimų, ar statistinių duomenų, kurie įrodytų, kad gyventojai yra linkę ne atidaryti langus visiškai, o tik praverti juos orlaidės funkcija, nei NVSC, nei teismas nenurodė.

16.8. HN 33:2011 nėra numatyta, kad didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai pastatuose galėtų būti netaikomi esant atidarytiems langams.

16.9. Pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščių fakto klaidų: 1) 25 °C temperatūra buvo ne patalpose, o lauke, patalpose buvo 29 °C laipsniai karščio; 2) Karščiai vasaros metu Lietuvoje nėra išskirtinės ar statistiškai netipinės sąlygos; 3) Teismas, skaitydamas NVSC patalpų vėdinimo rekomendacijas, suklydo, nes žmonių patalpose neturi būti tik tada, kai sukeliamas skersvėjis; 4) Toninis garsas buvo girdimas matavimų metu, nors pagal LST ISO 1996-2 K priedą jo reikšmė nebuvo nustatyta.

16.10. Dėl neteisingai atliktų matavimų buvo padaryta klaidinga išvada, kad išmatuotas garso slėgio lygis neviršija nustatytų ribų. Paprastai garso slėgio lygio skirtumas tarp praverto ir atidaryto lango yra apie 5 dBA, tad visuminio triukšmo lygis bute atidarius langą viršijo nustatytas normas 2021 m. liepos 15 d. atliktų matavimų metu, nes išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis buvo 34 dBA, o visiškai atidarius langą jis būtų apie 39 dBA.

16.11. Triukšmo matavimus patalpose būtina atlikti taikant LST ISO 1996-2 J priedo reikalavimus dėl toninio triukšmo įvertinimo. Jokių argumentų, kodėl šis priedas neturėtų būti taikomas pirmosios instancijos teismas nepateikė, todėl LST ISO 1996-2 netinkamas aiškinimas ir taikymas lėmė HN 33:2011 ir Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimą.

17. Atsakovas NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. NVSC nurodo, kad pareiškėjo atlikti matavimai mobiliuoju telefonu yra niekiniai, byloje neturintys jokios reikšmės nei kaip įrodymai nei kaip argumentai, todėl turi būti nevertinami ir atmestini. Pažymėtina, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos matavimų atitiktis darniesiems standartams užtikrinama akreditacijos būdu, o Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra Nacionalinio akreditacijos biuro akredituota akustinio triukšmo gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje matavimams laboratorija. Mobilieji telefonai ir jose įdiegtos triukšmo matavimų programėlės nėra nei kalibruotos, nei akredituotos, ir jų rezultatai negali būti vertinami kaip patikimi ir objektyvūs.

19. NVSC pažymi, kad , Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškino, jog, pagal NVSC taikomą praktiką, LST ISO 1996-2 7.1 punkto nuostata taikoma ir triukšmingos aplinkos gyvenamųjų patalpų naudojimo atžvilgiu, t. y. matavimų metu triukšmo šaltinio veikimo sąlygos nagrinėjamų gyvenamųjų patalpų atžvilgiu turi atitikti tikrovę ir teismo nuomone, tokios praktikos taikymas yra tinkamas, nes minėtas standartas nurodo ne tik kokiomis sąlygomis turi veikti triukšmo šaltinis, bet ir kaip turi būti vertinama aplinka, kurią veikia triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas, t. y. aplinka turėtų būti tipinė, ir todėl laboratorinių triukšmo matavimų atlikimas kitomis, nei įprastomis šaltinio veikimo nagrinėjamų gyvenamųjų patalpų atžvilgiu sąlygomis, neatspindėtų tikrovės.

20. NVSC teigia, kad faktine klaida pareiškėjas nurodo teismo netinkamai nurodytą patalpos ar lauko temperatūrą, tačiau šis faktas nekeičia bylos esmės ir neturi įtakos nei laboratoriniams triukšmo matavimams, nei NVSC pateiktų atsakymų turiniui, nei vertinant tipines ar netipines sąlygas. Pareiškėjas nepateikia jokio įrodymo ar faktinio paneigimo teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščių teisės taikymo klaidų.

21. NVSC, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti naujus įrodymus, pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas šių duomenų nereikalavo, tokio prašymo įgyvendinimo būtinumo pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde, nepagrindžia, kaip šie duomenys gali daryti įtaką Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimui, Raštui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2021 m. liepos 29 d. rašto Nr. (10-12 4.80 Mr) 2-100786, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie 2021 m. liepos 15 d. atlikto patikrinimo rezultatus, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Ginčijamas atsakovo raštas, surašytas atlikus valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, siekiant įvertinti 2021 m. balandžio 19 d. pareiškėjo skunde minimų faktų atitiktį Triukšmo valdymo įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimams. Patikrinimo akte buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo bute ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 34 dBA ir neviršijo HN 33:2011 7 punkte nustatyto ribinio dydžio.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su triukšmo lygio matavimų sąlygomis, kreipėsi į LAGK, o pastarajai netenkinus jo skundo – į pirmosios instancijos teismą, savo poziciją grįsdamas tuo, jog triukšmo lygio matavimų metu buto langai turėjo būti atidaryti, nes tai yra įprasta situacija šiltuoju metų laiku, siekiant vėdinti ir vėsinti patalpas.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad atsakovas tinkamai atliko triukšmo lygio matavimus, esant tik vertikaliai pravertiems langams, kas atitinka tipines gyvenamosios patalpos naudojimo sąlygas.

26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pradinio skundo argumentus, liečiančius triukšmo lygio matavimo sąlygas, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisingo HN 33:2011 aiškinimo ir taikymo aspektu, nurodo teismo ir LAGK padarytas fakto klaidas. Be to, apeliantas prašo išreikalauti naujus įrodymus, susijusius su 2021 m. liepos 15 d. atliktais matavimais.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų ginčui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo išreikalauti naujus įrodymus.

29. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės teisingai apibrėžė ginčui spręsti aktualias teisės normas - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnį, Triukšmo valdymo įstatymą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnį. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Tokie dokumentai yra Lietuvos higienos normos HN 33:2011 bei HN 30:2018, taip pat Lietuvos standartai LST ISO 1996-1:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ ir LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“.

30. Ribinius triukšmo dydžius nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011), kurios 7 punkte nustatyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 8 punkto 1 lentelėje nurodytus rodiklius nuo 6 val. iki 18 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose turi būti ne didesnis kaip 45 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 55 dBA. Toje pačioje teisės akto lentelėje numatyta, kad nuo 18 val. iki 22 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis negali viršyti 40 dBA, o nuo 22 val. iki 6 val. – 35 dBA, atitinkamai maksimalus garso slėgio lygis – 50 dBA ir 45 dBA.

31. Triukšmo dydžių matavimo ir vertinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos standartai LST ISO 1996-1:2017 ir LST ISO 1996-2:2017. Pareiškėjas teisingai nurodo, jog šiose teisės normose nėra konkrečiai nurodyta, kokioje padėtyje turėtų būti patalpų langai, kai vykdomas matavimas. Turint omenyje tai, kad paties pareiškėjo pateiktuose Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose nurodoma, jog aukšto lygio triukšmo taršos ilgalaikis poveikis gali sukelti didelį poveikį žmogaus sveikatai; kad būtent ilgalaikio triukšmo neigiamą poveikį pareiškėjas akcentavo ir savo skunde atsakovui, darytina išvada, kad triukšmo matavimai turėtų būti atliekami tokiomis standrartinėmis tipinėmis sąlygomis, kokios būna įprastai, ilgą laiką. Šiltuoju metų laiku tokiomis sąlygomis pripažintinos tokios, kai patalpos langai yra praverti, bet ne visiškai atidaryti. Be kita ko, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog trumpalaikis langų atidarymas patalpų vėdinimui negali būti vertinamas kaip tipinės patalpų naudojimų sąlygos. Pastatų langai atlieka įvairias funkcijas, tarp jų ir garso izoliavimo, todėl šios funkcijos eliminavimas iškreiptų tipines matavimų sąlygas. Atskirai paminėtina ir tai, kad kiti standartizacijos norminiai dokumentai apibrėžia triukšmo matavimo sąlygas, atsižvelgiant į matavimo tikslą ir matuojamo garso dažnį. Pavyzdžiui HN 30:2018 16 punkte įtvirtinta, kad atliekant infragarso ir žemadažnio garso matavimus, patalpoje, kurioje atliekamas matavimas, turi būti uždaryti langai ir durys. Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ nurodoma, jog matuojant triukšmo lygius patalpos viduje, patalpa turi būti su uždarytais langais bei durimis. Kai matuojamas išorės šaltinių triukšmas, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti atidarytos. Nagrinėjamu atveju tokios matavimo sąlygos ir buvo pasirinktos. Apelianto argumentai, susiję su matavimo sąlygų netinkamumu, patalpų vėdinimu, žmonių elgesiu miego metu, specialiųjų teisės normų nebuvimu ar jų netinkamu interpretavimu, yra susiję tik su subjektyviu siekiu įrodyti, kad jo bute kokiomis nors sąlygomis gali būti viršijamas triukšmo ribinis lygis, todėl atmestini.

32. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų faktinių klaidų esminės įtakos sprendimo teisingumui. Ta aplinkybė, jog teismas suklydo sprendime nurodydamas matavimų metu buvusią pareiškėjo buto temperatūrą, neturi įtakos nei matavimų tikslumui, nei jų įvertinimui. Kiti pareiškėjo nurodyti teismo sprendimo trūkumai nelaikytini faktinėmis klaidomis, nes tai yra teismo išsakyti argumentai, kodėl matavimų metu buto langai neturėtų būti iki galo atidaryti.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė