2020-09-30 Nr. CB-10563-2-68-3-26308-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4666

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26308-2019-0(N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 24 d. gautu X kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

X padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas jos ieškinio reikalavimas Y dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui 7160 Eur skolos priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

X paduotas kasacinis skundas grindžiamas nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu ir dėl to netinkamu CK 3.200 straipsnio taikymu bei nepagristu ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo skolos priteisimo atmetimu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai visų pirma turėjo nustatyti, kad vaiko poreikiai per paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo atitiko minimalios mėnesinės algos dydį ir, kokią dalį išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų šiuo laikotarpiu. Tačiau teismai, pažeisdami kasacinio teismo praktiką, neišsiaiškino, kokia dalimi Y prisidėjo prie vaiko išlaikymo, nenustatinėjo, kaip dažnai ir už kokią sumą jis pirkdavo ką nors vaikui ir ką būtent per paskutinius tris metus, o ne apskritai per visą vaiko gyvenimą. Vadovaujantis teismų praktika būtent Y turėjo įrodyti, kad teikė tinkamą išlaikymą vaikui, o ne X turėjo įrodinėti, kokias išlaidas per paskutinius tris metus ji patyrė vykdydama už Y prievolę išlaikyti vaiką. X nuomone, ji įrodė visas aplinkybes, kurias turėjo įrodyti, siekdama prisiteisti išlaikymo skolą, o Y visiškai neįrodė, kokį būtiną kasdienį išlaikymą jis teikė vaikui. Pažymima, kad pirmiausia turi būti patenkinami būtinieji kasdieniai vaiko poreikiai, ir tik patenkinus šiuos, Y savo iniciatyva galėjo tenkinti ir kitus vaiko poreikius. Aplinkybė, kad Y ir jo tėvai duodavo vaikui lėšų, vertintina ne kaip teikiamas būtinas išlaikymas, o dovanos, skirtos ne kasdieniams būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas