Legislator Case Law & Legislation
2022-03-31 Nr. AB-7577-4-28-3-00039-2022-5 AI generated

2022-03-31 Nr. AB-7577-4-28-3-00039-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-03-31 Nr. AB-7577-4-28-3-00039-2022-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. A. J. alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Legislator headnote

AI generated

2022-03-31 Nr. AB-7577-4-28-3-00039-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. A. J. alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1803-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00039-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. A. J., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Mindaugui Liaudinskui,

vertėjui H. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. A. J. alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Teikime Centras nurodė:

2.1. Tarnybos pareigūnams 2021 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pareigūnai perdavė Užsienietį, kuris buvo sulaikytas vykstant iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) mikroautobusu, kuriuo Užsienietis vyko kaip keleivis 22 asmenų grupėje su kitais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais. (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pareigūnams Užsienietis pateikė pasą. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., nes kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Migracijos informacinėse sistemose apie Užsienietį duomenų nėra.

2.2. Centras kreipėsi į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo 6 (šešiems) mėnesiams. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 20 d. teikimą tenkino iš dalies ir sulaikė Užsienietį trims mėnesiams kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. vasario 18 d. Užsienietis sprendimą skundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. sausio 13 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.3. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 23 d. gautas dokumentas Nr. 10K-39896 dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, kuriame pažymėta, jog prieglobsčio prašymas yra grąžinamas, nes prašymas pateiktas nesilaikant teisės aktų kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 67 straipsnio 1, 2 dalyse bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 punkte. Pagal galiojančias nuostatas, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį privalo būti pateiktas nedelsiant ir Užsienietis to nepadarė.

2.4. Užsienietis 2022 m. sausio 24 d. pokalbio Tarnyboje metu dar kartą pateikė prieglobsčio prašymą, kuris buvo perduotas Migracijos departamentui. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. prieglobsčio prašymą dar kartą grąžino.

2.5. Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsieniečio apklausos lape vykimo tikslu nurodyta (duomenys neskelbtini). Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių ar kitų socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respubliką, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

2.6. Atsižvelgus į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, Užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.

II. 3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. vasario 15 d. sprendimu teikimą tenkino ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties.

4. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 115 straipsnio 1, 2, 5 dalimis.

5. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojanti Užsieniečio judėjimo laisvę. Šios priemonės taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Teismas pažymėjo, kad situacija dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo sąlygų yra dinamiška, atsakingos institucijos, padedant nevyriausybinėms organizacijoms, pagal valstybės galimybes deda visas pastangas problemoms spręsti ir pagal išgales užtikrina bazines gyvenimo sąlygas.

III. 6. Apeliaciniame skunde Užsienietis su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. gegužės 15 d.

7. Apeliacinį skundą Užsienietis grindžia šiais argumentais:

7.1. Užsienietis yra de facto (faktiškai) sulaikytas ir laikomas nežmoniškose sąlygose. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (toliau – ir LRSKĮ, Seimo kontrolieriai) 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“ užfiksuota, kad, net ir taikant alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiai gyvena sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos ir žeminančios orumą. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti LRSKĮ ataskaitoje nustatytais faktais, kuriais konstatuojama, kad sąlygos Centre yra ne šiaip nemalonios, bet prilyginamos kankinimui. Tai, kad teismas formaliai nurodė, jog pareiškėjui sulaikymą pakeičiant į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje priklausančioje teritorijoje, faktinės pareiškėjo padėties nekeičia ir nepagerina. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir pareiškėjui pritaikyta reali alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pakeistų ir pagerintų faktinę pareiškėjo situaciją – apgyvendinimas Tarnyboje apgyvendinimo vietoje be judėjimo laisvės ribojimo.

7.2. Teismas nurodė, kad pareiškėjui alternatyvi sulaikymui priemonė bus pritaikyta 6 mėnesiams, nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Toks sprendimas neatitinka Įstatymo nuostatos, pagal kurią Tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, privalo peržiūrėti sulaikymo pagrįstumą.

7.3. Lietuvos institucijos pažeidžia 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) ir gero administravimo principą nespręsdamos Užsieniečio teisinės padėties. Užsienietis iš esmės visą savo buvimo laikotarpį Lietuvoje kreipiasi dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau šie pareiškėjo prašymai yra ignoruojami Lietuvos institucijų. Toks institucijų elgesys pirmosios instancijų teismų sprendimais pripažįstamas kaip neteisėtas.

7.4. LVAT praktikoje yra nurodyta, kad sulaikymu siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, pagrįstai galima remtis tik tam tikrą laikotarpį ir šiuo atveju turi būti aišku ir įmanoma patikrinti, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo motyvus. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Gero administravimo principas reikalauja, kad Užsieniečio dėl prieglobsčio nebūtų nagrinėjamas nepagrįstai ilgą laiką ir tik siaurai formaliai.

7.5. Nėra pagrįsta pareiškėjui taikyti kokią nors judėjimo laisvės ribojimo priemonę, kadangi Lietuvos institucijos savo veiksmais pažeidžia Direktyvą 2013/32/ES, dėl ko Užsieniečiui ne dėl jo kaltės ribojama judėjimo laisvė. Atitinkamai, Užsieniečiui galima būtų taikyti švelniausią ir mažiausiai judėjimo laisvę ribojančią priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje be judėjimo laisvės ribojimo.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas Tarnyba nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo:

8.1. Užsienietis buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsieniečių registre, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje bei Policijos informacinėje sistemoje apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje informacijos nėra. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje apie jo vykimus per valstybės sienas informacijos taip pat nėra. Į Lietuvos Respubliką užsienietis neteisėtai atvyko esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Asmuo supažindintas apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.

8.2. Tarnybos vado 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 4-67 yra patvirtintas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitos dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“. Planas yra vykdomas, tačiau reikalaujantis laiko ir sąnaudų, derinimo ir sprendimų kitų institucijų. 2022 m. kovo 28 d. Tarnyba, siekdama įgyvendinti ataskaitoje nurodytas rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai raštu Nr. 21-14-637 pateikė rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus, pasiektus per šių metų pirmąjį ketvirtį. Taigi. sąlygos Kybartų užsieniečių registracijos centre yra kintančios į gerąją pusę, ženkliai sumažėjęs skaičius užsieniečių – šiai dienai įstaigoje yra 433 užsieniečiai (tikrinimo metu buvo 645, vėliau 588). Užsienietis nėra uždarytas vienoje patalpoje, turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis, išeiti į kiemą, taip pat turi galimybę susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis.

8.3. Centre užsieniečiai apgyvendinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Šiame Centre apgyvendinami tik vieniši vyrai, atsižvelgiant į jų teisinę padėtį Lietuvoje bei kilmės šalį (Centre užsieniečiai suskirstyti į aukštus pagal tautybes, etnines grupes, pagal rekomendacijas dėl saugumo).

8.4. Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos. užtikrinančios jo poreikius. Be to, Centro administracija pagal galimybes imasi visų priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti. Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

8.5. 2022 m. kovo 25 d. buvo priimtas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį ir yra nagrinėjamas iš esmės (skubos tvarka).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės – Užsieniečio apgyvendinimo Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.) skyrimo.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, nustatęs, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojanti Užsieniečio judėjimo laisvę pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Seimo kontrolierių ataskaita apie Kybartų užsieniečių registracijos centrą, kuriame Užsienietis yra apgyvendintas, ir nepagrįstai nevertino, jog Centre alternatyvi sulaikymo priemonė ribojant judėjimo laisvę yra de facto sulaikymas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą (6 mėnesių) alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, nors pagal Įstatymą galėjo būti nustatytas ilgiausias 3 mėnesių terminas. Taip pat, Užsieniečiui nepagrįstai nepripažįstamas prieglobsčio prašytojo statusas.

12. Vertindama apeliacinio skundo argumentą, jog Užsieniečiui nepagrįstai nepripažįstamas prieglobsčio prašytojo statusas, teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog 2022 m. kovo 25 d. buvo priimtas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. Tą patvirtina byloje pateikta pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, patvirtinanti, kad joje nurodytas asmuo yra prieglobsčio prašytojas. Dėl to Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju ir atitinkamai jam pripažįstamos iš šio statuso kylančios teisės, įtvirtintos Įstatyme.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai (t. y. neleistinoje vietoje kirtęs valstybės sieną), taip pat, mikroautobusu bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog turi giminių (duomenys neskelbtini). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr. 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021, 24 p.; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022, 18 p.). Įvertinusi faktines aplinkybes, be kita ko, Užsieniečio bėgimo į kitą valstybę faktą bei prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) yra galimai tikrasis Užsieniečio kelionės tikslas, teisėjų kolegija vertina, jog byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad tikrieji Užsieniečio motyvai bus išaiškinti tik priėmus galutinį sprendimą dėl prieglobsčio prašymo kaip tai apibrėžiama Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje. Atsižvelgus į tai, įvertinus Įstatymo 115 straipsnio dalyje nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

14. Kartu pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Kaip teikime nurodo Centras, asmuo teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

15. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės nenustatant judėjimo laisvės ribojimų taikymo, remiantis Seimo kontrolierių ataskaita, pagal kurią taikant alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiai gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, teisėjų kolegija pažymi, jog ankstesnėse LVAT nutartyse alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nustatant judėjimo laisvės ribojimus Centre vertintas kaip de facto sulaikymas (žr. 2022 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1221-520/2022, 26 p.; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1512-552/2022, 33 p.).

16. Įvertinusi teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu surinktus duomenis apie faktinę padėtį Kybartų užsieniečių registracijos centre, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepaisant atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų pozityvių priemonių, kurių ėmėsi Tarnyba, be kita ko, priimdama vado 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 4-67 patvirtintas rekomendacijas siekiant gerinti užsieniečių padėtį Centre, faktinė padėtis Centre nėra pasikeitusi tokiu masteliu, jog teisėjų kolegija galėtų abejoti apeliacinio skundo argumentais ir pagrįstai daryti išvadą, kad Užsieniečiui skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant judėjimo ribojimus, Centre būtų deramai užtikrinama šios priemonės teisinis turinys ir iš to kylančios Užsieniečio teisės, be kita ko, teisė judėti teritorijoje, bendrauti su kitais asmenimis ir t. t. Pagal aktualią byloje surinktą medžiagą, judėjimo laisvės ribojimas nustatant alternatyvią sulaikymui priemonę iš esmės būtų tapatus judėjimo laisvės ribojimui asmenį sulaikant, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtintų šių priemonių sistemos ir jų taikymo logikos. Taigi, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, iš vienos pusės, Užsieniečio padėtį švelninančių aplinkybių ir atitinkamai švelnesnės nei sulaikymas priemonės taikymo pagrįstumo konstatavimą, iš kitos pusės, faktinį Užsieniečio sulaikymą ir teisių, prilygstančių sulaikytam asmeniui, garantavimą. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, nepriimtina.

17. Dėl to nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant Užsieniečio judėjimo laisvę taikymas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, teikiančių pagrindą teisėjų kolegijai abejoti Seimo kontrolierių ataskaitos išvada, patvirtinta ir ankstesne LVAT praktika, jog bylos nagrinėjimo metu alternatyvios sulaikymui priemonės nustatant judėjimo laisvės ribojimus taikymas prilygtų de facto sulaikymui.

18. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Įvertinus Užsieniečio padėtį švelninančias aplinkybes bei alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį ir tikslą užtikrinti asmeniui platesnį teisių katalogą nei sulaikymo atveju, konstatuotina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nustatant judėjimo laisvės ribojimus Kybartų užsieniečių registracijos centre nebūtų tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti, todėl keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas 6 mėnesiams nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. neatitinka Įstatymo nuostatos, pagal kurią Tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, privalo peržiūrėti sulaikymo pagrįstumą. Užsieniečio teigimu, alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei yra sulaikymo pagrindai, atitinkamai ir teismas galėjo nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę tik 3 mėnesių laikotarpiui, po kurio pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimas vėl būtų peržiūrėtas.

20. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Taip pat, Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be kita ko Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Taigi, šiuo aspektu Įstatyme yra įtvirtinta specialioji norma, taikoma sulaikymo taikymo pagrįstumo pakartotiniam svarstymui. Kadangi sulaikymas yra griežčiausia užsieniečiui taikytina judėjimo laisvės ribojimo priemonė Lietuvos Respublikoje, šios nuostatos tikslas yra užkirsti kelią pertekliniams ir nepagrįstiems vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, ribojimams. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma švelnesnė, alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios peržiūra kas 3 mėnesius Įstatyme nėra numatyta. Dėl to įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į alternatyvios sulaikymui priemonės švelnesnį pobūdį, nustatomų platesnių nei sulaikymo atveju teisių ir pareigų visumą, neįtvirtino būtinybės šios priemonės taikymo peržiūrėti kas 3 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, nutarties 19 punkte paminėtas apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

21. Apibendrinus tai, kas nurodyta, apeliacinis skundas tenkinamas dalyje dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrįstumo ir atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. J. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. J. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė