f72ea2f8-bcf3-4a86-a772-55eef8e104d3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1563-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20592-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2017 m. rugsėjo 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-454/2017 pagal ieÅ¡kovės G. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, tretieji asmenys R. Ž., A. Ž.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė G. Ž. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad butas priklauso nuosavybės teise atsakovei. Å is butas tėvams buvo iÅ¡nuomotas 1988 m. rugpjūčio mėn. Å iuo metu bute gyvena ir yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys. Ä®sigaliojus Butų privatizavimo įstatymui tėvai nutarė, pritariant vaikams, privatizuoti nuomojamÄ bÅ«stÄ mamos N. Ž. vardu. Buvo atlikti visi reikalingi veiksmai, surinkti visi reikiami dokumentai, pradėta privatizavimo procedÅ«ra, kuri nebuvo užbaigta ne dėl N. Ž. kaltės, kuri vis teiravosi dėl privatizavimo proceso eigos.

Ä®sigaliojus naujai nuomojamo bÅ«sto privatizavimo tvarkai, N. Ž. kreipėsi dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis ir gavo informacijÄ , kad nėra iÅ¡likę anksčiau pateikti privatizavimo dokumentai, yra iÅ¡likusi tik buto techninės apskaitos byla. IeÅ¡kovės nuomone, yra visos įstatymo nustatytos buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sÄ lygos, todėl praÅ¡o teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas nustatyti teismine tvarka. Kadangi ieÅ¡kovė yra N. Ž. turto paveldėtoja, priėmusi palikimÄ , todėl yra įgijusi teisę baigti ginčo buto privatizavimo procedÅ«ras.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovės motina ir jos Å¡eimos nariai įstatymų numatytais terminais bÅ«tų kreipęsi dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Buto inventorizacinės bylos parengimas nėra pakankamas daryti iÅ¡vadai, kad buvo pradėtas ginčo buto privatizavimo procesas. Taip pat ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nuo 1998 m. liepos 1 d. (iki tada galiojo Butų privatizavimo įstatymas) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (2015 m. spalio mėn.) per ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės G. Ž. 11,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Å io buto nuomos sutartis nuo 1999 m. sausio 21 d. buvo sudaryta tarp atsakovės ir N. Ž., o pastarajai mirus – 2016 m. kovo 1 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės. Ginčo bute gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys.

IeÅ¡kovės motina, kaip savivaldybei priklausančio buto pagrindinė nuomininkė, šį butÄ turėjo teisę privatizuoti pagal iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ . Tam, kad asmeniui bÅ«tų pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas ir atsakovė bÅ«tų įpareigota sudaryti ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, bÅ«tina nustatyti visų įstatyme nustatytų sÄ lygų egzistavimÄ jo galiojimo metu. Teismas konstatavo, kad byloje, iÅ¡skyrus buto techninės apskaitos bylÄ , nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovės argumentus, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui jos motina pateikė visus dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo ir atliko visus įstatymo reikalaujamus veiksmus bei vėliau ne kartÄ kreipėsi į atsakovę dėl nuomojamos patalpos privatizavimo procedÅ«ros, tačiau jai buvo atsakyta palaukti.

Teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės motina beveik 15 metų nesirÅ«pino savo subjektinės teisės privatizuoti butÄ Ä¯gyvendinimu, po LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos pasirašė ginčo buto nuomos sutartį, kas visiÅ¡kai nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginių apie jos motinos ir jos Å¡eimos narių siekį privatizuoti butÄ . Teismas konstatavo, kad, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog byloje nepakanka duomenų, kad ieÅ¡kovės motina, bÅ«dama pagrindine buto nuomininke, tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu iÅ¡reiÅ¡kė savo siekį privatizuoti nuomojamÄ butÄ , kad buto nuomininkė ir jos Å¡eimos nariai buvo sudarę susitarimÄ , kieno vardu bus privatizuojamas butas.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieÅ¡kovės motina atliko veiksmus, bÅ«tinus subjektinei teisei įgyti, ir kad tarp jos ir atsakovės susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių juridinį faktÄ , kad ieÅ¡kovė paveldėjo savo motinos turtinę teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ . Taip pat teismas sprendė, kad negali bÅ«ti taikomas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ir iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kadangi Å¡i teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedÅ«ros, o numato galimybę teismine tvarka apginti asmenų pažeistas subjektines teises, kurios įgytos LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir jo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. Ž. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ patenkinant ieÅ¡kinį ir pripažinti G. Ž. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 144-149) Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylai turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėjo neteisingos iÅ¡vados, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 254/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008).Teismas neatsižvelgė į Konstitucinio teismo nutarimų iÅ¡aiÅ¡kinimus bei suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, kurios privalu laikytis ir vadovautis, o vadovavosi jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais motyvais, tuo suvaržydamas apeliantės teisėtÄ teisę įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-566-695/2016).Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra juridinių faktų sudėties, leidžiančios konstatuoti, jog ieÅ¡kovės motina atliko veiksmus, bÅ«tinus subjektinei teisei įgyti ir, kad tarp jos ir atsakovės susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo, o tuomet sprendė, kad nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių juridinį faktÄ , kad ieÅ¡kovė paveldėjo turtinę teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ .

Pastaroji iÅ¡vada padaryta neatsižvelgiant į aplinkybę, kad ieÅ¡kovė gyveno ginčo bute Å¡eimos narės teisėmis ir tebegyvena Å¡iame bute tik jau nuomininkės teisėmis. Teismas, nurodęs bÅ«tinas nustatyti sÄ lygas, pirmųjų dviejų sÄ lygų iÅ¡vis nenustatinėjo ir sprendime nenurodė kokia teismo iÅ¡vada dėl privatizavimo objekto bei subjekto.Teismas nevertino raÅ¡ytinio įrodymo - Privatizavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡to Nr. 66-6-561, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas, kurios neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad buto techninės apskaitos byla 1992 m. buvo sudaryta ieÅ¡kovės motinos vardu, kas be savininko sutikimo-leidimo jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti sudaryta, o be to, dar buvo bÅ«tina piniginė įmoka už tokios bylos sudarymÄ . Todėl akivaizdi iÅ¡vada, kad byla buvo sudaryta tik iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ , sutikimÄ , atlikus įmokÄ ir atsakovei pradėjus privatizavimo procedÅ«ras - užsakius ginčo buto techninės apskaitos bylÄ . Vien Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį.Teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų dėl praÅ¡ymo užregistravimo tarnyboje ir todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės motinos Å¡eima tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo, yra nesuderinama su galiojusiomis materialiosios teisės normomis.

IÅ¡ Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu galiojusių norminių aktų, reglamentavusių Å¡io įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ , akivaizdu, kad buto nuomininkas, norėdamas pirkti butÄ , privalėjo pirma pateikti pareiÅ¡kimÄ , t. y. iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ pirkti butÄ , pateikti Å¡eimos narių sutikimÄ ir kt. duomenis, po ko pirkėjo pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡nagrinėjamas savivaldybėje ir tik tada savivaldybė perduodavo užsakymÄ inventorizacijos biurui, kad parengtų buto techninį pasÄ .Teismas nepagrįstai nelaikė tinkamu įrodymu atsakovės Privatizavimo skyriuje iÅ¡likusios buto techninės apskaitos bylos, kuri akivaizdžiai patvirtina jog ginčo buto privatizavimo procedÅ«ros pradėtos laiku ir tinkamai bei yra susiklostę tarp Å¡alių santykiai dėl ginčo buto privatizavimo.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Buto techninės apskaitos byla, sudaryta 1992 m. sausio 23 d., kai notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas nebuvo reikalingas.Teismas nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009) bei byloje esančių įrodymų visuma, todėl neteisingai įvertino N. Ž. vardu parengtÄ jos nuomojamo buto techninės apskaitos bylÄ ir nesant įrodymų, kurie paneigtų nustatinėjamÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ dėl N. Ž. kreipimosi su praÅ¡ymu dėl buto privatizavimo, nepagrįstai sprendė N. Ž. neįgijus teisės privatizuoti butÄ bei pradėjusia nuomojamo buto privatizavimo procedÅ«ras.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buto techninės apskaitos byla nesietina su privatizavimo procedÅ«rų pradėjimu, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino.Teismo sprendimo motyvai, perkeliant atsakomybės-kaltės klausimÄ dėl privatizavimo procedÅ«rų neužbaigimo ieÅ¡kovės motinai, ieÅ¡kovei prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010, 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012, 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015).

Aplinkybių, kad byloje nepateiktas nei vienas įrodymas, jog atsakovė bÅ«tų vykdžiusi savo pareigÄ tinkamai atlikti privatizavimo procedÅ«ras bei informuoti apie atliekamas procedÅ«ras suinteresuotus asmenis, kaip buvo numatyta Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 309, ar Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkyje Nr. 290p ir kas atitinka kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir kt., teismas net netyrė.Apie savo teisių pažeidimÄ apeliantė sužinojo tik 2015m. rugsėjo mėn., kai buvo gauta informacija iÅ¡ atsakovės struktÅ«rinio padalinio, kad tik teisminiu bÅ«du yra galimybė apginti teises į privatizavimÄ ir baigti pradėtas procedÅ«ras.

Kitokių įrodymų byloje nepateikta, todėl teismo sprendimo motyvai, perkeliant atsakomybę dėl ginčo buto savalaikio neprivatizavimo ir nesirÅ«pinimo yra neatitinkantys bylos aplinkybių ir įrodymų.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ (b. l. 155-163) Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose bei atsižvelgiant ir įvertinant susiklosčiusias individualias bylos aplinkybes.Atsakovė nesutinka su apeliantės nurodytu motyvu, kad teismas, „nurodęs bÅ«tinas nustatyti sÄ lygas, pirmųjų dviejų sÄ lygų iÅ¡vis nenustatinėjo ir sprendime nenurodė, kokia teismo iÅ¡vada dėl privatizavimo objekto bei subjekto“, kadangi dėl Å¡ių privalomų sÄ lygų Å¡ioje byloje nebuvo ginčo.

Atsakovė neginčijo fakto, jog ginčo butas bÅ«tų netinkamas privatizavimo objektas, ar apeliantės mama bÅ«tų buvusi netinkamas subjektas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Nebuvo ginčijamos ir G. Ž., kaip N. Ž. teisių ir pareigų perėmėjos/paveldėtojos subjektinės teisės, nurodant, kad atsakovė laiko, jog mirusiai N. Ž. neįgijus subjektinės teisės privatizuoti ginčo patalpas lengvatine tvarka, apeliantė negalėjo jos paveldėti.Butas savalaikiai galėjo bÅ«ti privatizuotas, tačiau jo privatizavimas lengvatine tvarka priklausė ne tik nuo Savivaldybės institucijų darbuotojų veikimo, bet ir nuo pačios pirminės ieÅ¡kovės N. Ž. aktyvių veiksmų, kuriuos pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ buvo pavesta atlikti asmenims, siekiantiems įgyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas lengvatine tvarka.Argumentas dėl ginčo buto techninės apskaitos bylos sudarymo, kurioje savininke nurodyta apeliantės mama, nėra tiesioginis privatizavimo procedÅ«rų įrodymas, kadangi buto techninės apskaitos bylos nebuvo iÅ¡imtinai sudaromos tik asmenims siekiantiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, tokios bylos buvo sudaromos ir dėl kadastrinių matavimų, patalpų naudingojo ploto patikslinimų ir pan.(Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1529-343/2016).Apeliantė nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ji ar jos Å¡eimos nariai kada nors nuo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pradžios ar pabaigos iki 2015 metų bÅ«tų pateikę atsakovei kokį nors paklausimÄ , skundÄ , praÅ¡ymÄ ar reikalavimÄ dėl patalpų privatizavimo, dėl privatizavimo procedÅ«rų tariamo vilkinimo, ar kaip nors kitaip mėginę ginti savo tariamÄ teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

Tai neginčijamai įrodo, jog tiek apeliantė, tiek jos mama visÄ laikÄ laikė save nebent ginčo patalpų nuomininkėmis, o ne teisėtomis savininkėmis ir jokiomis priemonėmis nesiekė įgyti nuomojamo turto savo asmeninės nuosavybės teise nepateisinamai ilgÄ laiko tarpÄ .Å ios kategorijos bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad buvo įgijęs subjektinę teisę privatizuoti butÄ lengvatine tvarka, kad yra įvykdęs teisės aktais numatytus veiksmus ir, kad atsakovas pažeidė įgytas jų teises.

Å iuo atveju, teismas, vertindamas buto techninės apskaitos bylutę ir vienintelio liudytojo parodymus, pagrįstai sprendė, kad iÅ¡ Å¡ių aplinkybių negalima padaryti neginčijamos iÅ¡vados, jog apeliantės mama buvo įgijusi teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatine tvarka ir juo labiau, kad Å¡i jos teisė bÅ«tų buvusi pažeista dėl atsakovės kaltės, neveikimo ar aplaidumo. Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė, o vien noras (siekis) privatizuoti butÄ dar nesukuria subjektinių teisių.Visi vieno buto dokumentai laikomi vienoje vietoje ir nėra jokio pagrindo teigti, kad savivaldybė kažkuriuo metu pasirinktinai „pradangino“ dalį dokumentų kitus iÅ¡saugodama.

Juolab, kad visais atvejais (pvz., kitose lengvatinio privatizavimo bylose), savivaldybė visuomet pateikia visus turimus susijusius dokumentus (pareiÅ¡kimai, Å¡eimos narių susitarimai, mokėjimo kvitai, įvairiausios pažymos ir pan.).Esminis pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti Å¡ioje byloje yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Niekuo nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad apie savo teisių pažeidimÄ ji sužinojo tik 2015 m. rugsėjo mėn. VisiÅ¡kai nėra paaiÅ¡kinama, kaip eilę metų sÄ Å¾iningai ir sistemingai mokėdamos nuomos mokestį atsakovei, turėdamos 1999 m. sausio 21 d. nuomos sutartį, apeliantė ir jos mama nežinojo ir nesuprato, jog jos netapo teisėtomis patalpų savininkėmis ir neįvertino savo tariamai įgytų teisių pažeidimo.

Nuo nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo turi bÅ«ti skaičiuojamas senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2009). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės G.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių butų privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, pažeidimo.1991 m. gegužės 28 d. priimto Butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPÄ®) 1 straipsnis reglamentavo, kad Å¡is įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas.

Vėlesnės įstatymo redakcijos 1 straipsnis buvo papildytas ir jame įtvirtinta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pagal šį įstatymÄ , ne dėl savo kaltės Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiÅ¡kimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, jie gali kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turi teisę leisti Å¡iems asmenims paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., o nuomininkų, privatizuojančių gyvenamÄ sias patalpas bendrabučiuose, pareiÅ¡kimų padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (1997 m. balandžio 29 d.

įstatymo redakcija). Pagal BPÄ® 4 straipsnį pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2001 m. rugpjūčio 11 d.) 5 punktu, pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , raÅ¡tu kreipiasi į miesto ar rajono valdybÄ , jos sudarytÄ tarnybÄ arba komisijÄ , o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , – į atitinkamÄ administracijÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad, aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifikÄ .

Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, galimybę įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (BPÄ® 4 straipsnio 4 dalis).

Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ . Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ . Dėl to teismas, spręsdamas Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiÅ¡kinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).

Sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektu (BPÄ® 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiais proceso teisės normas. Teisėjų kolegija, atsakydama į Å¡iuos argumentus pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).Pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 193 buvo leista pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Ž. N. vardu butui (duomenys neskelbtini). Å io buto nuomos sutartis nuo 1999 m. sausio 21 d. buvo sudaryta tarp atsakovės ir N. Ž., o pastarajai mirus – 2016 m. kovo 1 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės. Ginčo bute gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę ieÅ¡kovė G. Ž. ir tretieji asmenys R. Ž. bei A. Ž.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡te Nr. 66-6-651 nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje nėra butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu N. Ž. pateikto praÅ¡ymo dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo.

Prie Å¡io raÅ¡to pridedama iÅ¡likusių dokumentų dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo kopija, t. y. buto (duomenys neskelbtini) techninės bylos kopija. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad ieÅ¡kovės motinos Å¡eima tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės teiginius, kad jos motina domėjosi buto privatizavimo procedÅ«romis.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmų dviejų privalomųjų privatizavimo sÄ lygų, nurodytų Å¡ios nutarties 14 punkte, nebuvo, t. y. atsakovė neginčija fakto, kad gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) bÅ«tų netinkamas privatizavimo objektas, kad apeliantės motina (ieÅ¡kovė pagal pirminį ieÅ¡kinį) N. Ž. bÅ«tų buvusi netinkamas subjektas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , o taip pat nebuvo ginčijamos ir ieÅ¡kovės G.

Ž., kaip N. Ž. teisių ir pareigų perėmėjos/paveldėtojos subjektinės teisės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieÅ¡kovės motina, kaip savivaldybei priklausančio buto pagrindinė nuomininkė, šį butÄ turėjo teisę privatizuoti, t. y. iÅ¡ esmės pasisakė dėl privatizavimo objekto bei subjekto tinkamumo (BPÄ® 2, 3 ir 4 straipsniai).Esminis Å¡ios civilinės bylos klausimas yra tai, ar ieÅ¡kovės motina įstatyme nustatytu terminu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti buto privatizavimo teise.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad buto techninės apskaitos byla 1992 m. buvo sudaryta jos motinos vardu, kas be savininko sutikimo-leidimo jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti sudaryta, o be to, dar buvo bÅ«tina piniginė įmoka už tokios bylos sudarymÄ , todėl akivaizdi iÅ¡vada, kad byla buvo sudaryta tik iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ , sutikimÄ , atlikus įmokÄ ir atsakovei pradėjus privatizavimo procedÅ«ras - užsakius ginčo buto techninės apskaitos bylÄ ir vien Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį.

Tokius ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip subjektyviÄ ieÅ¡kovės nuomonę ir atmeta kaip nepagrįstus. Pradinė ieÅ¡kovė N. Ž. kartu su ieÅ¡kiniu pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylÄ , tačiau teisėjų kolegija vertina, kad ginčo gyvenamųjų patalpų techninės apskaitos byla nėra pakankamas įrodymas, jog ieÅ¡kovės motina pradėjo ginčo patalpų privatizavimo procedÅ«rÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ daro ir kasacinis teismas civilinėje byloje savo faktinėmis aplinkybėmis labai panaÅ¡ioje į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).

IÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovės motina su pareiÅ¡kimu ir atitinkamu Å¡eimos narių susitarimu bÅ«tų kreipusis į savivaldybę dėl buto privatizavimo. Å ios iÅ¡vados teisėtumo nepaneigia ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytas Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tas Nr. 66-6-651: prieÅ¡ingai, minėtame raÅ¡te nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijoje nėra Butų privatizavimo įstatymo metu galiojusio N. Ž. pateikto praÅ¡ymo dėl butų privatizavimo.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimų iÅ¡aiÅ¡kinimus bei suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vienodumÄ , o vadovavosi jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais motyvais, tuo suvaržydamas apeliantės teisėtÄ teisę įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ bei nurodo kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-695/2016), kurioje teismo procesiniai sprendimai priimti asmenų, siekiančių privatizuoti patalpas naudai.

Analizuodama ir vertindama tokius ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai asmenys pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, jie turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog egzistuoja visos nutarties 14 punkte nurodytos sÄ lygos, lemiančios tokio ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Kaip nurodyta minėtoje kasacinio teismo praktikoje, teismai, nagrinėdami tokius ieÅ¡kinius, atsižvelgia į konkrečios bylos individualias aplinkybes.

Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisykle bei byloje esančių įrodymų visuma, todėl neteisingai įvertino N. Ž. vardu parengtÄ jos nuomojamo buto techninės apskaitos bylÄ ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-2009.

Toje civilinėje byloje nurodyta, kad privatizavimÄ vykdžiusi institucija prarado ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus dėl buto privatizavimo, tačiau, be Å¡ių aplinkybių, kasacinis teismas pabrėžė, jog teismai nustatė faktÄ , kad BPÄ® galiojimo metu ieÅ¡kovė padavė pareiÅ¡kimÄ ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butÄ . Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovės motina pateikė pareiÅ¡kimÄ atsakovei dėl buto privatizavimo; nenustatė duomenų, kad iki 2015 m. ieÅ¡kovės motina apskritai bÅ«tų ėmusis kokių nors veiksmų tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų buto privatizavimo galimybes, ir Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių teisėtumo nepaneigia ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvai.

Taigi byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovės motina bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ privatizuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , t. y. byloje nenustatyta bÅ«tinoji sÄ lyga butui lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti – privatizavimo procedÅ«rų pradėjimas galiojant BPÄ®.Atmestini ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, perkeliant atsakomybės-kaltės klausimÄ dėl privatizavimo procedÅ«rų neužbaigimo ieÅ¡kovės motinai, ieÅ¡kovei prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010, 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012, 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969|2015).

Jau minėta (Å¡ios nutarties 19 punktas), kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010 konstatuota, kad ieÅ¡kovė atliko visus veiksmus, bÅ«tinus teisei privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas įgyvendinti – pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ ir reikiamus dokumentus, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė savo teisę įgyvendino netinkamai; 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje konstatuota, kad ieÅ¡kovas, 1991 m. lapkričio 5 d. pateikęs VÄ® Registrų centro Kauno filialui praÅ¡ymÄ bei susitarimÄ dėl ginčo buto privatizavimo, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. atliko veiksmus, bÅ«tinus įstatymo nustatytai teisei privatizuoti butÄ Ä¯gyvendinti, ir tuo pagrindu tarp ieÅ¡kovo ir kasatoriaus susiklostė buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl nuo ieÅ¡kovo priklausančių aplinkybių; 2015 m. spalio 7 d. nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad subjektinė teisė privatizuoti butÄ savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali bÅ«ti paveldima, nors tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis (vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų) turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų – nebÅ«ti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymÄ Ä¯sigyti kitas gyvenamÄ sias patalpas; nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai atitiko reikalavimus dėl galimybės privatizuoti / paveldėti teisę privatizuoti butÄ , kurį valstybinė komisija 1998 m. nutarė leisti privatizuoti vienam iÅ¡ ieÅ¡kovų bei kito ieÅ¡kovo palikėjai, tuo tarpu savivaldybės tarybos 2014 m. sprendimas neparduoti ieÅ¡kovams ginčo buto reiÅ¡kia, kad Valstybės paramos bÅ«stui įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. norma nebus taikoma net tuo atveju, jeigu bus visos įstatyme nustatytos sÄ lygos.

Å ioje byloje nenustatyta (Å¡ios nutarties 18 ir 20 punktai), kad ieÅ¡kovės motina bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ privatizuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butÄ . Taigi, ratio decidendi nagrinėjamoje ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytose bylose nesutampa ir vadovautis jose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais nėra pagrindo. Tuo pačiu byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės argumentus dėl nukrypimo nuo jos nurodytos kasacinio teismo praktikos, kadangi byloje nenustatyta bÅ«tinoji sÄ lyga butui lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti – privatizavimo procedÅ«rų pradėjimas galiojant BPÄ®.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, perkeliant ieÅ¡kovei atsakomybę dėl ginčo buto savalaikio neprivatizavimo ir nesirÅ«pinimo yra neatitinkantys bylos aplinkybių ir įrodymų.

Å iuo aspektu ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės motina bÅ«tų teikusi praÅ¡ymus atsakovei dėl buto privatizavimo, nėra pateikta nė vieno praneÅ¡imo iÅ¡ privatizavimÄ vykdžiusios institucijos apie atliktus veiksmus BPÄ® galiojimo laikotarpiu, todėl atsakovė objektyviai ir negalėjo ieÅ¡kovei teikti jokių praneÅ¡imų dėl buto privatizavimo. Kaip jau minėta (Å¡ios nutarties 19 punktas), Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡te Nr. 66-6-651 nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje nėra Butų privatizavimo įstatymo metu galiojusio N. Ž. pateikto praÅ¡ymo dėl butų privatizavimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is raÅ¡tas yra atsakovės atsakymas N. Ž. į jos 2015 m. rugsėjo 1 d. praÅ¡ymÄ , o ne praneÅ¡imas jai, kad Å¡i neturi teisės privatizuoti buto. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė CPK normų nustatytas ir kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos duomenis, tyrė ir vertino abiejų bylos Å¡alių pateiktų įrodymų visumÄ , ginčo santykiams reglamentuoti tinkamai aiÅ¡kino ir taikė butų privatizavimÄ nustačiusius teisės aktus ir jų taikymo praktikÄ .Teisėjų kolegija apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinio skundo nepateikė, todėl jos nuomonė, pareikÅ¡ta atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, nėra reikÅ¡minga, nes ieÅ¡kinys atmestas nenustačius ieÅ¡kovės teisės pažeidimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                                                                                                       Diana Labokaitė                                                                                                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė